ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos Sąjunga padės Škotijai kovoje nepriklausomybę

(atnaujinta 16:27 2021.01.03)
Didžioji Britanija smarkiai smogė Europos vienybei. Pastarieji metai parodė, kad ES ilgai to nepamirš ir išnaudos visas galimybes atsakyti. Ir vargu ar galima įsivaizduoti rafinuotesnį kerštą, nei galimybę palengvinti Škotijos išėjimą iš Jungtinės Karalystės

Lygiai 2021 metų sausio 1-osios vidurnaktį Vidurio Europos laiku Didžioji Britanija galutinai paliko Europos Sąjungą, o po minutės Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon "Twitter" parašė: "Škotija netrukus grįš, Europa. Negesinkite šviesos".

O dar po poros valandų Europos leidinys "Politico" paskelbė straipsnį su iškalbinga antrašte: "Brexit" pakeitė Škotijos nepriklausomybės žaidimo taisykles".

Dabar, kai JK išėjimas iš ES įvyko, Škotijos valdžios institucijos yra pasirengusios sugrąžinti naują kampaniją už regiono nepriklausomybe — ir jų sėkmės šansai atrodo daug įspūdingesni nei praėjusį kartą.

Verta priminti, kad 2014 metais ten buvo surengtas referendumas dėl suvereniteto ir idėjos priešininkai laimėjo, surinkę 55,3 proc. Atrodė, kad artimiausiai ateičiai klausimas buvo uždarytas. Tačiau "Brexit" pakeitė viską — ir visuomenės nuotaikas, tiek politiniame, tiek teisiniame išdėstyme.

Škotija gavo nemažai naudos iš Didžiosios Britanijos narystės ES. Štai kodėl ten vykusio "Brexit" referendumo rezultatas gerokai skyrėsi nuo galutinio: nors visoje šalyje išstojimo iš ES šalininkai sulaukė beveik 52 proc., 62 proc. Škotų balsavo už narystės Europos Sąjungoje išsaugojimą. Net Šiaurės Airijoje skirtumas nebuvo toks įspūdingas: ten išstojimo priešininkų buvo 56 proc.

Įvykių raida įrodė, kad škotai buvo teisūs vertindami "Brexit" perspektyvas. Edinburgas siautė, nes Didžiosios Britanijos paskutinės minutės prekybos susitarimas su ES miestui gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis. Viena pagrindinių problemų yra ta pati žvejyba, dėl kurios per derybas buvo tiek ginčijamasi ir vos nenutrauktos derybos. Škotijos žemės ūkio ministras tiesiai šviesiai pavadino susitarimus "baisia baigtimi pakrančių bendrijoms" regione.

Kita skaudi tema — Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš "Erasmus" programos. Tai populiariausias ir kultiškiausias ES finansuojamos studentų ir mokytojų mainų programos reiškinys.

Škotija projekte dalyvavo aktyviau nei kitos šalies dalys, o tai kasmet atnešė apie 340 milijonų svarų. Edinburgas iš žiniasklaidos sužinojo, kad Didžioji Britanija atsisako dalyvauti "Erasmus" programoje. Kilo skandalas, Škotijos oficialūs atstovai garsiai piktinasi ir grasina ieškoti "alternatyvų".

Padėtis blogėja, nes Londonas neturi kuo nutildyti Škotijos nepasitenkinimo, neturi ką žadėti ir negarantuoja greitų pokyčių į gerąją pusę. Gali būti, kad kada nors pasitraukimas iš ES duos naudos ir įsigijimų Jungtinei Karalystei, tačiau artimiausiu metu vargu ar galima tikėtis pagerėjimo. JK išgyvena sunkius laikus, tačiau britai — priešingai nei Škotijos gyventojai — bent jau patys pasirinko šį kelią.

Todėl visuomenės nuotaikos regione akivaizdžiai kryptelėjo, o tai labai padidina Škotijos nepriklausomybės šalininkų pergalės galimybes naujame referendume.

Londonas taip pat puikiai tai žino ir Didžiosios Britanijos valdžiai dabar tampa svarbiausia užduotis užkirsti kelią dar vienam plebiscitui.

Tačiau Škotijos vadovybė taip pat nėra kvaila. Edinburgas supranta, kad pagrindinė kova vyks ne aikštėse, o politiniuose kuluaruose ir teismo salėse — ir pasiruošė veikti šia linkme.

Britanijos valdžia turi svarų argumentą prieš naują balsavimą. Jį Borisas Džonsonas pristatė prieš metus laiške Sturgeon: 2014 metais Škotijos lyderiai pažadėjo, kad šis plebiscitas bus "vienintelis kartoje".

Savo ruožtu Edinburgas nurodo, kad 2016 metais pradėtas "Brexit" tapo iš esmės nauju Britanijos valstybingumo ir politikos veiksniu, panaikinančiu ankstesnius susitarimus ir škotams, kurių pasirinkimas nesutapo su daugumos visuomenės pasirinkimu, ir suteikia teisę naujam referendumui.

Be to, gruodžio 30 dieną Škotijos parlamentas atmetė susitarimą su Europos Sąjunga. Be to, jos teisė balsuoti buvo pagrįsta Jungtinės Karalystės konstitucine konvencija, pagal kurią "Vestminsterio parlamentas neturėtų priimti įstatymų decentralizuotose vietovėse be Škotijos parlamento sutikimo, o JK vyriausybės prekybos susitarimas daro įtaką kelioms perduotos atsakomybės sritims". Regionas tiesiai šviesiai pareiškė, kad "nebalsavo už "Brexit", nepaliko bendrosios rinkos ir muitų sąjungos ir neprarado daugelio privalumų, kuriuos suteikia narystė Europos Sąjungoje".

Taigi, Škotijos vadovybė yra pasirengusi kovoti už nepriklausomybę, pasinaudodama Didžiosios Britanijos įstatymų subtilybėmis ir Jungtinės Karalystės politinėmis tradicijomis.

Be to, Škotija gavo galingą kozirį, kurio neturėjo prieš septynerius metus — Europos Sąjungos paramą.

2014 metų referendumas buvo Didžiosios Britanijos vidaus reikalas, į kurį Briuselis nesikišo, apsiribodamas sveikinimu dėl jo rezultatų. Dabar, po "Brexit", padėtis radikaliai pasikeitė.

Didžioji Britanija smarkiai smogė Europos vienybei. Pastarieji metai parodė, kad ES ilgai to nepamirš ir išnaudos visas galimybes atsakyti. Ir vargu ar galima įsivaizduoti rafinuotesnį kerštą, nei galimybę palengvinti Škotijos išėjimą iš Jungtinės Karalystės.

Ir jei Sturgeon naujametinis "Twitter" įrašas vis dar galėtų būti vertinamas tik kaip gražus politiko gestas, beveik iškart po jo parašymo Briuselyje įsikūrusioje "Politico" aiškiai užsimenama, kad Europos Sąjunga ketina teikti paramą škotų separatizmui ir dalyvauti kadaise buvusios Didžiosios Britanijos dalybose.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Brexit, Didžioji Britanija, nepriklausomybė, Škotija, Europos Sąjunga
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (196)
Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 00:10 2021.01.24)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena — tai sakralios naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisinti kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkme. Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017 metais, artėjant Landsbergio 85 metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018 metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams, sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip, kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda, bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstamą siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi, kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

11
(atnaujinta 22:06 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinės JAV partnerės — Vokietijos — dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir patarėjas užsienio reikalų klausimais Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai už kabliuko neužkibo. Bundestago Energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, dėl kurios Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Ideologijoje yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, be dvejonių išvesdamas Valstijas iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jos Amerikai nėra tokios naudingos, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas ir, kaip jau tapo akivaizdu, moka jomis labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo toks nepatogus Trampas, kuris rėžė tiesą, kirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus suvereniteto atkūrimo ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl Vokietijos valdžia su džiaugsmu sutiko Baideną kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir palengva lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijai darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijomis. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi, aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji aktyviausiai torpeduoja "Nord Stream-2" šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto sukelti skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priimdami radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė bendras jų pasipiktinimas į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno prezidentavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja pasinaudoti antirusiška korta Navalno apsinuodijimo atveju ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

11
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Sausio 24-oji

Kokia šiandien diena: sausio 24-osios šventės

(atnaujinta 18:02 2021.01.23)
Šią dieną 1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

Sausio 24 yra 24-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 341 diena.

2021 metų sausio 24 dieną saulė saulė teka 08:24, leidžiasi 16:39, dienos ilgis — 8 val. 15 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Pranciškus, Vilgaudas, Gaivilė, Artūras, Felicija.

Sausio 24-oji Lietuvos istorijoje

1734 metais Krokuvoje karūnuotas priešpaskutinis Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas III.

1882 metais gimė publicistas, kunigas Juozas Grajauskas. Mirė 1930 m.

1885 metais Tilžėje susikūrė lietuvių kultūros draugija "Birutė". Veikė iki 1914 m.

1907 metais gimė lietuvių dainininkas Rostislavas Andriejevas. Mirė 1967 m.

1931 metais gimė dailininkas Vytautas Šerys.

1942 metais gimė poetė, vertėja, dietologė Lidija Šimkutė-Pocienė.

1993 metais mirė kunigas, spaudos darbuotojas, "Draugo" laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas Pranas Garšva. Gimė 1915 m.

Sausio 24-oji pasaulio istorijoje

41 metais sulaukęs 28 metų amžiaus buvo nužudytas Romos imperatorius Kaligula — Gajus Julijus Cezaris, valdęs 37- 41 m. po Kr.

1776 metais gimė muzikantas, vokiečių rašytojas Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas.

1848 metais garsiosios aukso karštligės JAV pradžia — Džeimsas Maršalas Kalifornijos valstijoje (JAV) surado aukso grynuolį.

1907 metais Robertas Badenas Pauelas Anglijoje įkūrė pirmąją berniukų skautų organizaciją.

1922 metais amerikietis Kristijanas Nelsonas iš Ajovos valstijos Onava miesto gavo patentą "Eskimo" ledų gamybai.

1924 metais TSRS įkūrėjo garbei Petrogradas pavadintas Leningradu.

1935 metais Virdžinijos valstijoje (JAV) pirmą kartą alus "Krueger Cream Ale" pradėtas pardavinėti skardinėse.

1972 metais Ramiojo vandenyno Guamo saloje surastas japonų kareivis Šojičis Jokojis, kuris 28 metus slėpėsi džiunglėse, manydamas, jog tebesitęsia II pasaulinis karas.

1992 metais Salvadoro teismas nuteisė du kariškius — pulkininką ir leitenantą — kalėti po 30 metų už šešių jėzuitų nužudymą 1989 metais.

1995 metais JAV prezidento Bilo Klintono nurodymu įšaldyti Vidurio Rytų teroristų lyderių indėliai JAV bankuose, o aukų rinkimas valstijose šio regiono reikmėms paskelbtas neteisėtu.

1996 metais Čečėnų sukilėliai paleido dvi savaites įkaitais laikytus 42 Rusijos piliečius.

1999 metais Jordanijos karalius Huseinas savo įpėdiniu paskelbė vyriausiąjį sūnų Abdulą.

2010 metais eidamas 71-uosius metus Maskvoje mirė režisierius, Rusijos vaikų kinematografijos klasikas, sukūręs filmus "Buratino nuotykiai", "Apie Raudonkepuraitę", "Pasaka apie Žvaigždžių berniuką", "Coliukė" ir kt., Leonidas Nečiajevas.

2013 metais arkivyskupas Nurhanas Manugianas išrinktas 97-uoju Jeruzalės armėnų ortodoksų patriarchu, kuris yra vienas iš penkių Šventosios žemės krikščioniškųjų šventovių sergėtojų.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai