Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Ša, pone prezidente: naujasis Lietuvos ministrų kabinetas ignoruos Nausėdą

(atnaujinta 15:15 2020.12.08)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl premjerės Ingridos Šimonytės valdančiosios koalicijos pasiūlytų ministrų, turinčių "mažą socialinę atsakomybę", skyrimo. Nausėda sutiko būti vestuvių generolu liberalų ir konservatorių "gyvenimo šventėje"

Lietuvos prezidento ministrų skyrimo procesas buvo lyg koks politinis šou, o ne rimtas vykdomosios valdžios formavimosi procesas, valdžios, kuri turės įgyvendinti ryškias Gitano Nausėdos svajones apie "gerovės valstybę". Pats kandidatų į ministrus, kurių reputacija ir žemas profesinis pasirengimas, iškėlimas sukėlė aršią visuomenės reakciją. Valstybės premjerė tai suprato ir net bandė pasipiktinti.

"Paprastai atskiros savybės kandidatų nebūdavo atskirai komentuojamos", — teigė premjerė.

Bet norėdama visiškai nesumenkinti Lietuvos prezidento statuso pasaulio visuomenės akyse, ji sutiko pakeisti du kandidatus — į žemės ūkio ir susisiekimo ministrus. O štai liūdnai pagarsėjusio dėl savo korupcijos nuotykių ankstesnėje vyriausybėje (2008–2012 metais) Dainius Kreivio, kuris buvo iškeltas į energetikos ministro postą, arba Evelinos Dobrovolskos, teisės bakalaurės, teisingumo ministrės, prašome, nelieskite! O kartu ir finansų ministrės Gintares Skaistės, kuri jaunystėje buvo neabejinga stipriems  alkoholiniams gėrimams. Abejotinos reputacijos politikais ir ministrais galima lengvai manipuliuoti. Suklupusiam kartą reikia suteikti antrą šansą. Matyt, antras šansas reikalingas, kad žmogus pasitaisytų.

Nesunku nuspėti tolesnius Lietuvos prezidento santykius su vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja valdžia. Naujus įstatymus, kuriuos priims valdantieji, Nausėda pasirašys labai paklusniai, neįdėmiai perskaitęs. Ir jei išdrįs priešintis, jis greitai nueis Rolando Pakso pėdomis. Priiminėk užsienio prezidentus ir ministrus pirmininkus Prezidentūroje ir nekišk nosies į vidaus reikalus, kitaip uoslės organas greitai sutrumpės.

Su dabartine opozicija, žinoma, toks "ša" nesuveiks. Aišku, 73 valdančiosios koalicijos mandatai nėra didelis privalumas. Bet su ja (opozicija) bus susidorota naudojant šimtmečių senumo "skaldyk ir valdyk" metodą. Konservatoriai tai puikiai įvaldė. Pakanka pažadėti "darbiečiams" truputį morkos, ir jie mielai balsuos už visas naujoves ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos klausimais. Dešimt Darbo partijos mandatų yra geras atsarginių suolelis. Taigi, įgyvendinant Ingridos Šimonytės vyriausybės programą, ypatingų sunkumų nenumatoma.

O programa yra ambicinga. Būtina tinkamai panaudoti solidžius "COVID pinigus", kurie Lietuvai planuojami ES biudžete. Bei ir kitą mokesčių reformą Lietuvoje reikėtų atlikti taip, kad stambus verslas liktų patenkintas. O socialiai neapsaugoti gyventojai ar pensininkai, kuriems pažadėta ​​13-oji pensija, gali palaukti kitos vyriausybės. Ir niekas negali būti tikras, kad po ketverių metų konservatoriai nebeliks valdžioje dar vienai kadencijai. Balsavimas internetu ir paštu bus puikiai ištobulintas iki 2024 metų. Bus priimtos reikalingos Rinkimų įstatymo pataisos. Taigi, naujajai vyriausybei ir valdančiajai koalicijai teks daug dirbti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, vyriausybė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Prezidentas patvirtino Ministrų kabineto sudėtį
Naujoji Lietuvos Vyriausybė nusprendė siekti visiškos BelAE blokados
Naujoji Lietuvos vyriausybė pristatė programos projektą: pagrindiniai punktai
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai