Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kas kaltas? Ar mirčių nuo COVID-19 statistikos skandalas nepaveiks lietuvių noro skiepytis

(atnaujinta 16:48 2021.01.06)
Blaškymasis — pastovi Lietuvos valdžios būsena. Tačiau įpakavus į blizgančius viešųjų ryšių popieriukus blaškymasis gali pasirodyti visai racionalus. Net humaniškas

Lietuvos Vyriausybė atšaukė skrydžių iš Jungtinės Karalystės (JK) draudimą. Tai padarius, padidėjo rizika, jog į Lietuvą pateks sparčiau plintanti COVID-19 atmaina.

Jei Lietuvos valdžia nesugeba susitvarkyti su sena viruso atmaina, kokiu būdu ji planuoja susitvarkyti su nauja, jai pradėjus plisti Lietuvoje?

Skrydžiai iš JK vėl vyksta nuo sausio 1 dienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškino, kad toks sprendimas priimtas kartu su Latvija ir Estija. "Norime išlaikyti "Baltijos burbulo" idėją, todėl kartu įvedę kelionių ribojimus, kartu planuojame juos ir panaikinti", — žiniasklaidai sakė ministras.

O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad atvykstantieji iš JK turės izoliuotis, darytis COVID-19 tyrimą.

Abu ministrai palaiko "burbulo idėją". Tokią solidarią ir galbūt net humaniškai atrodančią idėją. Atvykstančiųjų atžvilgiu. O kaip tiems bendrapiliečiams, pas kuriuos atvyksta pasisvečiuoti emigrantai? Čia kaip skęstančiajam paduoti šlapią akmenį...

Nėra jokių įrodymų, kad užsikrėtimų skaičius Lietuvoje mažėtų. Mirtys milijonui gyventojų vien nuo rugsėjo mėnesio galo viršija absoliučiai visų Europos Sąjungos šalių pavasario bangos mirčių lygį.

COVID-19 atmaina užsikrėtusių žmonių kiekis Londone dvigubėja maždaug kas dvi savaites. Ir to didėjimo neišeina nei paprastai, nei moksliškai pagrįstai paaiškinti.

Galiausiai, mokslinis paaiškinimas nėra toks svarbus. Svarbu yra tai, kad patys britai situaciją vertina taip rimtai, kad kai kuriuose regionuose uždarė mokyklas. Tai yra tai, ko Jungtinės Karalystės valdžia žadėjo nedaryti. Tačiau dabar daro mokėdami didžiulę tiek politinio kapitalo, tiek finansinę kainą.

Taigi, įvestas privalomas atvykusiųjų testavimas iš JK nuo naujos COVID-19 atmainos išplitimo gali neapsaugoti. Nutraukus tiesioginį susisiekimą su JK, nauja COVID-19 atmaina Lietuvoje plistų ne taip greitai.

Žinoma, tiesioginių skrydžių nutraukimas nėra pilnas sprendimas, nes galima keliauti per aplink. Taip, kaip šventinėmis dienomis Lietuvoje apribojus judėjimą tarp savivaldybių, bendrapiliečiai per aplink vis tiek bandė pasisvečiuoti pas gimines, artimuosius ir draugus.

Nutraukus tiesioginį žmonių srauto judėjimą galima būtų laimėti kelias labai svarbias savaites laukiant pirminio skiepijimo etapo rezultatų. Arba, kaip jau tapo įprasta Lietuvoje, galima sėdėti, laukti, ir žiūrėti, kas bus. O belaukiant ieškoti kaltų ir tuo dar labiau kelti nepasitikėjimą bei įtampą visuomenėje.

Štai paskutinę praėjusių metų dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir visuomenę dėl nepagrįstos kritikos centro atžvilgiu.

"Nuolatinė ir nepagrįsta kritika įstaigos ir jos vadovo atžvilgiu trikdo ir taip nepakeliamą krūvį velkančio NVSC darbą — kelia visuomenės nepasitikėjimą, kas ypač apsunkina NVSC darbuotojų darbą šiuo nelengvu metu. Tai labai neigiamai veikia ir visus įstaigos darbuotojus, kurie šią kritiką priima asmeniškai", — rašoma NVSC kreipimesi.

Kreipimesi taip pat rašoma, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puolimas demotyvuoja ir neigiamai veikia NVSC darbuotojus, jų emocinę ir psichinę sveikatą.

"Esant tokiai situacijai pasigendame telkiančios lyderystės, nes šiuo metu nėra tinkamiausias metas ieškoti kaltų ir diskutuoti apie nepakankamą pasirengimą antrajai bangai", — rašoma NVSC darbuotojų kreipimesi.

"Sutinkame, kad bendri šalies rezultatai valdant pandemiją nėra geri, bet reikia suprasti, kad viena įstaiga, turinti ribotus išteklius, negali suvaldyti tokio lygio ekstremalios situacijos. Tai turėtų būti bendro visų kompetentingų institucijų darbo rezultatas", — savo kreipimesi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir visuomenę teigia NVSC darbuotojai.

Deja, tačiau chaosas tęsiasi. Taip pat ir COVID-19 statistikoje.

Neseniai paviešinta žinia, kad skaitmenizuojant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVCS) veiklą rastos 804 neapskaitytos mirtys, sukėlė dar daugiau diskusijų dėl centro veiklos. Aiškėja, kad problemų yra dar didesnių. 

Sekmadienį skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NVSC direktorius Robertas Petraitis kalbėdamas apie COVID-19 sergamumo ir mirtingumo duomenis sakė, kad būtent pats centras nustatė, jog mirčių nuo koronaviruso skaičiai turi didelių neatitikimų.

"Gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis, NVSC kreipėsi į Registrų centrą, E.sveikatos duomenų tvarkytoją, ir paprašė pateikti mirties liudijimų duomenis, kuriuose nurodoma, kad mirusiems (PGR metodu) diagnozuotas koronavirusas. Šiuos duomenis palyginome su duomenimis iš gydymo įstaigų. Apie tai informavome ministeriją, pateikėme situacijos vertinimą bei sprendimo būdus", — kalbėjo Petraitis.

Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio pirmosios gydymo įstaigos neturi pranešti apie mirtis NVSC, o pats centras neturi prieigos prie elektroninių duomenų sistemos. "Nuo sausio pirmos mes neturėsime jokios prieigos prie informacijos apie mirtis", — teigė NVSC vadovas.

Duomenų kokybė, informacijos savalaikiškumas yra labai svarbūs valdant pandemiją. Kaip ir priimant bet kokius sprendimus. Jeigu duomenys netvarkingi, o informaciją pakuoja viešųjų ryšių specialistai, be abejo, visi sprendimai, priimti remiantis tais duomenimis, bus nepagrįsti. Sprendimai gali būti net žalingi.

O politikai nepraleidžia progos "papolitikuoti". Atsikreipti dėmesį.

Ministrė, ne, ne sveikatos apsaugos — ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat pakalbėjo. Pakalbėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla bei nesugebėjimas atrasti užsikrėtusio žmogaus kontaktų yra viena didžiausių pandemijos suvaldymo problemų.

"Mes vis dar neatsekame kontaktų. Jų yra tiek daug, kad, anot ekspertų, jei tau pakyla temperatūra, tai — 50 proc. tikimybė, kad tau yra koronavirusas. Virusas taip išplitęs šalyje, kad mes nežinome, neatsekame kontaktų. Kai buvo 100, buvo galima atsekti kontaktus ir nereikėjo uždaryti visų verslų ir visos valstybės. Dabar visiškai nevaldoma situacija. Manau, NVSC veikla yra didžiausia silpnoji grandis", — kalbėjo Armonaitė.

"Pamatėme ir NVSC neapskaitytas mirtis. Mes kurį laiką girdime ponios Lingienės komentarus ir panašiai. Tačiau ten yra ir viso NVSC vadovas, aš nežinau, ar kas nors žino, kad jis yra", — pasmalsavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vieno žmogaus mirtis — tai tragedija. Dešimtys ir šimtai — nelaimė. Tūkstančiai — tik statistika. Bet ir statistika Lietuvoje tampa tikra tragedija. Įdomu, ką apie visa tai galvoja statistinis lietuvis? Ir apie galimybes pasiskiepyti, kai taip skaičiuojama. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
skiepijimas, skiepai, Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1125)
Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
JAV prezidentas Džo Baidenas

Seimo pirmininkė papasakojo apie lūkesčius naujojo JAV prezidento

(atnaujinta 11:46 2021.01.20)
Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui", kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad iš išrinkto JAV prezidento Džo Baideno tikimasi, jog jis grąžins Europos pasitikėjimą Vašingtonu.

"Jo pasirinkimą paskirti valsybės sekretoriumi Antony Blinken galime vertinti kaip svarbų žingsnį, atstatant ketverius metus alintus tarpusavio JAV ir ES santykius. Lietuva nuolat buvo ir išliks ištikima JAV partnerė, suprantanti šios šalies įtaką pasaulio bei mūsų regiono saugumui. Prasidedant šio Seimo kadencijai, kaip vieną tikslų iškėliau pasitikėjimo politika sugrąžinimą. Kuris mūsų visuomenei reikalingas nuolat", — rašė ji Facebook paskyroje.

Kaip pabrėžė pirmininkė, visuomenei svarbus pasitikėjimas sprendimais, susijusiais su šalies vidaus reikalais, kova su pandemija, taip pat pasitikėjimas santykiuose su užsienio partneriais.

Čmilytė-Nielsen pavadino "svarbiu signalu pasauliui", kad Baidenas ir jo administracija nuolat akcentuoja "pasitikėjimo demokratija" stiprinimą. "Puiki naujo kelio pradžia", — sakė politikė.

Džo Baideno inauguracija įvyks trečiadienį. Tada išrinktasis JAV prezidentas sakys pagrindinį pranešimą apie Kapitolijaus laiptelius.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Lietuva, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
"The National Interest" Baideno sprendimą pavadino signalu Rusijai
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai
Rusijos URM pasidalijo lūkesčiais dėl Rusijos ir JAV raketų sutarties