Pekinas, Kinija

Hiperkompiuteris ir skaitmeninė koncentracijos stovykla: kas išvaduos žmones nuo sekimo

(atnaujinta 00:09 2020.12.13)
Kinijos mokslininkai didžiuojasi: jie sukūrė pirmąjį kvantinį kompiuterį, tiksliau, jo prototipą (tikrasis bus paruoštas po 15–20 metų)

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Hiperkompiuteris yra 100 trilijonų kartų greitesnis nei šių dienų superkompiuteriai, arba, tarkime, dešimt milijardų kartų greitesnis nei "Sycamore" — hipermašina, kuri dirba "Google" sistemose. Naujasis kinų stebuklas atrodo kaip imperatoriaus Ši Huangdi terakotinė armija — didelė salė su daug identiškų stovinčių konstrukcijų, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Teoriškai pirmoji reakcija į šias naujienas iš JAV, kaip geopolitinio Kinijos varžovo, turėtų būti tokia: Pekino galimybė sukurti daug naujų superraketų ir kovinių superlazerių išaugo, jau nekalbant apie ryšio blokavimus ir pan. Taip, jie tikriausiai taip mano iš pradžių, bet sako, kad stebina visiškai kiti dalykai: totalitarinis režimas žengia dar vieną žingsnį link technologinio pranašumo, dėl kurio visi šalies piliečiai (o paskui ir visas pasaulis) galės bus stebimas naudojant pažangias veido atpažinimo ir sekimo sistemas. Tai režimas, suteikiantis visiems (remiantis stebėjimo rezultatais) "socialinius reitingus", be kurių jie nebus įdarbinti ar įleidžiami į traukinį. Įsivaizduokite, kaip ši "skaitmeninė koncentracijos stovykla" bus sustiprinta naujomis itin galingomis stebėjimo duomenų apdorojimo sistemomis. Štai toks baisus vaizdas.

Daug galima pasakyti apie tai, kas yra "skaitmeninės koncentracijos stovyklos" išradėjas. Pavyzdžiui... Na, gerai, Amerika dabar labai serga socialinėje ir politinėje srityje, vaizdas ten chaotiškas, todėl pažvelkime į gana ramią Didžiąją Britaniją su savo Londonu — vienu iš stebėjimo kamerų skaičiaus vienam gyventojui rekordininkų. Skaitėme "Daily Telegraph" medžiagą apie tai, kad britai gyvena draudimų ir sekimo šalyje, juos "užėdė" automobilių stovėjimo aikštelės, nukankino "sveikatos apsaugos fašistai" ir saugaus gyvenimo būdo kūrėjai, visi pažeidėjai patenka į DNR bazę, kuri iš pradžių buvo sukurta nusikaltėliams. Britai net negali turėti žirgo ar ponio be paso su nuotrauka (žinoma, turima omenyje arklio nuotrauka) ir medžioti su šunimis. Vyriausybė nuo 1997 metų sukūrė tris tūkstančius naujų draudimų, už trečdalio jų pažeidimą gresia kalėjimas.

Vyriausybė, beje, vis dar ta pati — Leiboristų partija, o minėta medžiaga — nuo 2009 metų. Nors ir neseniai "Reformuokime JK" partijos lyderis Naidželas Faradžas (Nigel Farage) pasisakė apie galingą žmonių kontrolės priemonių sukūrimą. Tai reiškia didinimą ir po 2009 metų.

Štai kam tai: gal koncentracijos stovykla — ne tik kameros ir kitos taisyklės ir draudimai, įgyvendinamų priemonių stebėjimo priemonės, bet ir patys draudimai, tiksliau, akivaizdus jų perteklius?

Bet grįžkime prie Kinijos. Tipiškas amerikiečių pokalbis apie šios šalies technologijas dabar atrodo taip: juk komponentai iš Jungtinių Valstijų (kol kas) stovi pačios baisiausios Kinijos stebėjimo sistemos, šiuo atveju Sindziango, šerdyje. Ten yra skaičiavimo centras, kuris per dieną gali apdoroti daugiau medžiagos nei žmogus per metus: įrašai iš kamerų, valstybiniai numeriai, praeivių veidai, jų maršrutai... Šimtas milijonų nuotraukų per sekundę... Tai vienas galingiausių tokių centrų pasaulyje. Bet kas nutiks, jei iš puslaidininkių centro bus atimta JAV? Na... tada po kelerių metų (pridėsime: arba anksčiau) Kinija ras kitų tiekėjų, bet greičiausiai, ji pati pagamins dar geresnius puslaidininkius.

Dar kartą pažvelgsime logiškai: Kinijos pranašumas yra nekoks, nes tokiu būdu bus sustiprinta visuotinės stebėsenos šalis. O ne todėl, kad tai neabejotinai padidina valstybės karinį potencialą.

Tai yra propaganda, tai smegenų apdorojimas pasauliniu mastu — bet kodėl propaganda šiuo konkrečiu klausimu pripažįstama svarbesnė už tą, kuri susijusi su kariniais pajėgumais? Ar todėl, kad kalba apie būsimą "skaitmeninę koncentracijos stovyklą", atrodo, yra raktas į žmonijos ateities nustatymą ir yra svarbesnis šimtams milijonų žmonių nei karinių galimybių palyginimas?

Tai yra, reikalas tas, kad šiandien Žemės gyventojams labiau rūpi jų kasdienio gyvenimo namuose klausimas nei bet kokių karinių susirėmimų perspektyvos: jų pačių "okupantai" gali pasirodyti baisesni už kitus. Tuo pačiu metu moralinę ir bet kokią kitą lyderystę ateities pasaulyje gaus ne tas, kuris išmoks geriau kontroliuoti žmones, bet tas, kuris padės jiems gyventi be šios kontrolės. Tai galima padaryti nustatant precedentus griežtoms stebėjimo riboms arba naudojant vėlgi naujas technologijas (kiekvienas radaras turi savo antiradarą). Kalbama ne tik apie valstybes, bet ir apie politines jėgas, kurios valstybėse ir visuomenėse įtvirtins visiško sekimo ir kontrolės neleistinumo principus. Jei Pekinas atspės, kokią naudą duoda pasaulinio "laisvės eksportuotojo" vaidmuo, jis iš to gaus daugiau naudos nei iš technologinio pranašumo.

Technologijos dabar leidžia bet ką, bet turėti galimybę daryti kažką — viena, o štai daryti — visai kas kita. Kiekvienas iš mūsų turime kumščius, kumščiu galima sulaužyti kaukolę (net ir pirštu, jei žinote taškus), tačiau tai nereiškia, kad kumščius naudojame tam.

Tačiau kur kas tinkamesnė yra kita paralelė — branduoliniai ginklai ir 1940-ųjų technologinės lenktynės dėl pirmumo juos įsigyjant. Taip, tai gali visiškai sunaikinti bet kurią šalį ar visą pasaulį, ir daugelis tai turi, bet kažkaip nuo 1945 metų nebuvo norinčių bandyti dar kartą. Tai, kad viena ar dvi valstybės šiandien įgyja fizinį sugebėjimą visiškai kontroliuoti visą visuomenę ir visą pasaulį — tokio pat masto situacija. Taip, galimybė yra ar bus. Bet sunaikinti žmonių visuomenę vienaip (branduoliniu) ar kitu būdu? Jau nekalbant apie tai, kad šiandien kalbama apie "skaitmeninę koncentracijos stovyklą", kurią valstybė gali sukurti... Bet kas sakė, kad tik valstybė? Tai (su policija ir kitais dalykais) yra atskaitinga kažkam... Ir tai tik vienas iš klausimų, kurį sukelia technologijų pažanga, kuri mus veda į visiškai naują pasaulį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
sekimas, Didžioji Britanija, JAV, Kinija
Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
JAV prezidentas Džo Baidenas

Seimo pirmininkė papasakojo apie lūkesčius naujojo JAV prezidento

(atnaujinta 11:46 2021.01.20)
Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui", kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad iš išrinkto JAV prezidento Džo Baideno tikimasi, jog jis grąžins Europos pasitikėjimą Vašingtonu.

"Jo pasirinkimą paskirti valsybės sekretoriumi Antony Blinken galime vertinti kaip svarbų žingsnį, atstatant ketverius metus alintus tarpusavio JAV ir ES santykius. Lietuva nuolat buvo ir išliks ištikima JAV partnerė, suprantanti šios šalies įtaką pasaulio bei mūsų regiono saugumui. Prasidedant šio Seimo kadencijai, kaip vieną tikslų iškėliau pasitikėjimo politika sugrąžinimą. Kuris mūsų visuomenei reikalingas nuolat", — rašė ji Facebook paskyroje.

Kaip pabrėžė pirmininkė, visuomenei svarbus pasitikėjimas sprendimais, susijusiais su šalies vidaus reikalais, kova su pandemija, taip pat pasitikėjimas santykiuose su užsienio partneriais.

Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui", kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą. "Puiki naujo kelio pradžia", — sakė politikė.

Džo Baideno inauguracija įvyks trečiadienį. Tada išrinktasis JAV prezidentas sakys pagrindinį pranešimą apie Kapitolijaus laiptelius.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Lietuva, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
"The National Interest" Baideno sprendimą pavadino signalu Rusijai
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties