Belorus sanatorija

Bumerango efektas: prieš Baltarusiją nukreipta politika atsiliepė Lietuvos piliečiams

(atnaujinta 17:23 2021.01.08)
Įvykiai aplink Baltarusijos sanatoriją Lietuvos teritorijoje atskleidė Europos sankcijų blogąją pusę. Galų gale jos smogia ne tik Baltarusijos Respublikos valstybinėms struktūroms, bet ir betarpiškai ES ir ypač Lietuvos gyventojams

Pirmasis tikras bumerangas atskrido į Lietuvos valdžią, kuri aršiausiai pasisakė dėl Europos sankcijų prieš "Lukašenkos režimą". Jis sudaužė drumzliną stiklą, už kurio valdžia nuo savų žmonių slėpė tikrąją sankcijų žalą paprastiems lietuviams.

Ir jei Baltarusijos krovinių ir naftos produktų tranzito nuostolių mastą iš tikrųjų mato tik ministrai ir strateginių įmonių vadovybė, tai realių eurų stoką piniginėse dėl sankcijų pirmą kartą pajuto 350 Lietuvos piliečių.

Jie iš neatsargumo savo laiku įsidarbino Druskininkuose esančioje sanatorijoje "Belarus", kuri priklauso to paties pavadinimo respublikos prezidento administracijai. Esant aukštam nedarbo lygiui Lietuvoje, stabili darbo vieta — laimė. O paprastam dirbančiajam nerūpi didžioji politika, jei jam mokami tikri pinigai. Be to, sanatorija yra legaliai veikianti įmonė, kuri moka mokesčius į Lietuvos biudžetą ir teikia darbą patiems lietuviams. O Druskininkams, kuriuose gyvena 12 tūkstančių žmonių (2020 metų duomenimis), dirbančių žmonių skaičius — reikšmingas rodiklis.

Kvaila kaltinti "Swedbank" dėl padėties su įšaldytomis sanatorijos sąskaitomis. Švedijos bankininkai griežtai laikėsi Europos Sąjungos, kuri įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijai, kurios taikomos Lietuvos gydyklai, nurodymus. Dar kartą priminsime, kad Europos sankcijos — Lietuvos prezidento, Vyriausybės ir Europos parlamentarų iš Lietuvos pastangų vaisius: jie ragino "bausti diktatorių Lukašenką" už mėlynes ant kovotojų kūnų nuo policijos lazdų.

Įdomu, ar po demokratijos gynėjų Vašingtone pranešimų apie žuvusiuosius ir sužeistuosius paseks pasipiktinimas demokratijos sargais? Ar jie atsiklaups ant kelių, kad atmintų žuvusius? Ar bus pasmerktas ginklų, ašarinių dujų ir lazdų naudojimas prieš "taikius protestuotojus" JAV?

Bet grįžkime prie Lietuvos reikalų. Agresyvi Lietuvos vadovybės antibaltarusiška politika atsiliepė eiliniams piliečiams. O prezidentui — šūkio apie "gerovės valstybę" autoriui — reikia kaip nors pasiteisinti. Štai jis ir bando. Sako, nežinojo, kad nukentės tautiečiai.

Nausėda sako, kad Europos Sąjungos sankcijų taikymas Baltarusijos režimui neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ar įmonių padėties.

Prezidento ašaroms gailesčio pridėjo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Tiesa, pagal geriausias politikos tradicijas jie bandė nusimesti kaltę dėl to, kas nutiko jų pirmtakams.

"Akivaizdu, kad teisinė bazė, pasirengimo mechanizmas nebuvo iki galo sutvarkytas. Aš manau, kad šis žingsnis yra vienas iš tokių teisingų ir svarbių šia linkme. Kitaip tariant, valstybė būtų pasiruošusi, jeigu ir šiuo atveju, ir ateityje kitais atvejais tokių sankcionuotų įmonių netyčia atsirastų", — sakė Landsbergis.

Tada švedų bankininkai sureagavo į naujos Lietuvos valdžios dejones. Jie sutiko atidaryti "Belarus" sanatorijos sąskaitas, tačiau tik tam, kad išmokėtų darbuotojams algas. Bet tolesnis likimas — "skęsti pačių skęstančiųjų rankose". Užsienio reikalų komiteto vadovu paskirtas Seimo narys Žygimantas Pavilionis jau ciniškai užsiminė lietuviams sanatorijos darbuotojams, sako, galva reikėjo galvoti, kai darbinosi "diktatoriaus Lukašenkos" įmonėje. O socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažadėjo dviejų atlyginimų dydžio "socialines išmokas" tiems, kurie nutrauks darbo santykius su sanatorija, kuriai taikomos sankcijos. Sako, bėkite, mieli lietuviai, kad nebūtų bėdos.

Tas pats pasakytina apie tuos Lietuvos piliečius, kurie dirba įmonėse, bendradarbiaujančiose su valstybinėmis Baltarusijos įmonėmis. Ko gero, ir jiems bus taikomos šios sankcijos, kurios gali gimti Lietuvos pripažintos prezidentės Svetlanos Tichanovskajos galvoje, Lietuvos kuratorių pateikimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
sankcijos, Baltarusija, "Belarus", Lietuva
Dar šia tema
Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams
Tichanovskaja paragino JAV Senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui
Lenkijos specialiosios tarnybos bandė užverbuoti diplomatą ir kariškį iš Baltarusijos
Apple įrenginiai, archyvinė nuotrauka

Privatumo politika: nuo laisvės skleidėjų iki monstrų

(atnaujinta 12:40 2021.01.16)
"Telegram" kūrėjas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kritikavo kryptį, kuria vystosi tinklas. Dar vasarą jis piktinosi "Apple" ir "Google", valdančių visą pasaulinę programų rinką, monopolija — o tiksliau, duopolija

Remiantis Pavelo Durovo pareiškimu, per pastarąsias tris paras "Telegram" vartotojų skaičius išaugo 25 mln.

Be to, "Mesendžeris" tapo antra daugiausiai atsisiųsta programa JAV. Nuo praėjusio trečiadienio iki sekmadienio jį įdiegė apie 545 tūkstančius kartų — tris kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusios savaitės laikotarpiu. To priežastimi Didžiosios Britanijos laikraštis "The Telegraph" įvardijo Donaldo Trampo šalininkų, pasmerktų visuotiniam valymui interneto erdvėje, bėgime į išteklius, nepriklausančius nuo didžiausių Amerikos interneto korporacijų.

Dabartiniai įvykiai JAV, be abejonės, turėjo įtakos tam, kas įvyko, tačiau tai tik dalis paaiškinimo. Lygiagrečiai didėjant "Telegram" populiarumui Jungtinėse Valstijose aukščiausią laimės valandą išgyvena ir dar viena susirašinėjimo programėlė — "Signal".

"Reuters" duomenimis, netolimoje ateityje naujų programos diegimų skaičius gali viršyti milijoną vartotojų kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, sekmadienį ją visame pasaulyje įdiegė 810 tūkstančių žmonių, o tai yra beveik 18 kartų daugiau, palyginti su atsisiuntimų skaičiumi sausio 6 dieną.

Data pasirinkta ne veltui. Būtent šią dieną populiariausia planetoje susirašinėjimo programėlė "WhatsApp" atnaujino savo privatumo politiką, pagal kurią ji, kaip "Facebook" korporacijos dalis, dabar dalinsis informacija apie savo vartotojus su visa "programų šeimyna".

Kitą dieną Elonas Maskas paskelbė trumpą įrašą "Twitter" "naudokite Signal", kuriuo pasidalino ir "Twitter" kūrėjas ir generalinis direktorius Jack'as Dorsey'is. Nauji vartotojai užplūdo išreklamuotą programėlę, ir ji kurį laiką net negalėjo susitvarkyti su antplūdžiu.

"Telegram" kūrėjas taip pat neliko nuošalyje. Pavelas Durovas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kritikavo kryptį, kuria vystosi tinklas. Dar vasarą jis piktinosi "Apple" ir "Google", valdančių visą pasaulinę programų rinką, monopolija — o tiksliau, duopolija.

"WhatsApp" politikos naujovės taip pat nepaliko jo abejingo. Durovas apie juos kalbėjo labai griežtai, dar kartą atkreipdamas dėmesį į savo veiklos pranašumus.

Faktinis "WhatsApp" ultimatumas vartotojams sukėlė griežtą atsaką net valstybės lygiu. Čia ypač pasižymėjo Turkija, kurios vadovybė, įskaitant asmeniškai prezidentą Erdoganą, atsisakė naudoti programėlę. Tada šalies Antimonopolinis komitetas pradėjo tyrimą.

Sunku spręsti, kokią žalą patirs "WhatsApp", tačiau įtariama, kad jos vadovybė ne kartą keikėsi netinkamu laiku paskelbdama naujas taisykles. Jei tai būtų padaryta prieš mėnesį, galbūt pasekmės būtų ne tokios rimtos.

Vartotojų kontrolė, neobjektyvus interneto kompanijų dėmesys jų privataus gyvenimo detalėms, žinoma, erzina daugumą žmonių, tačiau vis dėlto tai jau tapo įprasta ir paprastai suvokiama kaip neišvengiama. Be to, atsargų ir griežtą, neigiamą požiūrį į teisėtą informacijos apie vartotojus rinkimą iki šiol dažniau rodė tie, kuriuos visuomenė įvardija kaip ne visai adekvačius paranojiškus sąmokslo teoretikus.

Ką gali sukelti tokios lemtingos pasekmės paprastam įstatymus gerbiančiam piliečiui, tuo labiau gyvenančiam daug tūkstančių kilometrų nuo JAV, tai, kad informacija apie jo bendravimo ratą, pomėgius ir interesus (net jei tai yra gana subtilūs dalykai, pvz., mėgstamos pornografijos svetainės), yra nuolat stebima ir kaupiama Amerikos interneto kompanijų duomenų bazėse? Nebent kontekstinė reklama vis tiksliau pataiko į taikinį — štai ir visos pasekmės.

Žmonės daug labiau baiminosi dėl panašios jų pačių šalių valdžios veiklos. Tarptautinės susirašinėjimo programėlių IT kompanijos, kad ir susijusios su JAV, dažnai žmonių akyse veikė kaip žodžio laisvės išsaugojimo garantas ir demokratijos vykdytojas, nes dažnai paprasčiausiai ignoruoja nacionalinių vyriausybių reikalavimus, o rasti būdą juos suvaldyti labai nelengva.

Taigi, "WhatsApp" prieš kelias savaites paleistos naujovės, žinoma, sukėlė nepasitenkinimo kupiną niurzgėjimą tam tikrose grupėse, tačiau vargu ar pakenkė platiems mastams.

Štai tik privatumo politikos atnaujinimas sutapo su pasaulį sukrėtusiu valymo procesu, kurį surengė vis dar dabartinis JAV prezidentas ir jo šalininkai (beje, pusė šalies), šie labai privatūs pažangos ir demokratijos skleidėjai, įskaitant ir "Facebook". Be to, jų interneto paskyrų anihiliacijos technologijos parodė tokį efektyvumo lygį, apie kurį net nesvajojo valstybės, kurios tradiciškai kaltinamos perdėta piliečių kontrole ir nesutarimų slopinimu.

Per kelias trumpas dienas dėmesys klientui ir intuityvi sąsaja buvo numesta, siekiant atidengti totalitarinio monstro, kuris vienu mygtuko paspaudimu suardo milijonų žmonių likimą, esmę.

Nenuostabu, kad šiomis dienomis daugelis žmonių, suprasdami tikrovę, puolė ieškoti pakaitinių aerodromų, bandydami pasislėpti nuo ateinančios ir tikrai gąsdinančios ateities. Tiesa, daugumai jų yra liūdna žinia: ji veiks tik tų šalių piliečiams, kuriems frazė "skaitmeninis suverenitetas" nėra gerai žinoma.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Telegram, WhatsApp, Twitter, JAV, socialiniai tinklai
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

"Belarusia" vietoj "Baltarusijos". Kokias dar gelbėjimo priemones Lietuva paruošė Minskui

(atnaujinta 10:07 2021.01.16)
Lietuva gali pakeisti "Baltarusijos" pavadinimą. Tai viskas, kas liko iš baltarusiško protesto? Kaip bebūtų, oficialiam Minskui dar per anksti atsipalaiduoti

Po prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai. Kiekvieną savaitgalį visi, kam rūpi šios šalies likimas, laukė žinių apie eilinį nepatenkintų oficialiais balsavimo rezultatais maršą. Buvo kalbama apie nacionalinį streiką. Į žaidimą įsitraukė didžiosios jėgos. Sugriežtėjo sankcijos. Lietuva atsidūrė proceso epicentre, nes būtent į ją išvyko Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja. 

Šiandien situacija yra visai kitokia. Baltarusiška revoliucija didžiąja dalimi išnyko iš europinio ir net lietuviško informacinio diskurso, kuriame dominuoja koronavirusas (vakcinacija) ir neramumai Amerikoje. Po to, kai Lietuvoje pasikeitė parlamentinė dauguma, nauju šalies užsienio reikalų ministru tapo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris pažadėjo didesnį dėmesį Baltarusijos kovai už demokratišką ateitį.

Šiandien aiškėja, koks tai dėmesys. Susitikęs su Tichanovskaja, Lietuvos URM vadovas pasiūlė opozicijos suburtai Koordinacinei tarybai įsteigti šalyje informacinį biurą, kuris galėtų gauti tam tikrą Lietuvos Vyriausybės pripažinimą. Na o svarbiausia, gavęs Tichanovskajos laišką, jis kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Baltarusijos pavadinimo keitimo.

Savo laiške ji nurodė, kad pavadinimo "Belarusià" vartojimas vietoj "Baltarusija" išreikštų Lietuvos pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui, palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę ir leistų užkirsti kelią "klaidingai asociacijai su Rusijos valstybe". "Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija", — pritarė Landsbergis.

Šis momentas yra svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, Baltarusijos opozicija stengėsi pabrėžti, kad ji protestuoja prieš Aleksandrą Lukašenką, bet ne prieš Rusiją. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad "demokratiškos Baltarusijos" ateityje nėra vietos Maskvai. 

Tuo pat metu pažymėtina, kad Baltarusijos suvokimas Rusijos kontekste yra ne klaida, o istoriškai pagrįsta realybė. Tačiau Vakarai nori sunaikinti šį ryšį, kaip jie kartu su vietiniais nacionalistais padarė Ukrainoje. Tik baigėsi tai pilietiniu karu ir valstybės dezintegracija. Ar to nori ponia Tichanovskaja? Ar to reikia Baltarusijos tautai?

Antra, kalbos apie informacinį biurą ir Baltarusijos pavadinimo keitimą reiškia, kad planas nuversti Lukašenką iš esmės žlugo, ir protestas užgeso. Tačiau, kadangi tiesiog pamiršti revoliucijos — uždaryti projekto — jos organizatoriai ir vykdytojai negali (per daug investuota), reikia kurti kažkokį aktyvumo vaizdą. Minėtos kalbos — šios kūrybos rezultatas. Tiesą pasakius, labai primityvus, bet — kaip moka, taip ir kuria.

Tačiau tuomet kyla klausimas — tai gal reikalu turėtų užsiimti kažkas rimtesnis, nes akivaizdu, kad "Baltarusijos demokratizacijos" procesas atsidūrė aklavietėje? Taip, reikalingas naujas planas, bet susidaro toks įspūdis, kad tas Amerikoje ir Europoje, kas kuria tokius planus, yra užsiėmęs žymiai rimtesniais dalykais, susijusiais su vietine valdžios kaita. Atitinkamai, kol "vadovybė" turi svarbesnių reikalų, tenka improvizuoti, ir gaunasi nelabai gerai.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Baltarusijos valdžia su klaidomis, bet vis tik išlaikė "spalvotos revoliucijos" egzaminą. Tačiau atsipalaiduoti dar anksti. Šalies visuomenė bei jos lūkesčiai pasikeitė, ir į tai reikia reaguoti. Taip pat po kurio laiko gali vėl suaktyvėti "draugiškos" išorinės jėgos. Atitinkamai, rengiama konstitucinė reforma turi tapti Baltarusijos kokybinio šuolio, o ne jos ukrainizacijos pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje