Policija kontroliuoja judėjimą, archyvinė nuotrauka

"Mažiau tolerancijos". Ar kovodama su COVID-19 Lietuva netyčia nevirs policine valstybe

(atnaujinta 13:36 2021.01.07)
Šiuo metu Lietuvoje judėjimas tarp savivaldybių leidžiamas tik esant būtinybei pagal Vyriausybės nutarime patvirtintas objektyvias priežastis

Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dažnai galima pamatyti uniformuotų pareigūnų apsuptyje. O kur ministrė, ten ir televizijų kameros. Ministrė noriai pozuoja ir komentuoja. Taip pat ir savo Facebook laiko juostoje.

Apie savo pačios inicijuotą judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pratęsimą iki sausio 31 dienos vidaus reikalų ministrė Bilotaitė taip pat pirmiausia pranešė socialiniame tinkle.

Taip pat ministrė priminė, kad judėjimas tarp savivaldybių leidžiamas tik esant būtinybei pagal Vyriausybės nutarime patvirtintas objektyvias priežastis.

"Dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas", teks būtinai paaiškinti pareigūnui. O pareigūnas jau nuspręs ar Jūs pagrįstai vykstate. Iki šiol "pasiaiškinimas" vyko stacionariame ar mobiliame policijos poste. Dabar bet kur, bet kada. Netikėtai!

Ministrės teigimu, nuo gruodžio 16 dienos į kitas savivaldybes nebuvo įleista 40 tūkst. automobilių. Šis patikros laikotarpis valstybei kainavo apie 2 mln. eurų. 

Žiniasklaidai A. Bilotaitė taip pat teigė, kad policijos pareigūnams už papildomą darbą bus sumokėta.

Bilotaitė: neskelbsime, kokiomis datomis bus įrengiami policijos postai 1
Screenshot
Bilotaitė: neskelbsime, kokiomis datomis bus įrengiami policijos postai

Lietuvos policija socialiniame tinkle Facebook pranešė, kad nuo gruodžio 16 d. vykdant judėjimo tarp savivaldybių kontrolę buvo neįleistos 44 643 transporto priemonės, o už karantino pažeidimus nubausti 1 977 asmenys.

Lietuvos policija pastebėjo, kad vairuotojai jau įprato prie policijos stacionarių postų, žino vietas, kur jie įrengti, todėl bandė piktnaudžiauti, juos apvažiuodami.

Lietuvos policija įspėja, kad tolerancijos nuo šiol bus mažiau. Lietuvos policija: "griežčiau vertinsime pažeidėjus ir taikysime atsakomybę". Policija keičia savo darbo taktiką. Policijos postai bus mobilūs. Nuo šiol policija gali atsidurti bet kada ir bet kurioje vietoje.

Lietuvos policija įspėjo Lietuvos žmones: "Būkite žmonės — likite Namuose".

Lietuvos policija Lietuvos žmonėms - Būkite žmonės 2
Screenshot
Lietuvos policija Lietuvos žmonėms — Būkite žmonės

Tačiau ne visiems Lietuvos žmonėms suprantami tokie ribojimai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patarėjas, publicistas Vidmantas Valiušaitis savo Facebook laiko juostoje išreiškė nuostabą, kad iš Londono vykti į Vilnių ir atgal yra paprasčiau nei tarp Vilniaus rajonų.

Vidmantas Valiušaitis: "Įdomu: vykti iš Vilniaus į Londoną ir atgal — jokių kliūčių, nepaisant, kad Britų salose plinta jau kažkokia mutavusi, kibesnė viruso atmaina. O štai iš Tarandės į Avižienius — taip lengvai nepakliūsi. Net jei atsineši neigiamą testo patvirtinimą. Čia nebūtų net kam jo parodyti..."

O vykti iš Vilniaus į Londoną ir atgal - jokių kliūčių 3
Screenshot
O vykti iš Vilniaus į Londoną ir atgal — jokių kliūčių

Verslininkas Vidmantas Martikonis taip pat nesupranta prasmės toliau blokuoti kelius iki sausio 31 dienos.

Vidmantas Martikonis: "Metų šventės baigėsi, o naujos valdžios noras kontroliuoti žmones tęsiasi. Dar gali suprasti kelių blokavimą per šventes, kada žmonės vieni pas kitus važiuoja. Bet kokia prasmė toliau blokuoti kelius iki sausio 31 dienos, niekas nepaaiškina. Dar daugiau. Jeigu iki šiol apie postus keliuose policija pranešdavo detaliai ir civilizuotai iš anksto, tai dabar nuspręsta to nebedaryti. Blokuos kelius slapčia, iš anksto nepranešę".

"Tokiu atveju tikslas yra pagauti ir nubausti, bet ne prevencija", — savo komentare socialiniame tinkle Facebook teigia verslininkas.

Vidmantas Martikonis: "O dar prieš kelias savaites nauja Vyriausybė žadėjo būti  atvira žmonėms, sakyti tiesą ir neslėpti jokios informacijos".

Pagauti ir nubausti 4
Screenshot
Pagauti ir nubausti

Politikos apžvalgininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios akto signataras Rimvydas Valatka nenutolsta nuo savo gyvenamosios vietos. Todėl jam nėra aktualūs netikėti Lietuvos policijos reidai. Ponas Valatka labiau susirūpinęs skiepų chimera. Ir ne bet kokia, o pačios Europos Sąjungos skiepų chimera.

Savo komentarą savo Facebook laiko juostoje taip ir pavadino — Europinė skiepų chimera.

Rimvydas Valatka paskaičiavo, kad jei, kaip žadėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, per savaitę Lietuvą pasieks po 20,475 tūkst. dozių vakcinos nuo koronaviruso, tai vidutiniškai per dieną — 2 975 skiepai. Kadangi žmogui reikia dviejų skiepų, tai skiepus realiai gaus po 1 462 žmonių per dieną (plg. Izraelyje skiepija po 153 000). 

Rimvydas Valatka: "Jei niekas nepasikeis, tokio europinio "ryžto" ir "vienybės", kaip pabrėžė Prezidentas, tempais iki kitų Naujųjų Lietuvoje bus paskiepyta plius minus 0,53 mln. žmonių. O reikėtų arti 2 mln."

Rimvydas Valatka daro išvadą, kad jei koronavirusas savanoriškai nedings iš Lietuvos pats, "karantine turėsim tupėti visus šiuos metus". Jis siūlo Jankevičiaus LRT laidoje "Klausimėlis" Lietuvos gyventojų paklausinėti: "Ar įmanoma kaip nors gauti skiepų, kad ir kokia būtų jų kaina, be ES?" Ir pats apibendrina savo komentarą.

Rimvydas Valatka: "Nes su ES gerais vienybės norais, panašu, kelias į ekonomikos pragarą grįstas".

Tiesiog signataras Valatka nesupranta aukštosios ES politikos matematikos. O gal apsimeta ir vadovaujasi Lietuvos provincijos aritmetika.

ES skiepų chimera 5
Screenshot
ES skiepų chimera

Skepticizmą ir pesimizmą vis sunkiau nuslėpti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui.

Ponas Kasčiūnas savo Facebook laiko juostoje prisiminė, kad jau pavasarį pradėta kalbėti apie tai, kad tarp valstybių vyks kova už tai, kas pirmos paskiepys savo gyventojus ir taip apsaugos jų sveikatą ir gyvybes bei greičiau atkurs savo ekonomikas. Ši tendencija buvo pavadinta "vakcininiu nacionalizmu".

Kasčiūnas praregėjo. Štai ką ponas Kasčiūnas mato dabar.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas: "Metų pabaigoje pamatėme to vaisius: JAV, Didžioji Britanija, Kanada ir kitos valstybės pradėjo ir sparčiai tęsia savo populiacijų vakcinaciją. Izraelis apskritai vykdo įspūdingą skiepijimo programą: jau paskiepyta pusė asmenų rizikos grupėje (gyventojų virš 60 metų) ir 10 proc. visų šalies gyventojų. Milijonas žmonių. Ir toliau po 100 000 — 150 000 žmonių skiepijama per dieną Izraelio politinė vadovybė nelaukė, nesidairė, nesitikėjo kažkieno geros valios, o veikė ir turi sėkmingą rezultatą".

Ponas Kasčiūnas: "Tačiau šiandien turime pripažinti, kad Europos Komisija vėluoja ir neatlaiko pasaulinės kitų svarbiausių ir geriausius ryšius turinčių valstybių konkurencinės kovos. Vakcinos europiečiams vėluoja, įtampa ir nepasitenkinimas auga bei jis krenta ant nacionalinių vyriausybių galvų. Briuselis praneša apie papildomai užsakytus kiekius, bet kol kas aiškiai europiečiams neatsakė dėl kito vienodai svarbaus aspekto — kada reikiami kiekiai pasieks valstybes—nares".

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas su nusivylimu pastebi ir kitą faktą: "Lietuvą pradžioje pasiekė ribotas kiekis vakcinų, kurios privalėjo būti skirstomos medikams iš prioritetinių grupių, deja, paaiškėjo faktų, kai tų eilių nebuvo laikomasi ir keliais atvejais užlindo tie, kuriems tai nepriklausė".

Ponas Kasčiūnas apgailestauja, kad kol kas nėra aiškumo, kada ir kiek laiko vyks visos visuomenės skiepijimo procesas dėl visoje Europos Sąjungoje esančių nesklandumų.

Ponas Kasčiūnas: "Svarbu, kad tai įvyktų iki sulauksime dar ir trečiosios bangos". Jis atkreipia dėmesį, kad Seimo NSGK kiekvieną savaitę vykdo parlamentinę kontrolę, susijusią su vakcinacijos procesu ir pasirengimu jam.

"Viešai keliami klausimai kur skiepai ir kada jie pasieks visas Lietuvos gyventojų grupes yra legitimūs. Tačiau atsakymai ir sprendimai šiuo metu yra ne Vilniuje", — pripažino Ponas Kasčiūnas.

ES „vakcininis internacionacionalizmas” 6
Screenshot
ES "vakcininis internacionacionalizmas"

Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Nemira Pumprickaitė pirmiausia skiepytų prezidentus Vytautą Landsbergį ir Valdą Adamkų.

Žurnalistė Nemira Pumprickaitė: "Labai pritarčiau, kad kartu su pirmaisiais nuo COVID—19 būtų paskiepyti Vytautas Landsbergis ir Valdas Adamkus. Man jie — tikrieji valstybės vadovai, tai ką, jei ne juos turėtume labiausiai puoselėti ir saugoti?"

Nemiros Pumprickaitės patriotiniu supratimu, tai būtų tikroji lyderystės istorija per pandemiją. Tačiau dėl viso pikto pati Pumprickaitė apsidraudžia.

Nemira Pumprickaitė: "Sakau, "pritarčiau", nes pirminė idėja — mano tik išgirsta, tačiau, man pasirodė, labai teisinga..."

Pirmieji skiepai – pirmiesiems Lietuvos vadovams 7
Screenshot
Pirmieji skiepai — pirmiesiems Lietuvos vadovams

Pumprickaitės atsargumas suprantamas, nes nėra žinoma, ar paminėti ponai prezidentai nori skiepytis. Taip pat nėra žinoma jų nuomonė dėl skiepų keliamos euforijos. Santūri lyderystė — geras tonas. Priešingybė triukšmingiems išsišokėliams.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, COVID-19, karantinas, koronavirusas
Клайпедский порт

Tranzitas išvyks neatsisveikinęs. daryti Lietuvai be baltarusiškų krovinių

(atnaujinta 17:43 2021.01.24)
Padėtis Lietuvos ir Latvijos uostuose be Rusijos ir Baltarusijos krovinių darosi vis sudėtingesnė. RF ir Baltarusija perorientuos krovinių srautus į Leningrado sritį. Kas laukia transporto sektoriaus Baltijos šalyse 2021 metais?

Milijonai nuostolių

Latvijos ekonomika labai priklauso nuo transporto sektoriaus. Latvijos plėtros ir investicijų agentūros duomenimis, logistika ir transportas sudaro devynis procentus šalies BVP ir suteikia darbą maždaug aštuoniems procentams gyventojų. Tačiau 2020 metais tranzitas sumažėjo. Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai per vietinius uostus perėjo tik 44,9 mln. tonų krovinių, tai yra 28 proc. mažiau nei 2019 metais.

Panaši situacija susidaro ir Latvijos pervežimais geležinkeliu. 2020 metais jie vos viršijo 24 milijonus tonų.

Atrodytų, kad situacija Lietuvoje Latvijos fone yra kiek geresnė. 2020 metais Klaipėdos uosto krovinių srautas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė beveik 48 mln. tonų. Tačiau nors trąšų perkrovimo apimtys padidėjo 2,6 proc., vienas pagrindinių rodiklių - naftos produktai – sumažėjo 21 proc.

Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, šis nuosmukis paaiškinamas „bendru ekonomikos sulėtėjimu“. Tačiau 2021 metais Klaipėdos laukia naftos produktų perkrovimo mažėjimas, ir tai nėra dėl mažo tarptautinio verslo aktyvumo. Praėjusių metų gruodį Baltarusija paskelbė sustabdžiusi naftos produktų tranzitą per Klaipėdą. Šis sprendimas buvo reakcija į Baltijos šalių atsisakymą pripažinti prezidento rinkimus respublikoje ir sankcijų įvedimą Aleksandrui Lukašenkai. Tuo pačiu metu baltarusių kroviniai sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto perkrovimo.

Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Sutarčių nebus

Lietuvos geležinkelių vežėjas "LTG Cargo" taip pat išgyvena sunkius laikus. Bendrovė taip pat prarado sutartį su Baltarusija – sustabdžiusi naftos produktų eksportą per Klaipėdą, Baltarusijos naftos bendrovė (BNK) nepratęsė sutarties dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.

Žinoma, naujos sutarties nebuvimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, sako ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. "Lietuva yra maža valstybė, joje gyvena trys milijonai žmonių, ji gyveno daugmaž normaliai dėl to, kad buvo tranzito šalis Baltarusijai. Tačiau jei ši parama bus pašalinta, nieko gero nebus", - interviu sakė ekspertas agentūrai Sputnik.

Nuo 2020 m. sausio iki lapkričio "LTG Cargo" gabeno apie 49 milijonus tonų krovinių, tai yra 3,5 proc. mažiau nei pernai.

Kroviniai vyksta į Rusiją

Daugelį metų Rusija ir Baltarusija buvo pagrindinės krovinių tiekėjos į Baltijos uostus. Tuo tarpu Rusijos Federacija dabar kuria savo uosto infrastruktūros statybą Leningrado srityje.

Rusijos krovinių kiekis Baltijos uostuose nuolat mažėja. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Latvijos geležinkelių valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs paskelbė, kad rusiškos anglies tranzitas beveik visiškai sustabdytas. Dukterinės „Uralchem“ ir "Uralkalij" įmonės taip pat pranešė, kad ketina perkelti savo krovinius iš Latvijos uostų į Ust-Lugą. 2024 metais objekto uosto pajėgumas turėtų siekti 180 milijonų tonų.

Atsižvelgdama į tokias apimtis, Rusija gali tarnauti ne tik savo įmonių interesams, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių vežėjais. Todėl Baltarusija susidomėjo Leningrado srities uostais. Tačiau Ust-Luga akivaizdžiai neketina apsiriboti Minsku kaip partneriu - uosto vadovybė jau paskelbė apie savo pasirengimą dirbti su kitomis valstybėmis. Konkurencijos sąlygos darosi vis griežtesnės  Baltijos uostams - rasti naujų klientų nebus lengva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltarusija, Rusija, krovinių vežimas, Lietuva
Dar šia tema
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį
Šiandien nafta, rytoj trąšos — Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?
S-400

Rusijos S-400 sistemos "užgrobia" ketvirtąją šalį: kas toliau?

(atnaujinta 09:55 2021.01.24)
Taikus rusiškų priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 išplėtimas apima naujas Eurazijos šalis. Po Kinijos, Turkijos, Indijos, Baltarusijos oro pajėgos ir oro gynyba rengiasi iš naujo įrengti "Triumfus"

Irakas, Kataras ir Marokas (šiaurės vakarų Afrikos žemynas) taip pat vykdo S-400 sistemų įsigijimą. Sėkmingos oro gynybos sistemos S-400 pažangos aplink planą pagrindas yra artimų analogų nebuvimas, unikalios kovinės savybės.

Sausio 14 dieną Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų vadas generolas majoras Igoris Golubas paskelbė apie būsimą oro gynybos dalinių perginklavimą naujausiomis "S-400 Triumph" sistemomis, specialiai sukurtas atsižvelgiant į penktosios kartos naikintuvų "F-22" ir  F-53 JAV oro pajėgos (NATO planuoja Europoje dislokuoti šimtus F-35). Be to, kariai atlieka išankstinius darbus priešlėktuvinių raketinių ginklų komplekso "Pantsir-S" plėtrai. Pasirašytos daugiafunkcių atakos sraigtasparnių MI-35 ir antrosios Rusijos gamybos naikintuvų SU-30SM tiekimo sutartys. Baltarusijos kariai 2021 metais priims naujus radarus "Protivnik-G" ir "Vostok". Anksčiau Rusijos Federacijoje pagaminta nauja trijų koordinačių maršrutu pagrįsta S juostos radarų sistema "Sopka-2" ėmėsi kovinės pareigos saugoti šalies oro erdvę (Baranovičių regione). Vakarų sankcijos ir ekonominiai sunkumai daro Rusiją vienintele ginklų tiekėja Baltarusijos armijai.

Baltarusijos dangus tampa neįveikiama tvirtove bet kuriam agresoriui. Oro pajėgos ir Oro gynybos pajėgos mokosi spręsti kovines misijas sunkiausioje situacijoje, atsižvelgdamos į Sirijos, Libijos ir Karabacho patirtį, kai priešas naudoja raketinius ginklus ir nepilotuojamas oro transporto priemones.

Optimistinė dinamika

Aktyvus karinis-techninis bendradarbiavimas su Rusija stiprina penkiasdešimties pasaulio šalių, įskaitant septynias NVS šalis, saugumą ir suverenitetą. Užsienio ekspertai laiko efektyviausiais gynybos įrankiais Rusijos Federacijoje pagamintus kovinius lėktuvus ir oro gynybos sistemas.

Kinija tapo pirmąja priešlėktuvinių raketų sistemų "S-400 Triumf" kliente iš užsienio. Rusijos ir Kinijos sutartis dėl dviejų komplektų S-400 oro gynybos sistemų tiekimo tapo žinoma 2014 metų lapkričio mėnesį. Viename rinkinyje yra mobili vadavietė, du paleidimo įrenginių skyriai, radarų stotys ir daugiau nei 120 naujausių dviejų tipų priešlėktuvinių valdomų raketų. Pirmąjį sėkmingą šaudymą iš "Triumf" Kinijos specialistai atliko 2018 metų gruodžio mėnesį, o maždaug 250 km atstumu jie pataikė į balistinį taikinį, skriejantį 3000 m/s greičiu. Kinija antrąjį pulko S-400 rinkinį gavo 2019 m. Gruodžio mėn. Pagrindiniais Rusijos "Triumf" pranašumais Kinijoje laikoma iki 400 km nuotolis (ko negali padaryti jokia pasaulyje "raketos iš žemės — oras" sistema), galimybė sunaikinti priešo AWACS orlaivius — nuslopinti taikinius per karo veiksmus ir šnipinėjimas iš tolimų atstumų. S-400 sistemos leidžia patikimai stebėti periferinius ir ginčijamus rajonus aplink KLR.

Rusija ir Turkija susitarė dėl oro gynybos sistemų "S-400 Triumf" tiekimo 2017 metais, sutarties kaina siekia 2,5 mlrd. USD. Tai sukėlė rimtą krizę JAV ir Turkijos santykiuose. Grasindamas sankcijomis, taip pat Turkijos neįtraukimu į Amerikos naikintuvų F-35 gamybos programą, Vašingtonas reikalavo atsisakyti sandorio ir įsigyti tik "American Patriot" kompleksus. Ankara neįvykdė Jungtinių Valstijų ultimatumo reikalavimų ir 2019 m. Vasarą gavo keturis priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 padalinius (pirmąjį komplektą). Turkija ketina įsigyti antrąjį rinkinį ir suformuoti patikimiausią ir moderniausią oro gynybos sistemą, kuri apimtų svarbius šalies įrenginius. Bandymų metu netoli Ankaros dislokuota sistema S-400 aptiko naikintuvą "F-16 Fighting Falcon" ant radaro aprėpties zonos ribos — už 600 kilometrų. Tai yra kovinio pavojaus režimu, kai oro taikiniai aptinkami ir sunaikinami automatiniu režimu, "Triumf" gali sunaikinti naikintuvus "F-16 Fighting Falcon" 400 kilometrų atstumu nuo Ankaros. Iš esmės susitarimas dėl antrojo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 tiekimo (pulko) tiekimo Turkijai buvo pasiektas 2020 metų birželio mėnesį.

Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje
© AP Photo / Czarek Sokolowski

2018 metų spalio mėnesį Indija pasirašė 5,43 mlrd. USD sutartį dėl penkių pulkų "S-400" komplektų pristatymo. Delis pasiryžęs patirti precedento neturintį JAV spaudimą. Kaip rašo "The Times of India", Rusijos "Triumf" bus dislokuoti vakariniuose, šiauriniuose ir rytiniuose Indijos regionuose (atsižvelgiant į Kinijos ir Pakistano grėsmių spektrą) ir sukels perversmą šalies oro gynybos sistemoje. Norėdami apmokyti priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 veikimą ir kovinį naudojimą, pirmoji 100 Indijos specialistų grupė į Rusiją atvyks iki 2021 metų sausio pabaigos. Pirmąjį pulko rinkinį "Triumfai" Indijoje planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pabaigoje. Rusija ketina iki 2025 metų pristatyti visus penkis pulko "S-400" oro gynybos sistemų komplektus.

Triumfuojančios perspektyvos

Marokas, Kataras, Irakas derasi dėl "Triumf" pirkimo. Anksčiau Alžyras, Vietnamas, Egiptas, Saudo Arabija ir iš viso daugiau nei 12 šalių išreiškė susidomėjimą įsigyti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Užsienio paklausa viršija eksportuotojo pasiūlą (ginkluotės prioritetas tebėra Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos). Nors pagal Įstatymą dėl kovos su JAV priešininkais taikant sankcijas (prezidento Donaldo Trampo pasirašytas 2017 metų rugpjūčio mėnesį.) Šioms valstybėms gali būti taikomos sankcijos. Niekas netrukdys jums eiti į geriausią pasaulyje tolimojo oro gynybos sistemą S-400.

"Triumf" sistemos keičia pasaulį. Jei oro gynybos sistemą S-400 įsigis, pavyzdžiui, Iranas, JAV lėktuvnešiai Persijos įlankoje pasirodys visiškai nenaudingi žaislai. Vašingtonas neišvengiamai turės pataisyti savo pasaulėžiūros koncepciją, "permąstyti savo stilių" dialogui su Iranu. Ir tai jau vyksta Irake.

JAV ambasada ir karinės bazės Irake sistemingai patiria raketų išpuolius. Amerikos priešlėktuvinių raketų sistemos nesusitvarkė su raketų atakų atremimu. MLRS sviediniai sprogsta Bagdado "žaliojoje zonoje", o tai privertė JAV evakuoti didžiąją dalį diplomatinio personalo ir iš irakiečių išsinuomoti iš Rusijos įsigytą oro gynybos priešraketinę gynybos sistemą "Pantsir-S".

Tačiau grįžkime prie oro gynybos sistemos S-400. Svarbūs "Triumf" privalumai yra radaro visapusiškas matomumas ir lankstumas naudojant keturių tipų raketas (daugiapakopio oro gynybos formavimas). Įvairių tipų raketų naudojimas leidžia efektyviai valdyti hipergarsinius taikinius, kovinius lėktuvus, bepiločius orlaivius, kruizines, taktines ir balistines raketas visame turimame aukščių diapazone — nuo 5 metrų iki 30 km, o nuotolius — nuo 400 km iki 2 km. Vienoje "Triumf" baterijoje gali būti iki 72 valdomų raketų ir vienu metu jas iššauti iki 36 taikinių, skrendančių greičiu iki 4800 m/s. S-400 sistema gali integruoti įvairių tipų oro gynybos sistemas (S-300, Pantsir-S1, Tor-M1) ir valdyti skirtingų diapazonų oro gynybos sistemų tinklą bet kokiomis elektroninėmis atsakomosiomis priemonėmis.

Tuo tarpu 2021 metais Rusijos kariai gaus revoliucinę sistemą S-500, kuri yra pasirengusi karui iki 200 km aukštyje. Atėjo laikas Rusijos MTC partneriams užimti vietą naujoje linijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", Rusija, Turkija
Temos:
Rusijos S-400 pristatymas į Turkiją
Lagaminai

Lietuva į sąrašą įtraukė nukentėjusias šalis nuo COVID-19 mutacijos

(atnaujinta 07:12 2021.01.25)
Pažymima, kad atvykstantiems iš valstybių, kuriose plinta viruso mutacijos, izoliavimo sąlygos yra griežtesnės

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuva į "koronaviruso paveiktų" šalių sąrašą įtraukė tas šalis, kuriose rastas COVID-19 mutacijų plitimas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Dabar sąraše yra ne tik Jungtinė Karalystė ir Šiaurės Airija bei Pietų Afrika, bet ir valstybės, kuriose nerimą keliančiomis naujomis mutacijomis plinta. Tai Airija, Danija, Nyderlandai, Brazilija, Izraelis. Nukentėjusių šalių sąrašą taip pat papildo tos ES šalys, kurios raudonai pažymėtos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro žemėlapiuose.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Visi asmenys, atvykstantys iš šių šalių, turės pateikti neigiamą testą, atliktą ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki atvykimo į Lietuvą, arba laikyti testą tiesiogiai respublikoje. Taip pat reikalinga dviejų savaičių izoliacija ir galimybė sutrumpinti šį laikotarpį iki dešimties dienų, jei jie išlaikys testą savo sąskaita.

Tiems, kurie atvyksta iš valstybių, kuriose plinta viruso mutacijos, izoliavimo sąlygos yra griežtesnės. Žmonėms neleidžiama vaikščioti, o išeiti iš izoliacijos vietos galima tik tam, kad gaut skubią medicinos pagalbą arba vykti į mobilųjį punktą. Gavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimą, galima keliauti į laidotuves, pakeisti izoliacijos vietas arba apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose.

Žmonės, atvykę iš šalių, kuriose paplitusios koronaviruso padermės, turėtų būti izoliuoti atskiruose butuose ar namuose. Tik tie, kurie susibūrė, gali izoliuotis. Išimtis — suaugusieji, kurie privalo būti su nepilnamečiais.

Tie, kurie atvyko iš kitų šalių, gali vaikščioti, bet negali judėti toliau nei vienu kilometru nuo savo izoliacijos vietos.

Pažymima, kad susirgusiems ar paskiepytiems nereikia atlikti tyrimo ar izoliuotis, jei jie turi medicininę pažymą ar skiepijimo pažymą (su vertimu į lietuvių, anglų ar rusų kalbas).

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje