Brandenburgo vartai

Vokietijos operacija "Įpėdinis" sužlugdyta. "Vokiečių Trampas" gali laimėti

(atnaujinta 10:54 2021.01.10)
Vokietija kitą savaitę išrinks būsimą federalinį kanclerį. Tiesa, platus gyventojų sluoksnis tame nedalyvauja

Naujojo valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) vadovo rinkimai atrodys kaip kukli biurokratinė procedūra, o tokio svarbaus šalies posto likimą iš tiesų lems tik 1001 delegatas. Be to, pirmą kartą šios partijos suvažiavimas vyks išskirtinai virtualiu formatu, rašo Vladimiras Kornilovas RIA Novosti medžiagoje.

Planuojama, kad po dviejų dienų elektroninio balsavimo bus nustatytas naujas lyderis, kuris iki metų pabaigos beveik neabejotinai turėtų perimti šalies vadžias iš Angelos Merkel rankų. Jei ji, žinoma, nepakeis nuomonės paskutinę akimirką dėl išėjimo.

Nepaisant to, kad ši procedūra atrodo toli gražu ne pati demokratiškiausia ir pernelyg elitinė, būsimasis kancleris visgi gaus bent kažkokį atstovų mandatą. Nes techniniu požiūriu dabar Vokietiją (kad ir kaip keista gali atrodyti daugeliui mūsų vakariečių) apskritai valdo niekienio neišrinktas asmuo. Juk Merkel daugelį metų buvo kanclerė kaip KDS vadovė. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, palikusi partijos vadovės postą, ji praktiškai neturi žmonių mandato. Tačiau kalbant apie demokratinės Europos lyderį, diskusijos apie atstovavimą, apie elementarias procedūras ir (taip) apie valdžios nepakeičiamumą atsitraukia į antrą planą.

Nepaisant to, Vokietijos gyventojai yra gana patenkinti šia situacija. Maža to, vertinant pagal apklausas, rinkėjai nėra prieš jos pasilikimą, nes per pasaulinius perversmus, su kuriais pasaulis susidūrė praėjusiais metais, žmonės mažiausiai nori dramatiškų valdžios pokyčių. KDS beveik garantuotai laimės rugsėjo mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus. Remdamasi tuo, Merkel galėtų toliau valdyti šalį, jei pati nenorėtų išeiti į pensiją ir pagaliau pasivažinėti Transsibiro geležinkeliu, kaip ji seniai svajojo.

Tačiau yra viena problema: partija negali rasti antrosios Merkel. Kanclerės bandymas atlikti operaciją "Įpėdinis" baigėsi visišku sužlugimu. Jos numylėtoji Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri nuo praėjusių metų vadovauja KDS, akivaizdžiai nepajėgi valdyti sunkių partijos mechanizmų. Tačiau net tie trys kandidatai, kurie pretenduoja į šį postą, kelia daug klausimų ir sukelia papildomą skilimą visuomenėje ir pačios KDS gretose.

Ir tai vyksta unikalaus įvykio fone: pirmą kartą per daugelį metų dabartinę kanclerę populiarumu aplenkė kitas Vokietijos politikas — sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. Atrodytų, štai ir kitas kancleris. Tačiau Spahno populiarumas yra ne tarp vokiečių ir ne partinis, o labiausiai paremtas moterų palaikymu. O štai KDS branduoliniame elektorate, dėl kurio rudenį bus įnirtinga kova su dešiniųjų konkurentais (pirmiausia su "Alternatyva Vokietijai"), Spahno, atviro gėjaus, oficialiai esančiame tos pačios lyties asmenų santuokoje, kandidatūra gali erzinti. Į tai partijos vadovybė, net turėdama reikšmingą lyderystę apklausose, negali neatsižvelgti.

Todėl dabar Spahnas atlieka antrą vaidmenį palaikydamas pagrindinį kandidatą — Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministrą pirmininką Arminą Laschetą. Neseniai jiedu pristatė priešrinkiminę programą, kurią daugelis laiko partijos platforma artėjantiems federaliniams rinkimams. Iš to jau aišku, kad tuo atveju, jei laimės "meinstryminis" statytinis, Spahnas užims vadovaujamas pozicijas tiek KDS (kaip pirmininko pavaduotojas), tiek būsimoje kanclerio Lascheto vyriausybėje.

Štai tik partijos viduje kilęs iš Frankofonų valonų šeimos Laschetas toli gražu nėra pats populiariausias. Nejaunas (vasario mėnesį jam sueis 60 metų), likęs be charizmos funkcionierius, kuris daugelį metų buvo Merkel šešėlyje, apklausose gerokai nusileidžia dar dviem kandidatams — 55 metų Norbertui Röttgenui, septynerius metus vadovaujančiam Bundestago Užsienio politikos komitetui, ir 65 metų Friedrichui Merzui, kritikui ir Merkel varžovui, dėl griežtos retorikos vadinamu "vokiečių Donaldu Trampu", kuris gali būti patrauklus "Alternatyvos" šalininkams. Sprendžiant iš naujausių apklausų, Röttgeną ir Merzą palaiko atitinkamai 32 % ir 29 %, o Laschetą tik 12 %.

Nenuostabu, kad liberalesni valdančiosios partijos šalininkai pastaruoju metu išreiškė aiškų susirūpinimą ir net tikisi, kad endšpilyje, tai yra, paskutinę akimirką prieš suvažiavimą, Laschetas ir Spahnas surengs tam tikrą rokiruotę, susikeisdami vietomis kovoje dėl pirmininko ir vicepirmininko postų. Be to, diskutuojama apie netradicinį Vokietijos variantą, kai Laschetas gali tapti partijos bosu, tačiau šalyje populiaresnis Spahnas iki metų pabaigos bus išstumtas kandidatu į kanclerius.

Krikščionių socialinės sąjungos šalininkai (KDS partneriai iš Bavarijos) aktyviai užsimena, kad po federalinių rinkimų į kanclerio postą gali pretenduoti jų statytinis Markusas Söderis, dabartinis Bavarijos ministras pirmininkas. Bet kokiu atveju, atlikus ZDF televizijos kanalo apklausą paaiškėjo, kad 58 % šalies gyventojų pripažįsta šią kandidatūrą kaip kanclerio iš koalicijos.

Pagrindinius konservatyvius KDS rinkėjus labiau traukia Merzo link. Jo pergalės perspektyvos labai jaudina vidinį Merkel ratą. "Vokietijos Trampo" šalininkai netgi įsitikinę, kad nuolatinis partijos suvažiavimo atidėjimas epidemijos pretekstu greičiausiai buvo susijęs su valdžios bandymais sumažinti jo galimybes laimėti.

Tačiau bendros Vokietijos apklausos ir net vidinės partijos pirmenybės gali neturėti lemiamo vaidmens balsuojant. Tai kontroliuos KDS funkcionieriai. Šiuo atveju demokratinės procedūros ir rinkėjų valia nublanksta į antrą planą. 

Pagal šiuos scenarijus mums svarbu suprasti, kuris iš potencialių kandidatų yra naudingesnis Rusijai. Beveik kiekvienas iš jų vienaip ar kitaip kritikavo mūsų šalį. Rotgenas tai darė ypač dažnai, o tai suprantama, atsižvelgiant į jo pareigybę Bundestage. Ne taip seniai Spahnas paragino sustabdyti "Nord Stream-2" kaip "bausmę Rusijai". Merzas teigė, kad dujotiekis turėtų būti baigtas statyti, tačiau tada turėtų būti įvestas dvejų metų moratoriumas jo naudojimui.

Pastaraisiais metais santūriausias Rusijos ir Vokietijos santykiuose buvo tas pats valdžios kandidatas Laschetas. Reikėtų pažymėti, kad Vokietijos valstybių vyriausybių vadovai šiuo požiūriu tradiciškai yra pragmatiškesni. Štai ir labiausiai apgyvendintos FRG žemės ministras pirmininkas išreiškė nepasitenkinimą agresyviu tonu, kuris Rusijos atžvilgiu susiformavo Vokietijos politikų ir spaudos pastangomis, ir paragino plėtoti mūsų šalių dialogą. Neseniai atsakydamas į Merzo skambučius, Laschetas kartu su kolega iš Saksonijos ragino atskirti "Nord Stream" problemą nuo kaltinimų Rusijai "opozicioneriaus apnuodijimu".

Ką gi, griežtesnių kitų kandidatų iš KDS pareiškimų fone ši pozicija atrodo itin subalansuota. Ir tai, kad ji skamba iš "meinstryminio" statytinio žmogaus ir "merkelizmo" tęsėjo lūpų, kelia vidutiniškai teigiamus lūkesčius. Galų gale, kas betaptų kancleriu, jo poziciją daugiausia nulems verslo bendruomenės požiūris — paprastai pragmatiškesnis nei politikų. Su tuo nieko bendro neturės tik rinkėjas. Taip veikia Vokietijos demokratija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Vokietija
Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 00:10 2021.01.24)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena — tai sakralios naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisinti kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkme. Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017 metais, artėjant Landsbergio 85 metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018 metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams, sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip, kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda, bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstamą siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi, kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

13
(atnaujinta 22:06 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinės JAV partnerės — Vokietijos — dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesimo laivui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojamąsias priemones.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir patarėjas užsienio reikalų klausimais Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai už kabliuko neužkibo. Bundestago Energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, dėl kurios Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Ideologijoje yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, be dvejonių išvesdamas Valstijas iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jos Amerikai nėra tokios naudingos, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas ir, kaip jau tapo akivaizdu, moka jomis labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo toks nepatogus Trampas, kuris rėžė tiesą, kirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus suvereniteto atkūrimo ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl Vokietijos valdžia su džiaugsmu sutiko Baideną kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir palengva lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijai darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijomis. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi, aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji aktyviausiai torpeduoja "Nord Stream-2" šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto sukelti skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priimdami radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė bendras jų pasipiktinimas į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno prezidentavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja pasinaudoti antirusiška korta Navalno apsinuodijimo atveju ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

13
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Kauno pilis žiema, archyvinė nuotras

Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių

(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno  keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

Darbai keliuose

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

COVID-19 pandemija ir karantinas

Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną. 

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio  7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.

Tegai:
policija, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune startavo registracijos platforma skiepams nuo COVID-19
Lietuviška vištiena nepateks į Baltarusijos rinką
Magistralei Vilnius–Kaunas sukako 50 metų
Kauniečiai organizavo neteisėtą alkoholio įvežimą į Lietuvos teritoriją