Maskva, archyvinė nuotrauka

Koronakrizė ir "parako statinės" kaimynystėje. Rusijai žada naujieji 2021 metai

(atnaujinta 22:00 2021.01.06)
Kai kurie žmonės sako, kad blogi ne keliamieji metai, o kiti, kurie ateina po jų. Galbūt todėl, kad po "blogųjų" metų mes atsipalaiduojame — čia problemos mus ir užklumpa

Tačiau 2021 metai dėl gana objektyvių priežasčių žada būti ne mažiau sunkūs nei 2020 metai, jei ne dar sunkesni.

Visų pirma, koronaviruso pandemija dar net nesiruošia pasibaigti. Net PSO optimistai planuoja ją nugalėti (civilizuotoje pasaulio dalyje) iki 2022 pabaigos ar net 2023 metais.

Gydytojai
© Sputnik / Денис Абрамов

TSRS buvo toks dalykas kaip penkerių metų planas, mes turėsime penkerių metų laikotarpį koronavirusui.

Žinoma, PSO gali klysti (tai buvo ne kartą), kas nudega karštu, tas ir šaltą pučia, ir koronavirusas bus nugalėtas anksčiau. Tačiau kitais metais vienaip ar kitaip turėsime kovoti su apribojimais, jei ne savo šalyje, tai judėjimo po pasaulį prasme.

O tai reiškia, kad papildomas smūgis bus suteiktas kelionių įmonėms, tarptautinį transportą aptarnaujančiam logistikos verslui (vienomis kryptimis krovinių gabenimas gali ilgam sustoti, kitomis — smarkiai sumažėti). Lėktuvai skraidys, o traukiniai važiuos mažiau — mažiau reikės naujų automobilių, lokomotyvų, lainerių ir jų visų dalių, tepalų, degalų ir elektros. Gamyba mažės, žmonės neteks darbo.

Ir tai net jei situacija su pandemija susiklostys pagal optimistinį scenarijų (o jei pagal pesimistinį?). Pripažinkime, kad koronaviruso sukeltos problemos nėra svarbiausios (bent, aišku, metams jų vienų pakanka).

Bet ne tik virusas pasaulyje

Jungtinėse Valstijose respublikonų ir demokratų opozicija praėjusių rinkimų proga dar nesibaigė ir dar net nepasiekė savo piko. JAV rinkimų sistema liko sukompromituota, pusė šalies abejoja savo pačios prezidento teisėtumu, bet kartu nuoširdžiai nekenčia jo ir jo partijos. Kita pusė respublikonams, Trampui ir jų šalininkams moka tuo pačiu.

Pirmą kartą nuo 1861 metų rimtu politiniu lygiu aptariama galimybė sukurti vienų valstijų sąjungas prieš kitas. Amerikos politikai teigia, kad net Pilietinio karo išvakarėse šalis nebuvo tokia susiskaldžiusi, kokia yra dabar, ir jos neskaidė tokia nesutaikoma neapykanta vieni kitiems. Tačiau nieko kritiško dar neįvyko — pora dešimčių žuvusių ir keli šimtai nukentėjusiųjų oponuojančių politinių jėgų šalininkų susirėmimuose.

Kol kas padėtis JAV ir toliau radikalėja. Beje, tai šalis, turinti vieną iš dviejų galingiausių branduolinių arsenalų pasaulyje ir milžiniškas įprastinių ginklų atsargas. Be to, JAV daro destabilizuojamą įtaką Europai. Padėtis ES nėra daug geresnė nei JAV. Prieštaravimus sušvelnina susivienijimo amorfiškumas, tačiau tai taip pat neleidžia jų (prieštaravimų) veiksmingai išspręsti.

Baltarusija, Ukraina, Kaukazas ir Centrinė Azija

Nestabili Rytų Europa, Lenkija ir Baltijos valstybės, Baltarusijai jau daro destabilizuojamą poveikį. Vietos valdžia negali pati susidoroti su šiuo poveikiu. Kita vertus, Rusija yra a priori įtraukta į šį konfliktą vien todėl, kad egzistuoja Sąjunginė valstybė, nors ir tik popieriuje. Baltarusijos krizė 2021 metais tęsis ir greičiausiai augs. Tuo tarpu Maskvai atviras kišimasis į ją yra toks pat blogas, kaip ir visiškas nesikišimas. Dėl neadekvačios Baltarusijos valdžios per pastarąjį dešimtmetį politikos Rusija, nepaisant visų materialinių investicijų, neturi gero žaidimo šia kryptimi. Tačiau krizė savaime nepraeis, reikės ką nors padaryti.

Ukrainos klausimas taip pat nėra uždarytas. Dabar Vakarai vis mažiau kontroliuoja Kijevo režimą — tiesiog neturi laiko. Ir šie vaikinai, palikti likimo valiai, be pinigų ir be perspektyvų, turėdami omenyje, kad jiems trūksta elementarių suvaržymo centrų, gali nustebinti. Jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje, jų veiksmai yra nelogiški, be to, jie įpratę visą gyvenimą žaisti didindami tarifus. Man sunku net atspėti, kuri parako statinė prie Rusijos sienų yra pavojingesnė — ukrainiečių ar baltarusių — abi blogos.

Atsižvelgiant į tai, padėtis Užkaukazėje gali atrodyti gera. Gruzijoje valdžią išlaikė nors antirusiškas, bet sveiko proto režimas. Azerbaidžanas ir Armėnija pasirašė paliaubas, o Rusijos taikdariai stebės, kaip laikomasi jų sąlygų. Turkija nebuvo įleista į regioną toliau nei Azerbaidžanas, kuriam ji jau 25 metus yra prioritetinė sąjungininkė. Be to, Turkijos kariuomenės veiklą Azerbaidžane teoriškai pavyko sukontroliuoti jungtiniu (su Rusijos gynybos ministerija) stebėjimo centru.

Tačiau nei Azerbaidžanas, nei Armėnija nelaiko karo baigtu. Baku nesugebėjo iki galo nustatyti Kalnų Karabacho kontrolės, o Jerevanas trokšta keršto už pralaimėjimą, kaip azerbaidžaniečiai to siekė pastaruosius trisdešimt metų. Turkija nėra patenkinta, kad iš esmės ji tempė kaštonus iš ugnies kitiems ir bet kuriuo metu gali bandyti paaštrinti situaciją, juolab, kad kai kuriems Baku politikams protas svaigsta dėl sėkmės. Konfliktas gali sukelti naują sprogimą. Tai gali neįvykti kitais metais, tačiau tai nereiškia, kad užduotis bus lengva.

Stepanakertas
© Sputnik / Валерий Мельников

Be to, padėtis yra nukreipta į pasaulinę sisteminę krizę (kurią komplikuoja koronaviruso pandemija), išbalansuodama ir taip ne itin stabilias Užkaukazės valstybių ekonomikas. Ekonominės problemos lemia vidinę politinę destabilizaciją, o Kaukaze, net labiau nei visame pasaulyje, mėgstama gydyti vidaus politines problemas užsienio politikos avantiūromis. Taigi, ramia Gruzija taip pat nepasikliaučiau.

Centrinėje Azijoje, Kirgizijoje, galutinis valdžios perskirstymas dar nėra baigtas. Ten gali vėl įsiliepsnoti konfliktas, bet tai nėra baisiausias dalykas. Turkmėnistano ir Uzbekistano ekonomika patiria stiprų spaudimą dėl bendros pasaulinės krizės. Taškentas ir Ašchabadas neturi kompensavimo išteklių.

Kol kas režimai atrodo gana stabilūs, tačiau nėra aišku, kiek ilgai šis stabilumas išliks.

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Kazachstano padėtis yra šiek tiek geresnė. Ekonomika yra labiau subalansuota (nors angliavandenilių komponentas yra prioritetas), šalis yra tvirčiau integruota į Eurazijos ekonominę sąjungą ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją, į bendrus Rusijos ir Kinijos tarptautinius tranzito projektus. Bet jei visa Vidurinė Azija subyrės į šipulius, regionui stabilizuoti nepakaks ir paties Kazachstano išteklių. Šiuo atveju Nur-Sultanas pagrįstai tikėsis Rusijos pagalbos.

Taigi, visas pasaulis karščiuoja, ir kitais metais niekas neišvengs bendro likimo. Mes atlaikysime, bet tikrai nebus lengva. Geriausiu atveju vidinės ir išorinės krizės laikui bėgant aprims, jos bus nuosekliai sprendžiamos. Aišku, atidėdami kai kurias problemas ateičiai, padidiname sunkių metų skaičių, tačiau tai yra tas atvejis, kai geriau problemas spręsti ilgiau, bet vieną po kitos, o ne visas iš karto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
SU-25 Bulgarijoje

Kodėl ES sankcijos netrukdo NATO remontuoti kovinius lėktuvus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:36 2021.01.18)
Tiesioginė materialinė nauda verčia kai kuriuos NATO sąjungininkus nepaisyti suktų "europinių vertybių". Bulgarijos oro pajėgos vasarį priims paskutinį iš aštuonių Baltarusijoje modernizuotų puolamųjų lėktuvų "Su-25"

Jie gaus ir apmokės paslaugas šalies, "sutriuškintos" trimis šviežiais ES sankcijų paketais. Šis paradoksas nusipelno didžiausio dėmesio.

Pirmasis Bulgarijos oro pajėgų puolamasis lėktuvas "Su-25" (uodegos numeris 246) baigtas ir modernizuotas 558-ojoje orlaivių remonto gamykloje Baranovičiuose (Baltarusijos Respublika) 2020 metų rugsėjį — vykstant didžiuliams protestams šalyje. Ir teoriškai turėtų likti vienintelis.

Juk jei Europos partneriai taip principingai įgyvendina sankcijų politiką, NATO šalys neturėtų mokėti už Baltarusijos gynybos pramonės įmonių paslaugas. Kai kurios Baltijos šalys gali būti pavyzdys to, kuris "norėdamas paerzinti savo kaimyną" liko be atsarginių dalių dyzeliniams lokomotyvams.

Tačiau Bulgarijos žiniasklaida pranešė, kad vasario mėnesį šalies oro pajėgos sulauks paskutinių dviejų iš aštuonių "Su-25", kurie buvo atnaujinti Baranovičiuose. Be to, Sofija ketina modernizuoti dar šešis "Su-25" lėktuvus 558-ojoje lėktuvų gamykloje (nustatomos finansinės sandorio sąlygos). Iš kur toks principingumo trūkumas?

Pagal Bulgarijos karinių oro pajėgų vadovybės skaičiavimus, atlikus Baltarusijos kapitalinį remontą, "sovietiniai" puolamieji lėktuvai "Su-25" bus eksploatuojami iki 2028 metų, tai yra, iki kito remonto su eksploatacijos pratęsimu arba iki naujų "išskirtinai NATO" naikintuvų "F-16V Block70" įsigijimo. O su pastaraisiais ne viskas gerai.

Anksčiau Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas uždraudė vykdyti 1,256 milijardo dolerių vertės sutartį dėl aštuonių "F-16 Block 70/72" pirkimo, tariamai dėl neaiškių paslaugų garantijų sutartyje. Ko gero, patyręs karo lakūnas ir buvęs šalies karinių oro pajėgų vadas tiesiog suabejojo, ar verta mokėti 157 milijonus dolerių už kiekvieną iš aštuonių ketvirtosios kartos orlaivių, jei penktos kartos naikintuvas "F-35" parduodamas kai kuriems sąjungininkams už beveik pusę kainos?

Naikintuvas F-35
© Sputnik / Антон Балашов

Maždaug tuo pačiu metu Jungtinės Valstijos Taivanui (ne NATO sąjungininkui) pardavė naujus "F-16 Block 70" naikintuvus žymiai pigiau — po 121 mln. USD už vienetą. Bulgarija nėra turtinga šalis. Akivaizdu, kad esant dabartinei sunkiai finansinei ir ekonominei padėčiai Bulgarijos oro pajėgų puolamasis lėktuvas "Su-25" turės tarnauti daugelį metų, o Baltarusija šiandien labai padeda Šiaurės Atlanto aljanso Balkanų narės kovinei aviacijai.

Juokingi pinigai — svarus rezultatas

Dar 2018 metų lapkričio mėnesį Bulgarijos vyriausybė patvirtino aštuonių puolamųjų lėktuvų "Su-25" modernizavimo finansavimą 43 mln. eurų, tačiau 558-oji lėktuvų gamykla Baranovičiuose ilgą laiką negalėjo pradėti remontuoti Bulgarijos "Su-25" dėl "senų" ES sankcijų Baltarusijai.

Nepaisant to, Baltarusijos Respublikoje įvyko sovietų gamybos Bulgarijos puolimo lėktuvų kapitalinis remontas. Norėdamas apeiti sankcijas, draudžiančias ES narėms prekiauti karine technika su Baltarusija (kuri galėtų būti panaudota vidaus "represijoms"), Bulgarijos parlamentas pakeitė nacionalinius įstatymus. Pinigai yra svarbesni už Europos solidarumo principus.

Baranovičių 558-oji orlaivių remonto gamykla 2019 metų rugpjūčio 28 dieną iš Bulgarijos gavo pirmąjį "Su-25" (atskraidintą Baltarusijos "Il-76"), o 2019 metais visi lėktuvo korpuso, variklio, aviacijos technikos darbai buvo atliekami greitai ir kokybiškai. Trys atnaujintos transporto priemonės grįžo į Bezmero oro bazę spalio mėnesį, o dar trys — 2020 metų gruodžio mėnesį 14. Lėktuvų "Su-25" (viso Bulgarijos puolimo orlaivių parko) partijos taisymo kaina sieks 73,665 mln. eurų, o tai yra kelis kartus pigiau nei pirkti vieną naują naikintuvą "F-16 Block 70". Be to, išleistos lėšos suteikia įspūdingą rezultatą.

Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas admirolas Emilis Eftimovas ir karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Dimitaras Petrovas 2020 metų pabaigoje asmeniškai susipažino su modernizuoto "Su-25" galimybėmis Bezmero oro bazėje ir buvo patenkinti.

Baltarusijos įmonėje visiškai atnaujinta navigacijos sistema "Su-25" (atsirado palydovinė navigacija GLONASS ir GPS), išplėstos raketinių ginklų panaudojimo galimybės, didėjant nuotoliui padidėjo pataikymo į žemę tikslumas, naujoji ryšių sistema leidžia keistis duomenimis su sausumos kariuomene ir karinėmis jūrų pajėgomis.

Fliuzeliažų resursai padidėjo 800 skrydžio valandų, o RJ-95Sh turboreaktyvinių variklių — 500 valandų. Modernizuotas "Su-25" ženkliai padidino savo kovinius pajėgumus ir efektyvumą sprendžiant užduotis, kaip numatyta. Neatsitiktinai Bezmero oro bazės vadas pulkininkas Milenas Dimitrovas instruktažo metu sakė: "Po remonto "Su-25" tapo visiškai kitoks, naujas ir modernus lėktuvas".

Savo ruožtu Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas admirolas Emilis Eftimovas pažymėjo, kad šis atnaujinimas yra "aiškus šalies politinės ir karinės vadovybės sutarimo, kur investuoti, pavyzdys, kai, atlikus išsamią analizę, būtinybės įrodymas, ateities apsisprendimas, teisingai pasirinktas investavimas ir pasiekiami reikiami rezultatai".

Aukšta reputacija ir juodas nedėkingumas

Bulgarijos puolamųjų lėktuvų modernizavimo rangovas nebuvo pasirinktas atsitiktinai, Baltarusijos 558-oji orlaivių remonto gamykla yra plačiai žinoma dėl paslaugų kokybės, pranokstančios Gruzijos ar Ukrainos gynybos pramonės įmonių paslaugas. Dėl akivaizdžių priežasčių Rusijos gynybos gamyklos nebuvo įtrauktos į galimų atlikėjų (pagrindinio aljanso priešininko) sąrašą. O Baltarusijos įmonės specialistai dar kartą patvirtino savo aukštą reputaciją, padarė technologinį stebuklą.

Įgyvendinta orlaivio "Su-25" kovinių pajėgumų didinimo programa, kuri apima: naudotų orlaivių ginklų asortimento išplėtimą (tame tarpe "oras-oras" valdomas raketas "R-73" ir "Kh-29T" "oras-paviršius", kabinos informacijos ir valdymo lauko formavimą, "navigacinį bombardavimą" (bet kokiu oru, aukštyje iki 7000 m, neįeinant į karinės oro gynybos sunaikinimo zoną), radiotechninės apsaugos įrangos įrengimą.

Pavyzdžiui, elektroninė kovinė sistema "Satellit" (sukurta 558-osios gamyklos) suteikia individualią visų tipų orlaivių radiotechninę apsaugą nuo smūgio priešo orlaivių perėmimo raketų sistemų ir priešlėktuvinių raketų sistemų aukšto tikslumo radijo bangomis valdomais ginklais. Lėktuvą apsaugo dezinformacinis "paveikslėlis" valdomų raketų valdymo galvutėse, palydos stočių ir puolančių kovotojų radaro ekranuose.

Tuo tarpu priešo elektroninių ginklų valdymo sistemos "nemato" trukdžių ženklų ir "dirba" ties klaidingu manevravimo taikiniu. "Satellit-M 2" kompleksas gali veikti automatiškai, nenukreipdamas piloto dėmesio.

Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija visada teisingai vykdo visus savo įsipareigojimus ir tarptautinius teisės aktus, ES šalių užsienio reikalų ministrai sutiko įvesti sankcijas įmonėms, "finansuojančioms Lukašenkos režimą". Apribojimai palietė ir Baltarusijos gynybos įmones: MZKT (ratų bazė sunkiųjų ginklų sistemoms), 140-oji remonto gamykla (cisternų remontas), elektromechaninė gamykla "Agat" (automatizuotų valdymo sistemų plėtra), "Beltechexport" (karinės įrangos pardavimas užsienyje). Didžiausios šalies įmonės priklauso valstybei, todėl visų "paketų" sankcijos nukreiptos prieš Baltarusiją kaip hibridinis ginklas mūšio lauke.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėktuvai, Baltarusija, NATO
Ledo ritulis, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neteko teisės rengti pasaulio ledo ritulio čempionatą

(atnaujinta 19:23 2021.01.18)
2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti Minske ir Rygoje gegužės 21 – birželio 6 dienomis 

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Baltarusija neteko teisės rengti 2021 pasaulio ledo ritulio čempionatą, praneša Tarptautinės ledo ritulio federacija. Šią žinią patvirtino IIHF.

"Mums yra labai nemalonu nutraukti bendrą čempionato organizavimą Minske ir Rygoje. Viso šio proceso metu mes bandėme parodyti, kad čempionatas gali tapti sutaikymo įrankiu ir nuraminti socio–politines problemas, su kuriomis susiduria Baltarusija. IIHF vis dar mano, kad čempionatas neturi būti naudojamas bet kurios politinės pusės palaikymui, tačiau turime pripažinti, kad organizuoti šį renginį Minske būtų netinkama", – teigė IIHF prezidentas Rene Faselis.

Sausio 11 dieną Faselis atvyko į Minską, kur susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka aptarti pasirengimą artėjančiam čempionatui. Vėliau IIHF vadovas sakė, kad galutinis sprendimas dėl 2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionato Baltarusijoje bus priimtas per kelias dienas. Faselis pažymėjo, kad kažkas darė spaudimą rėmėjams raginant atsisakyti remti turnyrą, jei jis nebus perkeltas iš Baltarusijos.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėjo vykti nuo gegužės 21 iki birželio 6 dienos Minske ir Rygoje. Anksčiau Baltarusijos opozicija siekė tarptautinių sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, ragino boikotuoti arba atšaukti čempionatą Minske ir siųntė atitinkamus kreipimusis į IIHF.

Tegai:
Ryga, Minskas, Baltarusija
Dar šia tema
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje