Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:49 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui, "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai — jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais Vyriausybei mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė — Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.

Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių