Burevestnik

"Skyfall" koordinatės: "Burevestnik" ruošiamas kelionėms "aplink pasaulį"

(atnaujinta 15:54 2021.01.31)
Neriboto nuotolio sparnuotoji raketa su branduoliniu reaktoriumi "Burevestnik" ruošiasi eiliniams bandymams. Analogų pasaulyje nėra, Rusija ir toliau pirmauja revoliucinių aukštųjų technologijų ginklų srityje

Naujojoje žemėje raketų sistema "Burevestnik" ruošiama bandymams, ir naujas paleidimas galėtų įvykti 2021 metų pirmoje pusėje. Geografinis taškas leidžia išbandyti raketą dideliame nuotolyje, gaminys 9M730 jau seniai paruoštas. Pasak šaltinio Rusijos raketų pramonėje, atominės elektrinės lauko bandymai baigiasi 2019 metų sausio mėnesį, patvirtintos reaktoriaus veikimo savybės, suteikiančios neribotą skrydžio nuotolį. Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio didelį aktyvumą "Burevestnik" bandymų punkte, esančiame salyne Naujoji žemė, fiksuoja ir CNN paskelbti palydoviniai vaizdai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pirmąjį sėkmingą naujausios raketos su branduoliniu reaktoriumi paleidimą dar 2017 metų pabaigoje. Japoniškas leidimas "The Diplomat", remdamasis šaltiniais JAV vyriausybėje, pranešė, kad "Burevestnik" nuo 2016 metų birželio buvo išbandytas poligone Kapustin Jar Astrachanės regione. Buvo atlikta daugiau nei dešimt paleidimų, ir tai yra technologinė revoliucija (pagal NATO klasifikaciją - SSC-X-9 Skyfall).

Radarams nematomas "Burevestnik" gali būti aptiktas tik iš palydovo ir tik paleidimo metu. Pastebėti ir sulaikyti sparnuotosios raketos 50–100 metrų aukštyje praktiškai neįmanoma. Neribotas "Burevestnik" nuotolis ir ypač žemas aukštis daro visas išsivysčiusių šalių esamas ir būsimas oro gynybos ir raketų gynybos sistemas nenaudingas.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

Ekspertų teigimu, naujausia sparnuotoji raketa "Burevestnik" bus pradėta eksploatuoti ne anksčiau kaip 2027 m., o į jos kovinį potencialą neatsižvelgiama Rusijos ir Amerikos strateginių puolamųjų ginklų sutartyje (START-3), pratęstoje iki 2026 m. vasario 5 d.

Unikali konstrukcija

Įprasta sparnuotoji raketa yra kovinė galvutė (įprasta arba branduolinė) su reaktyviniu varikliu ir ribotu nuotoliu. Pavyzdžiui, sparnuotojoje raketoje "Tomahawk" degalų kiekis leidžia nuskristi iki 2500 kilometrų. Raketa su branduoliniu varikliu gali, nepalikdama pėdsako, įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų, daug kartų apeiti planetą tankiuose atmosferos sluoksniuose.

"Burevestniko" galimybės daro jį strateginiu ginklu. Įprastų  galvučių naudojimas "aplink pasaulį" yra nepraktiškas, nors ir įmanomas. Strateginės sparnuotosios raketos yra skirtos sunaikinti svarbius priešo taikinius tiksliomis koordinatėmis. Sėkmingam taikinio kliudymui po ilgo skrydžio sudėtinga trajektorija itin tolimu atstumu „Burevestnikui“ reikalinga kombinuota valdymo ir  automatinio taikymo sistema, paremta palydovine ir inercine navigacija, taip pat skrydžio korekcija pagal reljefą. Sparnuotoji raketa su branduoliniu varikliu yra pajėgi pasiekti tikslą bet kuria trajektorija - be apribojimų (planetos mastu) ir grėsmės laikotarpiu kelias dienas ar mėnesius likti ore.

Iš atvirų šaltinių žinoma, kad "Burevestnik" yra antžeminio bazavimo raketa, ji turi sklandytuvą su būdingos formos fiuzeliažu. "Burevestnik" yra panašus į X-101, tik pastebimai didesnis už antžeminio ir jūrinio bazavimo sparnuotus kolegas (maždaug dešimties metrų ilgio). 

Tikslios informacijos apie raketos konstrukciją ir charakteristikas nėra, tačiau veikimo principas leidžia apskaičiuoti tikėtiną skrydžio laiką (800–1000 kilometrų per valandą greičiu) dienomis, mėnesiais, metais. Oro reaktyvinis variklis yra pagamintas iš itin kompaktiško ir galingo branduolinio reaktoriaus. Po paleidimo (dėl kietojo kuro variklių) pagreitį ir trauką palaiko atmosferos oras, kuris reaktoriaus šilumokaičiuose įkaista iki kelių tūkstančių laipsnių. Patikima konstrukcija, nekelianti grėsmės aplinkai ar bet kuriam geram kaimynui planetoje.

"Burevestnik" yra atgrasymo priemonė, keršto ginklas. Ir fantastiška idėja, kuri buvo įgyvendinta metale ir paleisti tik Rusijoje. Atkreipkime dėmesį, kad Jungtinėse Valstijose nuo praėjusio amžiaus vidurio nesėkmingai bandyta padaryti kažką panašaus (projektai "Nuclear Energy for the Propulsion of Aircraft", "Atomic Energy Commission", "Aircraft Nuclear Propulsion").

Saugos sistema

Nepagaunamas "Burevestnik" sukurtas taip, kad priešas galėtų sužinoti apie jo naudojimą tik online režime, kai staiga dings viena iš pagrindinių karinių įrenginių ar megapolių. Tikėtinas agresorius dešimt kartų pagalvos, ar verta "tempti mešką už ūsų". Taigi naujoji sparnuotoji raketa padarys pasaulį patvaresnį.

Vašingtonas yra susirūpinęs dėl pažangių Rusijos strateginio nuotolio ginklų sistemų. Neatsitiktinai naujoji prezidento Džozefo Baideno administracija taip greitai ėmėsi pratęsti START III sutartį (vienintelę galiojančią Rusijos Federacijos ir JAV sutartį dėl ginklų ribojimo) be jokių neįgyvendinamų sąlygų. Geriau susitaikyti su pažįstamu blogiu, o tai riboti 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių, 800 dislokuotų ir nedislokuotų  paleidimo įrenginių kiekvienai pusei.

Šiai dienai kontrolės mechanizmas nesunaikintas, ir tai yra gerai. Ateityje matomos įvairios apsaugos sistemos plėtros galimybės. Būsimi Rusijos Federacijos ir JAV susitarimai dėl strateginio stabilumo gali apimti priešraketinę gynybą, didelio tikslumo ginklus nebranduolinėje įrangoje, kibernetinius ginklus ir kosminius ginklus.

Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas sausio 27 dieną pareiškė, kad naujos strateginio branduolinio ginklo rūšys gali būti įtrauktos į Sutartį dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo priemonių (START-3) per kitas derybas. Kita vertus, karo ekspertai mano, kad Rusija gali "paaukoti" hipergarsinę sistemą "Avangard", tačiau niekada neįtrauks į sutartį visų naujausių, hipergarsinių ir taktinių branduolinių ginklų. Kaip bebūtų, vargu ar "kompromisų" sąraše kada nors bus "Burevestnik".

Neverta pervertinti START-3 sutarties pratęsimo, Maskvos ir Vašingtono santykių perspektyvos yra dviprasmiškos. Pratęsdami sutartį, amerikiečiai nieko nepraranda ir ateityje gali pakeisti savo poziciją, nedelsdami pasitraukti iš START-3 pagal dokumento XIV straipsnio 3 dalį. Vašingtonas įvairiose ataskaitose ir programose Rusiją oficialiai vadina kariniu priešininku ir JAV priešu. NATO šalys ruošiasi atremti kai kuriuos "agresyvius Rusijos veiksmus" ir tęsti "žaidimą be taisyklių", o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, „kritiškai didina vienašališko karinės jėgos panaudojimo riziką" ir "tikimybę naujų karštų taškų mūsų planetoje". Esant tokioms nepalankioms sąlygoms, parakas turi būti sausas, o "Burevesnikai" ir "Poseidonai" — paruošti paleidimui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketa
Dar šia tema
Valstybės departamentas išsigando "radioaktyvaus cunamio" ir Rusijos "Negyvosios rankos"
"Mes radome būdą pralenkti Rusiją". Ko ėmėsi Pentagonas
Bellingcat įkūrėjas Eliotas Higinsas, archyvinė nuotrauka

Melagienų fabrikas ir tikri jo savininkai

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
"Bellingcat" pastaruoju metu vėl atsidūrė naujienose. Personažas, kurį žiniasklaida reklamuoja kaip jo kūrėją, "Eliotas Higinsas" išleido knygą

Jo kolega "Hristo Grozev", dar žinomas kaip "Morisas Rakushitskis", pažadėjo naujų apreiškimų. Šių apreiškimų kaina jau seniai žinoma — klastotės apie Donbase numuštą "Boeing", apie cheminę ataką Gutoje, apie Skripalių ir Navalno apnuodijimą niekada nesivargino patikimumu.

Apie šiuos prasimanymus rimtai kalbėti neįmanoma — jie tiesiog kompromituoja tiriamosios žurnalistikos žanrą. Daug įdomesnis yra pačio "Bellingcat" pagrindas. Kaip atsirado šis netikras fabrikas?

2010 metų pradžioje JAV karinės žvalgybos Afganistane vadovas Maiklas Flinas paskelbė įdomų pranešimą "Fixing Intel".

Partizaninis karas kėlė iššūkius, su kuriais nerangios žvalgybos struktūros negalėjo susidoroti. Flinas ir jo bendraautoriai pakvietė kolegas imti informaciją iš visų, kurie buvo pasirengę ja dalytis — vietinių gyventojų, žurnalistų, NVO ir moterų organizacijų atstovų, JT darbuotojų, pilietinių aktyvistų.

Reikėjo informacijos ne tik apie kariuomenę, bet apią viską, kas vyko šalyje. Kartu išslaptinti viską, kas įmanoma, gausiai pateikiant surinktą informaciją NATO sąjungininkams, žurnalistams, NVO, apskritai visiems.

Teisingai suformuota ir paduota informacija tapo ginklu. Ji vietos gyventojams parodė, kaip okupantai jais rūpinasi, atplėšdami gyventojus nuo partizanų. Iš išorės tai leido pademonstruoti ryškų Amerikos demokratijos įvaizdį, kuris atnešė teisėtvarką į Vidurinius Rytus. Specialiai atrinkti analitikai turėjo rūšiuoti informaciją — Flinas patarė išrinkti "talentingiausius ir alkaniausius". Jie turėjo pastebėti visas smulkmenas, mokėti dirbti su geolokacija ir su atviraisiais šaltiniais. Apibendrindami, autoriai citavo amerikiečių žvalgybos veteraną Samuelį Vilsoną: "90% informacijos", — manė buvęs JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas, gaunama iš atvirų šaltinių. <...> Tikrasis žvalgybos herojus yra Šerlockas Holmesas, ne Džeimsas Bondas".

Maždaug tuo metu britų armijos karininkas Bobas Seeley tarnavo Afganistane. Anglijos laikraščiai jį vadina skautu, tačiau jokių įrodymų nepateikiama. Galbūt nuo 2008 iki 2017 metų Irake, Afganistane, Libijoje ir Sirijoje Bobas Seeley tikrai buvo užsiėmęs kuo nors kitu.

Nors ir dabar, tapusi viešoju politiku, Seeley elgiasi kaip Štirlicas. Jis nepaskelbė nė vienos nuotraukos, kurioje būtų įamžinti jo artimieji, tėvai ar paslaptinga žmona. Perų knygoje jo žmona įvardinta kaip "Nata Rasimas", tačiau informaciniame lauke jos pėdsakų nėra. Seeley visur pasirodo vienas ir, beje, aktyviai kovoja už homoseksualų teises.

Jo biografija savaip įdomi. Seeley kilęs iš kilmingos šeimos, kuri prieš šimtmetį buvo viena turtingiausių Anglijoje. Jo kilmė skamba kaip eilėraštis — ten vien baronai, baronetai, valdytojai, ministrai, parlamentarai. Visi sūnūs mokėsi Harrow mieste, kartais Vinstonas Čerčilis ar princas Filipas tampdavo krikštatėviais. Neseniai Seeley tapo susijęs su aktoriumi Benediktu Kemberbeču, taip pat garsiu aristokratu. Kaip didžiausią Wight salos žemės savininką, vietiniai 2017 metais Seeley išrinko į Parlamentą pagal šeimos tradiciją. Ten konservatorių parlamentaras propaguoja agresyviai antirusišką darbotvarkę.

Baigęs Harrow, 1990-ųjų pradžioje Bobas Seeley dirbo stringeriu posovietinėje erdvėje. Jis rašė pranešimus iš Kijevo, Tiraspolio, Čečėnijos. Pagrindinis jo darbdavys buvo "The Times".

2012 metų pradžioje internete pasirodė tinklaraštis "Juoduko Mozės". Tai Franko Zappos dainos pavadinimas. Seeley mėgsta roko muziką, kurį laiką netgi dirbo Didžiosios Britanijos MTV ir gražiai groja gitara.

Vėliau žiniasklaida "Juoduką Mozę" pavadins "puikiu tinklaraštininku", tačiau iš tikrųjų jo skaityti yra absoliučiai neįmanoma. Tai tik laikraščių straipsnių rinkinys — nuobodus, monotoniškas, nejuokingas.

Pirmą kartą "Mozė" aptarė asmens duomenų vagystės iš Ruperto Murdocho skandalą. Tada visuomenei kilo rimtų įtarimų, kad Australijos žiniasklaidos magnatui dirba korumpuoti žvalgybos pareigūnai. Tinklaraštis "Mozė" stropiai nukreipė skaitytojus nuo šios temos, visas rodykles nukreipęs į Scotland Yard. Tačiau niekas jo neskaitė. Vienas ar du komentarai — maksimumas, kurio sulaukdavo "puikus tinklaraštininkas" iš savo auditorijos.

Po kurio laiko "Mozė" pereina prie Sirijos temos. Neatrastas tinklaraštininkas, matyt, daro tai, ką turėjo padaryti "gabus ir alkanas" analitikas Flinas ataskaitoje. Jis peržiūri į YouTube įkeliamus vaizdo įrašus iš Sirijos ir aptarnauja juos įrėmindamas tinkamus pavadinimus. Pvz .: "Apie tuziną negyvų kūdikių su žaizdomis тгщ šrapneliщ!"

Tačiau tinklaraštininkas neanalizuoja informacijos, bet iškart viską pritaiko prie atsakymo. Jis vienareikšmiškai kaltina Sirijos valdžią dėl Hulos tragedijos, nors tolesnis tyrimas parodė, kad žudynes įvykdė kovotojai. Tai visai ne intelektas, o gryna, distiliuota propaganda.

Tada jį "surado" ir pristatė visuomenei "The New York Times" karo korespondentas, buvęs jūrų pėstininkas, kuris vienu metu vadovavo laikraščio Maskvos biurui CJ Chivers. Jis skelbia ginklų eksporto iš Kroatijos į Siriją tyrimą. Jo straipsnyje teigiama, kad medžiagą pateikia tinklaraštininkas, rašantis slapyvardžiu Juodukas Mozė. Iš tikrųjų jo vardas yra "Eliotas Higinsas".

Didžiosios Britanijos ir Amerikos žiniasklaida pradeda reklamuoti Eliotą Higinsą. "Kuklus akiniuotas žmogus", "inteligentiškas botanikas", "geekas" — ir tuo pačiu jis atskleidžia Sirijos režimo "nusikaltimus". Šis vardas nuorod į garsųjį poetą, pavardė panaši į "Pigmaliono“ šou herojų — labai lengva įsiminti. Tačiau, nepaisant to, kad Higinsas aštuonerius metus pozavo žiniasklaidoje, apie jo tėvus nieko nežinoma. Taigi jo vardą ir pavardę galima lengvai sugalvoti — highly likely, kaip mėgsta sakyti mūsų partneriai.

Nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų gyvena Lesteryje su žmona turke ir dviem vaikais. Visiškai nesuprantama, kaip jis uždirbo pinigus, jei tiesiogine to žodžio prasme ištisas paras leisdavo YouTube. Kas sumokėjo už jo būstą ir pragyvenimo išlaidas — nejaugi ne visą darbo dieną pašte dirbanti žmona?

Ir kaip bakalauro studentas, kuris buvo išmestas iš visų darbų, nemokėjo jokių užsienio kalbų, netarnavo armijoje ir, jo paties pripažinimu, "susigaudo ginkluose ne geriau nei bet kuris "X-Box" žaidėjas" staga virto profesionaliu karo analitiku?

Buvo daug dalykų, kurių pats Higinsas negalėjo paaiškinti. 2013 metais jam simpatizuojantis "New Yorker" korespondentas paklausė, kodėl jis pasirinko šį vardą savo tinklaraščiui. "Netyčia", — atsakė tinklaraštininkas.

"Bellingcat" buvo įrašytas Higinso vardu, o jame ėmė rodytis nauji antirusiški "apreiškimai". Nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas įrodymais. Tačiau kiekvienas tapo pretekstu vykdyti informacinius išpuolius prieš Rusiją ir paskesnes sankcijas.

Per šį laiką Bobas Seeley tapo visuomenės politiku ir garbingu karo analitiku. Parlamentaras kuria vis daugiau karingų tekstų. Po "Brexit" Didžioji Britanija pagal jo planą turėtų tapti "globali" — tai yra primesti savo valdymą visiems "partneriams". Seeley paskyrė Rusijai savo pagrindinio priešo vaidmenį. Jis susiedavo visas savo baimes su Rusija — tai Rusija siunčia savo šnipus, tai užsiima dezinformacija, tai apskritai "veda prieš mus trečią pasaulinį karą ir laimi!".

"Dešimt būdų apsisaugoti nuo agresyvios Rusijos", "Penkiasdešimt Rusijos instrumentų hibridiniame kare prieš Vakarus" — Seeley akivaizdžiai turi kažkokią nesveiką fiksaciją Rusijos tema. Kažkas jam tikriausiai nutiko 90-aisiais posovietinėje erdvėje.

Kaip karo analitikas, jis plėtoja "netradicinio karo" temą — tai yra dezinformaciją, propagandą, provokacijas, aktyvius įvykius socialiniuose tinkluose. Būtent tai daro "Bellingcat".

Seeley padarė politinį pasirodymą 2018 metais. Jis surengė "Bellingcat" spaudos konferenciją parlamente apie Skripalių istoriją. "Štai mūsų šiuolaikinis Šerlokas Holmsas, — supažindino kolegas su Higinsu ir Grozevu, — jų skaitmeniniai detektyviniai tyrimai yra tiesiog unikalūs".

Nuo tada parlamentaras atvirai tarnavo "Bellingcat". Jis supažindino Eliotą Higinsą su "Atlantic Council" ir Kembridžo Henrio Džeksono draugija — agresyviausi rusofobiškų idėjų centrai. Dievas žino, kokius santykius palaiko "geekas iš Lesterio" ir aristokratas iš Vaito salos, tačiau labiausiai juos jungia jų neapykanta Rusijai.

Įdomu tai, kad vienas ryškiausių Bobo Seeley protėvių, generolas Džonas Seeley, pirmasis baronas Mottistone'as, visą gyvenimą draugavo su Čerčiliu, užėmė aukštus postus šalyje ir tuo pat metu, nuvykęs į Vokietiją, buvo visiškai sužavėtas fiureriu: "Ponas Hitleris, — sakė jis grįžęs pas Anglijos perus — visiškai sąžiningas, nuoširdus ir nesavanaudiškas". Tikriausiai Hitlerio "Drang nach Osten" idėją paveldėjo Seeley.

Jo kolegos "Bellingcat", paslaptingojo žiniasklaidos vadovo Hristo Grozevo, globėjas taip pat neturi gerų jausmų mūsų šaliai. Karlas iš Habsburgų-Lotaringijos, su kuriuo Grozevas draugavo visą gyvenimą, iki šiol traumuotas dėl savo protėvių turto praradimo. Tapęs Habsburgų namų vadovu, jis, skirtingai nei tėvas, neatsisakė savo teisių į imperijos žemes. Jam posovietinė erdvė yra prarasta tėvų tėvonija. Beje, Habsburgo žmona Francesca Thyssen yra legendinio vokiečių pramonininko, kuris dosniai rėmė Hitlerio atėjimą į valdžią ir jo ginklus, anūkė.

Elito šeimoms klanams Vakaruose limitrofų teritorijos aplink Rusiją yra tiesiog niekieno žemė, medžioklės plotai. Vietiniai gyventojai, nepaisant jų progresyvumo ar atsilikimo, yra tik augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Tokie įrankiai kaip "Bellingcat" yra puikus ginklas hibridiniam karui.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusofobija, Rusija, žiniasklaida, melagingas pranešimas
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje