Aleksejus Navalnas

Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją

(atnaujinta 23:52 2021.01.17)
Aleksejus Navalnas staiga suskubo grįžti į Rusiją — taip, jis žadėjo grįžti ir anksčiau, tačiau dabar staiga paskelbė, kad jau šį sekmadienį skris iš Berlyno į Maskvą

"Pasitikite" — paprašė jis, tikėdamasis gausios entuziastingų gerbėjų minios, kuri teoriškai turėtų apsaugoti savo stabą — nuo galimo arešto ar nuo "naujo pasikėsinimo nužudyti".

Juk Navalno šalininkai jau varžosi tarpusavyje, su kuo palyginti jo sugrįžimą. Sacharovo iš Gorkio 1986 metais ar Chomeinio iš Paryžiaus 1979 metais. O pesimistai tikrai prisimins Benigno Akino sugrįžimą iš Jungtinių Valstijų į Filipinus 1983 metais — buvęs senatorius tada buvo nušautas tiesiai oro uoste (valdžiai jį sulaikius).

Visi šie sugrįžimai gali būti laikomi pergalingais sugrįžusiems — taip, Sacharovas nesulaukė TSRS žlugimo, tačiau jis prie to prisidėjo. Taip, Akinas mirė, bet po trejų metų Filipinų diktatorius Markosas buvo nuverstas, o Akino našlė tapo prezidente. Na, ajatola Chomeinis beveik iškart perėmė valdžią (jis atskrido šachui išvykus) ir valdė šalį iki mirties, kuri įvyko po dešimties metų.

Bet Putinas — ne šachas, ne Gorbačiovas ar Markosas — jau nekalbant apie tai, kad Navalnas nėra akademikas ar didis ajatola. Jis neturi nieko panašaus į palaikymą tarp žmonių, kurį turėjo Chomeinis, tačiau jis turi begalinį norą sukelti problemų valdžiai.

Jam atrodo, kad atskridęs iš Berlyno jis prirems valdžią prie sienos — kai bet koks žingsnis tik pablogins situaciją. Pasak vieno iš jo šalininkų, bandymai jį sulaikyti ir įkalinti "dar labiau pakels Navalno autoritetą visuomenėje" ir padidins valdžios riziką per visus būsimus rinkimus. O "jei valdžia atsisakys priverstinio scenarijaus, tai bus teisingai suprasta kaip silpnybė. Rusijos valdžia neturi jokių galimybių".

Tiesą sakant, jokių galimybių neturi Navalnas. Jų nebeliko, kai jis apkaltino Vladimirą Putiną jo apnuodijimu. Ne tik absoliuti dauguma Rusijos piliečių nepatikėjo Navalnu, daugelis tų, kurie anksčiau buvo abejingi, ėmė jį laikyti asmeniu, dirbančiu Rusijos priešų labui. Apnuodijimo istorija yra daugiau nei keista — ir kur kas logiškiau, kad norėdami padaryti šventą auką iš Navalno, bandyti jį nužudyti galėjo Putino oponentai. Pats Navalnas gali kiek nori tikėti savo misija "gelbėti Rusiją nuo Putino" (Rusija neprašė — bet kam tai rūpi?), tačiau daugumai jis yra tik įrankis šaliai priešiškų jėgų rankose. Priešiškų ne tik Putinui, bet ir Rusijai apskritai.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Iš esmės Navalno negalima paversti nacionaliniu stabu — rusų Chomeiniu, tai yra, jis neturi šansų patekti į valdžią Rusijoje net ir tolimiausioje ateityje. Todėl tiems, kurie rėmėsi "Navalno" projektu, jis dabar turi tik vieną vertybę — būtent šventos aukos, kaip "didvyris, kurį vis dėlto nužudė Putinas". Rusijos valdžia tai puikiai žino ir jau seniai, todėl jiems visiškai nereikia naujų, šįkart sėkmingų bandymų nužudyti Navalną.

Jam grįžus į Rusiją, kompetentingoms tarnyboms kyla rūpesčių — atsižvelgiant į Omsko-Tomsko istorijas, reikės daug rimčiau saugoti Navalną. Tuo tarpu Rusijos specialiosios tarnybos negali garantuoti jo saugumo — tiek dėl to, kad jų kolegos iš užsienio žaidžia su Navalnu, tiek dėl to, kad niekas nėra apsaugotas nuo nenugalimos jėgos (pavyzdžiui, bepročio ar teroristo pasikėsinimo į gyvybę).

Tai yra, Rusijos valdžiai tikrai būtų lengviau, jei Navalnas liktų Vokietijoje. Bet ne todėl, kad ji bijo jo populiarumo ir juo labiau sėkmės rinkimuose (net jei ir įsivaizduotume jam palankiausią scenarijų, kai pora deputatų rudenį pereis į Dūmą su Navalno palaikymu — ar tai gali būti Putino nerimo priežastis?), bet todėl, kad jis iš žmogaus provokacijos virto uždelsto veikimo bomba, kurios detonatorius yra už Rusijos ribų.

Tuo tarpu niekas netrukdys Navalnui patekti į šalį, tam nėra jokio pagrindo — nei politinio, nei teisinio. Niekas neduos priežasties šaukti "Putinas bijo Navalno, todėl jis jo neįleis į Rusiją!" (nepaisant to, kad Navalnas kalba tik apie tai) — jis nebijo. Kitas dalykas yra tai, kad grįžusiam Navalnui teks atsakyti tiek senose, tiek naujose baudžiamosiose bylose. Navalnui teks ne tik stoti prieš teismą, bet ir ruoštis labai realioms bausmėsms. Pavyzdžiui, kad ir dėl valstybės vadovo šmeižto — juk vieši kaltinimai bandymu nužudyti neturėtų likti be bausmės.

Iš esmės Navalnas yra pasirengęs trumpam patekti į kalėjimą — jam tai yra "kelias į valdžią", tai yra Mandelos kelias (kita įžūli, bet populiari analogija). Tačiau Rusijos vyriausybė visiškai nesiruošė iš jo padaryti kankinio — nors ir netikro, nors ir nedaugeliui gyventojų, bet vis tiek. Dabar laikytis tokios taktikos bus sunkiau — jau vien dėl to, kad tie patys "kovotojai prieš režimą", Navalno šalininkai, kas sekundę smerkiantys "čekistų režimą", įtikins visus, kad jei Navalnas nebūtų įkalintas net ir po tokių kaltinimų valdžios institucijoms, tai Putinas yra silpnavalis ir "žmonės jam to neatleis". Taip, informaciniame kare visos priemonės yra geros, ypač kai užduotis yra pakenkti, o ne sustiprinti. Tačiau net ir šioje situacijoje Putinas nesivadovaus kažkieno taisyklėmis — ir tikrai nepasiduos Navalno pinklėms.

Kuriam paprasčiausiai neliko nieko kito, kaip paspartinti grįžimą į Rusiją. Kodėl? Nes Trampas buvo užblokuotas "Twitter". Taip, čia ryšys yra tiesioginis — jei remsimės Navalno projekto autorių logika.

Iš pradžių buvo aišku, kad jo palikti Vakaruose negalima — jis greitai visiškai nuvertės, virs antruoju Chodorkovskiu. Ne dėl šansų laimėti rinkimus Rusijoje — jų ir taip nebuvo. Bet tai taip pat taptų nenaudinga bandymams "supurtyti režimą" — o ką Vakarai vaizduotų kaip "pagrindinį Putino priešą"? Reikėjo jį grąžinti, net nepaisant visų išlaidų ir rizikos. Nesvarbu, ar Navalnas bus kalinamas Rusijoje, ar ne — bet kokiu atveju kelis mėnesius bus galima eskaluoti temą "Valstybės Dūmos rinkimų išvakarėse opozicijos lyderis buvo įkalintas (persekiojamas, pašalintas iš rinkimų)". Tačiau tokiam scenarijui dar buvo laiko — grįžti buvo galima pavasarį. Tačiau įvyko "Kapitolijaus šturmas" ir Trampo paskyrų blokavimas socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse.

Ką šis "demokratijos triumfas" paskatins Rusijoje, tiek triumfo organizatorių, tiek Navalno, kuris mąsto sinchroniškai su jais,  nuomone? Teisingai — tai, kad Kremlius dabar lengva širdimi blokuos Aleksejų visur ir visada. Na, ne iš karto ir ne pats, o tų pačių "Telegram", "YouTube" ir pan. savininkų rankomis — jie bijos prarasti Rusijos rinką ir nusileis totalitariniam Kremliui, juolab, kad po incidento su Trampu jie susigadino savo reputaciją. Tai yra, Navalnas netrukus bus pašalintas iš transliuojamų kanalų — kaip ir Trampas, nors jie visiškai skirtingi, o jų tikslai yra priešingi.

Čia nėra ko ginčytis — tai neatsiejamas pasaulio vaizdas. Pats pasaulis, kuriame skaitmeninės diktatūros kūrėjai, politinės ir ideologinės cenzūros, raganų medžioklės ir kovos su "neteisingomis pažiūromis" šalininkai save vadina demokratais, liberalais ir sąžiningais žmonėmis. Ačiū Dievui, Rusija nepriklauso šiam pasauliui (ir kuo toliau, tuo labiau tai įvertins mūsų "vakariečiai")  — priešingai nei Aleksejus Navalnas, kuris išliks jo dalimi, nepaisant to, kur jis gyvena — Berlyne ar Maskvoje.

Ir, beje, dabar viskas gali baigtis dar neprasidėjus: 17 dieną Navalnas gali tiesiog neskristi į Maskvą. Dėl daugybės prašymų — tai yra, po Vakarų specialiųjų tarnybų perspėjimų apie rimtas grėsmes jo gyvybei ar net asmeninio Merkel ar paties Džo Baideno prašymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Berlynas, Aleksejus Navalnas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu (72)
JAV policija, archyvinė nuotrauka

Tai visai kas kita! Kodėl Rusijoje skundimas yra blogis, o JAV žygdarbis

(atnaujinta 22:03 2021.02.26)
Tas, kas galvoja, kad pasibaigus Donaldo Trampo apkaltos procesui, kuris prasidėjo po Baltųjų rūmų šturmo, baigsis "raganų medžioklė" Jungtinėse Valstijose, labai klysta

Jau pusantro mėnesio demokratinė spauda su neslepiamu entuziazmu ir toliau identifikuoja "Kapitolijaus banditus" (taip vadinami Trampą palaikantys protestuotojai Vašingtone), naudodama naujausias veido atpažinimo technologijas.

Tęsiasi masiška galimų to išpuolio dalyvių skundimo kampanija. 18-metės BLM aktyvistės Helen Duke, kuri paskundė motiną ir artimiausius giminaičius policijai, istorija yra gerai žinoma. Dabar liberali bendruomenė draugiškai renka aukas, kad ji galėtų tęsti studijas koledže — motina prarado darbą dėl įskundimo ir nebegali mokėti. Tačiau ši istorija yra tik ledkalnio viršūnė. Masinio draugų ir artimųjų skundimo kampanija išplito visoje šalyje.

Labiausiai mūsų piliečius stebina įprastas (jei ne entuziastingas) nemažos Amerikos visuomenės dalies tokio reiškinio suvokimas. Dar vienas 18-metis Teksaso paauglys Jackson'as Reffitt'as duoda interviu į dešinę ir į kairę apie tai, kaip jis įskundė savo tėvą policijai, ir pastarasis buvo areštuotas dėl šio įskundimo ir apkaltintas dėl ginkluoto įsiveržimo į Kapitolijų.

Sprendžiant iš interviu, vaikino visiškai nekankina abejonės dėl jo poelgio teisingumo, dėl visko kaltinamas Trampas. Pavyzdžiui, atsakydamas į "The Times" klausimus, jaunuolis pasakė: "Mano tėtis mane užaugino ir suteikė tiek daug galimybių gyvenime. Bet jis serga. Visa politinė dienotvarkė serga. Tai, ką jis padarė, yra liga". Kiek metų tėvas bus "gydomas" už grotų, Jackson'ui nerūpi: visa tai — tėvo labui.

Mūsų visuomenė yra sukrėsta tokių pranešimų. Ką bekalbėti, net kai kurie mūsų ekspertai mano, kad toks "gėdingas" reiškinys kaip masinis skundimas yra kažkas naujo Amerikai, būdinga išskirtinai tik šiems laikams. Tuo tarpu JAV tai yra įprastas reiškinys, per dešimtmečius susiformavusi tradicija, tapusi neatsiejama amerikietiškos tapatybės dalimi.

Ten parašyta daugybė darbų, įrodančių skundimo etiką, ypač kai kalbama apie savo darbdavių atidavimą į teisėsaugos rankas. Prieš kelis dešimtmečius visuomenėje buvo įvestas specialus terminas "informatorius", siekiant nutolti nuo neigiamų terminų, tokių kaip "šnipinėjimas" ar "skundimas". Primename, kad dar 2002 metais žurnalas "Time" paskelbė Amerikos informatorius "Metų žmonėmis". Taigi, skundimą JAV vadinti nauju reiškiniu reiškia visiškai nesuprasti, kas yra Amerika.

Tik pirmas dalykas, sukrėtęs daugumą mūsų piliečių, persikėlusių į Valstijas, yra kaimynų, geriausių draugų, giminaičių, praeivių skundimas, vos kam nors kas nors pasirodo įtartina. Amerikiečiai nuo ankstyvos vaikystės mokomi skųsti. Jei kitose šalyse klasėje budintis asmuo turėjo stebėti, ar yra kreidos, ir užtikrinti lentos švarą, tai Amerikos mokyklose ši "pozicija" įpareigoja informuoti apie klasės draugų pražangas. Ir jie skundžia, nes žino, kad kitu atveju bus įskųsti patys. Mūsų moksleivių ir studentų, patekusių į Amerikos švietimo įstaigas, pasakojimų apie šį reiškinį yra labai daug internete.

Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Тимкив

Juokingiausia stebėti, kaip liberalai, kurie patys įskiepijo Rusijos visuomenei apie skundimų nepriimtinumą (ypač 1930 m.), bando pateisinti panašų reiškinį JAV, kuris yra sektinas pavyzdys demokratinėje visuomenėje. Čia yra tipiška Dmitrijaus Valujevo, vieno iš pagrindinių daugumos antirusiškų veiksmų JAV organizatorių, nuomonė (jis yra Laisvosios Rusijos fondo atstovas, judėjimo "Magnitsky Act Initiative" programos direktorius, pastarųjų Navalno rėmimo mitingų koordinatorius Valstijose).

Jis tiesiai paaiškina nesupratingai auditorijai, kodėl skundimas Rusijoje yra blogis, tačiau JAV tai neginčijamas gėris: "Amerikoje, kaip ir bet kurioje demokratijoje, įstatymas yra socialinė sutartis, primetama iš viršaus, o tai reiškia, kad jis iš esmės yra nepopuliarus. Taigi nuolatiniai bandymai apeiti įstatymą, rasti spragų ir išeičių. Kartais įstatymo apėjimas tampa vienintelis būdas išgyventi ar įgyvendinti vieną ar kitą veiklą. Pranešimas apie pažeidimą tampa antiliaudiškas".

Mūsų liberalo požiūriu, viskas yra paprasta: Amerika yra "šviečiantis miestas ant kalvos", o Rusija — "blogio imperija". Todėl negalima laikytis Rusijos įstatymų, jei informuosi, vadinasi, būsi "skundikas", o skundimas JAV yra drąsus pilietiškas poelgis. Be to, šis paaiškinimas gana paplitęs tarp rusų, kurie apsigyveno Valstijose ir meilę tėvynei laiko "praeities reliktu". Jie ramiai paaiškina, kodėl įskųstį kaimyną už antitarybinį anekdotą buvo "žema" ir "niekinga", o skundimai Amerikoje turėtų būti skatinami visais įmanomais būdais, nes "tai neturi stigmos, kuri buvo Sovietų Sąjungoje", ten, sako jie, "nėra tokio susidūrimo tarp valdžios ir žmonių". Na, taip, mes prisimename, juk Trampo šalininkai yra ne žmonės, o "vidaus teroristai". Atitinkamai jų skundimas yra ne konfrontacija, o pilietinės pareigos vykdymas.

Šiuo atžvilgiu nenuostabu, kad mūsų liberalai užsienyje taip lengvai puola rašyti kolektyvinį šmeižtą prieš Rusijos visuomenės veikėjus, reikalaudami skirti jiems griežtą bausmę. Štai kodėl jie reikalauja įvesti visokius "Magnickio sąrašus" (kaip ir tas pats aukščiau minėtas Valujevas) arba "Putino sąrašus". Arba prisiminkite tą patį Navalną su raginimu įvesti sankcijas garsiems rusams, tarp jų ir žurnalistams. Visiškai normalios amerikiečių skundimo kultūros tendencijos.

Taigi, skundimas JAV yra įprastas dalykas. Nors, reikia pripažinti, per pastaruosius du dešimtmečius jie pasiekė visiškai naują lygį. Bet kuris amerikietis dabar žino šūkį:

"If you see something, say something" ("Jei ką nors pamatai, pasakyk ką nors"). Vienas iš demokratų ruporų "The Washington Post" išdidžiai rašo, kad ši frazė tapo šiuolaikinės Amerikos "nacionaliniu devizu". Iš karto po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių masinėje apyvartoje pasirodęs šūkis dabar yra oficialus JAV Valstybės saugumo departamentui.

Bet jei iš pradžių šie budrumo raginimai buvo susiję tik su kova su tarptautiniais teroristais, dabar 74 milijonai JAV piliečių, balsavusių už Trampą, buvo prilyginti "teroristams". Be to, isterijos kurstymas tęsiasi ir po to, kai Džo Baidenas pradėjo eiti prezidento pareigas.

Vienas ryškiausių šios isterijos pavyzdžių buvo "Los Angeles Times" paskelbtas straipsnis, kurį parašė garsi žurnalistė ir televizijos kritikė Virginia Heffernan, su būdinga antrašte: "Ką jūs galite padaryti su savo kaimynu "trampistu"?". "Fox News" vedėjai net stebėjosi: "Mes jau turime nugalėtoją kategorijoje "Blogiausias 2021 metų straipsnis. O dar tik vasaris".

Straipsnyje Heffernan viešai skundžia kaimynus, kurie atvirai palaiko Trampą (Kalifornijoje, kur buvo paskelbtas jos straipsnis, tai jau prilyginama kenkėjiškiems ketinimams). Amerikiečių žurnalistės požiūriu, jie kalti dėl to, kad... nuvalė sniegą nuo tako, vedančio į jos kiemą. Ir tai vadinama "agresyvaus mandagumo veiksmu", nes mieste, kuriame gyvena autorė, "žmonės paprastai nevalo kelių kitiems nemokamai". Todėl, užuot padėkojusi kaimynams, Heffernan lygina juos su islamo teroristais, su "Hezbollah" ir netgi su "mandagiais naciais" ir Antrojo pasaulinio metų prancūzais nacių bendrininkais. Atkreipkite dėmesį, kad kai aktorė Gina Carano palygino demokratų elgesį su nacistine Vokietija, ji buvo nedelsiant pašalinta iš šios profesijos, o "trampistų" lyginimas su naciais demokratinėje spaudoje jau seniai tapo tradicija.

Heffernan savo straipsnyje pareikalavo kaimynų atgailos už palaikymą Trampui ir viešo "trampizmo" atsisakymo. Matyt, po to ji kilniaširdiškai leis jiems sutvarkyti jos kelius. O juk šį viešą kaimyno įskundimą rašo ne bent kas, ir jis skelbiamas solidaus Amerikos leidinio puslapiuose.

Susidaro įspūdis, kad dabar demokratiniai Amerikos laikraščiai ir televizijos kanalai konkuruoja tarpusavyje dėl to, kas jų šalyje ras daugiau "liaudies priešų" ir pareikalaus jų bausmės. Negailėdami epitetų, jie jau skundžia savo kolegas, pavyzdžiui, populiarų "Fox News" televizijos laidų vedėją Tucker'į Carlson'ą vadina "grėsme demokratijai". Ir jie nuolat reikalauja sodinti, uždaryti, uždrausti, pašalinti.

Bet jūs atsimenate, tai yra blogis tik Rusijoje. Amerikoje "valdžia ir visuomenė yra vieninga". Ypač tada, kai iš pusės šios visuomenės atimama teisė į savo nuomonę ir jai tik leidžiama išvalyti kelius nuo sniego. Žinoma, po viešos atgailos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, JAV
Iskander-M, archyvinė nuotrauka

Viskas dėl koordinačių sistemų. Pašinianas apie "Iskander" pasakė ne taip

(atnaujinta 15:25 2021.02.26)
Kova su aukštųjų technologijų ir aukšto tikslumo ginklų sistemomis reikalauja tinkamų specialistų mokymų, patikimos žvalgybos ir smūgio grandinės organizavimo, taip pat politinės išminties ir atsakomybės už priimtus sprendimus

Kitoje koordinačių sistemoje pačios pažangiausios raketos gali suveikti "neteisingai", nepasileisti, praskrieti pro taikinius ar sprogti tik "10 procentų pajėgumų".

Vertindamas pastarojo karo Kalnų Karabache rezultatus interviu "1in.am", Armėnijos Respublikos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas suabejojo ​​Rusijos ginklų patikimumu ir koviniu efektyvumu. Pasak jo, operacinio-taktinio komplekso "Iskander" raketos arba visiškai nesprogo, arba sprogo "10 procentų pajėgumų" (paaiškinimo nebuvo). Tuo tarpu valstybės vadovas išreiškė ketinimą vykdyti reikšmingas armijos reformas — struktūrines ir ginkluotės.

AR Gynybos ministerija atsisakė komentuoti dviprasmišką ministro pirmininko pareiškimą apie "Iskander". Galbūt vienas iš patarėjų Pašinianą nepakankamai informavo ar suklaidino. Rusijos raketų sistemų eksploatacinės savybės ir reputacija yra tokios aukštos, kad jų nereikia saugoti nuo profanų.

Neatsitiktinai Rusija kontroliuoja trečdalį pasaulio ginklų rinkos. Rusijos ginklų eksporto apimtis 2020 metais sudarė 13 mlrd. USD. Šie skaičiai ir faktai liudija gynybos produktų, kuriuos dauguma šalių įsigyja už sunkiai uždirbtus pinigus ir už visas išlaidas, kokybę.

Profesionalų rankose "Iskander OTRK" sėkmingai smogia taikiniams Kaukazo kalnuose ir jūroje (pratybų metu), o kovinėje situacijoje — Sirijoje ir šiaurės Afrikoje. Dešimtys šalių norėtų įsigyti tokių ginklų, ir tik nedaugelis turi galimybę gauti "Iskander-E" eksporto modifikaciją. Armėnijai pasisekė, nes beveik nėra balistinių raketų, kurios būtų panašios pagal nuotolį ir tikslumą ir kurios būtų nepagaunamos priešo oro gynybai.

Kvazibalistinis apsėdimas

Rusija nesidalina aukštųjų technologijų galimybėmis su visomis šalimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Pašiniano interviu yra tarsi perkūnas iš giedro iš dangaus. "Iskander-M" kompleksą Rusijos armija įdiegė 2006 metais. Jis pripažintas geriausiu tarp savo klasės ginklų visoje planetoje, o replika "80-ųjų ginklas" tikrai įžeidžiama.

Atvirai kaltinamas Armėnijos ministro pirmininko pareiškimas dėl Rusijos OTRK leidžia mums padaryti keletą prielaidų ir išvadų. Nekompetencija ar klaidinga informacija gali būti ne pats blogiausias scenarijus (atrodo per daug paprasta). Galbūt viešas Rusijos ginklų diskreditavimas yra "strateginio pasirinkimo klausimas", dalis tam tikros Armėnijos armijos struktūrinės ir kokybinės reformos programos, tada kyla klausimų. Kokių ginklų Jerevanas ketina įsigyti artimiausioje ateityje, pagal kokius standartus turėtų sustiprinti savo gynybinius pajėgumus? Ir, svarbiausia, koks yra naujo karinio vystymosi etapo galutinis tikslas?

Logiška manyti, kad po rudens mūšių Karabache buvo padarytos išvados ir išdėstyti planai. Tačiau sena tiesa sako: "Pergalė visada turi daug tėvų, o pralaimėjimas visada yra našlaitis". Iš interviu su Pašinianu daroma išvada, kad Gynybos ministerijoje ir Generaliniame štabe vyksta daug analitinio darbo, siekiant "įrodyti, sužinoti, pamatyti visą tiesą apie karą", nagrinėjant daugiau nei 1 000 baudžiamųjų bylų. Sunku suprasti, ko čia daugiau — tiesos ieškojimo ir strategijos korekcijos ar "kaltųjų paskyrimo" — vėlesnėms represijoms. Ir kad būtų išvengta pagrindinių pralaimėjimo "tėvų", kurių kiekis objektyviai apsiriboja skaičiumi be nulių, atsakomybės.

Išsamiame interviu apie valstybės saugumą tekste po to, kai "KSSO įsipareigojimai yra suformuluoti tarptautiniu mastu pripažintose Armėnijos ribose", santykiai su organizacija niekur neminimi nė viename pasiūlyme. Tačiau KSSO yra vienintelė patikima parama Armėnijai pokario turbulencijos ir trapios taikos sąlygomis Karabache. Dažnai vartojami žodžiai "revoliucija" ir "Konstitucija" patys savaime nieko nesureguliuos, jie negarantuoja šalies saugumo. Kariuomenė yra bet kurios valstybės stabilumo pagrindas, tačiau diskusijos apie "reikšmingas reformas" be konkretaus veiksmų plano atrodo destruktyvios. Taip pat paviršutiniškos diskusijos apie menką Rusijos ginklų kovinį potencialą su užuominomis apie neišvengiamą korupciją šalies kariuomenėje ir gretimą karinio ir techninio bendradarbiavimo tiekimo sektorių.

Nepagaunami ir nenugalimi

Raketų sistema "Iskander-M" skirta sunaikinti kritinius priešo taikinius (karines bazes, vadavietes ir ryšių centrus, raketų sistemas, orlaivius ir sraigtasparnius aerodromuose) labai tiksliai iki 500 km atstumu. Armėnija turi "Iskander-E" (atstumas iki 300 km). Pagrindiniai komplekso pranašumai: strateginis mobilumas, galimybė slapta atlikti kovinius veiksmus ir paleisti raketas, automatinis skaičiavimas ir didelė tikimybė įvykdyti kovinę misiją ugnies ir elektroninių priemonių atkirčio sąlygomis.

Kovinis efektyvumas padidėjo dėl dviejų rūšių raketų — balistinių ir kruizinių — naudojimo. Pirmosios raketos paleidimo laikas yra kelios minutės, tarpas tarp paleidimų — viena minutė. Raketos skrydžio greitis yra didesnis nei 7200 km / h (tai yra, skrydis trunka 3–4 minutes). Pradinėje ir paskutinėje trajektorijos atkarpoje raketa 9M723K1, kurios pradinė masė apie 4 tonas, išvysto didesnį nei 2000 m / s greitį, juda beveik balistine (neapskaičiuojama) kreive ir manevruoja su perkrova iki 30 g (todėl neįmanoma perimti raketos su visomis esamomis oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis).

Kiekvienas "Iskander" paleidimo įrenginys yra mobilus ir autonomiškas. Jis gali veikti bet kur ir bet kada, netgi nepriklausomai nuo žvalgybos palydovų ar orlaivių. Taikymui naudojama programa, inercinė navigacijos sistema, signalai iš GLONASS palydovų.

Raketos gali būti nukreiptos skrydžio metu, kas leidžia atakuoti judančius taikinius, tarp jų priešo karinio laivyno laivus. Paskutiniame etape įjungiama intelektuali optinio nukreipimo galvutė, kuri suteikia unikalų tikslumą. Kovinės galvutės 9M728 arba R-500 nuo taikinio nukrypsta ne daugiau kaip 1 metrą. Didelio tikslumo raketos "Iskander" turi mažą atspindintį paviršių, sudėtingas skrydžio trajektorijas (valdomas dujiniu ir aerodinaminiu vairu). Komplekse yra dviejų tipų raketos: aerobalistinės 9M723, skirtos skristi kvazibalistinėmis trajektorijomis iki 50 km aukštyje; ir kruizinės 9M728 arba R-500, skirtos taikiniams mažame aukštyje.

Raketų sistema "Iskander-M" lenkia geriausius užsienio operacinius-taktinius kompleksus ("LORA", "Lance", "ATACMS", "Pluton") tikslumu, efektyvumu rengiant raketas paleidimui ir kitomis savybėmis. Artimiausias analogas yra Izraelio operacinis-taktinis kompleksas "LORA", kurio nuotolis ir tikslumas yra prastesni (be to, "LORA" raketos juda nuspėjama balistine trajektorija). Amerikiečiai atsilieka — 2020 metais jie atsisakė "antikvarinio" ATACMS komplekso modernizavimo ir ką tik pradėjo kurti didelio tikslumo smūginę raketą M270 MLRS ir HIMARS daugkartinėms paleidimo raketoms, kurių nuotolis yra iki 300 km. Remiantis autoritetingų Rusijos Federacijos specialistų prognozėmis, "Iskander" užsienio analogai pasirodys ne anksčiau kaip 2025 metais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Azerbaidžanas, Armėnija, Iskander
Kalnuose

Savaitgalio horoskopas: kas mūsų laukia vasario 27-28 dienomis

(atnaujinta 18:02 2021.02.26)
Bendras savaitgalio horoskopas papasakos apie tai, kas laukia visų zodiako ženklų atstovų vasario 27–28 dienomis

Savaitgalį stabtelėkime, pabūkime nerangūs ir pasimėgaukime visais šešiais pojūčiais. Dar geriau pasijusime, jei patogiai įsitaisysime, dailiai pasipuošime, iki soties pasmaguriausime ar ką nors vertinga įsigysime. Meilės, malonumų ir visokių gėrybių paieškas kažkas apribos, bet atsiras žmonių, kurie pasiūlys ar padės atrasti santykiams reikalingus sprendimus.

Nepalanku pirkti vertingus daiktus. Netinkamas metas atsakingiems susitikimams, susitarimams, nepalankus ir piniginiams ir turto reikalams tvarkyti.  Neskubėkite, dažniau ilsėkitės ir nuolat tikrinkite tai, ką atlikote. Ne laikas aiškintis santykius su tais, kurie jums brangūs, kuriuos mylite. Ir labiau pasisaugokite vagių, sukčių. Labiau tikėtinos traumos krintant ar susidūrus. Būkite atsargesni su aštriais daiktais, įrankiais.

Labiau pažeidžiamos rankos, stuburas, keliai, galva. Stiprėja sentimentalios, romantiškos nuotaikos, poreikis aukotis, globoti silpnesnius, mylėti visą pasaulį. Tvarkant reikalus tikimybė pervertinti savo finansines galimybes. Geras metas kultūros, meno renginiams, labdarai.

Šeštadienis, vasario 27-oji, nebus tinkamas švęsti, pramogauti – derėtų imtis sunkių ir nemalonių darbų, tvarkymosi. Imkitės to, kas atidėta, pamiršta, ir rasite paprastų būdų seniems, atsibodusiems sunkumams įveikti.

Pirmąją dienos pusę galimi ir malonūs netikėtumai, netikėtos dovanos, nelaukti pinigai ar tiesiog radiniai. Tinka ieškoti pamestų daiktų, papuošalų. Pasistenkite labiau kitiems padėti, būkite dosnūs, aukokite, neatsakykite prašantiems.

Pirmoji dienos pusė itin palanki ir akmenims – amuletams, talismanams įsigyti. 

Sekmadienis, vasario 28-oji gana sunkus – verta apriboti bendravimo ratą, daugiau dėmesio reikia skirti sau bei artimiesiems. Mažiau planuokite – galimos netikėtos kliūtys, konfliktai. Elkitės pagal aplinkybes, niekur neskubėkite, labiau įsiklausykite į nuojautas. Nepalankus metas kelionėms, susitikimams, ypač romantiškiems.

Tegai:
horoskopas