Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Radiolokacinis kompleksas Sopka-2

Vilnius prižiūrimas: nauji Minsko kariniai ištekliai nepatiks Lietuvai

(atnaujinta 17:52 2021.01.22)
NATO karinės veiklos prie Baltarusijos Respublikos sienų augimas sukelia veidrodinę reakciją. Baltarusijos kariuomenė dinamiškiau atnaujina ir kaupia šiuolaikines oro pajėgų ir oro gynybos aukštųjų technologijų galimybes

Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija paskelbė užsakiusi naują "Sopka-2" radarų kompleksą netoli Baranovičių miesto. Rusijoje pagamintas kompleksas jau ėmėsi kovinės pareigos, kasdien čia tarnauja nuo 150 iki 200 specialistų. Pagrindinės užduotys yra radiolokacinė žvalgyba, aukščiausių vadaviečių informavimas.

Radiolokacijos kompleksas "Sopka-2" skirtas priimti ir analizuoti informaciją apie oro situaciją 450 kilometrų spinduliu. Didelė skiriamoji geba leidžia tiksliai išmatuoti objektų atstumą ir aukštį, atpažinti atskirus oro taikinius grupėje, nustatyti orlaivių ir kitų orlaivių "tautybę".

Atsižvelgiant į Rytų Europos geografiją ir aukštąsias technologijas, galingas "Sopka-2" kompleksas iš Baranovičių sugeba visiškai kontroliuoti Baltarusijos Respublikos oro erdvę ir dangų virš kaimyninių šalių sostinių — Varšuvos (350 kilometrų), Vilniaus (190), Rygos (450), Kijevo (430)... Jei reikia, šią kontrolę galima paversti neskraidymo zona, nes Baltarusijos oro gynybos pajėgos ketina iš naujo įrengti geriausias pasaulyje priešlėktuvinių raketų sistemas S-400. Tačiau Baltarusijos Respublikos karinė doktrina yra gynybinio pobūdžio — naujausi radarų kompleksai ir ginklų sistemos geriems kaimynams nekelia jokios grėsmės.

Panašūs kompleksai "Sopka-2" puikiai pasitvirtino pačiuose sunkiausiuose Rusijos kampeliuose — Tolimuosiuose Rytuose (Primorėje) ir Arktyje (Vrangelio saloje). Kuro dozatoriuje yra apsauginis antenos kupolas, galintis veikti esant vėjui iki 40 metrų per sekundę ir šalčiams iki 40 laipsnių. Sutartį dėl komplekso tiekimo pasirašė Baltarusijos gynybos ministerijos ir Rusijos kosmoso gynybos koncerno "Almaz-Antey" atstovai tarptautinio forumo "Armija-2018" užkulisiuose.

Gynybos parametrai

Baltarusija nuolat stiprina oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų jėgą dėl naujos kartos radarų "Protivnik-G" (Rusijos gamyba) ir "Vostok-D", "Rosa-RB" (baltarusių produkcija) priėmimo, kurie sugeba greitai aptikti visas šiuolaikines oro atakos priemones ir pateikti duomenis apie jas priešlėktuvinių raketų pajėgų vienetams ir oro pajėgoms. Pavyzdžiui, mobili, kompaktiška, patikima daugiafunkcė radarų stotis "Protivnik-G" gali susekti iki 200 taikinių maždaug 450 kilometrų atstumu ir iki 150 kilometrų atstumu, ir turi išplėstą aerodinaminių ir balistinių taikinių aptikimo zoną.

Anksčiau Baltarusijoje jie pradėjo kurti naują mobiliojo radaro stotį, skirtą aptikti ir paskirti "Neosklon". Šiuolaikinės oro gynybos sistemos suteikia asimetrišką kovą su galimomis grėsmėmis, ir jos yra žymiai pigesnės nei didelės oro pajėgos.

Neseniai įsigijus daugiafunkcių naikintuvų "Su-30SM" eskadrilę, buvo galima padidinti oro pajėgų smūgio pajėgumus ir efektyviau aprūpinti sausumos pajėgas nuo priešo raketų ir oro smūgių. Valdymo sistemos, oro gynyba, žvalgyba ir elektroninis karas, raketų pajėgos yra prioritetai tolesnei Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrai.

Kasmet vidutiniškai įdiegiamos 25 naujausios įrangos rūšys. S-300 ir Tor-M2 divizijų (pagamintos Rusijoje) įgulos kasmet sėkmingai vykdo praktinį (kovinį) šaudymą į taikinius — kruizinių ir balistinių raketų simuliatorius bei kitus taikinius Ašuluko poligone (RF).

Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower" Baltarusijos Respublika 2021 metais užima 50 vietą iš 138 galimų, aplenkdama Uzbekistaną, Portugaliją ir Maroką (atkreipkite dėmesį, kad šių trijų šalių kariniai biudžetai yra daug kartų didesni nei Baltarusijos). Dar rugpjūtį tai buvo 53-ioji. Reitingo augimas yra Baltarusijos karinės plėtros sėkmės ir didėjančių Sąjunginės valstybės gynybos pajėgumų pripažinimas Vakaruose.

Statybos tęsiasi, o amerikiečių analitinis leidinys "Military Watch" tikisi, kad artimiausiu metu Baltarusija iš Rusijos gali įsigyti taktinių raketų sistemas "Iskander", kurios "leis ankstyvaisiais karo etapais smogti NATO oro bazėms". Kam taip kalbėti?

Didėjančios grėsmės

Nepaisant daugelio metų konstruktyvios Baltarusijos ir NATO sąveikos pagal Euroatlantinę partnerystės tarybą ir programą "Partnerystė taikai", Baltarusijos santykiai su bloku akivaizdžiai sugadinti. 

Grėsmę matau aljanso veiksmuose artimiausių kaimynų teritorijoje ir planuose dramatiškai padidinti JAV karinį buvimą Lenkijoje (5-ojo JAV armijos korpuso dislokavimas ir tikėtinas taktinių raketų sistemų dislokavimas). Be to, Varšuva ketina įsigyti amerikiečių naikintuvų F-35A (puolamųjų ginklų), o Baltijos valstybės ragina JAV pereiti į naują karinės konfrontacijos su Rusija etapą — nuo laikino iki nuolatinio Amerikos karių dislokavimo regione.

Jau keletą metų netoli Baltarusijos sienų riaumoja dešimtys amerikiečių ir prancūzų tankų variklių, o strateginiai Pentagono dronai reguliariai vykdo žvalgybą. Nykštukų manevrai regione išauga iki tarpžemyninių karinių operacijų, tokių kaip JAV ir NATO gynėjai Europoje, lygio. Tuo pačiu metu JAV planuoja suteikti Estijai, Latvijai ir Lietuvai naują karinės pagalbos dalį, kurios suma siekia 168,7 mln.

Griaunamas Vakarų "partnerių" dalyvavimas rudens protestuose leido po kaukėmis pamatyti tikrus "demokratizatorių" veidus ir galutinius tikslus. Nepastovios ginkluotosios pajėgos padėjo patikrinti respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, sunaikindamos blogus kaimynų planus vien savo buvimu šalia vakarų sienų. O šiandien jau visiems aišku, kad Baltarusijoje nevyks valstybės perversmas pagal Valstybės departamento nurodymus.

Minskas vis dar yra pasirengęs dialogui su "partneriais", tačiau atviras Rytų Europos militarizavimas nepalieka pasirinkimo. Siekiant apsaugoti Baltarusijos Respublikos interesus, buvo sukurta kompaktiška, mobili, gerai parengta ir aprūpinta armija, galinti įveikti šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
oro gynybos sistemos, Baltarusija
Užkaukazės geležinkeliai

Viskas kaip ant bėgių. Užkaukazės geležinkelis turi galimybę atgimti

(atnaujinta 16:10 2021.01.22)
Kalnuotoje vietovėje tiesti naują Baku-Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko; ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senuoju maršrutu

2021 metų sausio 11 d. Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašianianu. Pagrindinė trišalių derybų tema yra Azerbaidžano ir Armėnijos santykių normalizavimas remiantis susitarimu, kurį pasirašė susitikimo dalyviai 2020 metų lapkričio 10 dieną, karinių, politinių ir humanitarinių Kalnų Karabacho konflikto pusių analizę tęsia specializuoti specialistai ir ekspertai, ir mes siūlome kuo atidžiau įvertinti šį Ilhamo Alijevo pareiškimą, pateiktą susitikimo pabaigoje.

Ilhamas Alijevas apie geležinkelio projektus

"Po daugiau nei 30 metų Azerbaidžanas susisiekdamas per Armėnijos teritoriją turės ryšį su Nachičevanės Autonomine Respublika. Armėnija per Azerbaidžano teritoriją turės geležinkelio prieigą prie Rusijos ir Irano. Be to, bus galima patekti į Turkijos rinką ir Rusijos bei Turkijos geležinkelio arterijas. Tai atveria puikias perspektyvas. Ir aš tikiu, kad darbo grupė, kurią šiandien sukūrėme, veiks efektyviai, periodiškai praneš mums apie projektų įgyvendinimą. Yra daugiau nei vienas projektas, keli, esu tikras, kad visa tai bus įgyvendinta", — sakė Azerbaidžano prezidentas.

"Viskas nauja yra gerai pamiršta sena"

Kaip matote, minima ne tik Nachičevanės Autonominė Respublika, Azerbaidžanas ir Armėnija, bet ir Rusija, Iranas ir Turkija. Tai, kad Ilhamas Alijevas yra kaip įmanoma tikslus ir teisingas savo pareiškimuose tarptautiniuose susitikimuose, nekelia abejonių, tačiau tai, kaip penkios valstybės gali būti suinteresuotos geležinkelio projektais (daugiskaita — taip ir citatoje) iš karto, nėra visiškai akivaizdu. Tai taip neakivaizdu, kad kol kas niekas net neprisimena paties Užkaukazės geležinkelio, kuris vienu metu neoficialiai buvo vadinamas "Užkaukazės Transsibu", egzistavimo fakto. Norint jį sukurti visu mastu, prireikė daugiau kaip 40 metų — statybos truko nuo 1900 iki 1942 metų.

Карта Армении
Armėnijos žemėlapis

Bendras ilgis yra 850 kilometrų, 450 kilometrų atkarpa Armėnijos pietuose palei pasienio Arakso upę buvo baigta 1940–1942 metais. Aukščiau pateiktoje diagramoje taip pat parodytos Irano ir Turkijos teritorijų dalys, ir tai toli gražu neatsitiktinai. 1900 metais buvo baigta sujungti Rusijos ir Osmanų imperijos geležinkelius — mažiau nei kilometro atstumu viena nuo kitos buvo pradėta eksploatuoti Turkijos geležinkelio stotis "Dogukapi" ir Rusijos "Achurian". Šios stotys diagramoje neparodytos, nes 1990-aisiais, kai vyko aštriausias Kalnų Karabacho konflikto etapas, Turkija, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu, paskelbė Armėnijos blokadą ir nustojo eksploatuoti šią geležinkelio atkarpą, vedančią į Karsą.

Karinis konfliktas Karabache, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

1906 metais Buvo baigta sujungti Rusijos imperijos ir Persijos geležinkelius — taip tą laiką vadinosi šiuolaikinis Iranas. Tai buvo vienas pirmųjų geležinkelių Irane, jis vedė iš Tabrizo į Julfos stotį, esančią pasienyje su Rusija. Kitoje sienos pusėje yra stotis, ir būtent Rusijos "Julfoje" buvo sumontuota įranga, skirta pertvarkyti vagonų ratų poras (vėžės plotis Irane — 1 430 milimetrų, Rusijoje — 1 520 milimetrų).

Po visų 1990-ųjų įvykių ši linija veikia: nuo 2017-ųjų Nachičevanės Autonominės Respublikos sostinėje du kartus per savaitę galima važiuoti traukiniu ir saugiai nuvykti į Tabrizą ir Teheraną. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad dar neseniai ALR buvo atskirta nuo pagrindinės Azerbaidžano teritorijos, krovinių apyvarta ir keleivių srautas čia yra minimalūs, tačiau šioje atkarpoje nieko net nereikia atstatyti. Didžiojo Tėvynės karo metu ši atkarpa buvo labai svarbi — vienas iš tiekimo maršrutų ėjo per neutralų Iraną.

Priminsime, kad 1943 metais Teherane įvyko Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio susitikimas ir kad draugui Stalinui nepatiko skraidymas lėktuvais. Labiausiai paplitusi versija yra ta, kad Stalinas aviacija keliavo į Teheraną ir atgal į Maskvą, tačiau traukinys Nr. 501 su šarvuotu vežimu, stovinčiu Baku, yra geležinis argumentas, kad "aviacijos" versija nėra vienintelė.

Vienas projektas penkioms valstybėms

Šis istorinis nukrypimas leidžia "iššifruoti" Ilhamo Alijevo žodžius. Kalnuotoje vietovėje statyti naują Baku–Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko, ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senoje trasoje. Šiuo atveju projektu suinteresuotos penkios šalys vienu metu — Iranas, Turkija, Azerbaidžanas ir ALR, Armėnija ir, žinoma, Rusija. Rusija, nes dabar, pasibaigus 30 metų konfliktui dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, yra galimybė užmegzti geležinkelio ryšius su tokiais svarbiais prekybos partneriais kaip Turkija ir Iranas.

Ne paslaptis, kad didelę dalį importo iš šių šalių sudaro žemės ūkio produktai, kurie dabar pristatomi jūra. Logistika, pasirodo, sunki ir nepigi: prekės turi būti pristatytos į Kaspijos jūros Irano uostą ir Juodosios jūros uostą Turkijoje, sumokėti rinkliavas, perkrauti laivą, sumokėti krovinį, pristatyti į Rusijos uostus, sumokėti rinkliavas ir perkrauti. Jei vietoj visų šių procedūrų atsiras galimybė naudoti automobilius su šaldytuvais, kurie, pravažiavę Nachičevanę, Armėnijos teritoriją, per Baku Dagestane, pateks į Rusijos geležinkelių žinią, situacija bus visiškai kitokia.

Svarbus įspėjimas: šiuo metu informacijos apie Turkijos planus atkurti geležinkelio ryšius su Armėnija, taigi ir su Azerbaidžanu bei Rusija, nėra atviruose šaltiniuose — bent jau rusų kalba. Kol nėra šios informacijos, šio projekto analizuoti neįmanoma. Atsižvelgiant į Turkijos ekonomikos situaciją, liros nuvertėjimą ir kitas problemas, mes tiesiog turime laukti oficialių pranešimų iš Ankaros.

Galimas "Kaukazo Transsibo" elektrifikavimas

Jei Azerbaidžanas pradės "Kaukazo transsibo" atkūrimo darbus nuo Baku–Horadizo atkarpos, bus užtikrintas pigiausias ne tik Fizuli, bet ir Džebrajilo regionui atstatyti reikalingų prekių pristatymas — tas pats, kur yra Chudaferino kaimas, kur prasidėjo Chudaferino HE ir Gyso Galasy HE darbas pasienio Arake. Žinoma, pagal Irano ir Azerbaidžano susitarimą, ateinančiais metais visa elektra turėtų būti skirta tik Iranui, kuris savo lėšomis praktiškai baigė statyti visą "Khudaferin" projektą, kurio bendra instaliuota galia sieks 280 megavatų. Tačiau vargu ar Teheranas kategoriškai atsisakys geležinkelio elektrifikavimo projekto, nes tai užtikrins krovinių apyvartos su Armėnija, Azerbaidžanu ir Rusija padidėjimą.

Be to, visos šios šalys turi rimtų argumentų pritarti tokiam pasiūlymui — jei, žinoma, taip bus. Geležinkelis, einantis nuo Baku iki Armėnijos sienos, bus nutiestas į Megrio regiono teritoriją. Dar 2012 metais įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu Armėnijos ir Irano vadovybės atstovai padėjo kapsulę būsimos Megrio HE pamatams ant Arakso. Planuojama talpa yra 100 megavatų, rezervuaras bus naudojamas gretimoms Armėnijos ir Irano teritorijoms laistyti. Statybos sutarties sąlygos buvo identiškos susitarimo dėl Chudaferino projekto sąlygoms: Iranas visus klausimus sprendžia finansuodamas, Armėnija paskaičiuojama kartu su pagaminta elektra.

Tačiau šiuo klausimu neperžengiama paties susitarimo ribų, nes Iranas su trumpomis pertraukomis vis dar yra veikiamas vienašališkų diskriminacinių priemonių iš JAV pusės. Azerbaidžanas ir Rusija, kaip galimo Pietų Kaukazo geležinkelio atkūrimo projekto šalys, gali padėti rasti finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į trijų hidroelektrinių (arba, tiksliau, trijų hidroelektrinių porų — jų pastatai yra abiejose Arako pusėse) pajėgumus, atkurtą geležinkelį galima elektrifikuoti į NAR teritoriją, o tai garantuoja didelį krovinių apyvartos intensyvumą palei jį.

Preliminarūs 2014 metų Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano ekspertų grupės skaičiavimai rodo, kad atkūrus geležinkelio bėgius ruožuose Baku–Horadizas–Megris–Nachičevanė, tiltuose, viadukuose, tuneliuose ir nustačius muitinės postus, reikia apie 275 mln. Jei neatsižvelgsime į Rusijos ir Irano prekių srautus, tarkime, kad per metus tarp Baku ir Nachičevanės krovinių apyvarta sieks 1,5 mln. tonų, tada, kai 2014 metais Armėnijoje galios gabenimo tarifai, Azerbaidžano ir Armėnijos geležinkelio bendrovių pelnas yra apie 60 mln. USD per metus.

Projektas nuo pat pradžių yra ekonomiškas, o Rusijos ir Irano dalyvavimas jame teikia ypač didelę naudą visoms keturioms šalims. Projekto įgyvendinimas, mūsų nuomone, prisidės prie regioninės ekonomikos plėtros ir prekybos ryšių atkūrimo. Ir Armėnijai geležinkelio susisiekimo su Rusija atkūrimas iš tikrųjų reikš daugiau nei 25 metus trukusios blokados pabaigą. Šis projektas taip pat svarbus Iranui, kuris 2018 metais pasirašė susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo su EAEU — geležinkelio susisiekimo atkūrimas prisidės prie šio susitarimo pildymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geležinkelis
Biblioteka

Šiais metais abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos

(atnaujinta 16:58 2021.01.22)
Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Iki šiol visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėnesiais. Šiemet visi abiturientai be įskaitos galės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Įskaitos taip pat nereikės laikyti ir ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia. Taip pat mokyklų vadovams nereikia priimti atskiro sprendimo dėl abiturientų atleidimo nuo šios įskaitos.

Tegai:
lietuvių kalba, abiturientai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Dar šia tema
Vaikams iš sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose
Baltarusiai sulauks paramos ir magistro studijoms Lietuvoje
Lietuvoje siūloma parengti etapinį COVID-19 ribojimų atlaisvinimų planą