Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas sudavė lemtingą smūgį: Amerika nebetiki žiniasklaida

(atnaujinta 15:09 2020.12.10)
Kita JAV administracija — tai yra, Džo Baideno režimas — turi nedelsdama grąžinti šaliai žiniasklaidos laisvę

Kadangi to reikalaujama iš "The Washington Post" puslapių, jau aišku, kas yra laisvė šio demokratų ruporo požiūriu.

Tačiau Donaldas Trampas sudavė lemtingą smūgį šiai laisvei, paaiškina autorė Margaret Sullivan (ji buvo ideologiškai broliško leidinio "The New York Times" redaktorė, dabar ji moko studentus to paties: kas yra laisvė). Trampas žurnalistus vadindavo "tautos priešais", o jų žiniasklaidos priemones — melagienų teikėjais. O blogiausia, sako Margaret, tai, kad savaime žala dėl jo žodžių neišnyks — reikia ką nors daryti. Nes visame pasaulyje visi nedemokratiški žmonės dabar puola žurnalistus.

Čia galėtume pasakyti daug akivaizdžių dalykų: ir kai demokratinė žiniasklaida blokuoja 46 minutes trukusią šalies prezidento kalbą, kur jis pasakoja, kaip demokratai apgaudinėjo rinkimuose, ar tai yra laisvė? Arba kaip veikia paieškos sistemos ir ką ieškantis asmuo iš jų gauna.

Mes taip pat galėtume padėti Margaret apžvelgti liūdniausias pasekmes to, kad vienos ideologijos, vienos krypties žurnalistai išdavė savo auditoriją, bandydami sukurti kažkokį savo pasaulio vaizdą, sakytume: pasekmė ta, kad kita Amerikos pusė atsijungė nuo melo gamyklos ir perėjo prie savo, alternatyvios žiniasklaidos, apie kurią mažai kas girdėjo prieš ketverius metus.

Bet geriau pažiūrėkime, ką mūsų herojė siūlo daryti. Pavyzdžiui, Baidenas turėtų paskirti gerbiamą žurnalistą į naują postą — prezidento specialųjį pasiuntinį žiniasklaidos laisvės klausimais. O mes pridursime — tai gali būti Margaret pavarde Sullivan, na, gerai, jos draugas ar draugė. Ir šiam nepriekaištingam asmeniui teks nešti aukštus nepriklausomos žiniasklaidos standartus ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui bei daryti tai jėga — su Valstybės departamento ir kitų supervalstybės ramsčių pagalba. Be to: prezidentas (taip, konkrečiai Baidenas) kiekvieną dieną turi kalbėti su žurnalistais ir sakyti jiems tiesą.

Ir ji nieko daugiau negali pasiūlyti.

Žinoma, čia kyla daug gilių minčių. Pavyzdžiui, iš kur sužinoti, kuri tiesa yra teisingesnė ir kodėl — vien todėl, kad specialusis pasiuntinys plius Baidenas taip sako asmeniškai? Ir vėlgi: kas yra tiesa? Ir dar vienas dalykas: kaip dėl labai gilios minties, kad tikrovės (ir tiesos) iš tikrųjų nėra, yra kažkas, ką kiekvienas žmogus jaučia ir mato, o kitas jaučia visai ką kita. Ir štai jau arba filosofas Zhuangzi sapnuoja, kad jis yra drugelis, arba drugelis svajoja, kad jis yra Zhuangzi, kuris sapnuoja, kad jis yra drugelis. Trumpai sakant: kas yra tiesa, broli? Nejaugi jėga?

Gerai, vienai tokiai Margaret nepasisekė. Tačiau yra stipresnių žmonių, tokių kaip mąstytojų trejetas, vadovaujamas Franciso Fukuyamos, kuris beveik tą pačią dieną paskelbė kitame leidinyje mintį apie tai, "kaip išgelbėti demokratiją nuo technologijų", tai yra, kaip nutraukti kelių platformų, tokių kaip Facebook arba Twitter informacinę monopoliją. 

Galų gale, atkreipkime dėmesį, kad žmonės iš to paties demokratinio šono jaudinasi dėl "tiesos monopolio". Turėtų pasidžiaugti — socialiniai tinklai ir kitos "neutralios diskusijų platformos" padėjo perversmui ir toliau cenzūruoja šį neutralumą demokratų tiesos naudai.

Tačiau Fukuyama ir jo kolegos rimtai jaudinasi — neturėtų būti tokių milžiniškų korporacijų, kurios turėtų tokį "politinės komunikacijos" monopolį. Tai yra "unikali grėsmė gerai veikiančiai demokratijai", šie privatūs milžinai sugeba, pasirodo, pakeisti visą politinę sistemą. Ką daryti: taikyti antimonopolinius įstatymus ir išardyti kiekvieną milžiną į kelias dalis? Tačiau čia yra sunkumų — būtent tai, kad šie įstatymai Jungtinėse Valstijose neveikia gerai, o tai sukėlė precedento neturintį turto koncentravimą visose srityse, ne tik informacinėje, o jau dėl šios koncentracijos ir kilo daugelis dabartinių problemų.

Bet vis tiek yra išeitis, sako Fukuyama ir kiti. Būtina sukurti vidurinę grandį — nuo milžinų nepriklausomas sistemas, kurios padėtų vartotojui pritaikyti informacijos srautą pagal jo interesus. Tai yra, šie "tarpininkai" turėtų atlikti tą darbą, kuris buvo laikomas sąžiningos ir neutralios žiniasklaidos pareiga — parodyti auditorijai visą visuomenės ir pasaulio nuomonių spektrą, o ne filtruoti tiesą. Tačiau kas sutrukdys visuomenei ir "vidurinės grandies" pagalba pasiekti tą patį rezultatą kaip ir šiandien: vieni gyvena kairiųjų ir teisingųjų idėjų pasaulyje, o kiti pasineria tik į dešiniąsias ​​ir blogas idėjas?.. Ginčas tęsiasi.

Bet vis tiek — kas iš tikrųjų vargina Fukuyamą ir ne tik jį? Juk bandymas užgrobti ideologija davė demokratams reikalingų rezultatų. Taigi puiku? Bet ne. Įsivaizduokite, sako šis kolektyvinis Fukuyama, kad informacijos superkorporacijų nuosavybė priklausys neteisingiems žmonėms. Tai yra, trampistams. Ne, niekas apskritai neturėtų turėti tokios galios.

Kaip šio beviltiško pokalbio posakį galite prisiminti: buvo toks dalykas — sovietinis eksperimentas. Kodėl jis žlugo? Atsakymų yra daug ir visi yra teisingi, tačiau tarp jų yra šis: eksperimento kūrėjai manė, kad jie yra visagaliai, nes jie fiziškai pajėgūs kontroliuoti visą be išimties sovietinį asmenį pasiekusią informaciją. Tokios informacijos teisingumą turėjo stebėti ne kažkokie Margaret Sullivan ir Džo Baidenas, o didžiulė ideologinė ir biurokratinė mašina, kuri generavo tiesą visais klausimais, be to, mašinos naudai dirbo begalybė tyrimų institutų.

Bet nepavyko. Jie neatsižvelgė į biologinį žmogaus ypatumą — į smalsumą, kuris priverčia jį ieškoti alternatyvių informacijos šaltinių ir juos surasti. O juk tai buvo dar šimtmetyje "prieš internetą".

Tai, kas nutiko Amerikai ir apskritai Vakarams, atrodo taip: pasiskelbęs ideologinis elitas bandė pakartoti sovietinį eksperimentą, siekdamas monopolizuoti tiesą nauju technologiniu pagrindu — ir sukėlė galingą pasipriešinimą savo šalies mastu, jau nekalbant apie kitas tautas ir civilizacijas. Pažiūrėsime, kas bus toliau, bet jau tikrai negalima ką nors iš Vašingtono paversti tiesos arbitru.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žodžio laisvė, žiniasklaida, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV
Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Karo politologas: keičiasi JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorius

(atnaujinta 11:27 2021.01.20)
Džo Baideno administracija iškart po inauguracijos ketina spręsti START-III klausimą, politologas mano, kad tai geras ženklas JAV ir Rusijos santykių atžvilgiu

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Išrinkto JAV prezidento Džo Baideno administracija ketina apsvarstyti galimą START III pratęsimą iškart po inauguracijos. Radijo Sputnik eteryje šiuos ketinimus pakomentavo karo politikos analitikas Andrejus Koškinas.

Rusijos URM
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Išrinktojo prezidento Džo Baideno administracija iškart po inauguracijos spręs Sutarties dėl ginkluotės mažinimo (START, START-3), klausimą, sakė į valstybės sekretoriaus postą iškeltas Entonis Blinkenas.

Pasak jo, naujoji Baltųjų rūmų komanda sieks pratęsti šį susitarimą. Kandidatas į valstybės sekretorius patikino, kad administracija nesutiks su jokiais oro gynybos sistemos apribojimais.

Radijo Sputnik eteryje karo politologas Plechanovo universiteto Politikos mokslų ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas pakomentavo šiuos ketinimus.

"Galime pasveikinti Baideno administraciją, kad jie ketina pratęsti START-3 sutartį. Tam tikru mastu tai keičia JAV ir Rusijos Federacijos sąveikos vektorių. Tai — noras išsaugoti branduolinio ginklavimosi varžymo mechanizmą — tikriausiai bus kitokios JAV administracijos politikos, susijusios su strateginių ginklų apribojimų, pradžia. Ir, greičiausiai, tai turėtų paskatinti sukurti kitus susitarimus, kurie galėtų visiškai leisti kontroliuoti valstybių, įskaitant JAV, branduolines priemones", — sakė Andrejus Koškinas.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiuo metu START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei jis nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
branduolinis ginklas, START-3, Rusija, JAV
Dar šia tema
Putinas įvertino Rusijos branduolinės triados lygį
Rusijos gynybos ministerija neatmetė galimybės pakeisti JAV poziciją dėl START-III
Sergejus Lavrovas: nereikia tikėtis greito santykių su JAV ištaisymo
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida