Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su naujosios Vyriausybės nariais, archyvinė nuotrauka

Klastingas virusas, krizė ir Seimo rinkimai. Lietuvos 2020 metai ir kas bus toliau

(atnaujinta 12:51 2020.12.24)
2020 metai buvo sunkūs tiek pasauliui, tiek Lietuvai. Kaip bus ateinančiais? Metų pabaiga — gera proga peržvelgti praėjusius įvykius, padaryti išvadas ir pabandyti nuspėti bent artimiausią ateitį

Šiemet verčiančių rimtai susimąstyti įvykių netrūko tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Tam tikrais momentais atrodė, kad blogiau būti negali. Ar tikrai?

Klastingas virusas ir didžiųjų galių priešprieša

Jeigu reiktų apibūdinti 2020 metus vienu žodžiu, turbūt, dauguma atsakytų — koronavirusas. Galima teigti, kad jis apvertė visą pasaulį aukštyn kojomis. 2008 m. finansų krizė, palyginti su tuo, smulkus nemalonumas. Į kitus metus žmonija žengia su viltimi, nes įsibėgėja vakcinavimas. Tačiau nepalieka įspūdis, kad koronavirusas atsirado neatsitiktinai, kad čia buvo kažkieno sumanymas. Gal tai ir sąmokslo teorija, bet kaip versija ji tikrai verta dėmesio.

Galbūt, taip norėta patikrinti pasaulio atsparumą rimtam globaliam iššūkiui, galbūt kažkas, pasinaudodamas (ne)valdomo chaoso galimybėmis, išsprendė savo politines ir ekonomines problemas. Pastaruoju metu pasaulis, anot ekspertų, artėjo prie naujos gilios krizės, ir jeigu išeitimi tapo ne pasaulinis karas (istoriškai tradicinis sprendimas tokiais atvejais), o pandemija — tada dar pusė bėdos, ir reikia tikėtis, kad ši operacija/eksperimentas jau artėja prie pabaigos.

Kitu svarbiu įvykiu, kuris ligi šiol neduoda ramybės visam pasauliui, tapo prezidento rinkimai Jungtinėse Valstijose. Donaldo Trampo prezidentavimas metė sisteminį iššūkį "Vašingtono pelkei" ("giliajai valstybei"), ir pastaroji panaudojo visus turimus instrumentus (BLM judėjimas, cenzūra ištikimose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, masinės falsifikacijos rinkimų metu ir taip toliau), kad "nesusipratimas" nepasikartotų. 

Tiesa, kovos metu buvo iš esmės palaidota amerikietiška demokratija, bet, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones. Kita vertus, ar nebus tai "Pyro pergalė"? Vienybės JAV visuomenėje daugiau nėra, Trampas išeina, bet "trampizmas" lieka. Apskritai, Amerika vis labiau primena TSRS prieš žlugimą. Galbūt, Jungtinių Valstijų "perestroikos" rezultatas bus kitoks, bet tai, kad ji prasidėjo — faktas.

Tačiau su rimtais sunkumais susiduria ne tik JAV, bet ir Europa, kuri išgyvena "Breksitą" ir "jaunųjų europiečių" maištą. Ir tai jau nekalbant apie transatlantinių santykių problemas. Kitaip tariant, Vakarai tai jau nelabai vieningas ir objektyviai silpnėjantis galios centras, kuris, pavyzdžiui, nesugebėjo pakeisti režimų Sirijoje ir Venesueloje. 

Tuo tarpu Rytai — pirmiausia Kinija ir Rusija — stiprėja. Atitinkamai, jų priešprieša su Vašingtonu ir Briuseliu aštrėja, nes "krintančios imperijos" nepasiduoda. Todėl kitais metais ši tendencija greičiausiai tik stiprės. Apskritai, pirmi Džo Baideno prezidentavimo metai turėtų atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su situacija JAV viduje, transatlantiniu dialogu, Vakarų santykiais su Maskva ir Pekinu ir taip toliau. 

Na, ir 2021 metais pagaliau turėtų paaiškėti dujotiekio "Šiaurės srautas 2", kuris yra minėtos problematikos simbolis, likimas. 

Seimo rinkimai ir Baltarusijos "kankorėžiai"

Lietuvoje svarbiausiu šių metų įvykiu tapo Seimo rinkimai. Jų kontekstas buvo labai konfliktinis, nes "valstiečiai" ir konservatoriai tapo ne paprastais politiniais oponentais, o nesutaikomais sisteminiais priešais. Prieš balsavimą didžioji dalis ekspertų prognozavo, kad galiausiai susiformuos nauja centro-kairės dauguma — ir suklydo.

Bet dar neaišku, kam labiau pasisekė. Konservatoriai, žinoma, laimėjo, bet dabar jų premjerei, o ne Sauliui Skverneliui reikės kovoti su siautėjančiu koronavirusu, gelbėti verslą ir vykdyti reformas. Ir daryti tai reikės trapios parlamentinės daugumos, koalicinės Vyriausybės ir pastovaus opozicijos spaudimo sąlygomis. Ir tai jau nekalbant apie prezidento, kuris siekia sustiprinti savo vaidmenį vidaus politikoje, faktorių.

Įdomu tai, kad iš pradžių Lietuvai gerai sekėsi stabdyti pandemiją, o dabar sergamumo rodikliai joje vieni blogiausių Europoje. Dėl to kaltos tiek objektyvios aplinkybės, tiek buvusi valdžia. Kita vertus, nauja dabar galės įrodyti, kad yra žymiai efektyvesnė.

Tarptautinėje politikoje svarbu tai, kad Lietuvai pavyko iškovoti pakankamai geras naujo ilgamečio ES biudžeto ir pagalbos fondo sąlygas. Dabar ji tikisi, kad normalizuosis JAV ir ES santykiai, bet alternatyviam scenarijui nelabai pasiruošusi. Todėl bus įdomu pažiūrėti, ką darys Vilnius, jeigu Baidenui nepavyks surasti bendros kalbos su Briuseliu.

Na, ir, žinoma, Baltarusijos istorija. Viena vertus, Lietuvai pasisekė, kad Svetlana Tichanovskaja atsidūrė būtent joje, nes tai leidžia Vilniui būti Vakarų politikos šios šalies atžvilgiu epicentre. Kita vertus, ji jau pradeda jausti "Baltarusijos demokratizacijos" linijos pasekmes.

Iš pradžių su tendencingais patikrinimais susidūrė Lietuvos vežėjai, o neseniai "Belaruskaja neftenaja kampanija" sustabdė naftos produktų eksportą per "Klaipėdos naftos" terminalą. Ir tai gali būti tik pradžia. Bet prie to, kad Vilnius dažnai negalvoja apie galimus neigiamus savo veiksmų rezultatus ir nesijaudina dėl jų, jau reikia priprasti. 

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad pasaulis yra rimtos transformacijos fazėje — tiek dėl iš niekur atsiradusio koronaviruso, tiek dėl Vakarų galios nuosmukio ir atitinkamai jų aštrėjančios kovos su Rytais. Šiame kontekste belieka tikėtis, kad kitais metais krizių bus mažiau. Lietuvos valdžios irgi laukia rimti išbandymai, ir, galbūt, ji pagaliau pradės galvoti labiau apie šalies piliečių, o ne Amerikos ir savo interesus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, krizė, Lietuva
Radiolokacinis kompleksas Sopka-2

Vilnius prižiūrimas: nauji Minsko kariniai ištekliai nepatiks Lietuvai

(atnaujinta 17:52 2021.01.22)
NATO karinės veiklos prie Baltarusijos Respublikos sienų augimas sukelia veidrodinę reakciją. Baltarusijos kariuomenė dinamiškiau atnaujina ir kaupia šiuolaikines oro pajėgų ir oro gynybos aukštųjų technologijų galimybes

Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija paskelbė užsakiusi naują "Sopka-2" radarų kompleksą netoli Baranovičių miesto. Rusijoje pagamintas kompleksas jau ėmėsi kovinės pareigos, kasdien čia tarnauja nuo 150 iki 200 specialistų. Pagrindinės užduotys yra radiolokacinė žvalgyba, aukščiausių vadaviečių informavimas.

Radiolokacijos kompleksas "Sopka-2" skirtas priimti ir analizuoti informaciją apie oro situaciją 450 kilometrų spinduliu. Didelė skiriamoji geba leidžia tiksliai išmatuoti objektų atstumą ir aukštį, atpažinti atskirus oro taikinius grupėje, nustatyti orlaivių ir kitų orlaivių "tautybę".

Atsižvelgiant į Rytų Europos geografiją ir aukštąsias technologijas, galingas "Sopka-2" kompleksas iš Baranovičių sugeba visiškai kontroliuoti Baltarusijos Respublikos oro erdvę ir dangų virš kaimyninių šalių sostinių — Varšuvos (350 kilometrų), Vilniaus (190), Rygos (450), Kijevo (430)... Jei reikia, šią kontrolę galima paversti neskraidymo zona, nes Baltarusijos oro gynybos pajėgos ketina iš naujo įrengti geriausias pasaulyje priešlėktuvinių raketų sistemas S-400. Tačiau Baltarusijos Respublikos karinė doktrina yra gynybinio pobūdžio — naujausi radarų kompleksai ir ginklų sistemos geriems kaimynams nekelia jokios grėsmės.

Panašūs kompleksai "Sopka-2" puikiai pasitvirtino pačiuose sunkiausiuose Rusijos kampeliuose — Tolimuosiuose Rytuose (Primorėje) ir Arktyje (Vrangelio saloje). Kuro dozatoriuje yra apsauginis antenos kupolas, galintis veikti esant vėjui iki 40 metrų per sekundę ir šalčiams iki 40 laipsnių. Sutartį dėl komplekso tiekimo pasirašė Baltarusijos gynybos ministerijos ir Rusijos kosmoso gynybos koncerno "Almaz-Antey" atstovai tarptautinio forumo "Armija-2018" užkulisiuose.

Gynybos parametrai

Baltarusija nuolat stiprina oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų jėgą dėl naujos kartos radarų "Protivnik-G" (Rusijos gamyba) ir "Vostok-D", "Rosa-RB" (baltarusių produkcija) priėmimo, kurie sugeba greitai aptikti visas šiuolaikines oro atakos priemones ir pateikti duomenis apie jas priešlėktuvinių raketų pajėgų vienetams ir oro pajėgoms. Pavyzdžiui, mobili, kompaktiška, patikima daugiafunkcė radarų stotis "Protivnik-G" gali susekti iki 200 taikinių maždaug 450 kilometrų atstumu ir iki 150 kilometrų atstumu, ir turi išplėstą aerodinaminių ir balistinių taikinių aptikimo zoną.

Anksčiau Baltarusijoje jie pradėjo kurti naują mobiliojo radaro stotį, skirtą aptikti ir paskirti "Neosklon". Šiuolaikinės oro gynybos sistemos suteikia asimetrišką kovą su galimomis grėsmėmis, ir jos yra žymiai pigesnės nei didelės oro pajėgos.

Neseniai įsigijus daugiafunkcių naikintuvų "Su-30SM" eskadrilę, buvo galima padidinti oro pajėgų smūgio pajėgumus ir efektyviau aprūpinti sausumos pajėgas nuo priešo raketų ir oro smūgių. Valdymo sistemos, oro gynyba, žvalgyba ir elektroninis karas, raketų pajėgos yra prioritetai tolesnei Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrai.

Kasmet vidutiniškai įdiegiamos 25 naujausios įrangos rūšys. S-300 ir Tor-M2 divizijų (pagamintos Rusijoje) įgulos kasmet sėkmingai vykdo praktinį (kovinį) šaudymą į taikinius — kruizinių ir balistinių raketų simuliatorius bei kitus taikinius Ašuluko poligone (RF).

Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower" Baltarusijos Respublika 2021 metais užima 50 vietą iš 138 galimų, aplenkdama Uzbekistaną, Portugaliją ir Maroką (atkreipkite dėmesį, kad šių trijų šalių kariniai biudžetai yra daug kartų didesni nei Baltarusijos). Dar rugpjūtį tai buvo 53-ioji. Reitingo augimas yra Baltarusijos karinės plėtros sėkmės ir didėjančių Sąjunginės valstybės gynybos pajėgumų pripažinimas Vakaruose.

Statybos tęsiasi, o amerikiečių analitinis leidinys "Military Watch" tikisi, kad artimiausiu metu Baltarusija iš Rusijos gali įsigyti taktinių raketų sistemas "Iskander", kurios "leis ankstyvaisiais karo etapais smogti NATO oro bazėms". Kam taip kalbėti?

Didėjančios grėsmės

Nepaisant daugelio metų konstruktyvios Baltarusijos ir NATO sąveikos pagal Euroatlantinę partnerystės tarybą ir programą "Partnerystė taikai", Baltarusijos santykiai su bloku akivaizdžiai sugadinti. 

Grėsmę matau aljanso veiksmuose artimiausių kaimynų teritorijoje ir planuose dramatiškai padidinti JAV karinį buvimą Lenkijoje (5-ojo JAV armijos korpuso dislokavimas ir tikėtinas taktinių raketų sistemų dislokavimas). Be to, Varšuva ketina įsigyti amerikiečių naikintuvų F-35A (puolamųjų ginklų), o Baltijos valstybės ragina JAV pereiti į naują karinės konfrontacijos su Rusija etapą — nuo laikino iki nuolatinio Amerikos karių dislokavimo regione.

Jau keletą metų netoli Baltarusijos sienų riaumoja dešimtys amerikiečių ir prancūzų tankų variklių, o strateginiai Pentagono dronai reguliariai vykdo žvalgybą. Nykštukų manevrai regione išauga iki tarpžemyninių karinių operacijų, tokių kaip JAV ir NATO gynėjai Europoje, lygio. Tuo pačiu metu JAV planuoja suteikti Estijai, Latvijai ir Lietuvai naują karinės pagalbos dalį, kurios suma siekia 168,7 mln.

Griaunamas Vakarų "partnerių" dalyvavimas rudens protestuose leido po kaukėmis pamatyti tikrus "demokratizatorių" veidus ir galutinius tikslus. Nepastovios ginkluotosios pajėgos padėjo patikrinti respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, sunaikindamos blogus kaimynų planus vien savo buvimu šalia vakarų sienų. O šiandien jau visiems aišku, kad Baltarusijoje nevyks valstybės perversmas pagal Valstybės departamento nurodymus.

Minskas vis dar yra pasirengęs dialogui su "partneriais", tačiau atviras Rytų Europos militarizavimas nepalieka pasirinkimo. Siekiant apsaugoti Baltarusijos Respublikos interesus, buvo sukurta kompaktiška, mobili, gerai parengta ir aprūpinta armija, galinti įveikti šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
oro gynybos sistemos, Baltarusija
Užkaukazės geležinkeliai

Viskas kaip ant bėgių. Užkaukazės geležinkelis turi galimybę atgimti

(atnaujinta 16:10 2021.01.22)
Kalnuotoje vietovėje tiesti naują Baku-Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko; ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senuoju maršrutu

2021 metų sausio 11 d. Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašianianu. Pagrindinė trišalių derybų tema yra Azerbaidžano ir Armėnijos santykių normalizavimas remiantis susitarimu, kurį pasirašė susitikimo dalyviai 2020 metų lapkričio 10 dieną, karinių, politinių ir humanitarinių Kalnų Karabacho konflikto pusių analizę tęsia specializuoti specialistai ir ekspertai, ir mes siūlome kuo atidžiau įvertinti šį Ilhamo Alijevo pareiškimą, pateiktą susitikimo pabaigoje.

Ilhamas Alijevas apie geležinkelio projektus

"Po daugiau nei 30 metų Azerbaidžanas susisiekdamas per Armėnijos teritoriją turės ryšį su Nachičevanės Autonomine Respublika. Armėnija per Azerbaidžano teritoriją turės geležinkelio prieigą prie Rusijos ir Irano. Be to, bus galima patekti į Turkijos rinką ir Rusijos bei Turkijos geležinkelio arterijas. Tai atveria puikias perspektyvas. Ir aš tikiu, kad darbo grupė, kurią šiandien sukūrėme, veiks efektyviai, periodiškai praneš mums apie projektų įgyvendinimą. Yra daugiau nei vienas projektas, keli, esu tikras, kad visa tai bus įgyvendinta", — sakė Azerbaidžano prezidentas.

"Viskas nauja yra gerai pamiršta sena"

Kaip matote, minima ne tik Nachičevanės Autonominė Respublika, Azerbaidžanas ir Armėnija, bet ir Rusija, Iranas ir Turkija. Tai, kad Ilhamas Alijevas yra kaip įmanoma tikslus ir teisingas savo pareiškimuose tarptautiniuose susitikimuose, nekelia abejonių, tačiau tai, kaip penkios valstybės gali būti suinteresuotos geležinkelio projektais (daugiskaita — taip ir citatoje) iš karto, nėra visiškai akivaizdu. Tai taip neakivaizdu, kad kol kas niekas net neprisimena paties Užkaukazės geležinkelio, kuris vienu metu neoficialiai buvo vadinamas "Užkaukazės Transsibu", egzistavimo fakto. Norint jį sukurti visu mastu, prireikė daugiau kaip 40 metų — statybos truko nuo 1900 iki 1942 metų.

Карта Армении
Armėnijos žemėlapis

Bendras ilgis yra 850 kilometrų, 450 kilometrų atkarpa Armėnijos pietuose palei pasienio Arakso upę buvo baigta 1940–1942 metais. Aukščiau pateiktoje diagramoje taip pat parodytos Irano ir Turkijos teritorijų dalys, ir tai toli gražu neatsitiktinai. 1900 metais buvo baigta sujungti Rusijos ir Osmanų imperijos geležinkelius — mažiau nei kilometro atstumu viena nuo kitos buvo pradėta eksploatuoti Turkijos geležinkelio stotis "Dogukapi" ir Rusijos "Achurian". Šios stotys diagramoje neparodytos, nes 1990-aisiais, kai vyko aštriausias Kalnų Karabacho konflikto etapas, Turkija, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu, paskelbė Armėnijos blokadą ir nustojo eksploatuoti šią geležinkelio atkarpą, vedančią į Karsą.

Karinis konfliktas Karabache, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

1906 metais Buvo baigta sujungti Rusijos imperijos ir Persijos geležinkelius — taip tą laiką vadinosi šiuolaikinis Iranas. Tai buvo vienas pirmųjų geležinkelių Irane, jis vedė iš Tabrizo į Julfos stotį, esančią pasienyje su Rusija. Kitoje sienos pusėje yra stotis, ir būtent Rusijos "Julfoje" buvo sumontuota įranga, skirta pertvarkyti vagonų ratų poras (vėžės plotis Irane — 1 430 milimetrų, Rusijoje — 1 520 milimetrų).

Po visų 1990-ųjų įvykių ši linija veikia: nuo 2017-ųjų Nachičevanės Autonominės Respublikos sostinėje du kartus per savaitę galima važiuoti traukiniu ir saugiai nuvykti į Tabrizą ir Teheraną. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad dar neseniai ALR buvo atskirta nuo pagrindinės Azerbaidžano teritorijos, krovinių apyvarta ir keleivių srautas čia yra minimalūs, tačiau šioje atkarpoje nieko net nereikia atstatyti. Didžiojo Tėvynės karo metu ši atkarpa buvo labai svarbi — vienas iš tiekimo maršrutų ėjo per neutralų Iraną.

Priminsime, kad 1943 metais Teherane įvyko Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio susitikimas ir kad draugui Stalinui nepatiko skraidymas lėktuvais. Labiausiai paplitusi versija yra ta, kad Stalinas aviacija keliavo į Teheraną ir atgal į Maskvą, tačiau traukinys Nr. 501 su šarvuotu vežimu, stovinčiu Baku, yra geležinis argumentas, kad "aviacijos" versija nėra vienintelė.

Vienas projektas penkioms valstybėms

Šis istorinis nukrypimas leidžia "iššifruoti" Ilhamo Alijevo žodžius. Kalnuotoje vietovėje statyti naują Baku–Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko, ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senoje trasoje. Šiuo atveju projektu suinteresuotos penkios šalys vienu metu — Iranas, Turkija, Azerbaidžanas ir ALR, Armėnija ir, žinoma, Rusija. Rusija, nes dabar, pasibaigus 30 metų konfliktui dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, yra galimybė užmegzti geležinkelio ryšius su tokiais svarbiais prekybos partneriais kaip Turkija ir Iranas.

Ne paslaptis, kad didelę dalį importo iš šių šalių sudaro žemės ūkio produktai, kurie dabar pristatomi jūra. Logistika, pasirodo, sunki ir nepigi: prekės turi būti pristatytos į Kaspijos jūros Irano uostą ir Juodosios jūros uostą Turkijoje, sumokėti rinkliavas, perkrauti laivą, sumokėti krovinį, pristatyti į Rusijos uostus, sumokėti rinkliavas ir perkrauti. Jei vietoj visų šių procedūrų atsiras galimybė naudoti automobilius su šaldytuvais, kurie, pravažiavę Nachičevanę, Armėnijos teritoriją, per Baku Dagestane, pateks į Rusijos geležinkelių žinią, situacija bus visiškai kitokia.

Svarbus įspėjimas: šiuo metu informacijos apie Turkijos planus atkurti geležinkelio ryšius su Armėnija, taigi ir su Azerbaidžanu bei Rusija, nėra atviruose šaltiniuose — bent jau rusų kalba. Kol nėra šios informacijos, šio projekto analizuoti neįmanoma. Atsižvelgiant į Turkijos ekonomikos situaciją, liros nuvertėjimą ir kitas problemas, mes tiesiog turime laukti oficialių pranešimų iš Ankaros.

Galimas "Kaukazo Transsibo" elektrifikavimas

Jei Azerbaidžanas pradės "Kaukazo transsibo" atkūrimo darbus nuo Baku–Horadizo atkarpos, bus užtikrintas pigiausias ne tik Fizuli, bet ir Džebrajilo regionui atstatyti reikalingų prekių pristatymas — tas pats, kur yra Chudaferino kaimas, kur prasidėjo Chudaferino HE ir Gyso Galasy HE darbas pasienio Arake. Žinoma, pagal Irano ir Azerbaidžano susitarimą, ateinančiais metais visa elektra turėtų būti skirta tik Iranui, kuris savo lėšomis praktiškai baigė statyti visą "Khudaferin" projektą, kurio bendra instaliuota galia sieks 280 megavatų. Tačiau vargu ar Teheranas kategoriškai atsisakys geležinkelio elektrifikavimo projekto, nes tai užtikrins krovinių apyvartos su Armėnija, Azerbaidžanu ir Rusija padidėjimą.

Be to, visos šios šalys turi rimtų argumentų pritarti tokiam pasiūlymui — jei, žinoma, taip bus. Geležinkelis, einantis nuo Baku iki Armėnijos sienos, bus nutiestas į Megrio regiono teritoriją. Dar 2012 metais įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu Armėnijos ir Irano vadovybės atstovai padėjo kapsulę būsimos Megrio HE pamatams ant Arakso. Planuojama talpa yra 100 megavatų, rezervuaras bus naudojamas gretimoms Armėnijos ir Irano teritorijoms laistyti. Statybos sutarties sąlygos buvo identiškos susitarimo dėl Chudaferino projekto sąlygoms: Iranas visus klausimus sprendžia finansuodamas, Armėnija paskaičiuojama kartu su pagaminta elektra.

Tačiau šiuo klausimu neperžengiama paties susitarimo ribų, nes Iranas su trumpomis pertraukomis vis dar yra veikiamas vienašališkų diskriminacinių priemonių iš JAV pusės. Azerbaidžanas ir Rusija, kaip galimo Pietų Kaukazo geležinkelio atkūrimo projekto šalys, gali padėti rasti finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į trijų hidroelektrinių (arba, tiksliau, trijų hidroelektrinių porų — jų pastatai yra abiejose Arako pusėse) pajėgumus, atkurtą geležinkelį galima elektrifikuoti į NAR teritoriją, o tai garantuoja didelį krovinių apyvartos intensyvumą palei jį.

Preliminarūs 2014 metų Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano ekspertų grupės skaičiavimai rodo, kad atkūrus geležinkelio bėgius ruožuose Baku–Horadizas–Megris–Nachičevanė, tiltuose, viadukuose, tuneliuose ir nustačius muitinės postus, reikia apie 275 mln. Jei neatsižvelgsime į Rusijos ir Irano prekių srautus, tarkime, kad per metus tarp Baku ir Nachičevanės krovinių apyvarta sieks 1,5 mln. tonų, tada, kai 2014 metais Armėnijoje galios gabenimo tarifai, Azerbaidžano ir Armėnijos geležinkelio bendrovių pelnas yra apie 60 mln. USD per metus.

Projektas nuo pat pradžių yra ekonomiškas, o Rusijos ir Irano dalyvavimas jame teikia ypač didelę naudą visoms keturioms šalims. Projekto įgyvendinimas, mūsų nuomone, prisidės prie regioninės ekonomikos plėtros ir prekybos ryšių atkūrimo. Ir Armėnijai geležinkelio susisiekimo su Rusija atkūrimas iš tikrųjų reikš daugiau nei 25 metus trukusios blokados pabaigą. Šis projektas taip pat svarbus Iranui, kuris 2018 metais pasirašė susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo su EAEU — geležinkelio susisiekimo atkūrimas prisidės prie šio susitarimo pildymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geležinkelis
Statybininkas

Pernai gauti 33 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe

(atnaujinta 14:26 2021.01.22)
Be to, Valstybinės darbo inspekcija gavo 125 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba. 

Lyginant su 2019 metais mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais. 

Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats – 125 ir 2020 m., ir 2019 m.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko  8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu. 

Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais  metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. 

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, – apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Tegai:
darbas
Dar šia tema
Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų