Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka

Vakar Rusija, rytoj Kinija Lietuva keičia saugumo politikos prioritetus?

(atnaujinta 11:24 2021.02.03)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas suformulavo pagrindinius iššūkius Lietuvai. Kažkodėl didžiausias dėmesys skiriamas Kinijai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas kuria naują tradiciją — tiesiogiai kalbėtis su visuomene apie šalies saugumo politiką. Labai sveikintina iniciatyva. Tiesa, neaišku, kiek Kasčiūno išsakytos mintys buvo suderintos su Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Prezidentūra, kurie pirmiausiai formuoja Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. Tačiau jo kalba vis tiek verta dėmesio, nes jis rėmėsi ekspertų nuomone ir savo įžvalgomis, o analitikas jis tikrai neblogas.

Trumpai tariant, Kasčiūno logika tokia: šiandien pasaulis pamiršta tarptautinę teisę, kurią pakeičia didžiųjų valstybių konkurencija. Šioje konkurencijoje Lietuvai reikia pasirinkti stovyklą. Tai, be abejo, Vakarai. Bet Vakaruose nemažai nerimą Vilniui keliančių ženklų.

Pirmiausia, gali sumažėti JAV dėmesys Europai dėl vidinių Amerikos problemų, dėl didėjančios jos takoskyros su ES, kurioje vis daugiau kalbama apie strateginę autonomiją, ir dėl augančio Jungtinių Valstijų dėmesio Azijai bendrai ir Kinijai konkrečiai.

Šiame kontekste Kasčiūnas padarė vienareikšmišką išvadą, kad ES strateginė autonomija yra bloga idėja, nes ji gali ne sustiprinti, o sužlugdyti Europą. Todėl pastaroji turi likti vieninga su JAV, stiprinti NATO ir kartu su Amerika kovoti su technologine komunistinės Kinijos, kuri bando "nupirkti" europiečių draugystę, diktatūra.

Ką šiame kontekste galima pažymėti? Labai džiugina tas faktas, kad Lietuvoje pagaliau pradedama rimtai kalbėti apie sistemines problemas transatlantiniuose santykiuose, kurios gali juos fundamentaliai pakeisti. Gerai, kad ateina skaudus supratimas, jog Europos ir JAV keliai gali išsiskirti. 

Lietuvos užsienio ir saugumo politikai tai būtų jeigu ne katastrofa, tai didelė bėda. Todėl nenuostabu, kad Kasčiūnas nori tikėti, jog transatlantinę vienybę galima išsaugoti ir sustiprinti. Optimizmas, žinoma, teigiamas dalykas, bet ruoštis visada reikia blogiausiam scenarijui, o jam Lietuva, atrodo, dar nepasiruošusi.

Tačiau net ne tai įdomiausia. Jūs skaitote šį straipsnį jau gana ilgai ir greičiausiai jau spėjote pajusti, kad jame trūksta kažko įprasto. Taip, jame ir Kasčiūno kalboje buvo labai mažai Rusijos. Pačioje jos pabaigoje jis pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos sąjunga Lietuvai yra nepriimtina, bet prieš tai ilgai kalbėjo ne apie "Kremliaus agresiją" Ukrainoje, Gruzijoje ar Sirijoje, o apie tai, jog visas savo problemas Vakarai turi išspręsti tik tam, kad neleistų Kinijai užvaldyti pasaulio.

JAV vėliava
© AFP 2021 / Stephanie Keith / Getty Images

Tad kyla klausimas — tai ką, pagrindinis priešas Lietuvai dabar yra Pekinas, o ne Maskva, kas bus užfiksuota naujoje šalies nacionalinio saugumo koncepcijoje, kurios peržiūros procesas jau prasidėjo? Manytina, kad taip nėra.

Rusija iš Lietuvos saugumo darbotvarkės artimiausiu metu niekur nedings, tiesiog lygiagrečiai bandoma ją papildyti kinišku elementu. Pažymėtina, kad Amerikos ir Europos "vanagai" jau seniai sudeda Rusiją ir Kiniją į vieną grėsmių Vakarams komplektą. Tuo tarpu Lietuvoje (kaip ir nemažoje dalyje kitų Europos šalių) į Kiniją dar visai neseniai buvo bandoma žiūrėti kaip į patrauklią ekonominę partnerę.

Dabar šalyje gana aktyviai kuriamas antikiniškas diskursas (kinų investicijos ir technologijos — blogai), ir Kasčiūnas yra šio proceso priešakyje. Todėl nenuostabu, kad ir savo kalboje jis didžiausią dėmesį skyrė būtent Pekino grėsmei, tarsi norėdamas pasakyti, kad su nedraugiška Rusija viskas aišku, o štai dėl Kinijos Lietuvoje ir ypač Europoje vis dar yra nemažai iliuzijų.

Visa tai leidžia konstatuoti, kad konservatorių valdymo laikotarpiu "Kinijos grėsmė" šalyje taps tokia pat svarbi kaip Rusijos. Nieko gero Lietuvai tai nežada, nes atima iš jos reikšmingas ekonominio augimo galimybes. Gerai bent tai, kad ji pastebėjo, jog JAV ir ES nuomonių skirtumas yra ne laikinas abiejų pusių pamišimas, o realybė, kuri gali tapti negrįžtama tendencija. Dabar belieka tikėtis, kad anksčiau ar vėliau ateis supratimas, jog nuomonė, kad Lietuvos ir Europos interesai turi būti tapatūs Amerikos interesams, o strateginė autonomija kenksminga, yra ne išeitis, o aklavietė. 

Geriau — anksčiau, bet vilčių kol kas nedaug.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Rusija, Kinija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva virs ES energetikos pakraščiu
Lietuva ir CŽV sugadino Rusijos opoziciją
Lietuva paragino bendradarbiauti su Britanija lietuvių teisių srityje po "Brexit"
Landsbergio debiutas. Kodėl Lietuva iškrenta iš europinio konteksto?
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
 Energijos skirstymo operatorius (ESO)

ESO pirks Bulgarijos gamintojo transformatorius vietoj baltarusiškų

(atnaujinta 08:53 2021.03.04)
Anksčiau pirkimų laimėtoja buvo pripažinta "Ekobana", importuojanti transformatorius iš Baltarusijos, tačiau vėliau bendrovės pasiūlymas buvo atmestas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Priėmus sprendimą nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ nusprendė pirkimo laimėtoju paskelbti tiekėją UAB "SLO Lithuania".

Šių metų vasario 15 dieną pirkimų laimėtoja pripažinta mažesnę kainą pasiūliusi UAB "Ekobana", importuojanti Baltarusijos gamintojo transformatorius. Bendrovės pasiūlymo kaina buvo 5 mln. eurų be PVM.  Tačiau vėliau buvo nuspręsta nesudaryti sutarties su šiuo tiekėju. UAB "Ekobana" pasiūlymas vasario 18 dieną buvo atmestas.

Bendrovė "SLO Lithuania" siūlo Bulgarijoje pagamintas prekes ir atitinka pirkimo sąlygose keltus reikalavimus.

Bendrovės pasiūlymo kaina 5,429 mln. eurų. Maksimali konkurso pirkimo vertė – 5,7 mln. eurų be PVM. 

Viešuoju pirkimu perkami kelių rūšių (25, 40, 63 ir 100 kVA) transformatoriai. Sutartis, praėjus apskundimo terminams, būtų sudaroma trejiems metams, ESO neįsipareigojant išpirkti visų kiekių – užsakomi ir išperkami kiekiai priklausys nuo konkrečių įgyvendinamų projektų.

Vasario 18 dieną, įvertinusi žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie V. I. Kozlovo Minsko elektrotechnikos gamyklą, kuri gamintų transformatorius ESO, Tarptautinė energetikos bendrovė "Ignitis grupė" nurodė dukterinei įmonei nesudaryti sutarties su baltarusiškus transformatorius tiekiančia bendrove. 

Be to, anksčiau Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pasipiktino tuo, kad Lietuva perka produkciją iš Minsko elektrotechnikos gamyklos, kurį yra "pavaldi" šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "režimui".

Saudargas, remdamasis Lietuvos žiniasklaidos atliktu tyrimu, teigė, kad bendrovės vadovybė esą išdavė savo protestuojančius darbuotojus juos persekiodama ir atleisdama iš darbo už opozocionenę veiklą.

Tegai:
Energijos skirstymo operatorius
Dar šia tema
ESO operatorius parodė, kaip veikia dispečerinės Vilniuje ir Kaune