Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas Landsbergis? Užsienio politika vėl tampa vidaus politikos propagandos varikliu

(atnaujinta 17:11 2020.12.26)
Vygaudas Ušackas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, o dabar "Avia Solutions Group" direktorių valdybos narys, parašė daug pagiriamųjų žodžių būsimajam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui

Buvusio ministro žodžiai būsimajam ministrui buvo publikuoti pagrindiniuose Lietuvos naujienų portaluose. Žodis žodin.

Gabrielius Landsbergis dabar jau esamas Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis, 38-erių Landsbergis — jauniausias Lietuvos diplomatijos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Gerokai vyresni šias pareigas eiti pradėjo ir Povilas Gylys, ir Antanas Valionis, ir Petras Vaitiekūnas, ir Vygaudas Ušackas, ir Audronius Ažubalis, ir prieš Landsbergį buvęs Linas Linkevičius. Tik Algirdas Saudargas 1991-ųjų kovą tapo ministru prieš 42-ąjį savo gimtadienį.

Landsbergis taip pat ir turtingiausias atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jo turtas vertinamas 1,5 mln. eurų, tiesa, bendras politiko ir jo žmonos Austėjos, su kuria augina keturis vaikus, šeimos turtas siekia apie 14,5 mln. eurų.

Landsbergis neturi vykdomosios valdžios patirties. Oficialioje G. Landsbergio biografijoje tiesiog skelbiama, kad po Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) magistro studijų, kurias baigė 2005-aisiais, ir konkurso į diplomatinę tarnybą pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM), kur "turėjo įvairias pozicijas".

2007 metais jis buvo paskirtas dirbti Lietuvos ambasadoje Briuselyje ir ten trečiojo sekretoriaus pareigose praleido ketverius metus. Tuomet — darbas ekspremjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje, o 2014-aisiais — sėkmė Europos Parlamento rinkimuose.

Europarlamentaru G. Landsbergis darbavosi neilgai, mat jis laimėjo TS-LKD pirmininko rinkimus ir 2016 metų gegužę grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais pagal partinį sąrašą laimėjo Seimo rinkimus ir darbavosi opozicijoje. 2020 metų Seimo rinkimus Landsbergis taip pat laimėjo pagal partinį sąrašą. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas — Vytautas Landsbergis. Gabrielius Landsbergis — Vytauto Landsbergio anūkas. Tad sklandžia Gabrieliaus Landsbergio karjera stebėtis nereikėtų. Klasikinis nepotizmo pavyzdys. Reikia pripažinti, pakankamai elegantiškas.

Anūkas ne tik naudojasi, bet ir mokosi iš Senelio. Seneliui tai taip pat pasididžiavimas. O kas iš to Vygaudui Ušackui?  

Vygaudas Ušackas Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2008–2010 meatis Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Iš šio posto atsistatydino po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad "ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku". Taigi, buvęs ministras Ušackas turi ką patarti ministrui Landsbergiui.

Ponas Ušackas buvo 2001–2006 metais LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, 2006–2008 metais Jungtinėje Karalystėje. 2013–2017 metais Vygaudas Ušackas buvo ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.

Buvęs ministras Ušackas — patyręs diplomatas. Dabartinis ministras Landsbergis — ne. Nors ponas Ušackas ir labai stengiasi publiką įtikinti priešingai. Ponas Ušackas net pranašauja Gabrieliui Landsbergiui Lietuvos prezidento postą. Seneliui tai būtų viso gyvenimo prasmė. Landsbergis Prezidentas!

Vygaudas Ušackas tokiu "diplomatinių komplimentų" būdu dar iki tolimų prezidento rinkimų programuoja Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos konkurenciją. Netgi kaktomušą.

Lietuvos užsienio politika ir vėl taps vidaus politikos propagandiniu varikliu.

Užsienio politika nėra Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos stiprybė. Tai reiškia, kad atsiveria galimybės Vyriausybei apskritai ir užsienio reikalų ministrui konkrečiai.

Jei ne "paviršutiniškai" perskaitytume Konstituciją. O pagal konservatorių partiją aptarnaujančius politologus. Pagal juos Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, jog užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe, o ne vienasmeniškai prezidento.

Atsiminkime Vygaudo Ušacko ir Dalios Grybauskaitės konfliktą 2010 metais, kai tuometis užsienio reikalų ministras atsistatydino prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo dėl "asmeninės užsienio politikos".

Dalia Grybauskaitė Ušacką iš esmės atleido dėl to, kad nenorėjo derinti su juo pozicijų ir kartu dirbti. Abejotina, kad Gitanas Nausėda kaip asmuo ryžtųsi atleisti — net tokioje pat situacijoje — ministrą, kuris dar ir yra valdančiosios partijos lyderis. Ir, pagal pono Ušacko pranašystę, dalyvaus ateinančiuose prezidento rinkimuose. 

Vygaudo Ušacko pagiriamieji žodžiai Gabrieliui Landsbergiui turi ir savisaugos kontekstą. Ponas Ušackas — ne tik patyręs diplomatas. Ponas Ušackas išmano Lietuvos vidaus politiką. Žino konservatorių partijos vidaus virtuvę.

Деловой сити на проспекте Конституции, Вильнюс
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vygaudas Ušackas bandė dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau konservatorių partijos vadovybės palaikymo nesulaukė. Buvo atstumtas ir iš rinkimų pasitraukė. Pasitraukė ir iš aktyvios politinės veiklos. Dabar pasitraukė. Niekada nesakyk niekada. Politikoje taip pat.

Ponas Ušackas mokosi iš savo klaidų ir dalina Gabrieliui Landsbergiui komplimentus. Bet ar išsipirks komplimentais už savo savarankišką prezidento rinkimų eksperimentą?

Nors Vygaudas Ušackas atsitraukė nuo Lietuvos vidaus politikos gyvenimo, konservatorius aptarnaujantys politologai, analitikai, politikos apžvalgininkai Ušacko be dėmesio nepalieka.

Ypač uolus Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Ponas analitikas nuolat savo auditorijoms žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prisimena ir primena apie Vygaudą Ušacką kaip apie "Lietuvos šrioderį".

"Grėsmę nacionaliniam saugumui kelianti ir su Rusijos mafijos režimu glaudžiai susijusio G.Žiemelio valdoma "Avia Solutions Group" toliau plečia savo įtaką Lietuvoje..." — socialiniame tinkle įspėja analitikas Marius Laurinavičius.

Vygaudas Ušackas - Lietuvos šrioderis 1
Screenshot
Vygaudas Ušackas — "Lietuvos šrioderis"

Analitiko Laurinavičiaus teigimu, "Lietuvos šrioderis" Vygaudas Ušackas kariauja prieš Lietuvą. O kadangi analitikas Laurinavičius tai supranta, tai jis kariauja prieš Lietuvos priešą Ušacką.

Marius Laurinavičius: "O gal tiesiog pasikalbėkime su Kremliaus mafijos režimu (kaip mums siūlo koks nors V.Ušackas ir, beje, JAV tokių "dialogo" šalininkų irgi netrūksta) ir jis prieš mus nebekariaus?"

Marius Laurinavičius: "Ar vis dėlto kada nors suprasime, kad tai — KARAS, kurį taip sėkmingai prieš mus kariauja labiausiai dėl to, kad mes nenorime pripažinti, jog tai — karas?"

Vilniaus analitiko karas 2
Screenshot
Vilniaus analitiko karas

Marius Laurinavičius diplomatą Vygaudą Ušacką puola profilaktiškai. Kaip galimą Gabrieliaus Landsbergio konkurentą būsimuose prezidento rinkimuose. Ir dėl JAV verslo interesų. Taip pat iš inercijos. Iš inercijos kovoje prieš "naudingus Maskvai idiotus".

O galbūt viskas kartu. Nes jeigu, pasak Lietuvos politologų, yra Maskvai naudingų idiotų, tai kas galėtų paneigti, kad nėra idiotų, naudingų Vašingtonui.

Ušackas žino, kur ir kas yra galia Lietuvoje. Todėl giria Gabrielių Landsbergį. Norėdamas įsiteikti. Dėl savisaugos. Ir kad netrukdytų verslo projektams Lietuvoje.

Nelieka nuskriaustas ir analitikas Laurinavičius. Už savo naudingas misijas honorarą juk gauna.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
užsienio politika, Vygaudas Ušackas, Gabrielius Landsbergis
Dainininkas Filipas Kirkorovas

"Neįleidžiamoji" kultūra. Lietuva suskirstė artistus į teisingus ir nelabai

(atnaujinta 14:10 2021.01.21)
Dviejų Lietuvos Seimo parlamentinių komitetų nariai pasisakė tik už draudimą įvažiuoti į šalį artistams, palaikantiems "priešiškus režimus", o URM operatyviai sureagavo ir penkeriems metams nuleido sienos užkardą prieš Filipą Kirkorovą

Kiekviename kampe šaukdama apie žodžio laisvę, Lietuvos valdžia užčiaupia burnas tiems, kas nesutinka su jų požiūriu į vykstančius procesus vienoje ar kitoje planetos dalyje. Viskas yra naujosios Amerikos galios doktrinos, kuri užčiaupė burną net prezidentui Donaldui Trampui, rėmuose.

Tiesa, Lietuvoje šie metodai buvo naudojami jau seniai. Lietuvos pseudopatriotai yra Rusijos atlikėjų persekiojimo pradininkai. Vienu metu įvažiavimas į šalį jau buvo uždraustas Aleksandrovo dainų ir šokių ansambliui, Tureckio chorui, dainininkams Grigorijui Lepsui ir Olegui Gazmanovui. Taigi, Lietuvos gyventojų labai nenustebino Filipo Kirkorovo įtraukimas į "asmenų, kuriems uždrausta įvažiuoti į Lietuvą", sąrašą.

Daugelis tik gūžtelėjo pečiais ir pasukiojo pirštu ties smilkiniu. Šią naujieną pakomentavo oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova:

"Absurdui ir iš tikrųjų vien tokių kaltinimų kvailumui papildomų komentarų nereikia. Apskritai pažymime, kad represinis požiūris į artistus tapo tikru jaunų Europos demokratinių šalių požymis".

Lietuvos "draudėjų" pateikti argumentai atspindi rusofobijos gilumą ne tik Baltijos šalyse, bet ir pasaulyje. Jie sako, kad Rusijos menininkai yra "minkštoji galia", neleidžianti Lietuvos žmonėms pamiršti draugystės ir geros kaimynystės laikų vieningoje TSRS tautų šeimoje.

Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

"Pagrindinis mūsų didžiųjų kaimynų uždavinys yra išlaikyti mus šioje kultūrinėje ir informacinėje erdvėje, sukelti nostalgiškus jausmus", — su kartėliu sako Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Tiesa, tokių nostalgiškų žmonių Lietuvoje yra daug. Bilietai Rusijos atlikėjų koncertai didžiuliuose sporto ir koncertų kompleksuose visada būna išparduoti. Matyt, tai gąsdina Lietuvos valdžią, kuri per 30 nepriklausomybės metų nesugebėjo Lietuvos gyventojų supykdyti su rusais. O fantazijos, kad Rusija vėl "okupuos" Lietuvą, sukasi tik karščiuojančiose Lietuvos politinio elito smegenyse, kurių didžioji dalis yra buvę sovietų nomenklatūros nariai. Pakanka kelių pavyzdžių iš naujausios istorijos. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite dėstė Aukštojoje partinėje mokykloje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo vienas iš Lietuvos komjaunimo vadovų. O visa konservatorių viršūnė, vadovaujama Vytauto Landsbergio, sovietmečiu gyveno sočiai ir laimingai. Žmonės viską prisimena.

O šiandien jaunieji Landsbergio — Grybauskaitės darbų tęsėjai pralenkia savo mokytojus. Jie ketina įtraukti į sąrašą tų, kuriems neleidžiama patekti į šalį tuos menininkus, kurie "viešai ar savo kūryba išreiškia paramą agresyviai Rusijos ar kitos valstybės, pažeidžiančios tarptautinę teisę, užsienio politikai arba abejoja Lietuvos konstitucinėmis vertybėmis, teritoriniu Lietuvos sąjungininkų vientisumu."

O Vytauto Landsbergio pasekėjų jauniklių priešakyje yra didžiojo anūkas Gabrielius. Senelis jam patikėjo vadovauti Lietuvos užsienio politikos frontui. Įdomu, kokiu fronderizmu pagarsės puikios šeimos palikuonis užsienio reikalų ministro kėdėje.

Pavyzdžiui, buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite įėjo į istoriją, pirmoji Rusiją pavadinusi "teroristine valstybe". 2014 metų vasario mėnesį, kilus Maidano isterijai aplink Ukrainą, ji atvirai grubiai elgėsi su Rusijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu. Kaip tada rašė laikraštis "Lietuvos rytas" (2014 metų vasario 5 dieną), skiriamųjų raštų priėmimo metu, Grybauskaitė pradėjo pokalbį su Udalcovu klausimu: "Ar jūs dar neužspringote lietuvišku pienu?" O vėliau pokalbio metu ji paklausė diplomato: "Tai kada gi jūs pagaliau mus uždusinsite "Gazpromo" dujomis?"

Naujasis Rusijos Federacijos ambasadorius Aleksejus Isakovas į Lietuvą atvyko 2020 metų gruodžio 13 dieną. Bet iki šiol jis nebuvo kviečiamas į rūmus Daukanto aikštėje skiriamiesiems raštams įteikti.

Ar prezidentas Gitanas Nausėda jį priims, ar eis savo pirmtakės pėdomis? Bet net jei prezidento rūmuose bus laikomasi diplomatinės etikos normų, tai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, su kuria ambasadorius turės glaudžiai bendrauti per visą kadencijos laiką, Aleksejus Viktorovičius gali tikėtis bet kokių netikėtumų. Nereikėtų stebėtis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
draudimas atvykti, Užsienio reikalų ministerija, Filipas Kirkorovas
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Antanas Guoga

VRK nenutraukė Guogos įgaliojimų, nes jis neatvyko į posėdį

(atnaujinta 13:59 2021.01.21)
Įstatymų nustatyta tvarka parlamentaras turi pats posėdyje perskaityti pareiškimą, tačiau Guoga išvyko į užsienį. Padaryti jam išimti buvo atsisakyta

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netenkino Seimo nario Antano Guogos prašymo nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus, kai jis pats į posėdį atvykti atsisakė.

Anksčiau Guoga po konflikto su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu paskelbė apie atsistatydinimą iš Seimo nario pareigų. Parlamentaras pasipiktino partijos pirmininko iniciatyva platinti "stebuklingą vandenį", kuris "gydo nuo COVID-19", ir paragino jį atsistatydinti.

Tačiau sausio 12 dieną Guoga VRK įteikė prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, nes nebemato galimybių su Darbo partija įgyvendinti rinkiminių pažadų. Guogos vietą Seime turėjo užimti Artūras Skardžius.

Komisijos posėdyje VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad Guoga sausio 12 dieną elektroniniu paštu informavo apie sprendimą palikti Seimą. Laiške, pasak VRK vadovės, politikas sausio 14 dieną paprašė sušaukti komisijos posėdį, kuriame jo įgaliojimai bus panaikinti, nuotoliniu būdu. Tačiau taisyklėse teigiama, kad parlamentaras turi fiziškai perskaityti pareiškimą.

Taip pat, pasak Matjošaitytės, numatyta, kad VRK gavusi prašymą nutraukti Seimo nario įgaliojimus sprendimą turi priimti per 15 dienų.

Pasak VRK vadovės, vėliau Guoga komisijai pranešė, kad fiziškai galėtų dalyvauti posėdyje tik nuo kovo 9 dienos, ses trečiadienį išvyko į užsienį.

"Suprantu ir Antano Guogos prašymą dalyvauti nuotoliniu būdu, bet yra klausimų grupė, kuri yra nesprendžiama per nuotolį. Kaip ir priesaikos davimas, taip ir mandato atsisakymas, kaip slaptas balsavimas Seime, tai tokie klausimai, kurie yra aiškiai reglamentuoti ir yra priimta juos spręsti tik gyvai", — komentavo VRK narė Gitana Matiekuvienė.

Pats Guoga savo Facebook paskyroje pranešė, kad gauna daug pasiūlymų iš įmonių, į kurias anksčiau investavo, ir neatsisako padėti. Tačiau pridūrė, kad pradės darbą ir gaus atlygį įvairiuose projektuose tik po to, kai bus oficialiai atleistas iš Seimo nario pareigų.

"Visose pareigose, kur esu sutikęs būti anksčiau, esu be jokių išimčių suspendavęs visus įgaliojimus. Jokių aktyvių pozicijų neturiu. Atlygio negaunu ir negavau nuo pirmos iki paskutinės dienos, kol esu Seimo narys. Jeigu kažkam reikės, tai pasiruošęs pateikti visus įrodymus. Tai neieškokime juodos katės juodame kambaryje, ypatingai, jeigu jos ten iš viso nėra", — rašė jis.

"Stebuklingo" vandens skandalas

Anksčiau Uspaskichas atsidūrė skandalo centre, kai savo Facebook puslapyje reklamavo mineralinį vandenį, kuris neva apsaugo nuo koronaviruso ir sukuria stiprų imunitetą prieš COVID-19.
Politikas tvirtino, kad jau dešimtmetį naudojasi ypatingai struktūrizuoto vandens technologija ir taip padeda sau sukurti imunitetą nuo daugumos virusų ir bakterijų.

Tame savo įraše politikas ne kartą mini japonų tyrėją Masaru Emoto, kuris yra žinomas dėl eksperimentų su vandeniu. Savo darbais jis bandė įrodyti, kad vanduo sugeba "suvokti informaciją iš aplinkos". Mokslo bendruomenė Emoto tyrimų duomenis vertina kaip pseudomokslinius.

Daugelis politikų, taip pat socialinių tinklų komentatorių sukritikavo europarlamentarą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Karolina Štelmokaitė rašė, kad Uspaskichas jau ne pirmą kartą manipuliuoja sveikatos tema ir sugebėjo ją paversti savo reklamos dalimi.

Darbo partijos atstovas, Seimo narys Antanas Guoga teigė, kad Uspaskicho prekyba vandeniu jokiu būdu nėra susijusi su politinės jėgos, kuria rinkėjai pasitikėjo, tikslais. Jis pabrėžė, kad tai yra vieno žmogaus, o ne visos partijos, iniciatyva, bei paragino partijos pirmininką atsistatydinti.

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, kad natūralus mineralinis vanduo bei kiti maisto produktai iš esmės nepasižymi gydomosiomis savybėmis ir nėra vartojami koronaviruso infekcijos COVID-19 profilaktikai ir gydymui.

Tegai:
mandatas, Antanas Guoga, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Viktoras Uspaskichas pašalintas iš EP frakcijos dėl homofobiškų pareiškimų
Uspaskichas sukėlė dar vieną skandalą: šį kartą su LGBT
Gamintojas paneigė sąsajas su Uspaskicho skleidžiama "antikovidinio vandens" reklama