JVA vėliava, archyvinė nuotrauka

Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus

(atnaujinta 14:34 2021.01.12)
Į įvykius Amerikoje sureagavo visi. Nuo užsienio reikalų ministro iki prezidento. Amerika juk strateginė Lietuvos partnerė. Sąjungininkė!

Facebook socialiniame tinkle reagavo ir į reakcijas tų, kurie Lietuvoje atsakingi už Lietuvos užsienio politiką.

Trečiadienį į JAV Kongresą įsiveržė minia prezidento Donaldo Trampo rėmėjų. Nepaisant to, Kongresas ketvirtadienį patvirtino Džo Baideno pergalę rinkimuose. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigia, kad JAV vyksta "demokratijos egzaminas".

"Teisės pasiekimai ir teisės viršenybė, deja, nėra duotybė nė vienoje valstybėje. JAV šiąnakt laikė teisės viršenybės egzaminą", — pabrėžė patarėja.

"Prezidentas nevertina kolegų, kitų šalių prezidentų vidaus politikos dalykų. Mums svarbus santykis su JAV, o jis buvo labai glaudus ir Trampo valdymo metu", — sakė žiniasklaidai Skaisgirytė.

Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas nusistebėjo tokia Jo Ekscelencijos dviveidyste, kad "Prezidentas nevertina kolegų, kitų šalių prezidentų vidaus politikos dalykų".

Ainius Lašas: "Ar tikrai? Juk galima pasakyti, kad tai yra jautrus mūsų šaliai klausimas ir Prezidentas nenori ta tema komentuoti. Nes kitaip gaunasi, kad sakoma netiesa. Štai jums kad ir dvi antraštės, kurios indikuoja, kad Prezidentas vertina savo kolegų vidaus politikos dalykus".

Ir ponas Lašas savo Facebook laiko juostoje pacituoja Jo Ekscelenciją: "Nausėda: Navalno apnuodijimas neįvyko be Kremliaus žinios", "Nausėda įspėja Lukašenką: nereikia daryti to, dėl ko vėliau tektų gailėtis".

Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda nevertina JAV prezidento vidaus politikos. Jo Ekscelencija iš Daukanto aikštės aukštybių vertina tik Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos prezidentų vidaus politiką.

Politikos dviveidystė 1
Screenshot
Politikos dviveidystė

Lietuvos užsienio ministras Gabrielius Landsbergis drąsesnis už Jo Ekscelenciją. Ne tik įvertino Ameriką, tiesa, abstrakčiai ir Twitter'yje, bet net pasikalbėjo telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi.

Naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Landsbergis padėkojo išeinančiam JAV valstybės sekretoriui už nuoseklų asmeninį indėlį, plėtojant dvišalius santykius, užtikrinant saugumą Baltijos jūros regione. Ministras telefonu kvietė JAV ir toliau stiprinti karinį buvimą Lietuvoje, bendradarbiavimą NATO bei pakartojo JAV valstybės sekretoriui Lietuvos įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP šalies gynybai ir infrastruktūros stiprinimui.

Dar ponas ministras savo Twitter'yje išreiškė susirūpinimą dėl Amerikos. Ir tuo sukėlė savo gerbėjų susirūpinimą dėl jo paties blaivumo.   

Andrius Tapinas: "Yra toks posakis — Don’t drink and tweet. Bet šiuo atveju jis galiotų atvirkščiai — būtų daug geriau, jei naujasis užsienio reikalų ministras būtų rašęs neblogai pakliukinęs šardonė. Nes jeigu mūsų diplomatijos šefas tokį šovė blaivas, tai norisi tik prisidengti akis ranka ir kurį laiką nieko nematyti ir apsimesti, kad čia ne tavo šalies URMeris galvoja, jog čia viskas yra ok, hip ir cool".

Don’t drink and tweet 2
Screenshot
Don’t drink and tweet

Dar atviresnis Audriaus Bačiulio vertinimas.

Buvusio premjero Andriaus Kubiliaus buvęs atstovas spaudai Audrius Bačiulis apie dabartinį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį: "Jau kad lyžtelėjo, tai lyžtelėjo. Nors, žinia, ant tetutės Angelos pasturgalio gerai pasitreniravo, ypač vengrus smerkdamas. Tik pamiršo, kad su Bidenu vien subinlaižiavimo nepakaks, ten imama pinigais ir, pageidautina, milijoninėmis sumomis".

"Po galais, šito šlaputrio fone Linkevičius ima visai padoriai atrodyti", — padarė išvadą ponas Bačiulis.

Ir dar ponas Bačiulis atkreipė dėmesį į Lietuvos politikos apžvalgininkų "JAV pakraipą".

Audrius Bačiulis: "Atsižvelgiant, kad Užsienio Reikalų Ministerija yra Rytų Europos Studijų Centro, kuriame darbuojasi tiek Linas Kojala, tiek Vladimiras Laučius steigėja ir pagrindinė darbdavė, nereikia stebėtis šių apžvalgininkų komentarų apie JAV pakraipa".

Linkevičius ima visai padoriai atrodyti 3
Screenshot
Linkevičius ima visai padoriai atrodyti

Ponas Bačiulis užmiršo paminėti dar vieną politologinę instituciją ir jos iškilų analitiką Marių Laurinavičių.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius savo Facebook laiko juostoje taip pat pakomentavo įvykius Amerikoje.

Analitikas Marius Laurinavičius: "Amerikos tai, žinoma, neįveiks ir nesugriaus, bet šampanas Kremliuje šią naktį neabejotinai atkimšinėjamas..."

Šampanas Kremliuje 4
Screenshot
Šampanas Kremliuje

Analitikas Marius Laurinavičius: "Rusiški kryksmai Kapitolijaus šturmo metu — dar ne įrodymas. Bet įdomu".

Kapitolijų šturmavo rusai 5
Screenshot
Kapitolijų šturmavo rusai

O kam tie įrodymai, kai atidirbi Vilniaus politikos analizės institute. Ir tai yra įdomu, nes šios institucijos pagrindiniai rėmėjai ir partneriai: Atviros Lietuvos fondas, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada, ATLANTIC COUNCIL | DFRLAB (JAV), THE FOREIGN POLICY RESEARCH INSTITUTE (JAV), CENTER FOR EURO-ATLANTIC STUDIES (JAV), INFORMATION ACCESS FUND AT GLOBAL ENGAGEMENT CENTER (JAV) ir t.t.

Tikrai įdomu. Ką vartoja analitikas Marius Laurinavičius. Šardonė vyną? Šampaną? Gal ką stipresnio ir viską sumaišo? Po to analizuoja. Iki haliucinacijų. Bet greičiausiai poną analitiką sukrėtė "demokratijos bastiono" krizė ir jis neranda tam paaiškinimo. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, JAV
Vutautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?

(atnaujinta 10:20 2021.01.23)
Šiemet minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą

Sausio 13-oji — Laisvės gynėjų diena. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Kovo 11-oji — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Sausis, vasaris, kovas. Svarbūs Lietuvai iškilmingų minėjimų mėnesiai. Vieniems pagal protokolą. Formalūs. Kitiems nuoširdūs su patosu. Dar kitiems su parodomuoju patriotizmo proveržiu. 

1991 metų sausio 13 diena, 1918 metų vasario 16 diena, 1990 metų kovo 11 diena, tai sakralinės naujausios Lietuvos istorijos datos. Šios datos šventiškai pažymimos. Vasario 16 diena ir Kovo 11 diena šventinės-nedarbo dienos. Sausio 13 dieną taip pat bandyta įteisint kaip nedarbo-šventinę dieną. Ne pirmą kartą bandyta. Nepavyko šito padaryti ir šį kartą, minint tragiškų Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį.

Taip pat minint Sausio 13 dienos įvykių trisdešimtmetį nepavyko įteisinti Vytautą Landsbergį Lietuvos prezidentu. Nepavyko taip pat ne pirmą kartą.

Lietuvos Seime bandymų įteisinti Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusą būta ir anksčiau. Tačiau visi bandymai baigdavosi nesėkmėmis.  Parlamente pritrūkdavo balsų.

Paskutinis bandymas suteikti tokį statusą buvo 2017-ais metais, artėjant Landsbergio 85-erių metų jubiliejui. Apie tai tuomet kalbėjo tuometinis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau tokios rezoliucijos taip ir neinicijavo.

Šiais metais sausio 13 išvakarėse Seime buvo įregistruotas Seimo nario, konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtas rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" projektas.

Jo tekste — ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas.

"Lietuvos Respublikos Seimas, <...>, primindamas ir tai, jog istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, <...>", — buvo rašoma rezoliucijos projekto tekste.

Seimo rezoliucija savo esme nėra norminis teisės aktas. Tačiau tokia oficialaus dokumento forma politikų yra mėgstama naudoti, kai norima pareikšti Seimo narių vertinimą vienu ar kitu politiniu ar visuomeninio gyvenimo klausimu. Ir taip pabrėžti to klausimo ypatingą reikšmę valstybės praeičiai ir ateičiai.

Pavyzdžiui 2018-ais metais Seimas savo deklaracija Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.

Jei parlamentaro Zingerio siūlomas rezoliucijos projektas Seime būtų priimtas, toks faktinis dokumento tekstas galėtų būti pretekstu valstybės vadovo statusą Landsbergiui įteisinti ir įstatymiškai. Kartu ponui Landsbergiui suteikiant ir užtikrinant tokiu atveju įstatymo numatytas socialines garantijas bei privilegijas.

Vis dėlto Seimas priimdamas rezoliuciją šį kartą nepavadino Landsbergio nei Prezidentu, nei valstybės vadovu. Seimas tiesiog įsiklausė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymo leidėjas neturi teisės sudaryti teisinių prielaidų kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui — valstybės vadovui.

Seimas konstatavo ir tuometinę teisinę realybę. 1990 metais įsigaliojusi laikinoji Konstitucija (tuomet vadinta Laikinasis Pagrindinis Įstatymas) 86 straipsnyje sako: "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose". Kitaip tariant, laikinojoje Konstitucijoje AT pirmininkas nėra vadinamas valstybės vadovu.

Seimas po karštų debatų vis dėlto išliko ištikimas istorinei tiesai ir Seimo priimtoje Sausio 13 dienos rezoliucijoje Vytauto Landsbergio neprilygino valstybės vadovui — Prezidentui.

Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos propagandistams istorinė tiesa nėra svarbu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija — valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga pasielgė kitaip. LRT laidoje vaikams buvęs Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininkas Vytautas Landsbergis pristatytas Prezidentu. LRT  paskleisdama klaidinančią Lietuvos istorijos interpretaciją ėmėsi vaikų. LRT indoktrinavo Lietuvos vaikus konservatorių legenda apie Landsbergį-Prezidentą. 

Tokių propagandos ir indoktrinavimo pavyzdžių daugėja. Tai nuolatiniai bandymai "prichvatizuoti" Sąjūdį. Pamirštant kitus jo lyderius bei visų Sąjūdžio lyderių susitarimą, kad Sąjūdžio vadovai kaip lygiaverčiai lyderiai turėjo rotuotis. Organizacija turėjo būti valdoma laikantis principo, kad tai tikrai ne vieno asmens organizacija. Bet Landsbergis, bėgant mėnesiams ir metams sumaniai atsikratė visų, kurie galėjo jam sutrukdyti mėgautis vienvaldyste Lietuvoje.

Lietuvos mokyklose ir vaikų darželiuose dirbtinai populiarinamas konservatorių politikų asmeniškai užregistruotas neužmirštuolės prekinis ženklas. Juo sistematiškai bandoma išstumti istorinius valstybės simbolius. Sausio 13 diena paversta konservatorių savireklamos akcija, kada skamba tik viena pavardė, užgožiant  tuos, kurie aukojo savo gyvybes ir sveikatą vardan Lietuvos.

Tačiau konservatorius aptarnaujantys LRT propagandistai supranta — bėga metai ir atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje užaugo kelios kartos žmonių, kuriems Sausio 13 įvykiai yra gyvi tik tėvų, senelių pasakojimuose. O istoriją galima papasakoti ir iš televizijos ekrano. Papasakoti taip kaip reikia.

Naujoji karta pati nematė Romualdo Ozolo, Arvydo Juozaičio, kitų Sąjūdžio lyderių, nejautė šalia tvirtai suremtų pečių prie Seimo rūmų. Taip pat naujoji karta nepamena ir to, kaip Nepriklausomybės aušroje dėl dažnai nusikalstamų sprendimų, lėmusių milijardinę žalą valstybei, šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių buvo priversti emigruoti. Todėl būtent į šias kartas nutaikyta prokonservatoriška propaganda. Propaganda bandanti Lietuvos Nepriklausomybę paversti ne lietuvių Tautos, o konservatorių pergale. Ir kurią užtikrino vienas vienintelis lyderis.

Tai primena sovietinę propagandą, kuri vis stengėsi formuoti vieno lyderio kultą ir tą darė nusitaikydama vis į jaunesnius vaikus. Ir kurią šiandien taip peikia šiuolaikiniai konservatorių propagandistai. Lietuvos atveju, tai dar turi panašumų į ... Leniną. Kuris "atėjo visiems laikams". Ir vadovauja iš kito pasaulio. Matydami V. Landsbergio aplinkos nenuilstantį siekį paversti jį prezidentu ar bent būti įvardintu valstybės vadovu, nenustebkime ir siekiu jį padaryti "amžinuoju". Sakralizuoti.

Taigi kantrybės — šį poną prezidentą dažnai matysime mažiausiai dar du mėnesius. O po to priartės ir kiti valstybės švenčių ir atmintinų dienų renginiai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidentas, Vytautas Landsbergis
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

9
(atnaujinta 09:37 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesėjui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojančias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinio JAV partnerio Vokietijos dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesėjui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojančias priemones.

Vokietijos valdžia į savo įžūlų komentarą sureagavo į žeidžiančiu dėl jo laisvo tono komentaru, tai yra, net nebuvo oficialiai išreikšta susirūpinimo.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir užsienio reikalų patarėjas Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai nuo jo nusivalė. Bundestago energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, kurioje Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Atsakomybė už ideologiją yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, nedvejodamas atimdamas valstybes iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jie Amerikai nėra tokie naudingi, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas — ir, kaip jau tapo akivaizdu, jie moka jais labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo taip nepatogu Trampas, kuris iškirto tiesą, nukirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus atkūrimo suverenitetą ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl FRG valdžia paėmė Baideną kaip euforiją kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir neskubant lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijos darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijose. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos informaciją bei ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra: skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji yra aktyviausiai naudojami "Nord Stream-2" torpedavimui šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto pareikštų garsų skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priėmus radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė jų sinchronizuota pasipiktinimo reakcija į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti" ir "biurokratiją". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno pirmininkavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino Trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja suvaidinti iššaukiančią antirusišką kortelę Navalno apsinuodijimo atveju — ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

9
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Ledynas

Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

(atnaujinta 10:16 2021.01.23)
Jie 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL (Australijos vandenyno stebėjimas)

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Naujo Prancūzijos ir Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl jūros vandens temperatūra aplink Antarktidą nepakilo tiek, kiek likę vandenynai. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Communications".

Visame pasaulyje vandenyno paviršiaus temperatūra kyla dėl visuotinio atšilimo, tačiau aplink Antarktidą esančios jūros išlieka šaltos, kai kur net krinta. Okeanologai šį reiškinį vadina "prarastos" Antarktidos šilumos paslaptimi.

Prancūzijos mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), Nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), Plėtros tyrimų instituto (IRD), Paryžiaus Sorbonne universiteto, Tulūzos Paulo Paul Sabatier universiteto ir Tulūzos III Pauliaus Sabatierio universiteto bei jų kolegos iš Australijos iš Valstybinės mokslinių ir taikomųjų tyrimų asociacijos (CSIRO) ) 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL (Australijos vandenyno stebėjimas).

Tai yra ilgiausia temperatūros stebėjimų serija Pietų vandenyne per visą jos šiaurės — pietų sankryžą. Daugumą jų mokslininkai atliko prancūzų tiekimo laive "L'Astrolabe" reguliariais skrydžiais tarp Hobarto ir Prancūzijos tyrimų stoties Antarktidoje, Dumont d'Urville.

Mokslininkai nuleido XBT batermotografo zondą, kuris, nardęs iki 800 metrų, užfiksavo vandens gylį, temperatūrą ir druskingumą.

Paaiškėjo, kad nedidelį vandens temperatūros sumažėjimą, pastebėtą paviršiuje, gilumoje pakeičia greitas ir pastebimas atšilimas — maždaug 0,04 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, kuris yra penkis kartus greitesnis nei vidutinis pasaulio vandenyno rodiklis.

Šis dramatiškas atšilimas gali turėti rimtų pasekmių Antarkties ledui, sako mokslininkai. Faktas yra tas, kad vandenyne prie Antarktidos krantų yra pakėlimo mechanizmas — giliųjų vandenų iškilimas į paviršių dėl vertikalios cirkuliacijos. Jei gilieji vandenys yra šiltesni už paviršinius, jie reguliariai "pakerta" ledo lentynas iš apačios.

Be to, čia yra susluoksniuotas Pietų vandenynas — šalti gėlo vandens srautai, nutekantys į vandenyno paviršių dėl tirpstančio ledo ir sniego, nuolat verčia į gelmes šiltesnius ir sunkesnius sūrus vandenis.

Remiantis autorių vertinimais, šiltas vanduo į paviršių iškyla 39 metrų greičiu per dešimtmetį, tai yra daug greičiau, nei manyta anksčiau. Nerimaujama, kad toks dramatiškas giluminis atšilimas galų gale gali susilpninti galingą cirkuliarinę srovę, supančią Antarktidą, suardydamas visą pasaulinės jūrų cirkuliacijos mechanizmą — vieną iš pagrindinių pasaulinės klimato sistemos veiksnių.

Tegai:
Antarktida, mokslininkai