Klaipėdos uostas

Šiandien nafta, rytoj trąšos Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?

(atnaujinta 19:47 2021.01.07)
"Baltarusijos naftos kompanija" (BNK) riboja bendradarbiavimą su Lietuva, ir atrodo, kad tai tik didesnių Vilniaus problemų pradžia

Lietuva yra viena iš pagrindinių stipresnio spaudimo (griežtesnių sankcijų) Baltarusijos "režimo" atžvilgiu šalininkių. Aleksandras Lukašenka pagrasino atsakyti ekonomiškai. Vilnius jo žodžius išgirdo, bet politikos nepakeitė — demokratijos į pinigus nekeičia... O jeigu rimtai, priežastys yra dvi.

Pirma, Lietuva posovietinėje erdvėje realizuoja Vakarų "vanagų" poziciją, kurios esmė — kova su Rusija, ir Baltarusijos "demokratizacija" yra vienas iš šio žaidimo elementų. Kitaip tariant, jei partija Vašingtone įsakė, lietuviškas komjaunimas atsisakyti negali.

Antra, Lietuva visą laiką buvo šventai įsitikinusi, kad Lukašenkos grasinimai atsisakyti naftos ir trąšų tranzito per Klaipėdą ir aiškinimas, kad, "žinoma, mums bus šiek tiek nenaudinga, bet mes juk galime susitarti su rusais dėl tarifų, ir jie vis tiek gaus naudos iš mūsų krovinių perkrovimo apimčių" — tuščiažodžiavimas, nes Baltarusijai tai būtų labai nenaudinga, o pinigus "Batka" skaičiuoti moka.

Kaip pažymėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: "Baltarusijos ekonomika yra ties visiško kolapso riba šiuo metu. Ten iš tiesų didelė krizinė situacija, ir viską, ką jie kalba arba daro, turėtų labai apgalvoti, nes viskas apsivers bumerangu jiems patiems pirmiausia. Galbūt, kitiems irgi bus žala padaryta, bet gerokai didesnė žala šaliai, kuri tikrai išgyvena ypatingą krizę. Šiuo atveju ne tik politinę, bet ir ekonominę. Todėl tai, kas kalbama, ir tai, kas įgyvendinama praktikoje, kaip rodo patirtis, ne visada sutampa".

Negalima pasakyti, kad tokia pozicija visiškai nepagrįsta, bet nuo to laiko Baltarusijos ekonomika nesugriuvo. Dar daugiau, viena po kitos pasipylė Lietuvai nemalonios staigmenos.

Iš pradžių BNK dukterinė įmonė laikinai sustabdė naftos produktų eksportą per "Klaipėdos naftos" terminalą. Kompanijos komercijos direktorius Mindaugas Navikas tada sakė, kad esama realios tikimybės, jog baltarusiški kroviniai nebus vežami į Lietuvą, ir todėl būtina ruoštis įvairiems scenarijams. "Suprantame, kad kliento sprendimus greičiausiai diktuoja ne ekonominė, o politinė logika, kurios mes valdyti negalime", — teigė Navikas.

Vėliau atėjo žinia, kad BNK nepratęsė ilgalaikės sutarties su Lietuvos geležinkelių bendrove "LTG Cargo", kuri gabendavo jos naftos produktus į Klaipėdos uostą. "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas šiame kontekste pareiškė, kad krovinių pervežimo rinkoje šiuo metu yra didelis neapibrėžtumas, ir todėl kiekvienas krovinys įmonei reikšmingas. Kartu jis pažymėjo, kad "baltarusiško krovinio pervežimo grandinė sukuria ekonominį efektą ne tik mums, bet ir kitoms bendrovėms".

Na, ir desertas. Anot Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako, visai realu, kad 2021 m. prasidės baltarusiškos naftos eksportas per rusiškus uostus. Rusijos transporto ministro pavaduotojas Jurijus Cvetkovas patvirtino, kad Maskva ir Minskas šiuo metu aptaria Baltarusijos krovinių nukreipimą į rusiškus uostus. Be to, jis pažymėjo, kad iki 2022–2023 metų Rusijos prekių tranzitas per Baltijos šalių uostus turėtų sumažėti iki minimumo.

Kaip sakoma, vienas kartas — atsitiktinumas, antras — sutapimas, trečias — tendencija. "Didieji" Lietuvos geopolitikai gali ilgai įtikinėti save, kad niekur Lukašenka nepabėgs, bet faktai rodo, jog situacija su baltarusišku tranzitu per Lietuvą keičiasi jos verslui (ir biudžetui) nepalankia linkme.

Žinoma, galima teigti, kad Baltarusijos naftos eksporto praradimas nėra katastrofa, bet, kaip minėta aukščiau, verslininkai taip nemano. Dar daugiau, šiandien nafta, o rytoj atsisveikinti su Lietuva gali ir baltarusiškos trąšos. Be abejo, pastarųjų atveju viskas sudėtingiau, bet, jeigu Baltarusijoje ir Rusijoje bus politinė valia (atrodo, yra), o Vakarų (taip pat Lietuvos) spaudimas Minskui didės, tik laiko klausimas, kada Klaipėdos uostas praras "Belaruskalij" produkciją (ypač, jeigu šios kompanijos atžvilgiu irgi bus įvestos sankcijos).

Tokiu būdu, Baltijos valstybės bendrai ir Lietuva konkrečiai kryptingai gadina santykius su Rusija ir Baltarusija, dėl ko kenčia ekonomiškai. Galbūt, išgelbės kitos rinkos, bet esmės tai nekeičia — kam kurti papildomas problemas su valstybėmis, su kuriomis konstruktyvūs santykiai gali atnešti didelę ekonominę naudą?

Todėl, kad to reikia Amerikai? Tai ji nuo to daug nepraranda. Vokietija kritikuoja Maskvą, bet neatsisako "Šiaurės srauto 2" projekto. Net Latvija bando kažkaip gauti pigios Astravo elektros. O Lietuva toliau entuziastingai pjauna ekonominę šaką, ant kurios sėdi. Tame, žinoma, nieko naujo, bet dabar aiškėja, kad įsitikinimas, jog "mums už tai nieko nebus", buvo nepagrįstas. Tačiau net tai, greičiausiai, nepakeis Lietuvos užsienio politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.

Pirmas punktas — Amerika visada teisi. Antras punktas, jeigu dėl jos interesų realizavimo Lietuva patiria nuostolių, žiūrėti pirmą punktą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Lietuva
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos

(atnaujinta 09:42 2021.01.21)
Šiuo metu vaikams negalima suleisti "Sputnik V" vakcinos, tačiau mokslininkai tikisi iki metų pabaigos išsiaiškinti visus galimus šalutinius poveikius

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vakcinos "Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliekamas visus 2021 metus, sakė Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas.

Jis priminė, kad kol kas vaikų negalima vakcinuoti "Sputnik V".

"Toks tyrimas planuojamas ir bus atliktas per šiuos metus", — spaudos konferencijoje naujienų agentūroje "Rossija segodnia" sakė Logunovas.

Kalbėdamas apie šalutinį poveikį, kuris užfiksuotas dvigubame placebu kontroliuojamame poregistraciniame tyrime, Logunovas pažymėjo, kad nėra rimtų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su vakcinacija. Šalutinis poveikis pasireiškia galvos skausmais, karščiavimais ir skausmais injekcijos vietoje.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".

Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis poveikis.

Antroji tarpinė "Sputnik V" vakcinos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė 91,4 proc. veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos veiksmingumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršijo 95 proc.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, vakcinacija, vakcina, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Prezidentas ragino spartinti vakcinavimą ir kuo greičiau pasiekti kolektyvinį imunitetą 
PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi
Vakcinos "EpiVacCorona" veiksmingumo rezultatai bus paskelbti vasario mėnesį
Kinija ir PSO apkaltintos lėtu atsaku į koronavirusą