Petras Gražulis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį

(atnaujinta 12:16 2020.12.04)
Seimo narys Petras Gražulis ir nežinomas ponaitis susilaukė didžiulio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. Nublanko vyriausybės formavimo peripetijos, net pandemija

Lietuviškoje veidaknygėje žaibiškai išplito ekrano nuotraukos iš nuotoliniu būdu vykusio Seimo Kultūros komiteto posėdžio. Jame užfiksuota, kaip šalia parlamentaro Petro Gražulio pasirodo pusnuogis vyras ir padeda jam spręsti kilusius techninius nesklandumus.

Anot komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, situacija, kai posėdį stebi pašaliniai asmenys, nėra normali, kadangi taip gali būti paveikiami priimami sprendimai.

Pirmasis apie posėdžio įrašą savo Facebook laiko juostoje paskelbė žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Ponas Tapinas net susitapatino su Petru Gražuliu — atnaujino savo veidaknygės viršelio nuotrauką. Pono Tapino Facebook'o viršelyje dabar puikuojasi trys veidai. Pono Tapino, pono Gražulio ir nežinomo ponaičio.

Tapinas susitapatino su Gražuliu 1
Screenshot
Tapinas susitapatino su Gražuliu

Nežinomą ponaitį savo veidaknygėje identifikavo ponas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Buvęs Petro Gražulio partinis bendražygis Remigijus Žemaitaitis: "Naujasis ar senasis Petro Gražulio draugas Dobilas Sinkevičius".

„Nežinomas“ ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje 2
Screenshot
"Nežinomas" ponaitis sudalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje

Remigijus Žemaitaitis: "Jei prisipažinti, kad myli! Tai daryk tik viešai ! Sveikinam Petrą pagaliau žengus šį svarbų ir reikšmingą žingsnį. Tikiuosi sekantis žingsnis bus šeimos kūrimas gal Ispanijoje..."

Seimo narys R.Žemaitaitis sveikina Seimo narį P.Gražulį 3
Screenshot
Seimo narys R. Žemaitaitis sveikina Seimo narį Gražulį

Gražulis pasipiktino, kad žiniasklaida neteisingai nušvietė įvykį ir neslėpė pagiežos žodžių Tapino pusėn.

Žiniasklaidai Gražulis teigia, kad nuotoliniu būdu vykdant posėdį jis gali dalyvauti jame iš kur panorėjęs.

"Nuotolinis posėdis vyko ne kabinete, o tai buvo mano Seimo bendrabučio kambaryje. Anksti ryte atvažiavo sūnus. O aš dariau posėdį. Ir taip išėjo, kad ėmė striginėti, tai man sūnus padėjo", — savo versiją išdėstė Gražulis.

Pasak Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, praeitos kadencijos komitetas nuotolinius posėdžius rengė nuo kovo mėnesio ir didesnių problemų niekada nekildavo, nebent įbėgdavo mažametis vaikas. Tačiau jei ekrane pasirodo pusnuogiai vyrai, tai yra jau kitas klausimas, žiniasklaidai sakė Juozapaitis.

"Klausimas, kodėl jie pusnuogiai darbo metu. Aišku, galima sakyti, kad tai žmogaus privatus gyvenimas, bet čia jis jungiasi į Seimo posėdį. O mes priėmėme tokią nutartį, kad privalomai Seimo nariai turi įsijungti vaizdą. Šiandien Gražulis pirmą kartą dalyvavo (...) ir gana aktyviai, pasiūlymų, komentarų teikė, bet buvo sudėtinga su jo prisijungimu, nes rodant vaizdą garso nebuvo", — tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.

Lietuviškoje veidaknygėje "sensaciją" aptarinėjo žurnalistai, politikai, politologai. Nepraleido progos ir komikai.

Progos aptarti situaciją, į kurią įsipainiojo Gražulis, nepraleido ir komikas Olegas Šurajevas.

Olegas Šurajevas: "Šiandien yra diena, kai pasaulis truputį apsivertė: Gražulis, pasirodo, nėra toks homofobas, kaip nori atrodyti. Karbauskis irgi namuose slapta pasikabinęs LGBT vėliavą, Širinskienė netiki Dievu, Veryga žostkai geria ir šnioja, Skvernelis Counter Strike niekada nežaidė už mentus, Kepenis yra pasidaręs visus įmanomus skiepus, Paksas gyvas, Zuokas slapta prideda žmonėms pinigų į pašto dėžutes, o Skardžius nėra korumpuotas gaidys", — šmaikštavo savo Facebook laiko juostoje komikas Šurajevas.

Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį 4
Screenshot
Seimo narys Gražulis apvertė komiko Šurajevo pasaulį

Komiškiausioje padėtyje visoje šioje istorijoje atsidūrė Seimo Kultūros komitetas. Ir visa Lietuvos kultūra.

Jeigu ne Petras Gražulis ir jo "nežinomas" draugas, Seimo Kultūros komiteto posėdis per 24 valandas nebūtų sulaukęs beveik 200 000 peržiūrų. Tuo pat metu vykęs Seimo Ekonomikos komiteto posėdis per 24 valandas sulaukė vos 201 peržiūrą.

Vien ekonomika sotūs nebūsi. Kas galėtų paneigti, kad Lietuvos žmonėms reikia ir lengvai suvokiamo kultūrinio turinio.

Už Lietuvos kultūrą, Petrai! 5
Screenshot
Už Lietuvos kultūrą, Petrai!

Už Petrą Gražulį ir Lietuvos kultūrą, vyrai!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Nuotolinio posėdžio metu už Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis
Gražulis atskleidė, kas buvo tas pusnuogis vyras, pasirodęs per nuotolinį posėdį
Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 00:10 2021.01.24)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena — tai sakralios naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisinti kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkme. Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017 metais, artėjant Landsbergio 85 metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018 metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams, sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip, kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda, bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstamą siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi, kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

13
(atnaujinta 22:06 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinės JAV partnerės — Vokietijos — dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir patarėjas užsienio reikalų klausimais Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai už kabliuko neužkibo. Bundestago Energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, dėl kurios Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Ideologijoje yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, be dvejonių išvesdamas Valstijas iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jos Amerikai nėra tokios naudingos, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas ir, kaip jau tapo akivaizdu, moka jomis labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo toks nepatogus Trampas, kuris rėžė tiesą, kirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus suvereniteto atkūrimo ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl Vokietijos valdžia su džiaugsmu sutiko Baideną kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir palengva lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijai darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijomis. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi, aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji aktyviausiai torpeduoja "Nord Stream-2" šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto sukelti skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priimdami radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė bendras jų pasipiktinimas į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno prezidentavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja pasinaudoti antirusiška korta Navalno apsinuodijimo atveju ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

13
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Kauno pilis žiema, archyvinė nuotras

Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių

(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno  keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

Darbai keliuose

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

COVID-19 pandemija ir karantinas

Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio  7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.

Tegai:
policija, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Lietuviška vištiena nepateks į Baltarusijos rinką
Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Kauniečiai organizavo neteisėtą alkoholio įvežimą į Lietuvos teritoriją