Vytautas Landsbergis

Landsbergis-prezidentas, nauja persona non grata: Lietuvos politikos realijos

(atnaujinta 23:07 2021.01.24)
Į istoriją galima įeiti ir ją perrašant. Tačiau tai nėra taip paprasta padaryti šiais laikais. Kai yra ne tik Google ir YouTube, bet dar ir gyvi naujosios Lietuvos istorijos liudininkai

Ir socialinis tinklas Facebook. Bent jau savo Facebook laiko juostoje galima pasiguosti ir atkreipti dėmesį, kad negražu iškraipyti, nutylėti ar pritaikyti istoriją savo reikmėms. Padedant Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT).

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo Facebook laiko juostoje ir atkreipia publikos dėmesį į istorinius faktus, nuo kurių dar nepraėjo daug laiko. Bet istorija jau interpretuojama savaip.

Gintaras Furmanavičius: "Didžiulio atgarsio šią savaitę sulaukė jau tradiciniu tampantis bandymas perrašyti visai neseną valstybės istoriją. Tą pakankamai sunku padaryti, nes per daug dar gyvų Nepriklausomybės atkūrimo liudininkų yra likę".

Gintaras Furmanavičius taip pat pasidalino YouTube nuoroda, kur pirmas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovas, o vėliau vicepremjeras Zigmas Vaišvila primena tuos laikus. Ir LRT šiais laikais paskirto "prezidento" Vytauto Landsbergio veiklą tais laikais.

"Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta", — tvirtina Gintaras Furmanavičius.

Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta 1
Screenshot
Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta

Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti. Todėl jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorija vyksta tiesiog čia ir dabar. Ją liudija, ją stebi ir ją komentuoja savo Facebook laiko juostoje kas panorėjęs. Tiesa, nueinančiam Amerikos prezidentui Donaldui Trampui tokią galimybę Markas Cukerbergas buvo atėmęs. Kad socialiniuose tinkluose buvęs prezidentas neapkartintų naujojo JAV prezidento inauguracijos šventės.

Ponas Paulius Jurkevičius ponui Markui Cukerbergui neužkliuvo. Jo neužblokavo. Kol kas neužblokavo. Juk jis ne Amerikos prezidentas. Ir ponas Paulius Jurkevičius, nadodamasis minties ir žodžio laisve, replikavo apie Amerikos prezidento inauguraciją.

Paulius Jurkevičius: "Šiandien Baideno inauguracija. Kur? Kabule ar Vašingtone? Afghanistane? Irake? Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Vaizdai kaip filme apie karą".

Paulius Jurkevičius: "ceremonijoje kareivių bus gerokai daugiau negu pakviestųjų ir dalyvių. Nuo ko jie ten saugos išrinktąjį ir svečius? Nuo išorės priešų? Nes šiaip visi faini iki šiol žiūrėti amerikiečių filmai pasakodavo apie žiaurius išorės priešus — vietnamiečius, nacius, japonus, al Qaeda, Saddamą H., ajatolas, blogiausiu atveju — apie marsiečius arba italų mafijos krikštatėvius. Dabar bus naujas, jaudinanatis scenarijus: galingiausia pasaulio armija saugos nuo raguotų.  Kurie neatskrido iš kosmoso".

Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą 2
Screenshot
Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą

Bepigu ponui Pauliui Jurkevičiui samprotauti. Amerika už vandenyno, o jis pats gyvena saulėtoje Italijoje ir Lietuvos portalams rašo kulinarinėmis temomis. Ir ne tik kulinarinėmis. Parašė ir knygų. Jokio streso. Nuo kurio net plaukai pasišiaušia.  

O štai Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui tikras stresas. Stresą ponui Adomėnui įvarė Filipas Kirkorovas. Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo. Taip Kirkorovas Adomėną sujaudino. Savo susijaudinimą ponas Adomėnas išreiškė savo Facebook laiko juostoje.

Ne tik išreiškė, bet Filipą Kirkorovą paskelbė persona non grata. Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.

Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo 3
Screenshot
Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo

Anksčiau į šalį nebuvo įleistas Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai Grigorijus Lepsas ir Olegas Gazmanovas.

Šį Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo palaiko ir Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius. Net pats Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Prezidentas teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto", — "Žinių radijui" sakė Kuliešius.

Krizės Lietuvoje suvaldymas pradėtas nuo Rusijos estrados. Šis uždavinys nebuvo sunkus.

O štai bandymas suvaldyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Todėl aukščiausio rango šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti. Net įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.

"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.

Planai planais, o kaip asmeniniai pavyzdžiai tautai? Štai faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šnekučiuojasi priėmime su Seimo nariu konservatoriumi Emanueliu Zingeriu, rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" autoriumi.

Pono Emanuelio Zingerio rezoliucijos tekste be kita ko ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas. Neįteisino. Šį kartą neįteisino.

Bet Facebook paveikslėlis ne apie faktinį Lietuvos vadovą. Paveikslėlis apie kaukes. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Jums spręsti, ar faktinis Lietuvos vadovas su kauke ar be.

Žurnalistė Rūta Janutienė klausia, gal "baudelė?".

Baudelė 4
Screenshot
Baudelė?

Tačiau tautos balsas turi ir kitų variantų.

Nijole Senkuvienė: "Jiems reikia skiepo be eilės. Juk brangūs žmonės..."

Saulius Kazenas:"Įstatymai galioja tik šunaujai".

Olegas Dikunas: "Tai vienos šeimos nariai — nereikia kaukių ir 2 m atstumo".

Vilija Šmigelskienė: "Kaukes po nosim, atstumo 2 m nėra, bauda kuo jie kitokie".

Zigmas Zigmas: "Tai tik vergams "antsnukiai "reikalingi. Čia gi — "elitas".

Nerijus Bieliauskas: "už ką taigi su kaukėm".

Tautos balsas 5
Screenshot
Tautos balsas

Na, o ponas Zingeris kaip visada. Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Šalia faktinio Lietuvos vadovo. Ir kam tos kaukės. Reikia būti nuovokiam, jeigu nori patekti į istoriją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
politika, Lietuva, Vytautas Landsbergis
Žygimantas Pavilionis, archyvinė nuotrauka

Neteisingu keliu. Kaip Lietuvos "taikdarys" Pavilionis sužlugdė misiją Gruzijoje

(atnaujinta 18:19 2021.02.27)
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nuvyko į Gruziją ir sukritikavo jos valdžios veiksmus opozicijos atžvilgiu. Ką tai rodo?

Pavilionis skubėjo į, kaip dabar sakoma Lietuvoje, Sakartvelą su taikdario misija, nes pastaruoju metu politinė situacija šioje šalyje pastebimai paaštrėjo (nors, tiesą pasakius, sunku prisiminti, kada ten buvo ramu). Apskritai, ji vienareikšmiškai nevienareikšmiška, ir tokiais atvejais išorinis kišimasis gali tik pakenkti. Tačiau Pavilionis nusprendė pabandyti. Išėjo daugiau negu blogai.

Gruzijos jėgos struktūros suėmė opozicijos lyderį, po ko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tai yra, ne užsienio reikalų ministras, premjeras ar prezidentas) ėmė teigti, kad "Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti", nes "Ivanišvilio parankiniai pasielgė kaip Putinas ar Lukašenka", ir grasinti Vakarų sankcijomis.

Teoriškai, jau Pavilionio kelionę į Gruziją galima vertinti kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus, ir tik ilgametė šalių draugystės istorija leido jam atsargiai pabandyti padėti oponentams surasti kompromisą. Tai suprato net daug diplomatinės patirties neturinti Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pažymėjo: "Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją, nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam".

O patyręs diplomatas pasielgė kaip dramblys valgykloje, kaip mokytojas su mokiniais, peržengdamas visas politinio padorumo ribas. Todėl nenuostabu, kad Gruzijos valdžia sureagavo į Pavilionio pareiškimus labai aštriai, o Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tiesiai pasakė: "Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko".

Šios istorijos kontekste galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Pavilionį, turbūt, blogai paveikė ambasadoriaus darbas Jungtinėse Valstijose, nes Gruzijoje jis įjungė Amerikos režimą, kurio esmė — turite daryti taip, kaip mes sakome ir kaip mums naudinga. Ir kas svarbiausia, pastaruoju metu Lietuva taip elgiasi vis dažniau. Pavyzdžiui, nurodinėja, kaip gyventi Baltarusijai. 

Tuo pat metu šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Ukrainoje pareiškė, kad jį neramina tai, jog Baltarusijoje gaminama elektra pasiekia Ukrainos rinką. O Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiai šviesiai paragino Kijevą stabdyti Astravo atominės elektrinės produkcijos pirkimą (ir nesvarbu, kad be baltarusiškos elektros Ukrainai paprasčiausiai sunku išgyventi).

Susidaro įspūdis, kad po Džo Baideno pergalės Lietuvos konservatoriams "išaugo sparnai" ir jie nusprendė, kad gali kalbėti ir nurodinėti "aborigenams" JAV ir visų Vakarų vardu. O tie "neišmanėliai" privalo daryti tai, kas naudinga Amerikai ir Lietuvai (kaip įgaliotai Vašingtono atstovei). 

Antra, vykdydama tokią politiką, Lietuva, kaip ir Jungtinės Valstijos, taiko dvigubus standartus. Pavyzdžiui, Gruzijoje su opozicija kietai elgtis negalima, o Ukrainoje — galima ir net reikia. O viskas todėl, kad Gruzijoje, Lietuvos požiūriu, yra "teisinga" (vienareikšmiškai proamerikietiška), o Ukrainoje — "neteisinga" (kenkėjiška prorusiška) opozicija.

Trečia, tokios neadekvačios užsienio politikos pasekmės gali būti liūdnos. Baltarusija jau nukreipė savo naftą į rusiškus uostus. Kritikuojama Latvija. Dabar komplikavosi santykiai su Gruzija. Draugų lieka vis mažiau. Be to, šiandien konservatoriai nori pasiekti, kad į derybas Briuselyje važinėtų ne prezidentas, ir sunku net įsivaizduoti, kokių malkų jie su savo "kieta ir principinga" (proamerikietiška) pozicija gali ten priskaldyti. O Vokietijos ir/ar Prancūzijos nepasitenkinimas gali baigtis žymiai liūdniau negu Gruzijos reakcija.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos užsienio politika decentralizuojasi, nes konservatoriai bando veikti savarankiškai be pozicijų derinimo su prezidentu. Ir bėda ta, kad jie "nemato krantų", kas gali turėti šaliai neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, kurių ir taip užtenka. Žodis Gitanui Nausėdai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
diplomatija, Sakartvelas, Gruzija, Žygimantas Pavilionis
Dar šia tema
Niekas Lietuvos nekvietė, bet ji nuvyko: ką Seimo narys veiks Tbilisyje
Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims
Seime pareikalauta Žygimanto Pavilionio atsistatydinimo po nesėkmės Gruzijoje
Niujorkas

Kaip priversti amerikiečius kovoti liberalios globalizacijos chimerą

(atnaujinta 17:58 2021.02.27)
Amerika grįžta, sako Džo Baidenas, o tai reiškia, kad jam vadovaujant JAV vėl užims pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje, palaikys demokratines vertybes ir kurs santykius su sąjungininkais

Tai yra, Valstijos vėl bus atsakingos už pasaulio tvarką — Trampo stiliaus nacionalinio egoizmo dienos jau baigėsi.

Likęs pasaulis atkreipė dėmesį į šį garsų lozungą — gerai, pažiūrėkime, kaip jūs tai padarysite naujomis sąlygomis. Pasaulis pasikeitė ir dar prieš Trampo prezidentavimą, o Vašingtonas dabar vėl bando vaidinti "kalno valdovą", nepaisant to, kad kalnas jau griūva.

Nors išorinės sąlygos yra nepalankios JAV, globalistinis Amerikos elitas neatsižvelgia į jokį kitą scenarijų, be to, radikalioji dalis paprastai mano, kad pagrindinės šalies problemos yra ne išorėje, o viduje. Nes pagrindinė kliūtis pasaulinės liberalios tvarkos triumfui ir dabartinės Amerikos pozicijos išsaugojimui yra ne Rusija ar Kinija, o pati Amerikos tauta. Kuri nesupranta savo laimės ir misijos, ir jai reikia skubiai viską paaiškinti:

"Atėjo laikas pasakyti amerikiečiams, kad jie negali išvengti pasaulinės atsakomybės ir kad jie turi galvoti ne tik apie savo tėvynės gynimą. Jie turi suprasti, kad NATO ir kitų aljansų tikslas yra apsiginti ne nuo tiesioginių grėsmių JAV interesams, bet nuo šios tvarkos, kuri geriausiai tinka šiems interesams, pažeidimo. Jie turi nuoširdžiai pasakyti, kad pasaulio tvarkos palaikymo užduotis yra begalinė ir kupina didelių išlaidų, tačiau ši tvarka yra geriau nei kitos alternatyvos."

Kas turėtų tai paaiškinti? "Tai yra Džo Baideno ir jo naujos administracijos darbas" — o kas tai rašo? Robertas Kaganas (Robert Kagan) yra "Brookings Institution" analitikas ir naujosios JAV valstybės sekretorės Viktorijos Niuland (Victoria Nuland) vyras. Tai yra, pati administracija nurodo sau direktyvą ir dabar ją vykdys bet kokia kaina. Mokyti amerikiečius mylėti Amerikos sukurtą pasaulio tvarką — kad ir kokia būtų to kaina.

Kagano straipsnis leidinyje "Foreign Affairs" vadinasi "Supervalstybė. Norite to, ar nenorite!", o jame viena paprasta mintis: Amerika yra labai stipri, tokia stipri, kad nesupranta viso savo galios masto ir periodiškai nori užsidaryti savo tvirtovėje. Ir tik tai yra jos silpnybė. Bet tai reikia paaiškinti amerikiečiams ir taip išgelbėti pasaulį, liberalias vertybes ir pačią Ameriką.

Kagano manymu, amerikiečiai per visą savo šiuolaikinę istoriją nuolat neįvertino savęs:
"Daugumą istorinių praėjusio šimtmečio tragedijų sukėlė didžiųjų valstybių, kurių siekiai viršijo jų galimybes, veiksmai. Amerikiečiai turi priešingą problemą. Jų pasaulinės viršenybės galimybės viršija suvokimą apie savo vietą ir vaidmenį pasaulyje."

Turkijos vėliava
© Sputnik / DMITRY DUBINSKY

Amerikos neteisingas savo galios ir vaidmens supratimas lemia amerikiečių kurso svyravimus — jie periodiškai bando išvengti atsakomybės už pasaulio tvarką ir pradeda elgtis kaip įprasta valstybė:

"Tai reiškė apsaugoti savo piliečius, savo teritoriją, mūsų turtus ir galimybę naudotis būtiniausiomis prekėmis. Tai nebuvo susiję su kova siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą Europoje ar Azijoje, skatinti demokratiją ar prisiimti atsakomybę už problemas pasaulyje, kurios tiesiogiai nesusijusios su amerikiečiais. Žemyninė orientacija vis dar karaliauja ir šiandien. Tai neneigia, kad JAV turi savo interesų, ir daro prielaidą, kad tai yra tie patys interesai, kurių siekia dauguma pasaulio šalių".

Tačiau Valstijos jau šimtmetį nėra įprasta imperija, o dabar jos turi ja likti, sušunka Kaganas. Pavojus slypi tame, kad Valstijos, kaip jau nutiko, nustos tikėti savimi, pradės tolti nuo savo vaidmens — ir tai sukurs jų silpnumo iliuziją ir išprovokuos baisų dalyką:

"Dėl to amerikiečiai dažnai elgėsi blogai. Jų amerikietiška žemyninė pasaulėžiūra sukėlė šimtmetį laukinio blaškymosi: pirma abejingumą, po to buvo panika, mobilizacija ir intervencija, po to atsitraukimas ir "sėdėjimas apkasuose". Tai, kad amerikiečiai vadina karines operacijas Afganistane ir Irake "amžinaisiais karais", yra tik vienas iš naujausių pavyzdžių, kad jie yra nepasirengę sudėtingai ir nesibaigiančiai užduočiai palaikyti pasaulinę taiką ir užkirsti kelią grėsmėms".

O toliau: "Abiem atvejais amerikiečiai "vos įėję" išėjo pro duris viena koja, o tai apribojo jų galimybes visiškai kontroliuoti sunkias situacijas. Šis "žingsnis į priekį, du atgal" metodas, kuris vis kartojasi, klaidina sąjungininkus ir oponentus, dažnai tiek, kad sukuria konfliktus, kurių būtų galima išvengti aiškiai ir nuosekliai bandant užtikrinti taikią, stabilią ir liberalią pasaulio tvarką. Dvidešimtasis amžius buvo nusėtas užsienio vadovų ir vyriausybių lavonais, kurie neteisingai vertino JAV, nuo Vokietijos (du kartus) ir Japonijos iki Sovietų Sąjungos, nuo Serbijos iki Irako. Jei Amerika nori, kad XXI amžiuje nebūtų tokios pačios schemos, o tai pavojingiausia konkuruojant su Kinija, tada amerikiečiai turi nustoti ieškoti "išeičių" ir priimti likimo ir savo jėgų jiems priskirtą vaidmenį."

Iškreiptas požiūris į "geležinę" Kagano logiką: amerikiečiai neturėtų dvejoti savo misija, nes net menkiausias trūkčiojimas provokuoja priešininkus nuotykiams, o Valstijos turi juos sunaikinti.

Vis dėlto neaišku, ką Kaganas turi omenyje amerikiečių sau nustatytu "apribojimu", kuris neleido jiems visiškai kontroliuoti padėties Afganistane ir Irake. Mažai bombardavo? Ar reikėjo naudoti branduolinius ginklus? Neilgam okupavo? Nepakanka dvidešimties metų — reikėjo keturiasdešimties? Aišku, kuo jis iš tikrųjų nepatenkintas: kvaili amerikiečiai "nepasirengę atlikti sudėtingą ir begalinę užduotį išsaugoti taiką pasaulyje".

Taip, ir jie vėl nusiteikę dekadentiškai:
"Kinai mano, kad Jungtinėse Valstijose nuosmukis, ir daugelis amerikiečių sutinka. Pavojus yra tas, kad Pekinui sustiprinus pastangas įgyvendinti tai, ką jis vadina "Kinijos svajone", amerikiečiai pradės panikuoti. Tokie laikai ir daromos klaidos."

Tai yra, Kinija įgauna jėgų, o amerikiečiai nereaguoja, o tada, kai procesas jau pažengęs per toli, ar jie staiga ims panikuoti ir smogs Kinijai? Bet kodėl tai apskritai turėtų atsitikti — galbūt Kinija kelia grėsmę Amerikos interesams ar nori pasisavinti Kaliforniją? Ne, mes kalbame apie Kinijos dominavimą Azijoje — kažkodėl neleistiną didžiausiai ir seniausiai Azijos valdžiai. 250 metų JAV požiūriu neleistina? Žinoma, ne — to viršvalstybinio Atlanto elito, kurio vardu iš tikrųjų kalba Kaganas, požiūriu. Jai amerikiečiai yra tik įrankis, kurį reikia tinkamai sureguliuoti kovojant už savo pasaulinį dominavimą:

"Sunki tiesa yra ta, kad realiame pasaulyje vienintelė viltis išlaikyti liberalizmą namuose ir užsienyje yra liberalizmui palankios pasaulio tvarkos palaikymas, o vienintelė jėga, galinti palaikyti šią tvarką, yra Jungtinės Valstijos. Tai ne arogancija, bet tikrovė, pagrįsta realiu situacijos pasaulyje vertinimu. Ir tai tikrai nėra vienareikšmis gėris. Siekdamos išlaikyti šią tvarką, JAV griebėsi ir griebsis jėgos, kartais neišmintingai ir neveiksmingai, nenuspėjama kaina ir su dviprasmiškomis moralinėmis pasekmėmis."

Bet kaip įtikinti amerikiečius nešti šią naštą? Gąsdinti? Tai jie darė visada — tas pats Kaganas prisimena Rusijoje mažai žinomą epizodą, kai 1947 metais (jau vyko šaltasis karas su TSRS) amerikiečiai vis dar atsisakė remti Graikiją (kurioje kilo pilietinis karas — ir be jokio Maskvos įsikišimo) ir Turkiją (kurią Stalinas spaudė po 1945 metų, bet jokios karo grėsmės nebuvo):

"Tuo tarpu respublikonų senatorius Arturas Vandenbergas (Arthur Vandenberg) reikalavo, kad Trumano administracija "mirtinai išgąsdintų amerikiečius", o Ačesonas (Dean Acheson, valstybės sekretorius) matė tokios politikos tikslingumą, kaip jis vėliau prisiminimuose pripažino, "aiškiau". Kai komunizmas buvo vienintelis priešas, viskas turėjo prasmę. Kiekvienas veiksmas buvo apsaugos aktas".

Bet dabar siaubo istorijos neveikia. Rusija kelerius metus buvo gąsdinama, ji taip pat buvo apkaltinta kišimusi į Amerikos rinkimus, tačiau vis tiek tai neturėjo didelės įtakos net Trampo palaikymui. Kinijos baimė? Tačiau ji taip pat nelabai veikia amerikiečius. Bandymai demonizuoti išorinius oponentus neveikia. Todėl Kaganas siūlo eiti kitu keliu: norint toliau palaikyti Amerikos globalistinį žingsnį, būtina įtikinti amerikiečius, kad atsisakius šios misijos, bus pražūtingos pasekmės. Ne tik visam pasauliui, bet ir pačioms JAV:

"Jų receptai kenčia nuo nepagrįsto optimizmo dėl galimų pasaulio tvarkos alternatyvų, paremtų JAV lyderyste. Realistai, liberalieji internacionalistai, konservatorių nacionalistai ir progresistai, atrodo, įsivaizduoja, kad pasauliui bus gerai ir kad JAV interesai bus lygiai taip pat gerai apsaugoti, jei Vašingtonas ir toliau neatliks to vaidmens, kurį atliko per pastaruosius 75 metus. Tačiau nei šiuolaikinė istorija, nei dabartinė padėtis pasaulyje nepateisina tokio idealizmo. Alternatyva Amerikos pasaulio tvarkai nėra Švedijos pasaulinė tvarka. Tai nebus teisinės valstybės ir tarptautinių institucijų pasaulis ar Apšvietos idealų triumfo pasaulis. Tai bus galios vakuumo, chaoso, konfliktų ir neteisingų politinių skaičiavimų pasaulis. Tai bus tikrai apgailėtinas reginys".

Tai reiškia, kad pasaulis be Amerikos slinks į chaosą? Kuo turi būti amerikiečiai, kad tuo patikėtų? Ypač po kelis dešimtmečius trukusios intervencinės politikos, kuri ne tik nesukėlė klestėjimo ir ramybės pasaulyje (bent jau žiūrint į Vidurio Rytus), bet ir nepadarė Amerikos stipresnės ir vieningesnės savo viduje. Atvirkščiai — kuo ilgiau amerikiečiai nešė savo pasaulio dominavimo naštą, tuo labiau sustiprino vidinius prieštaravimus ir konfliktus JAV.

Galbūt svarbiausia yra tai, kad globalistinės amerikiečių dalies ir Amerikos žmonių interesai ir tikslai prieštarauja vieni kitiems — ir kuo toliau, tuo aštresnis šis prieštaravimas taps? O JAV, kaip nacionalinės valstybės, egzistavimas nesuderinamas su jų, kaip pasaulinės "supervalstybės", vaidmeniu? Šios tautos ir jų valstybės ateitis priklausys nuo to, kaip patys supras patys amerikiečiai  — ir Robertas Kaganas neturi argumentų, kurie priverstų amerikiečius toliau dirbti kitų žmonių interesams. Baimė nebeveikia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
globalizacija, Amerika
Kuršių marios

Ugniagesiai išgelbėjo Kuršių mariose įlūžusį žveją

(atnaujinta 16:02 2021.02.27)
Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Kuršių mariose įlūžo žmogus. Jo pagalbos šauksmą išgirdę žvejai, iškvietė ugniagesius. Apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Incidentas įvyko Priekulės seniūnijoje, ties Kairių kaimu. Gelbėti nelaimėlio atskubėjo keturi Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai.

Kuršių marių ledu jiems pusantro kilometro teko bėgti ir stumti 2 gelbėjimo roges. Išsilaikyti virš vandens 40 minučių vyrui padėjo smaigai.

Ugniagesiai rankomis iš vandens ištraukė įlūžusi vyrą ir įkėlė jį į gelbėjimo roges. Jis buvo saugiai nugabentas į krantą ir perduotas medikams. Vyras buvo sąmoningas, bet sušalęs.

"Šiuo metu upių ledas jau nėra saugus. Vakar atlikome jo stebėseną Šventojoje. Daug kur upėje ledą semia vanduo, jis jau gerokai aptirpęs. Nors šiemet gelbėti įlūžusių upėje dar neteko, bet esu matęs žmogų žygiuojantį upe. Gaila, kad daugelis nesuvokia, kad toks vaikščiojimas pražūtingas, nes upėje įlūžusio beveik neįmanoma išgelbėti. Įlūžus gan greitai atsiduriama po ledu. Pėdos ant upių ledo rodo, kad žmonės visiškai nebrangina savo gyvybės", — teigia Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Dainius Vyšniauskas.  

Nors ežerus vis dar kausto ledas, bet ir juose jau galima įlūžti, perspėja ugniagesiai.

"Daugelis ežerų dar yra padengta storu ledu, bet ten, kur įteka ar išteka vanduo, tos vietos jau gali būti pavojingos. Be to, ežeruose dabar gausu prigręžiotų žvejybai vietų. Palijus lietui, jos didėja, todėl reiktų elgtis labai saugiai", — sako Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas.  

Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje. Jų metu ištrauktas vienas skenduolis. 

Tegai:
Kuršių marios, ugniagesia
Dar šia tema
Ugniagesių kursantų rengimui papildomai skirta 3 milijonai eurų
Lietuvos gyventojai įspėjami dėl šiomis dienomis sustiprėsiančio vėjo