Donaldo Trampo šalininkų protesto akcija Vašingtone

Ar susiskaldžiusios JAV taps pavojingesnės išoriniam pasauliui?

(atnaujinta 16:15 2021.01.12)
Gilėjanti vidaus politinė krizė pavers JAV dar pavojingesnėmis išoriniam pasauliui — globalistinė organizacija, atkeršijusi nacionalistiniam Trampui, kompensuos prarastą laiką pasaulio arenoje, bandys nukreipti amerikiečių dėmesį nuo vidinių problemų prie išorinių

Pastaruoju metu panašias prognozes vis dažniau galima išgirsti Rusijoje. Visos jos paremtos prielaida, kad JAV nėra tik supervalstybė, bet pasaulio hegemonas, kuriam dar nėra konkurentų, o visos JAV kylančios problemos atsiliepia visame pasaulyje taip, kad maža nepasirodo. Todėl, nors krizė JAV Rusijai į naudą, džiaugtis čia nėra kuo, tačiau turime pasiruošti naujiems išbandymams — tiek, kiek jie pereis į puolimą visais aspektais.

Tam tikra prasme ši pozicija yra artima (nors ir su priešingu ženklu) panikai, kurią kai kurie Atlanto elito atstovai pradėjo sėti iš pradžių po Trampo pergalės, o po to po "Kapitolijaus šturmo": o siaube, Amerika pirmiausia atsisako pasaulio lyderės ir demokratijos gynėjos visame pasaulyje naštos, o paskui pati pasineria į chaosą! Kas dabar palaikys taiką pasaulyje ir ves žmoniją globalizacijos keliu? Kas sustabdys didėjančią Kinijos, Rusijos ir kitų šalių, kurios kelia grėsmę demokratijos laimėjimams ir visai Vakarų sukurtai pasaulio tvarkai, jėgą?

Neabejotina, kad Jungtinės Valstijos iš tiesų yra galingiausia pasaulio jėga, pretenduojanti į hegemonizmą, tačiau tik ši jėga yra labai ligota ir patrūkusi dar gerokai prieš dabartinius įvykius. Ir ją sužlugdė būtent tai, kas suteikė jėgų: atotrūkis tarp JAV nacionalinės valstybės interesų ir Atlanto globalizacijos projekto pažangos.

Tai yra, valstybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo perėmė pasaulinės tvarkos, naujo tipo viršvalstybinės imperijos, kūrėjos vaidmenį, patrūko iš vidaus. Ne taip, kaip tai nutiko su TSRS (nes Tarybų Sąjunga žlugimo metu jau seniai atsisakė globalios  pasaulėtvarkos planų), bet turėjo ne mažiau rimtų pasekmių. JAV žlugimas vyksta prieš mūsų akis — tačiau amžininkams visada sunku įvertinti vykstančių pokyčių greitį.

Nuomonė, kad Amerika visada buvo, jei ne pasaulio lyderė, tai mesianistinė ir labai įtakinga valstybė, neatlaiko istorijos išbandymo. Tai labai jauna valstybė — po penkerių metų sukaks ketvirtis tūkstantmečio.

Lygiai pusę savo trumpos istorijos ji sprendė savo problemas. Kaip maištingas Europos vaikas, Valstijos įsitraukė į savo naująjį pasaulį — ir tik pačioje XIX amžiaus pabaigoje jie nusprendė atimti iš silpniausios Europos kolonijinės Ispanijos jos Karibų ir Azijos valdas (Kubą ir Filipinus). XX amžiaus pradžioje JAV įžengė į pasaulio platybes — ir dėl dalyvavimo dviejuose Europos ir pasauliniuose karuose jos tapo hegemonėmis, pirmiausia Vakarų pasaulio, o paskui perėjo į pasaulinį dominavimą.

Per pastarąjį pusšimtį metų JAV iš nacionalinės valstybės pamažu peraugo į viršvalstybinio elito visuotinio viešpatavimo Atlante (kuris yra platesnis nei anglosaksų) projekto įgyvendinimo bazę. Nors daug kas buvo paranku globalistams (įskaitant staigų, istoriškai nenumatytą TSRS žlugimą), jų projektas neveikė.

Tuo tarpu statydamos naują Babiloną, Valstijos (tiksliau, tai, kas įgavo savo formą) pasiekė įspūdingų laimėjimų pasaulio arenoje — karinės galios, finansinės, ideologinės ir personalo įtakos srityje ir per labai trumpą laiką pagal istorinius standartus (mažiau nei šimtmetį). Bet dabar jos viską praras lygiai taip pat ir daug greičiau. Taip, dabar daugeliui sunku įsivaizduoti: reikia būti rusu ar kinu, kad suprastum, kaip greitai viskas gali pasikeisti.

Jei prieš pusantro šimto metų kam nors būtų pasakyta, kad 2021 metais vieningos Europos vyriausybės vadovas bus vokietis, o Kijevas nepriklausys Rusijai, tai išvada būtų vienareikšmė — naujai sukurtas Antrasis Vokietijos reichas (o jis buvo paskelbtas 1871 metų sausio 18 dieną) buvo toks sėkmingas, kad ne tik suvienijo visą Europą, bet ir nugalėjo Rusiją, atplėšdamas nuo jos ne tik Lenkiją, bet ir Mažąją Rusią.

Ir jei tokiam stebėtojui būtų parodytas ir dabartinis pasaulio politinis žemėlapis, jam niekada nebūtų kilusi mintis įvardyti JAV pasaulio trečiuoju hegemonu — jų teritorija per pastarąjį pusantro šimtmečio beveik nepadidėjo, todėl aišku, kas galiausiai valdo pasaulį. Vokiečiai! Ir jis būtų labai nustebęs sužinojęs, kad nors Vokietija valdo Europą, ji pralaimėjo du pasaulinius karus ir geopolitiniu bei kariniu požiūriu priklauso nuo JAV.

Ir ta pati Kinija teritoriškai nepasikeitė, tačiau iš susiskaldžiusios ir pusiau vasališkos šalies ji virto stipriausia pasaulio ekonomika. Tai yra, ji atgavo padėtį, kurioje buvo tūkstantmečius. Tačiau globalėjančio (visų tų pačių atlantistų dėka) pasaulio sąlygomis Kinija nebebus savarankiška — ji įžengė į pasaulį ir jos negalima sustabdyti.

Teoriškai JAV galėtų išgyventi dabartinę krizę. Tiesiog reikėjo pripažinti vienašališkai kontroliuojamos globalizacijos neįmanoma, atsisakyti hegemono vaidmens ir pereiti prie pasaulio galių koncerto, kartu atkuriant jų pačių infrastruktūrą ir ekonomiką, tai yra stiprinant nacionalinę valstybę. Trampas būtent tai ir darė — daugiausia intuityviai, bet teisingai.

Tačiau globalistiškai nusiteikusiam Amerikos elitui nerūpi JAV kaip valstybė — tiksliau, jie yra pasirengę lengvai pakeisti jos vidinį užpildą balta protestantų šerdimi į daugiatautę ir beformę masę, vienos žmonijos prototipą be rasių ir lyties. Tačiau tokios visuomenės kūrimas yra dar utopiškesnė idėja nei subordinuoti visą pasaulio civilizacijų įvairovę vienam valdymo centrui ir vienam vystymosi modeliui. Todėl istoriškai JAV net kaip valstybė yra pasmerkta — nebent, žinoma, nacionalistams pakaks jėgų keršyti. Skirtingai nuo Kinijos, Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių, JAV ne tik neturi šaknų, bet ir jas formuojančių valstybės kūrėjų — ir dabar jie naikina net jos imitaciją. Be lankstų negali būti stabilios valstybės, jau nekalbant apie pasaulio hegemoną.

Tačiau hegemono nebėra — taip pat jėgų palaikyti pretenzijas į pasaulio viešpatavimą. Vašingtone į valdžią grįžę globalistai tai gerai supranta. Net valdant Obamai jie pradėjo bandyti paskirstyti atsakomybę už globalizaciją, dalydamiesi "lyderyste" su sąjungininkais ir partneriais.

Tačiau norinčių mokėti už vaišes nebuvo. Dėl kokios priežasties patiriamos išlaidos ne tik nesant naudos gavėju, bet ir nedarant įtakos strateginiams sprendimams? Dabar Baideno administracija išorės arenoje bus labai atsargi — jokių paūmėjimų, jokių konfliktų ne tik dėl to, kad tai tik pablogins JAV padėtį, bet ir dėl to, kad naujoji vyriausybė iš tiesų turės skirti daug dėmesio ir energijos paūmėjusioms vidaus problemoms spręsti.

Be to, reikės parodyti, kad naujoji vyriausybė iš esmės skiriasi nuo "pašėlusio Trampo", nors tai buvo "beprotis", kuris nepradėjo nė vieno naujo karo ir netgi įsipareigojo iki šio pavasario pabaigos visiškai išvesti karius iš Afganistano.

Kartu žodžiais administracija, be abejo, demonstruos optimizmą ir mesianizmą — surengs "demokratijų viršūnių susitikimą", sustiprins "Atlanto solidarumą", suburs vieningą frontą prieš Kiniją ir darys spaudimą Rusijai (flirtuojant). Tačiau visų šių priemonių veiksmingumas bus labai žemas, o požiūris į Jungtines Valstijas pasaulyje bus vis ramesnis. Pasaulis pagaliau įsitikinęs, kad "Amerikos šimtmetis" eina į pabaigą ne tik pasaulio arenoje, bet ir pačiose JAV.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:59 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kai Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taip pat remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų, aišku, minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje, nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70–80 %) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi, ne mažumos, bet daugumos, valdžią — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, "gi partnerystės, tai vis dėlto ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi, išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos, kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y. ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais, kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypač svarbiausiuoju — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių, finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų, — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiandien sėkmingai eina iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davoso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tik klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė
Gabrielius Landsbergis ir Svetlana Tichanovskaja

Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų

Lietuvos žiniasklaida pastarosiomis dienomis 90 proc. užpildyta pranešimais tarptautinėmis temomis. Apie tai, kas vyksta liberalių konservatorių vyriausybėje ir kur plaukia ES paskirstomos didžiulės lėšos pandemijos padariniams pašalinti, nutylima

Šią savaitę Lietuvos europarlamentaras Viktoras Uspaskichas stos prieš Europos Parlamento liberalų frakcijos "sąžinės teismą", kuriame jam tenka garbė būti nariu. Ar jis atsiklaups, prašydamas atleidimo už netyčia mestą žodį, skirtą "iškrypėliams" ir "pederastams"? Sprendžiant iš Viktoro baimės, kad jis gali būti pašalintas iš frakcijos, tokia įvykių raida neatmetama.

"Suteiksiu jums galimybę paaiškinti savo elgesį, tačiau turiu reikalauti, kad atsiimtumėte šias homofobiškas pastabas ir atsiprašytumėte visuomenės bei savo kolegų iš "Renew Europe" grupės dėl jiems sukelto skausmo", — griežtai pareikalavo iš Viktoro politinės grupės "Renew Europe" pirmininkas, Rumunijos politikas Dačanas Čološas.

Net baisu įsivaizduoti, kas bus, jei Uspaskichas nevykdys savo kolegos iš Rumunijos reikalavimų. Iš tiesų, šiandien požiūris į LGBT bendruomenę yra lakmuso popierėlis, parodantis, ar politikas gali užimti bent menkiausią poziciją demokratinės valstybės valdymo struktūroje. Net JAV Kongrese yra įvedamas lyčių įstatymas, pagal kurį už bet kokį lyties paminėjimą bus griežtai baudžiama. Ką galime pasakyti apie Lietuvą, kuri kopijuoja visas Vašingtono įstatymų leidybos gaires. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Lietuvos Seime bus galima priimti lyčių lygybės ir pagarbos LGBT asmenų teisėms įstatymą. Be to, tai savo rinkėjams pažadėjo valdančiosios Laisvės partijos deputatai.

Kadangi Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija veikia kaip parama visoms valdančiosios konservatorių-liberalų koalicijos iniciatyvoms, negali būti jokių abejonių, kad toks įstatymas bus priimtas. Taigi, pats Viktoras jau viešai paskelbė, kad labai gerbia savo LGBT bendrapiliečių seksualines nuostatas, o įžeidžiama kalba skirta tik jo politiniams oponentams. Keista, kad jis įžeidė tuos, kuriuos gerbia.

"Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu natūralios orientacijos atstovas, — kalbėjo V. Uspaskichas. — Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems kuriems likimas, gyvenimas taip davė yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai."

Bus įdomu išgirsti ar perskaityti Viktoro kalbą ant Europos Parlamento frakcijos kilimo. Tuo tarpu grįžkime prie kito pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos VIP — prezidentės Svetos, kuri cituojama beveik kiekvieną dieną. Dabar ji ragina savo gimtinę vadinti naujai — Belarusia, o ne Baltarusija. Juk lietuvių kalboje žodis Balta verčiamas kaip "baltas", o Rusija — Rusija. Pasirodo — Baltoji Rusija! Ir tai yra aliuzija į Rusijos hegemoniją Baltarusijos atžvilgiu.

Atsiprašau. Jūs blogai supratote
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymėtina, kad Tichanovskaja pasiūlė šią idėją savo kuratoriams iš Lietuvos, kur Gruzija jau buvo pervadinta į Sakartvelą. Smagu ir tai, kad "prašymas" buvo išsiųstas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai oficialiu laišku, nors dienos metu, kaip suprantu, Svetlana kelis kartus derina su Lietuvos politikais ir diplomatais kitą iniciatyvą dėl papildomų sankcijų "Lukašenkos režimui". Ir jei anksčiau ji reikalavo, kad plečiant sankcijas būtų nubausti konkretūs Baltarusijos pareigūnai, dabar ji šaukia, kad visoms Baltarusijos Respublikos valstybinėms įmonėms turėtų būti įvestos ne tik Europos, bet ir pasaulinės sankcijos. Verta patriotės iniciatyva. Jūs, mieli "zmagarai", kęskite pinigų trūkumą ir net alkį, o aš čia, Lietuvos žemėje, ruošiu jums "šviesią ateitį".

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį >>

Pažymėtina, kad naujoji Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, Baltarusijos darbotvarkę kelia dar aukščiau nei Rusijos. Jie sako, kad dabar Baideno administracija susitvarkys su Kremliumi — jis bus "suvyniotas į asfaltą". O Lietuva įeis į pasaulio istoriją ne tik kaip "TSRS kapo kasėja", bet ir kaip dviejų didžiųjų "maidanų" — ukrainiečių ir baltarusių — bendraautorė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
homofobija, Viktoras Uspaskichas, Svetlana Tichanovskaja
Sausio 21-oji

Kokia šiandien diena: sausio 21-osios šventės

(atnaujinta 16:33 2021.01.20)
Šią dieną 1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė. Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina

Sausio 21 yra 21-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos.

2021 metų sausio 21 dieną saulė saulė teka 08:28, leidžiasi 16:33, dienos ilgis — 8 val. 05 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Agnietė, Galiginas, Garsė, Ineza, Inesa, Ineta, Ina.

Sausio 21-oji Lietuvos istorijoje

1387 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta diegti katalikybė.

1906 metais gimė lietuvių poetas ir vertėjas Konstantinas Snarskis, pasirašinėjęs K.Žvangulio slapyvardžiu. Mirė 1980 m.

1951 metais gimė poetė Česlova Jakštytė.

1967 metais mirė poetas Jovaras (tikrasis vardas — Jonas Krikščiūnas). Gimė 1880 m.

2011 metais 70-metis lietuvių aktorius Juozas Budraitis paguldytas į Sankt Peterburgo ligoninę.

Sausio 21-oji pasaulio istorijoje

1793 metais už valstybės išdavystę giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.

1905 metais gimė garsusis madų dizaineris prancūzas Kristianas Dioras. Mirė 1957 m.

1908 metais Niujorke buvo priimtos taisyklės, draudžiančios moterims rūkyti viešose vietose.

1911 metais pirmą kartą organizuotas Monte Karlo automobilių ralis.

1924 metais nuo kraujo išsiliejimo į smegenis mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1950 metais Londone mirė anglų rašytojas, romano "Gyvulių ūkis" autorius Džordžas Orvelas. Gimė 1903 m.

1954 metais JAV baigtas statyti pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".

1970 metais Irake, apkaltinus bandymu nuversti vyriausybę, mirties bausmė įvykdyta 12 asmenų.

1976 metais TSRS pirmą kartą pradėti pardavinėti vakarietiški laikraščiai — "Financial Times" ir "New York Times".

1976 metais anglų-prancūzų viršgarsinis lėktuvas "Concord" pradėjo reguliarius skrydžius.

1977 metais Italijoje buvo legalizuoti abortai.

1990 metais Rytų Vokietijos komunistai nušalino nuo pareigų Egoną Krencą bei dar 13 politinio biuro narių, kurie pranašavo Berlyno sienos kritimą.

1998 metais popiežius Jonas Paulius II pradėjo penkių dienų vizitą Kuboje.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai