Land Rover Defender

Neįtikėtinas dosnumas: kodėl Latvija perdavė 1940 metų visureigius Ukrainai

(atnaujinta 21:00 2021.01.23)
Nuolatinės NATO pratybos Baltijos šalyse, noras išplėsti Rusijos Federacijos "sulaikymo" ratą Juodosios jūros regione — karinės-politinės įtampos ir Rytų Europos destabilizavimo šaltinis

Latvija sausio 20 dieną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (UGP) neatlygintinai perdavė septynis 1940-aisiais sukurtus lengvai šarvuotus visureigius "Land Rover Defender", pritaikytus sanitarinei ir medicininei modifikacijai. Tokie automobiliai buvo specialiai sukurti britų kariams, kurie slopino riaušes Šiaurės Airijoje, kurias keldavo atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės šalininkai. Ikoniška dovana Kijevui, aiškiai atsižvelgiant į padėtį Donbase, gali būti vadinama tiesioginiu įsikišimu į pilietinį karą Ukrainoje. Tačiau tokio pobūdžio "Baltijos iniciatyvos" yra labiau nukreiptos prieš Rusiją.

Palaikant Ukrainą euroatlantinės integracijos kelyje, Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas iškilmingai perdavė "naudotus" visureigius Ukrainos ambasadoriui Rygoje Aleksandrui Miščenkai. Per mitingą Lielvardės mieste Pabrikas pabrėžė: "Kova už Ukrainos teritorinį vientisumą tęsiasi, nepaisant COVID-19 pandemijos ir globalių ekonominių sunkumų... Pagal savo galimybes Latvija turėtų palaikyti Ukrainą, su kuria gynybos srityje esame artimi sąjungininkai".

Savo ruožtu ambasadorius Miščenka pareiškė: "Ukraina vertina nuolatinę Latvijos paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui priešinantis Rusijos agresijai". Iš tiesų Ryga šešerius metus (nuo konflikto Donbase pradžios) padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tiesa, ši pagalba glumina. Kijevas gynybai skiria daugiau nei 5 % šalies BVP ir Ukrainos karinis biudžetas (9,6 mlrd. dolerių) yra 12 kartų didesnis nei Latvijos (750 mln. dolerių). Praėjusiais metais Ukraina pasirašė sutartis ir memorandumus dėl 5 korvečių, 8 raketinių, 39 patrulinių katerių ir 1 pakrančių priešlaivinių raketų diviziono įsigijimo už 3,7 mlrd.

Be katerių, Pentagonas 2020 metais Ukrainai skyrė 300 mln. dolerių, o 2021 metais — dar 250 mln. Latvijos ministrų kabinetas 2020 metais skyrė 45 tūkstančius eurų Ukrainos konflikto aukų reabilitacijai. NGP kapelionų tarnyba stiprina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikėjimą. Latvijos jaunoji gvardija organizuoja vasaros stovyklas Ukrainos karių ir karininkų vaikams. Latvijos humanitarinę pagalbą sudaro, pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė (paaukota Švedijos labdaros organizacijos "Erikshjälpen"), šešios ligoninės lovos rytų Ukrainoje, "Suited Systems" funkciniai drabužiai, rankų dezinfekavimo priemonės, namų apyvokos reikmenys, žvakės ir duona. Rygos karštas noras bent kaip nors pakenkti Maskvai akivaizdžiai dominuoja virš realios karinės pagalbos Kijevui. Pastebima labai pavojinga tendencija Latvijai.

Pavojingos iliuzijos

Pasak Arčio Pabriko, nacionalinės ginkluotosios pajėgos (iš viso 5 300 karių) jau ne pirmus metus yra pasirengusios atremti Rusijos karių puolimą. Ir vis dėlto pasauliniame "Global Firepower" karinės galios reitinge Latvija yra tik 97 iš 138. NGP neturi nė vieno tanko ar lėktuvo, turi tik keturis "nesmogiamuosius" sraigtasparnius ir keliolika patrulinių katerių. Kokia yra didelio kovinio pasirengimo ir karinės galios paslaptis, nuslėpta net nuo Vakarų "Global Firepower" analitikų?

Sausio 22 dieną Adažių karinėje bazėje baigėsi "septintosios kovinės grupės" rotacija, vyko iškilmingas Latvijos dislokuoto NATO tarptautinio (užsienio) bataliono, kuriame buvo daugiau nei 1500 "durtuvų", vadovo pasikeitimas. Ar iš čia kyla gynybos ministro Arčio Pabriko tikėjimas būsimomis pergalėmis?

Kanados vadovaujamą tarptautinę kovinę grupę sudaro kariai iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Islandijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos. Gali atrodyti, kad "pusė pasaulio" Adažių aikštelėje suteikia tam tikrą teisę į neatsakingus žodžius ir sprendimus, taip pat garantuoja visišką karinės-politinės Latvijos vadovybės nebaudžiamumą.

Vykdydamas naują "Baltijos šalių saugumo iniciatyvą", JAV Kongresas patvirtino, kad 2021 metais Latvijai, Lietuvai ir Estijai bus suteikta 168,7 mln. dolerių karinė pagalba. Vien Latvijoje Pentagonas per pastaruosius penkerius metus išleido šimtus milijonų dolerių karinei infrastruktūrai kurti ir papildomoms pratyboms vykdyti.

Anksčiau JAV Gynybos departamento leidinys "Stars and stripes" paskelbė apie naujos Amerikos specialiųjų pajėgų bazės plėtimą Latvijoje. Įgyvendinant "Europos atgrasymo iniciatyvą" prie Rygos 2020 metų lapkričio mėnesį pasirodė JAV specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) 352-ojo šaudmenų sandėlis ir aerodromas konverteriniams CV-22. Šios konversinės mašinos nėra gynybiniai ginklai, jos skirtos karių nusileidimui puolamosiose ir diversinėse operacijose. Bazė kainavo JAV 3,7 mln. dolerių ir bus skirta "užkirsti kelią Rusijos agresijai NATO rytiniame flange". Kiti Pentagono objektai aktyviai statomi Latvijoje (Liepojoje, netoli Daugpilio, netoli Rėzeknės, netoli Rygos ir kituose taškuose).

Ant kortos nebe šimtai milijonų, o milijardai dolerių. Statymų augimas tęsiasi, atrodo, kad Baltijos šalių vadovai pirmiausia skaičiuoja pinigus, tik tada vertina strategines perspektyvas. Tokioje investicinėje aplinkoje lengva prarasti realybės jausmą, peržengti "raudoną liniją", tačiau gynybos ministras Artis Pabrikas ir jo kolegos vyriausybėje turi suprasti, kad esant galimam kariniam konfliktui Baltijos regione Jungtinės Valstijos gali prarasti tik pusę tuzino karinių bazių (kurių Pentagonas turi šimtus) ir "nusiplauti rankas". Tačiau Latvija rizikuoja patirti nepataisomą žalą.

Kitoje tikrovės pusėje

Latvijos vyriausybė nuolat skiepija gyventojams, kad "nenuspėjama" Rusija rengia puolimo planus, todėl būtina pasiruošti ir apsiginkluoti. Ši karinė-politinė "velniava" veda prie ekonomikos militarizacijos ir masinės psichozės. Apie 500 Latvijos įmonių įtrauktos į NGP aprūpinimą. Karinis biudžetas nuolat auga — nuo 2018 metų jis sudaro daugiau nei 2 % BVP.

Gynybos ministerija kasmet investuoja 50 milijonų eurų į karinės infrastruktūros plėtrą. Vien JAV mobilieji radarai TPS-77 kainavo 158 milijonus eurų. Latvija iš Švedijos užsakė naują prieštankinių granatsvaidžių "Carl-Gustaf M4" partiją, kurią gaus 2021–2024 metais. Greitai šalyje bus daugiau granatsvaidžių nei gyventojų. Ir jau atsiranda atvirai absurdiškų karinių taktinių elektrinių paspirtukų masinės gamybos projektų.

Saeimos koncepcija numato, kad Latvija, kurioje gyvena 1,87 milijono žmonių, taikos metu turėtų turėti 17 500 specialistų, atsakingų už karinę tarnybą, įskaitant 6 500 profesionalus, 8 000 Nacionalinės gvardijos apsauginius ir 3 000 atsarginius karius, kurie reguliariai šaukiami į mokymus. Tuo pačiu metu NGP stengiasi kompensuoti realios kovinės patirties stoką Ukrainos karo instruktorių ir Irako saugumo pajėgų mokymų sąskaita, situacija yra absurdiška.

NGP manevrai peržengia poligonų ribas ir apima net Rygą, esant COVID-19 pandemijai. 2020 metų vasarą daugelis Latvijos piliečių el. paštu gavo spalvingas instrukcijas, kaip išgyventi pirmąsias 72 karo valandas. Anksčiau gynybos ministras Pabrikas asmeniškai "YouTube" formatu demonstravo, kaip krizinėje situacijoje reikia surinkti kuprinę.

Jei visa tai nėra sąmoningas panikos didinimas ruošiantis karui su Rusija (įkalbant gyventojus planuojamai aljanso agresijai), tai mes esame didžiulio psichinio nukrypimo liudininkai (rusofobija — per švelnus žodis). Nepaisant to, nė vienas iš kaimynų Rygai negrasina. Karinė-politinė įtampa kuriama dirbtinai, tačiau ištikus realiam konfliktui vargu ar Amerikos ir Vakarų Europos kariai kaip nors padės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims.

Kalbant apie "Rusijos aktyvumą prie Latvijos sienų", Rusijos Federacijos atsakas į NATO plėtrą ir pavojingas pratybas Baltijos regione — priverstinis ir neišvengiamas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Ukraina, Baltijos šalys, Latvija
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:49 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui, "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai — jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais Vyriausybei mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė — Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.

Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank