Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Baideno "mylima žmona": Lietuva draudžia kinų produkciją dėl pagyrimo

(atnaujinta 12:38 2021.02.02)
Dar vienas valdančiųjų konservatorių demaršas oficialaus Pekino link. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Lauryno Kasčiūno iniciatyva užblokuotas sandoris dėl Lietuvos oro uostų aprūpinimo Kinijos bagažo kontrolės sistemomis

Lietuvoje į valdžią atėjus konservatoriams, agresyvi retorika sustiprėjo ne tik prieš Rusiją ir Baltarusiją, bet ir Kiniją. Rusofobiškos krypties atžvilgiu pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos naratyvu tapo Navalnas ir kompanija, taip pat Tichanovskaja, kurios kandidatūrą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda net oficialiai iškėlė Nobelio taikos premijai. Bet su Dangaus imperija Lietuva ir toliau kovoja ne tik už Tibeto ir Honkongo laisvę, bet ir prieš technologinius gigantus, kurių metinė apyvarta kelis kartus viršija pačios Lietuvos BVP. Šie "didžiuliai Lietuvos dešiniųjų išpuoliai" yra panašūs į mažų Jorkšyro terjerų vauksėjimą prieš kinų drakoną. 

Atsisakymą Lietuvos oro uostuose įrengti "Nuctech" bagažo tikrinimo sistemas Kinijos bendrovei tai lyg uodo įkandimas. Bet Lietuvos biudžetas vėl turės nusiteikti brangesnės įrangos pirkimui iš Vakarų kompanijų. 

"Lietuvos Vyriausybės komisijos sprendimas blokuoti ją ("Nuctech" — Sputnik) Lietuvos oro uostuose akivaizdžiai nulemtas politinių motyvų. Tai bus praradimas Lietuvai. Rinkos faktai tai įrodys", — teigiama ambasados komentare.

Politikavimas, kenkiantis ekonominiams Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesams, yra amžinas konservatorių valdymo stilius. Štai kodėl Amerikos kuratoriai juos myli. JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas impozantiškai patapšnojo per petį šalies oro uostuose blokuojančius Kinijos įrangą iniciatorius. 

"Sveikinu Lietuvos vyriausybę žengus šį žingsnį, kuriuo siekiama apsaugoti Lietuvos nacionalinį saugumą ir ypatingos svarbos infrastruktūrą", — komentare žiniasklaidai teigė ambasadorius.

Atseit už savininko pagyrimą vasalas turi sumokėti realiais pinigais. Ir taip pat už tai, kad JAV siunčia jums, lietuviai, savo karius ir šarvuočius gintis nuo "agresoriaus iš Rytų". Tokia yra Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir saugumas. 

Atėjus į valdžią Džo Baidenui, Lietuvos valdantieji skuba ne tik vykdyti bet kokį Vašingtono "regioninio komiteto" užsakymą, bet ir numatyti savo kuratorių norus. Galbūt dėl ​​to Lietuva net bus paskirta dėdės Džo "vyresniąja baltų žmona". 

Artimiausiu metu, matyt, reikėtų tikėtis dar vieno garsaus Vilniaus pareiškimo apie "kinų uigūrų laisvę", "Tibeto ir Honkongo nepriklausomybę" ir dar vieno Dalai Lamos vizito Lietuvoje ir jo priėmimo aukščiausiu lygiu — Prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime.

Lietuvos gyventojai bus raginami atsisakyti nebrangių "Huawei" įtaisų ir dažniau pirkti "iPad" iš Amerikos kompanijos "Apple". O dar, lietuviai, taupykite pinigų, nes teks pirkti "Abrams" tankus dešimtojo dešimtmečio gamybos ir "Javelin" sistemas. Svarbiausia, būkite atsargūs, kad jūsų prekybos centruose neatsidurtų kiniški elektroniniai žaislai. 

Jie taip pat kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Juk jie turi įmontuotas mikroschemas, kurios gali ne tik stebėti NATO tankų judėjimą visoje Lietuvoje, bet ir rinkti šalies gyventojų asmens duomenis. Ir netgi, visai įmanoma, gali ištuštinti patiklių lietuvių banko sąskaitas. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Džo Baidenas, Kinija, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva ir CŽV sugadino Rusijos opoziciją
Landsbergio debiutas. Kodėl Lietuva iškrenta iš europinio konteksto?
Lietuva atsisakė statyti naują poligoną prie sienos su Rusija
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai