Siurblinė Keystone Steele City, prie kurios turėjo būti prijungtas vamzdynas Keystone XL

Pirmasis Baideno politikos rezultatas: Kanadoje aptariamos sankcijos JAV

(atnaujinta 17:38 2021.01.31)
Džo Baideno rinkimų kampanijos metu Amerikos demokratai ne kartą žadėjo "nubausti" Rusiją (nesvarbu už ką) ir tuo pačiu metu smerkė Donaldą Trampą už vykdomą artimiausių JAV sąjungininkų susvetimėjimo politiką

Tačiau pačiomis pirmosiomis 46-ojo JAV prezidento prezidentavimo minutėmis skaudus antausis buvo padarytas artimiausiam visomis šio žodžio prasmėmis sąjungininkui— Kanadai. Vienas iš dokumentų, kuriuos iškart po inauguracijos pasirašė Baidenas, buvo vykdomoji nutartis, panaikinanti leidimą tiesti naftotiekį "Keystone XL". Vienu plunksnos brūkštelėjimu buvo padarytas tiuškinantis smūgis Kanados ekonominiams interesams.

Daug kenčiantis "Keystone" projektas iš tiesų galėtų tapti kertiniu Kanados ekonomikos akmeniu (kaip ir verčiamas jo pavadinimas). Gimęs dar 2005 metais, jis su sunkumais su prasiveržė per daugybę biurokratinių kliūčių Kanadoje ir JAV, o taip pat susidūrė su aršiu aplinkosaugininkų pasipriešinimu. Pagal idėją "Keystone XL" — tai 3,5 tūkstančio kilometrų naftos vamzdynas, kuris turėjo pumpuoti iki 800 tūkstančių barelių naftos per dieną iš Kanados Albertos provincijos į JAV naftos perdirbimo gamyklas Meksikos įlankos pakrantėje, visų pirma Teksase. Anot pačios įmonės, šis projektas turėjo sukurti arba paremti apie 60 tūkst. darbo vietų (42 tūkst. JAV ir 17 tūkst. Kanadoje).

Šio vamzdyno svarbą Kanados ekonomikai ir jos finansų sektoriui įrodo faktas, kad nemaža dalis projekto savininko akcijų priklauso pagrindiniams šalies bankams (įskaitant didžiausią "Royal Bank of Canada") ir keletui pensijų fondų. O jau kurį laiką prie jo tiesiogiai prisijungė Albertos vyriausybė, kuri jau investavo 1,5 mlrd. dolerių, be to, šešių milijardų sumai skyrė paskolų garantijas. Ir visa tai — esant žiauriausiomis taupimo ir regioninų išlaidų švietimui mažinimo sąlygomis.

Neatsitiktinai 2013 metais tuo metu dar pradedantysis politikas Džastinas Trudeau susitikime su naftos verslo atstovais "Keystone" pavadino "vienu iš svarbiausių mūsų kartos infrastruktūros projektų", pažadėjęs kovoti dėl jo įgyvendinimo iki galo, jei jo partija laimės rinkimus. Kritikuodamas tuometinį šalies ministrą pirmininką Stiveną Harperį dėl jo neaiškios pozicijos projekto gynime, Trudeau pareiškė naftos ir dujų magnatams: "Jums reikia vyriausybės, o ne cheerleading'o dalyvis". Galima sau įsivaizduoti, kaip stipriai Baidenas savo parašu smogė Kanadai.

Трубы для нефтепровода Keystone XL в Гаскойне, Северная Дакота
© REUTERS / Terray Sylvester
Vamzdžiai naftotiekiui "Keystone XL"

Viena vertus, naujojo prezidento negalima apkaltinti nenuoseklumu. Nuo pat pradžių demokratai su savo "žaliąja darbotvarke" priešinosi "Keystone". 2015 m. prezidentas Barakas Obama dekretu sustabdė leidimą tiesti naftos vamzdyną per Amerikos teritoriją. Be to, vienas iš pagrindinių šio žingsnio lobistų buvo viceprezidentas Džo Baidenas.

Žinoma, demokratai visada pateisino savo poziciją tik būtinybe saugoti aplinką. Tačiau svarbų vaidmenį vaidina partijos interesai priimant šį sprendimą. Faktas yra tas, kad vienas pagrindinių naftotiekio naudos gavėjų bus verslo imperija, kurią sukūrė pagrindiniai Respublikonų partijos rėmėjai broliai Kochai. Taigi sunaikinę šį projektą, Obama ir Bidenas atėmė iš savo politinių oponentų didelę finansinę paramą. Žinoma, demokratinė JAV spauda stengiasi šio motyvo per daug neakcentuoti.

Savo rinkimų kampanijos metu Bфidenas neslėpė savo ketinimo "nužudyti" "Keystone XL", panaikindamas leidimą jo statybai, kurį pasirašė Donaldas Trampas 2017 metų sausį (tai yra iškart po JAV prezidento inauguracijos). Pažadas uždrausti naftotiekį buvo vienas kertinių demokratų kandidato programos akmenų nuo praėjusių metų pavasario. Beje, tuo pačiu metu Kanados ministras pirmininkas Trudeau iškilmingai pažadėjo griežtai pasipriešinti bet kuriai Amerikos vyriausybei, jei bus atsisakyta tiesti naftos vamzdyną.

Taigi Baideno sprendimas buvo tikėtas ir visiškai atitinka jo rinkimų programą. Bet čia mes prieiname prie kitos šio konflikto pusės — prie to, kaip šis sprendimas buvo pateiktas pasauliui, o pirmiausia pačiai Kanadai, pagrindinei strateginei JAV partnerei. Juk niekas neskubino Baideno, nereikalavo, kad jis pasirašytų šį dekretą per pirmąją buvimo Ovalioje salėje valandą. Jis turi pakankamai laiko palaikyti oficialų mandagumą ir, bent jau dėl varnelės, pasikonsultuoti su Otava jai opiu klausimu. Bet ne, Kanadai iš pradžių buvo pranešta apie tokio svarbaus verslo projekto nužudymą, ir tik po poros dienų naujasis JAV prezidentas paskambino Kanados vyriausybės vadovui. O Trudeau vietoj pažadėto "įnirtingo pasipriešinimo" dabar yra priverstas pateikti taikinamuosius pareiškimus: neva, mes su amerikiečiais daugiau turime to, kas vienija nei su amerikiečiais nei išskiria.

O juk dar vienu svarbiu Baideno pažadu užsienio politikos srityje buvo atsisakymas nuo paniekinančio jo pirmtako elgesio su artimiausiais JAV sąjungininkais. Būdamas kandidatu į prezidentus, demokratų globotinis pasmerkė šį požiūrį ir pažadėjo atkurti draugiškus santykius su partneriais, pirmiausia pabrėždamas Kanadą. Tačiau, kaip rodo jo parašas po dekretu dėl "Keystone" statybų sustabdymo, naująjį JAV prezidentą kaimynų politiniai ir ekonominiai interesai dominą ne labiau nei Trampą. Jau nekalbant apie elementarių mandagumo taisyklių net sąjungininkų atžvilgiu ignoravimą.

Būtent į tai — į visišką partnerių interesų nepaisymą — nurodo dabar įsiutęs Albertos ministras pirmininkas Džeisonas Kenis, kuriam strateginio naftotiekio laidotuvės yra siaubinga katastrofa. Jis jau ragina savo šalies Vyriausybę imtis griežtų atsakomųjų priemonių ir net įvesti ekonomines sankcijas JAV. Be to, jo pasipiktinimą palaiko ir kitų Kanados provincijų regioninių vyriausybių vadovai.

Be to, savo dekretu Baidenas dar kartą demonstruoja pasauliui visišką JAV nesugebėjimą derėtis. Jei anksčiau visi žinojo, kad pagrindinė užsienio politikos kryptis nepriklauso nuo Baltųjų rūmų administracijos pasikeitimo, tai savanoriški Trampo ir Baideno veiksmai patvirtina absoliučią bet kokių ilgalaikių susitarimų, pasirašytų su Vašingtonu, nenaudingumą. Galima įvairiai įvertinti Baideno motyvus "Keystone" likimo atžvilgiu. Tačiau net "Forbes" šį žingsnį pripažįsta "pavojingu precedentu", nurodydamas, kad milijardai dolerių, kuriuos jau išleido naftotiekio investuotojai, buvo iššvaistyti "dėl naujojo prezidento užgaidos". Žinoma, JAV niekas net neužsiminė apie net dalinį nuostolių atlyginimą. Tai ne ponų reikalas — atsakyti už savo garantijas cholopui, vadinamam "strateginiu partneriu".

Susidaro įspūdis, kad Baidenas muša savuosius, kad kiti bijotų. Iš tiesų, jei naujoji administracija elgiasi taip griežtai savo kaimyno atžvilgiu, galima sau įsivaizduoti, kaip agresyviai ji elgsis tų šalių, kurios oficialiai pripažintos konkurentėmis ir priešininkėmis, atžvilgiu. Visų pirma, Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Panašu, dabar niekam neturėtų kilti abejonių, kad Trampo metu pradėtas karas prieš "Nord Stream-2" projektą bus tik sustiprintas. Vėlgi, prieštaraujant Jungtinių Valstijų Europos sąjungininkų interesams, kuriuos Baidenas pažadėjo gerbti ir apsaugoti. Šiomis dienomis apie šiuos interesus dar kartą pareiškė Angela Merkel. Ir eilinį kartą šiuos Vokietijos kanclerės pareiškimus Vašingtonas ignoruos.

Tačiau draudimas įgyvendinti ypatingos svarbos infrastruktūros projektą, koks yra "Keystone", turi ir atvirkščiają pusę. Palaidojęs šį naftotiekį, Baidenas atima iš JAV galimybę atsisakyti Venesuelos naftos ir žaidžia kitų naftos šalių naudai. Neatsitiktinai vienas iš respublikonų senatorių šį sprendimą apibūdino kaip politikos "Saudo Arabija — pirmoji" demonstravimą.

Jei 46-asis prezidentas pradės vykdyti ir tolesnius savo pažadus atsisakyti naftos gamybos ir uždrausti skalūnų dujų gavybos frekingo technologijas (hidraulinio sluoksnių skaldymo), Europa tuo labiau supras, kad neverta tikėtis Rusijos energijos išteklius pakeisti amerikietiškais. Net nepaisant daugybės Vašingtono patikinimų, kad "demokratinės laisvės dujos" išgelbės europiečius nuo "Rusijos priklausomybės".

Pavyzdys su "Keystone" europiečiams aiškiai demonstruoja, ko vertos sutartys ir pažadai su amerikiečiais. Taigi iš katastrofiškų problemų, kurias Baidenas sukūrė Kanadai, Rusija galiausiai netgi gali gauti sau naudą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
nafta, Kanada, Džo Baidenas, ekonomika, JAV
 АN-124-100 Ruslan

An-124 "Ruslan": kodėl Rusija turėtų atgaivinti aviacijos milžino gamybą

(atnaujinta 00:27 2021.03.07)
Karinis tolimojo nuotolio orlaivis "An-124 Ruslan", kuris daugiau nei 30 metų išlieka didžiausias ir pažangiausias iš savo serijinių partnerių pasaulyje, Rusijoje gali įgauti modernizuotą išvaizdą ir antrą gyvenimą

Kovo 2 dieną vykusiame susitikime "Aviastar-SP Uljanovsk" įmonėje gynybos ministrui Sergejui Šoigu buvo pasiūlyta atnaujinti lėktuvo "An-124 Ruslan" gamybą. Iki 2004 metų Uljanovsko orlaivių gamykla pagamino 36 iš 56 tokio tipo orlaivių, 2020 metais čia buvo suremontuoti šeši "An-124" lėktuvai, o įmonės technologinis lygis leidžia per trumpiausią laiką sukurti serijinę "Ruslan" gamybą.

Uljanovsko orlaivių gamintojų pasiūlymas nėra paprastas, nes anksčiau tokią iniciatyvą ilgus metus teikė Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Bet kažkas nuolat trukdė šiam projektui. 2006 metais sprendimo atnaujinti serijinę "Ruslan" gamybą Uljanovske, bendradarbiaujant su Ukrainos įmonėmis, teko atsisakyti, nes per 8 metus Ukrainos taip ir nepateikė variklių. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija manė, kad nėra reikalo skubiai gaminti "An-124", nes esamo laivyno remontas leidžia "Ruslanus" eksploatuoti iki 2040-ųjų pabaigos (tarnavimo laikas yra 50 000 valandų, 10 000 skrydžių arba 45 metai).

Kita vertus, ta pati žinyba leidžia gaminti panašų Rusijos itin sunkų transporto lėktuvą "An-124" po 2020 metų. Galbūt dabar atsiveria naujos "Ruslan" ir Rusijos karinės transporto aviacijos (MTA) perspektyvos.

Nerimą keliantys pastarųjų metų įvykiai Sirijoje, Kalnų Karabache ir kitose karštose planetos vietose įrodė sunkiosios karinės aviacijos komponento svarbą operatyviniam karių, ginklų ir reikmenų perdavimui. Leiskite jums priminti, kad pagrindinis karinis transportas "Ruslanas" yra pajėgus 850 km / h greičiu pervežti 120 tonų iki 4 800 km (su 80 tonų kroviniu maksimalus nuotolis padidėja iki 7 500 km). Amerikiečių analogų "Lockheed C-5 Galaxy" keliamoji galia yra gerokai mažesnė. Tačiau Rusijos Federacijos gynybos ministerija valdo tik apie dešimt "An-124". Naujiems iššūkiams ir grėsmėms reikia kiekybinio ir kokybinio SKA augimo.

Pirmą kartą istorijoje

Sirijoje išlieka sunki karinė-politinė padėtis. Dėl susidariusios situacijos gali prireikti mobilių pastiprinimų, todėl Sirijos žemėje plečiasi Rusijos aerokosminių pajėgų operatyvinių aerodromų tinklas. Pasak amerikiečių leidinio "The Drive", Chmeimimo kilimo ir tūpimo tako ilgis padidintas iki 3,2 km, o tai leidžia priimti "sunkiai pakrautus" sunkiuosius karinius transportinius lėktuvus An-124 "Ruslan".

Rusijos keleivinis lėktuvas Boeing 777-31
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau karinė transporto aviacija (tarp jų ir lėktuvai "An-124") iš taikos palaikymo kontingento Kalnų Karabache operatyviai iš Rusijos į Armėniją pervežė 1 960 karių su standartiniais ginklais ir įranga (90 šarvuočių, 380 vienetų automobilių ir specialios įrangos). Būtina iš anksto atlikti tokias operacijas, turėti atsarginius orlaivius, įgulas, maršrutus ir aerodromus.

Sausio viduryje Briansko srityje pirmą kartą Rusijos istorijoje įvyko bendri Seščinsko ir Tverės pulkų mokomieji skrydžiai, kartu dalyvaujant šešiems strateginiams kariniams transportiniams lėktuvams "An-124-100 Ruslan". Skrydžių tikslas — pagerinti įgulų įgūdžius, kartu pervežant karinių dalinių personalą su standartiniais ginklais ir karine įranga dideliais atstumais. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos duomenimis, šeši "Ruslan" gali sutalpinti daugiau nei 3 000 kariškių arba iki 48 šarvuočių.

Staigaus karinio konflikto atveju visoje Rusijos Federacijos teritorijoje dislokuoti kariai turi veikti kaip vienas organizmas, greitai reaguoti į bet kokius padėties pokyčius. Tam gali prireikti dešimčių ir šimtų KTA orlaivių, o artimiausiu metu darbas Uljanovsko orlaivių gamykloje tikrai padidės.

Antras atėjimas

"Ruslan" lėktuvas "An-124-100" gali pakelti į orą daugiau kaip 120 tonų krovinio (880 karių aprūpinto personalo arba keturis sraigtasparnius "Mi-8", arba 18 metrų raketą arba 18 automobilių). Be Gynybos ministerijos, dar 20 tokių orlaivių yra eksploatuojami įvairiose Rusijos struktūrose (valstybinė aviakompanija "224 liotnyj otriad", bendrovė "Volga-Dnepr"). Tuo tarpu Ukrainos "Avialinii Antonov" turi tik septynis orlaivius.

Žinoma, sunkiasvorių "An-124" tipo lėktuvų skaičius Rusijoje augs. Ko gero, skaitmeninė modernizacija, nauji rusiški varikliai "NK-32" arba "PD-14", reikšmingi aviacijos technikos ir važiuoklės konstrukcijos pokyčiai paskatins sunkiojo karinio transportinio lėktuvo išleidimą kitu pavadinimu. Pavyzdžiui, NATO jau seniai vadina An-124 "Kondoru".

Atnaujinti sunkiųjų karinių transportinių lėktuvų gamybą gamykloje Uljanovske nėra neįveikiamų kliūčių.
Ukrainos valstybinėje įmonėje "Antonov" tokia gamyba laikoma neįmanoma be Ukrainos dalyvavimo, tačiau anksčiau Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija pareiškė, kad "Antonov", kaip lėktuvo "An-124" sertifikato turėtoja, nevykdo įsipareigojimų išlaikyti mašinų tinkamumą skraidyti Rusijoje, o Rusijos pramonės dalyvavimas yra neišvengiamas. Jau ne pirmus metus Uljanovsko įmonė "Aviastar-SP" teikia "Ruslan" orlaivių aptarnavimą ir modernizavimą į "An-124-100" tipo (KTA versija) ir "An-124-100-150" (maksimali apkrova — 150 tonų). Bandymai "privatizuoti" tarybinių laikų dizaino idėjas yra bergždi, o šiuolaikinės Kijevo tezės apie An-124 "ukrainietišką kilmę" neatlaiko kritikos.

Orlaivis "An-124" buvo sukurtas Tarybų Sąjungoje, bendradarbiaujant su Voronežo, Uljanovsko, Kijevo aviacijos įmonėmis. Tarybinė kariuomenė jį priėmė 1991 metais. Iš pradžių jis buvo skirtas tarpžemyninių balistinių raketų mobiliesiems paleidikliams, kurių nepriklausoma Ukraina neturi.

Uljanovske buvo pagaminti 36 iš 56 "Ruslans" ir neatsitiktinai šiandien keturių Ukrainos bendrovės "Antonov" produktų sąraše nėra "An-124".

Ukrainos lėktuvų pramonės padėtis leidžia tik pasvajoti apie sparnuotųjų milžinų gamybą. Technologinė degradacija yra patikima visų posovietinių šalių, kurios vienašališkai nutraukia tradicinius ryšius su Rusija, "partnerė". Beje, pasaulinio garso tarybinių orlaivių dizaineris Olegas Antonovas yra kilęs iš Maskvos provincijos, studijavo Saratove ir Leningrade, o projektavimo darbus pradėjo Maskvoje. Nuo 1946 metų jis vadovavo Sibiro aviacijos tyrimų institutui, kuris 1952 metais Buvo perkeltas į Kijevą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aviacija, Rusija
LGBT

"Zombiseksualai" laimėjo: Rusija puolama, ko anksčiau dar nebuvo

(atnaujinta 09:58 2021.03.06)
Tiems, kurie nesekė: beveik tuo pačiu metu "Gallup" Amerikoje ir "Ipsos" Didžiojoje Britanijoje atliko tyrimą ir nustatė, kad piliečių, kurie save apibūdina kaip LGBT, skaičius smarkiai išaugo

Jau kelias dienas pažengusio pasaulio žiniasklaida bando suvokti nuostabius JAV ir Didžiosios Britanijos piliečių seksualinės orientacijos tyrimų rezultatus.

"Gallup" praneša: dar 2012 metais (jau, pažymime, visiškai ir užtikrintai liberaliai seksualinių mažumų atžvilgiu) amerikiečių, laikančių save LGBT, procentas buvo 3,5 proc. 2021 metų pradžioje jų buvo 5,6%. Padidėjęs daugiau nei pusantro karto (ir palyginus, tarkime, su 2000 — 2,8 karto).

Tai savaime jau yra šaunu — nes tai viršija tai, kas iki šiol buvo laikoma "įprastu seksualinių mažumų gyventojų lygiu".

Bet iš tikrųjų tai vis dar yra maži dalykai. Kitas faktas tikrai susprogdino masinę sąmonę.

Tarp aksakalų, gimusių iki 1946 metų tik 1,3 proc. jaučiasi priklausantys seksualinei mažumai.

Tarp kūdikių bumo kartos (1946–1964) 2 procentai.

Tarp kadaise maištaujančių ir prarastų, bet dabar gana garbingos X kartos (1964–1980) — 3,8 proc.

Tarp tūkstantmečių, augusių laisvųjų aplinkoje (1981-1996) — 9,1%.

Galiausiai, tarp Z kartos (1996–2002 metais jaunesni žmonės nebuvo apklausti, jie vis dar nepilnamečiai) — 15,9 proc.

Tai reiškia, kad beveik 16 proc., arba maždaug kas šeštas jaunas amerikietis, skelbiasi esąs gėjus, lesbietė, translytis ar biseksualus.

Tačiau Didžioji Britanija aplenkė JAV.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojami "Ipsos", tik apie 50% britų nuo 18 iki 24 metų amžiaus pareiškia, kad juos "seksualiai traukia ta pati lytis".

Komentuodami šį faktą, specialiai parengti ekspertai labai sveikina superpasikeitimą, įvykusį masių seksualiniame identitete.

"Kiekviena kita karta patiria vis mažiau išorinio spaudimo ir prievartos būti heteroseksualiu", — sako, pavyzdžiui, Karen Blair, seksualinės orientacijos psichologijos ekspertė iš Trento universiteto (Ontarijas, Kanada). (Kažkas gali įtarti ją šališkumu dėl savo pačios LGBT aktyvizmo. Tačiau už tokį viešai pareikštą įtarimą šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jie bus apkaltinti homofobija, užblokuoti Twitter ir atleisti iš darbo).

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Beje, nuoširdžiai bandžiau pažangioje ir pagrindinėje, tai yra "padorioje", Vakarų žiniasklaidoje rasti bent jau abejonių šešėlį tema "Ar per daug nukrypimų nuo praktinio heteroseksualumo? Kaip tai paveiks, pavyzdžiui, jau didelis gimstamumas? Ar tai garantuota išsivysčiusių šalių gyventojų skaičiaus mažėjimas?" Bet ne, nieko panašaus: padoriai žmonės tinkamoje žiniasklaidoje nekelia šių akivaizdžių klausimų. Reikia pagalvoti — vien dėl to, kad už tokius klausimus jie bus nedelsiant nuplėšti nuo padorumo pečių ir išmesti iš darbo ir iš socialinių tinklų.

... Verta pažymėti, kas vis dėl to tai yra.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės ir kai kurie autoriai šių apklausų rezultatus pateikė gana paprastai: gerai, ar prisimenate, kaip mums buvo pasakyta, kad nėra gėjų propagandos? Praėjo keleri metai — nuo 1/6 iki "beveik pusės" Vakarų jaunimo jau tapo gėjais, lesbietėmis ir translyčiais. Prireikė tik kelerių metų, kad masinė sąmonė būtų lyginama tuo, kad reikia būti gėjumi — ir trapus jaunimas klusniai tampa juo.

Realybėje tai atrodo dar sunkiau, sunkiau ir — galbūt dar blogiau.

Faktas yra tas, kad išsamiai ištyrus Amerikos apklausos rezultatus, paaiškėja tragikomedinis niuansas.

Didžioji dauguma jaunų amerikiečių, kurie laikosi esą LGBT, biseksualumą pasirinko kaip "mažumos tapatybę".

Tai, prisimename, traukia tiek savo, tiek priešingos lyties atstovus. Tai taip pat, galima sakyti, liberaliausia seksualinės mažumos forma, leidžianti merginoms mylėti vaikinus ir atvirkščiai.

Bet tai dar ne viskas. Didžioji dauguma šių "biseksualų" pripažįsta, kad šiuo metu jie yra arba heteroseksualiuose santykiuose (33 proc.), arba iš viso tai daro savo noru ar nevalingai, be jokių santykių (55,5 proc.). Tik 3,7% susitinka ir sugyvena su tos pačios lyties asmenimis (kas, pažymiu, yra tik šiek tiek aukštesnis už įprastą lygį, kaip buvo manoma 20 amžiuje).

Paprasčiau tariant, svaiginantis LGBT agitpropasas, užpuolęs visą šį nesubrendusį jaunimą, palyginti nedaugelį pertvarkė į nuolat praktikuojančius gėjus ir lesbietes. Ir palyginti nedaug žmonių buvo stumiami ant chirurginių stalų, kad būtų galima realiai pašalinti natūralias seksualines savybes ir imituoti priešingos lyties požymius.

Tačiau tai, ką jam iš tikrųjų pavyko pasiekti, buvo tai, kad jaunuoliams buvo įteiktas supratimas, jog būti biologiškai normaliam nėra šaunu. Kad tai slegia. Jei esate normalus ir įprastas žmogus, tada mokykloje psichologas ir administracija jūsų kruopščiai neglostys, nebūsite pakviesti į konferenciją apie jūsų lygybę, bus išrinktas kažkas "įvairiapusiškesnis". Mokyklos taryboje jūs liksite neįdomus ir neteksite bet kokios praktinės premijos, privilegijų ir socialinio pritarimo.

Ir, žinoma, mantra "Taip yra todėl, kad turiu neįprastą seksualinę tapatybę" puikiai veikia kaip priežastis nepasimesti įprastuose žmogaus meilės ir šeimos santykiuose. Kadangi santykių kūrimas visada yra darbas, tai yra tam tikras darbas su savimi, jei norite. Išplėstinė lytinė tapatybė aiškiai paaiškina, kad dirbti su savimi ne tik nereikia, bet ir neįmanoma: tai yra "priversti heteroseksualumą" toksiškos išorinės aplinkos jungoje.

Taigi tikroji orientacija, sėkmingai įdiegta pažangiose šalyse, yra, galima sakyti, "zombiseksualumas": jaunimas suprato, kad nėra šaunu stengtis įtikti priešingai lyčiai, kad nereikėtų dėti ypatingų pastangų siekiant "tradicinio" socialinio pritarimo.

Todėl šie jaunuoliai skaičiumi, viršijančiu visas įprastas ribas, nesimoko, kaip būti vyrais ir moterimis praktine prasme. (Žmonėms ir beždžionėms, priešingai nei paprastoms gyvoms būtybėms, seksualinis potraukis suvokiamas visai ne instinktyviai, o treniruojantis. Be treniruočių vienintelis būdas sumažinti seksualinę įtampą žmonėms, orangutanams ar šimpanzėms yra savęs patenkinimas. Tiesą sakant, didžioji dauguma jaunų internetinių epochos amžininkų 24/7.)

Akivaizdu, kad tai yra gana zombinis seksualumas — išoriškai seksualiai subrendusių ir biologiškai normalių jaunų vyrų ir moterų pavertimas vienišais vienetais, kurie nefunkcionuoja stabilių socialinių ryšių kūrimo požiūriu.

Kodėl šią tendenciją, kuri akivaizdžiai sunaikina bet kurią visuomenę, taip entuziastingai palaiko (visomis prasmėmis) šiuolaikiniai Didieji pinigai — galime tik spėlioti. Tačiau negalima teigti, kad "Didieji pinigai" taip slėpė savo tikslus: pakanka priminti, kad vienas turtingiausių planetos žmonių, "Microsoft" įkūrėjas ir daugiavaikis tėvas Bilas Geitsas kartu su žmona Melinda aktyviai remia moterų sveikatą programos skurdžiose šalyse (kurios yra pikti kritikai, vadinamos "gyventojų kontrolės programomis"). Jis taip pat turi garsiąją 2010 metų citatą (cituoja "Reuters") klimato konferencijoje: "Dabar pasaulyje yra 6,8 milijardai žmonių. Tai gali išaugti iki maždaug 9 milijardų. Jei mes padarytume tikrai gerą darbą kurdami naujas vakcinas, sveikatos priežiūrą, reprodukcinę reprodukciją sveikata — mes galėtume ją sumažinti gal nuo 10 iki 15 procentų. Geitsas pareiškė, kad mažindami mirčių nuo ligų skurdžiose šalyse mastą ir plintant kontracepcijai, jų gyventojai nustos daugintis taip masiškai).

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad pažangių Didelių pinigų požiūriu dabartinė žmonija yra per daug.

Todėl išsivysčiusių šalių gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problema (kai kur papildoma imigrantų importu, o kai kur tiesiog tirpsta) yra skiriama ne tik kartais, bet ir žymiai mažesnėmis publikacijomis pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse nei bet kuri globalinio atšilimo problema.

... Čia lieka užduoti klausimą: ar zombiseksualumo banga pasieks Rusiją?

Paprasto atsakymo nėra. Iš dalies, žinoma, ji jau čia: mūsų bendrapiliečiai tikrai blogiau sutaria tarpusavyje nei prieš 100 metų.

Tačiau norėdami paversti šį nepakankamą mūsų sugebėjimą būti normaliais vyrais ir moterimis bendrą ir išdidų nenorą jais būti, žinoma, zombiseksualumo evangelistai turės labai performatuoti Rusiją. Visų pirma, zombieseksualumas turėtų išeiti iš pseudokultūrinio "twitter" ir "insta" geto, kur jį praktikuoja gana marginalūs (nors dažnai plačiai žinomi) besmegeniai trendocefalai. Ir tapti oficialiu.

Norėdami tai padaryti, ji turi paimti daug valstybės pinigų ir valstybės administracinių išteklių, kurie — bent jau trumpuoju laikotarpiu — nėra matomi.

Taigi, ko gero, per daug jaunų žmonių iš mūsų zombių dar neturi užkandžių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Didžioji Britanija, JAV, Rusija, LGBT
kovo 7-osios šventės

Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienos

Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.

Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.

Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje

1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);

1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;

1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;

1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);

1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);

1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;

1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;

1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;

2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

Kovo 7-oji pasaulio istorijoje

1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);

1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);

1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;

1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;

1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);

2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai