BelAE, archyvinė nuotrauka

Lietuvi, atsisakyk kenksmingos elektros. Pereik prie skiedros ir žvakių

(atnaujinta 21:47 2021.02.06)
Energetikos ministras Dainius Kreivys į lietuvių namus atnešė baisių žinių. Pasirodo, pusės Lietuvos namų ir butų elektros tinklai yra užkrėsti kenksminga BelAE gaminama elektra. Prezidentas Nausėda yra sukrėstas ir ketina skubiai sušaukti Valstybės gynimo tarybą

Įvyko tai, apie ką taip ilgai kalbėjo konservatoriai. Energetinio Astravo monstro čiuptuvai pateko ne tik į lietuvių butus, bet ir į jų pinigines. Ir jau išsiurbė nemažą sumą iš elektros vartotojų kišenių. Nepadėjo net jodo tabletės. 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra sukrėstas ir ketina kone įvesti karo padėtį šalyje. Pirmiausia sušauks Valstybės gynimo tarybą ir galbūt netgi pasiūlys paskelbti bendrą mobilizaciją. O į pagalbą, matyt, reikia kviesti tarptautinius NATO batalionus ir perkelti juos link Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Sušaudyti BelAE reaktorius NATO patrankomis ir sutraiškyti jų fragmentus amerikiečių tankų "Abrams" vikšrais. Juk Baltarusija pirmoji pradėjo atvirą energetinę agresiją prieš Baltijos šalis — beje, NATO nares. Nepaisydama Vilniaus grasinimų, ji visu pajėgumu paleido BelAE reaktorių ir pradėjo pigia elektros energija pumpuoti Europos energijos rinką.  

Ir, žinoma, jau bando pavergti Latviją ir Estiją pigia elektra, versdama pažeisti visus susitarimus su Vilniumi. 

"Vyriausybė turi imtis žingsnių užkardyti tą patekimą ir pačiu artimiausiu laiku lauktume siūlymų, kaip tai galėtų būti padaryta", — pareiškė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Pasak patarėjos, artimiausiu metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalaus iš Baltijos partnerių-kaimynų paaiškinimų ir paragins elgtis sąžiningai. Kaip jie gali išduoti šviesius Rusijos ir Baltarusijos fobijos idealus dėl bazinių merkantilinių interesų? Jie sugalvojo kažkokius trišalius prekybos su trečiosiomis šalimis metodus, kurių, beje, Vilnius nepasirašė. Ir dabar jie kaip figos lapu prisidengia šia metodika nuo partnerių lietuvių pykčio.

Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui bus nurodyta kuo greičiau sugalvoti įrenginį, kuris atsijotų Baltarusijos atominės elektrinės reaktoriuose pagamintus elektronus nuo tų, kurie susidaro ekologiškai švariose elektrinėse Europoje. Na, pavyzdžiui, nuo tų, kurie gaminami kaimyninėje Lenkijoje. Ir jei tokio įrenginio nepavyks sukurti per kelias valandas, tai tiesiog teks nukirsti elektros linijas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Pigiai ir gerai.

Lietuvos elito namai ir apartamentai bus apšviesti ir šildomi dyzeliniais generatoriais. Mes jas užpildysime, žinoma, valstybės iždo sąskaita. Juk tai yra elitas. O paprastam lietuviui patartume grįžti prie savo protėvių patirties. Apšvietimui — žvakės ir skiedros, o šildymui — malkos. Laimei, baldų gamintojai IKEA Lietuvos miškus dar ne iki galo iškirto. 

O jaunieji konservatoriai su griežtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu priešakyje perspėja visus, išdrįsusius išleisti bent vieną eurą baltarusiškoms ar rusiškoms stearino žvakėms, gaminamoms įmonėse, susijusiose su "Rosatom" ar "Rosneft": jūsų laukia neišvengiama bausmė. 

"Jeigu yra įmonė, susijusi su Astrave vykdoma veikla ar jos motininė įmonė (Rosatom — Sputnik), ar kitaip yra ryšys, ji negalėtų dalyvauti Lietuvoje energetikos projektuose. Strateginės įmonės, sudarančios sandorius su kompanijomis, kurios gali būti susijusios su Astravo elektrine, turėtų pasitikrinti vyriausybinėje komisijoje savo iniciatyvą nežiūrint, ar sandorio vertė viršija 10% apyvartos", — paaiškino Kasčiūnas.

Anot tos pačios Lietuvos žiniasklaidos, valstybinė energetikos įmonė "Litgrid" jau liūdnai susimąstė. Juk ji planuoja beveik pusantro milijono eurų vertės Vilniaus transformatorių pastotėje sumontuoti eksperimentinę bateriją. Ir vienas iš projekto rangovų yra Energetikos tinklų institutas, priklausantis Kinijos valstybinei įmonei "North China Power Engineering". 

O pastaroji savo ruožtu įgyvendina Astravo AE apie dvidešimt projektų. Ir kad Lietuvos energetikos flagmanas — "Litgrid" — nepatektų ant Kinijos energetikų masalo, prie įmonės vairo stovi laiko patikrintas "kadras", konservatorių numylėtinis — buvęs energetikos ministras (2014–2016) ir buvęs susisiekimo ministras (2016–2018) Rokas Masiulis. Kaip vasario 3 dieną pranešė pagrindinė Lietuvos žiniasklaida, Rokas Masiulis sąžiningai laimėjo konkurse į "Litgrid" vadovo pareigas. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Litgas, Rokas Masiulis, elektra, energija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (519)
Dar šia tema
Lietuva nesugebėjo užkirsti kelio Astravo AE elektros patekimui į savo rinką
Su BelAE susijusios įmonės negalės dalyvauti Lietuvos energetikos projektuose
Ekspertas: Lietuva dėl BelAE sėdi duobėje, kur pateko savo noru
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Žygimantas Pavilionis, archyvinė nuotrauka

Neteisingu keliu. Kaip Lietuvos "taikdarys" Pavilionis sužlugdė misiją Gruzijoje

(atnaujinta 18:19 2021.02.27)
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nuvyko į Gruziją ir sukritikavo jos valdžios veiksmus opozicijos atžvilgiu. Ką tai rodo?

Pavilionis skubėjo į, kaip dabar sakoma Lietuvoje, Sakartvelą su taikdario misija, nes pastaruoju metu politinė situacija šioje šalyje pastebimai paaštrėjo (nors, tiesą pasakius, sunku prisiminti, kada ten buvo ramu). Apskritai, ji vienareikšmiškai nevienareikšmiška, ir tokiais atvejais išorinis kišimasis gali tik pakenkti. Tačiau Pavilionis nusprendė pabandyti. Išėjo daugiau negu blogai.

Gruzijos jėgos struktūros suėmė opozicijos lyderį, po ko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tai yra, ne užsienio reikalų ministras, premjeras ar prezidentas) ėmė teigti, kad "Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti", nes "Ivanišvilio parankiniai pasielgė kaip Putinas ar Lukašenka", ir grasinti Vakarų sankcijomis.

Teoriškai, jau Pavilionio kelionę į Gruziją galima vertinti kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus, ir tik ilgametė šalių draugystės istorija leido jam atsargiai pabandyti padėti oponentams surasti kompromisą. Tai suprato net daug diplomatinės patirties neturinti Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pažymėjo: "Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją, nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam".

O patyręs diplomatas pasielgė kaip dramblys valgykloje, kaip mokytojas su mokiniais, peržengdamas visas politinio padorumo ribas. Todėl nenuostabu, kad Gruzijos valdžia sureagavo į Pavilionio pareiškimus labai aštriai, o Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tiesiai pasakė: "Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko".

Šios istorijos kontekste galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Pavilionį, turbūt, blogai paveikė ambasadoriaus darbas Jungtinėse Valstijose, nes Gruzijoje jis įjungė Amerikos režimą, kurio esmė — turite daryti taip, kaip mes sakome ir kaip mums naudinga. Ir kas svarbiausia, pastaruoju metu Lietuva taip elgiasi vis dažniau. Pavyzdžiui, nurodinėja, kaip gyventi Baltarusijai. 

Tuo pat metu šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Ukrainoje pareiškė, kad jį neramina tai, jog Baltarusijoje gaminama elektra pasiekia Ukrainos rinką. O Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiai šviesiai paragino Kijevą stabdyti Astravo atominės elektrinės produkcijos pirkimą (ir nesvarbu, kad be baltarusiškos elektros Ukrainai paprasčiausiai sunku išgyventi).

Susidaro įspūdis, kad po Džo Baideno pergalės Lietuvos konservatoriams "išaugo sparnai" ir jie nusprendė, kad gali kalbėti ir nurodinėti "aborigenams" JAV ir visų Vakarų vardu. O tie "neišmanėliai" privalo daryti tai, kas naudinga Amerikai ir Lietuvai (kaip įgaliotai Vašingtono atstovei). 

Antra, vykdydama tokią politiką, Lietuva, kaip ir Jungtinės Valstijos, taiko dvigubus standartus. Pavyzdžiui, Gruzijoje su opozicija kietai elgtis negalima, o Ukrainoje — galima ir net reikia. O viskas todėl, kad Gruzijoje, Lietuvos požiūriu, yra "teisinga" (vienareikšmiškai proamerikietiška), o Ukrainoje — "neteisinga" (kenkėjiška prorusiška) opozicija.

Trečia, tokios neadekvačios užsienio politikos pasekmės gali būti liūdnos. Baltarusija jau nukreipė savo naftą į rusiškus uostus. Kritikuojama Latvija. Dabar komplikavosi santykiai su Gruzija. Draugų lieka vis mažiau. Be to, šiandien konservatoriai nori pasiekti, kad į derybas Briuselyje važinėtų ne prezidentas, ir sunku net įsivaizduoti, kokių malkų jie su savo "kieta ir principinga" (proamerikietiška) pozicija gali ten priskaldyti. O Vokietijos ir/ar Prancūzijos nepasitenkinimas gali baigtis žymiai liūdniau negu Gruzijos reakcija.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos užsienio politika decentralizuojasi, nes konservatoriai bando veikti savarankiškai be pozicijų derinimo su prezidentu. Ir bėda ta, kad jie "nemato krantų", kas gali turėti šaliai neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, kurių ir taip užtenka. Žodis Gitanui Nausėdai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
diplomatija, Sakartvelas, Gruzija, Žygimantas Pavilionis
Dar šia tema
Niekas Lietuvos nekvietė, bet ji nuvyko: ką Seimo narys veiks Tbilisyje
Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims
Seime pareikalauta Žygimanto Pavilionio atsistatydinimo po nesėkmės Gruzijoje
Niujorkas

Kaip priversti amerikiečius kovoti liberalios globalizacijos chimerą

(atnaujinta 17:58 2021.02.27)
Amerika grįžta, sako Džo Baidenas, o tai reiškia, kad jam vadovaujant JAV vėl užims pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje, palaikys demokratines vertybes ir kurs santykius su sąjungininkais

Tai yra, Valstijos vėl bus atsakingos už pasaulio tvarką — Trampo stiliaus nacionalinio egoizmo dienos jau baigėsi.

Likęs pasaulis atkreipė dėmesį į šį garsų lozungą — gerai, pažiūrėkime, kaip jūs tai padarysite naujomis sąlygomis. Pasaulis pasikeitė ir dar prieš Trampo prezidentavimą, o Vašingtonas dabar vėl bando vaidinti "kalno valdovą", nepaisant to, kad kalnas jau griūva.

Nors išorinės sąlygos yra nepalankios JAV, globalistinis Amerikos elitas neatsižvelgia į jokį kitą scenarijų, be to, radikalioji dalis paprastai mano, kad pagrindinės šalies problemos yra ne išorėje, o viduje. Nes pagrindinė kliūtis pasaulinės liberalios tvarkos triumfui ir dabartinės Amerikos pozicijos išsaugojimui yra ne Rusija ar Kinija, o pati Amerikos tauta. Kuri nesupranta savo laimės ir misijos, ir jai reikia skubiai viską paaiškinti:

"Atėjo laikas pasakyti amerikiečiams, kad jie negali išvengti pasaulinės atsakomybės ir kad jie turi galvoti ne tik apie savo tėvynės gynimą. Jie turi suprasti, kad NATO ir kitų aljansų tikslas yra apsiginti ne nuo tiesioginių grėsmių JAV interesams, bet nuo šios tvarkos, kuri geriausiai tinka šiems interesams, pažeidimo. Jie turi nuoširdžiai pasakyti, kad pasaulio tvarkos palaikymo užduotis yra begalinė ir kupina didelių išlaidų, tačiau ši tvarka yra geriau nei kitos alternatyvos."

Kas turėtų tai paaiškinti? "Tai yra Džo Baideno ir jo naujos administracijos darbas" — o kas tai rašo? Robertas Kaganas (Robert Kagan) yra "Brookings Institution" analitikas ir naujosios JAV valstybės sekretorės Viktorijos Niuland (Victoria Nuland) vyras. Tai yra, pati administracija nurodo sau direktyvą ir dabar ją vykdys bet kokia kaina. Mokyti amerikiečius mylėti Amerikos sukurtą pasaulio tvarką — kad ir kokia būtų to kaina.

Kagano straipsnis leidinyje "Foreign Affairs" vadinasi "Supervalstybė. Norite to, ar nenorite!", o jame viena paprasta mintis: Amerika yra labai stipri, tokia stipri, kad nesupranta viso savo galios masto ir periodiškai nori užsidaryti savo tvirtovėje. Ir tik tai yra jos silpnybė. Bet tai reikia paaiškinti amerikiečiams ir taip išgelbėti pasaulį, liberalias vertybes ir pačią Ameriką.

Kagano manymu, amerikiečiai per visą savo šiuolaikinę istoriją nuolat neįvertino savęs:
"Daugumą istorinių praėjusio šimtmečio tragedijų sukėlė didžiųjų valstybių, kurių siekiai viršijo jų galimybes, veiksmai. Amerikiečiai turi priešingą problemą. Jų pasaulinės viršenybės galimybės viršija suvokimą apie savo vietą ir vaidmenį pasaulyje."

Turkijos vėliava
© Sputnik / DMITRY DUBINSKY

Amerikos neteisingas savo galios ir vaidmens supratimas lemia amerikiečių kurso svyravimus — jie periodiškai bando išvengti atsakomybės už pasaulio tvarką ir pradeda elgtis kaip įprasta valstybė:

"Tai reiškė apsaugoti savo piliečius, savo teritoriją, mūsų turtus ir galimybę naudotis būtiniausiomis prekėmis. Tai nebuvo susiję su kova siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą Europoje ar Azijoje, skatinti demokratiją ar prisiimti atsakomybę už problemas pasaulyje, kurios tiesiogiai nesusijusios su amerikiečiais. Žemyninė orientacija vis dar karaliauja ir šiandien. Tai neneigia, kad JAV turi savo interesų, ir daro prielaidą, kad tai yra tie patys interesai, kurių siekia dauguma pasaulio šalių".

Tačiau Valstijos jau šimtmetį nėra įprasta imperija, o dabar jos turi ja likti, sušunka Kaganas. Pavojus slypi tame, kad Valstijos, kaip jau nutiko, nustos tikėti savimi, pradės tolti nuo savo vaidmens — ir tai sukurs jų silpnumo iliuziją ir išprovokuos baisų dalyką:

"Dėl to amerikiečiai dažnai elgėsi blogai. Jų amerikietiška žemyninė pasaulėžiūra sukėlė šimtmetį laukinio blaškymosi: pirma abejingumą, po to buvo panika, mobilizacija ir intervencija, po to atsitraukimas ir "sėdėjimas apkasuose". Tai, kad amerikiečiai vadina karines operacijas Afganistane ir Irake "amžinaisiais karais", yra tik vienas iš naujausių pavyzdžių, kad jie yra nepasirengę sudėtingai ir nesibaigiančiai užduočiai palaikyti pasaulinę taiką ir užkirsti kelią grėsmėms".

O toliau: "Abiem atvejais amerikiečiai "vos įėję" išėjo pro duris viena koja, o tai apribojo jų galimybes visiškai kontroliuoti sunkias situacijas. Šis "žingsnis į priekį, du atgal" metodas, kuris vis kartojasi, klaidina sąjungininkus ir oponentus, dažnai tiek, kad sukuria konfliktus, kurių būtų galima išvengti aiškiai ir nuosekliai bandant užtikrinti taikią, stabilią ir liberalią pasaulio tvarką. Dvidešimtasis amžius buvo nusėtas užsienio vadovų ir vyriausybių lavonais, kurie neteisingai vertino JAV, nuo Vokietijos (du kartus) ir Japonijos iki Sovietų Sąjungos, nuo Serbijos iki Irako. Jei Amerika nori, kad XXI amžiuje nebūtų tokios pačios schemos, o tai pavojingiausia konkuruojant su Kinija, tada amerikiečiai turi nustoti ieškoti "išeičių" ir priimti likimo ir savo jėgų jiems priskirtą vaidmenį."

Iškreiptas požiūris į "geležinę" Kagano logiką: amerikiečiai neturėtų dvejoti savo misija, nes net menkiausias trūkčiojimas provokuoja priešininkus nuotykiams, o Valstijos turi juos sunaikinti.

Vis dėlto neaišku, ką Kaganas turi omenyje amerikiečių sau nustatytu "apribojimu", kuris neleido jiems visiškai kontroliuoti padėties Afganistane ir Irake. Mažai bombardavo? Ar reikėjo naudoti branduolinius ginklus? Neilgam okupavo? Nepakanka dvidešimties metų — reikėjo keturiasdešimties? Aišku, kuo jis iš tikrųjų nepatenkintas: kvaili amerikiečiai "nepasirengę atlikti sudėtingą ir begalinę užduotį išsaugoti taiką pasaulyje".

Taip, ir jie vėl nusiteikę dekadentiškai:
"Kinai mano, kad Jungtinėse Valstijose nuosmukis, ir daugelis amerikiečių sutinka. Pavojus yra tas, kad Pekinui sustiprinus pastangas įgyvendinti tai, ką jis vadina "Kinijos svajone", amerikiečiai pradės panikuoti. Tokie laikai ir daromos klaidos."

Tai yra, Kinija įgauna jėgų, o amerikiečiai nereaguoja, o tada, kai procesas jau pažengęs per toli, ar jie staiga ims panikuoti ir smogs Kinijai? Bet kodėl tai apskritai turėtų atsitikti — galbūt Kinija kelia grėsmę Amerikos interesams ar nori pasisavinti Kaliforniją? Ne, mes kalbame apie Kinijos dominavimą Azijoje — kažkodėl neleistiną didžiausiai ir seniausiai Azijos valdžiai. 250 metų JAV požiūriu neleistina? Žinoma, ne — to viršvalstybinio Atlanto elito, kurio vardu iš tikrųjų kalba Kaganas, požiūriu. Jai amerikiečiai yra tik įrankis, kurį reikia tinkamai sureguliuoti kovojant už savo pasaulinį dominavimą:

"Sunki tiesa yra ta, kad realiame pasaulyje vienintelė viltis išlaikyti liberalizmą namuose ir užsienyje yra liberalizmui palankios pasaulio tvarkos palaikymas, o vienintelė jėga, galinti palaikyti šią tvarką, yra Jungtinės Valstijos. Tai ne arogancija, bet tikrovė, pagrįsta realiu situacijos pasaulyje vertinimu. Ir tai tikrai nėra vienareikšmis gėris. Siekdamos išlaikyti šią tvarką, JAV griebėsi ir griebsis jėgos, kartais neišmintingai ir neveiksmingai, nenuspėjama kaina ir su dviprasmiškomis moralinėmis pasekmėmis."

Bet kaip įtikinti amerikiečius nešti šią naštą? Gąsdinti? Tai jie darė visada — tas pats Kaganas prisimena Rusijoje mažai žinomą epizodą, kai 1947 metais (jau vyko šaltasis karas su TSRS) amerikiečiai vis dar atsisakė remti Graikiją (kurioje kilo pilietinis karas — ir be jokio Maskvos įsikišimo) ir Turkiją (kurią Stalinas spaudė po 1945 metų, bet jokios karo grėsmės nebuvo):

"Tuo tarpu respublikonų senatorius Arturas Vandenbergas (Arthur Vandenberg) reikalavo, kad Trumano administracija "mirtinai išgąsdintų amerikiečius", o Ačesonas (Dean Acheson, valstybės sekretorius) matė tokios politikos tikslingumą, kaip jis vėliau prisiminimuose pripažino, "aiškiau". Kai komunizmas buvo vienintelis priešas, viskas turėjo prasmę. Kiekvienas veiksmas buvo apsaugos aktas".

Bet dabar siaubo istorijos neveikia. Rusija kelerius metus buvo gąsdinama, ji taip pat buvo apkaltinta kišimusi į Amerikos rinkimus, tačiau vis tiek tai neturėjo didelės įtakos net Trampo palaikymui. Kinijos baimė? Tačiau ji taip pat nelabai veikia amerikiečius. Bandymai demonizuoti išorinius oponentus neveikia. Todėl Kaganas siūlo eiti kitu keliu: norint toliau palaikyti Amerikos globalistinį žingsnį, būtina įtikinti amerikiečius, kad atsisakius šios misijos, bus pražūtingos pasekmės. Ne tik visam pasauliui, bet ir pačioms JAV:

"Jų receptai kenčia nuo nepagrįsto optimizmo dėl galimų pasaulio tvarkos alternatyvų, paremtų JAV lyderyste. Realistai, liberalieji internacionalistai, konservatorių nacionalistai ir progresistai, atrodo, įsivaizduoja, kad pasauliui bus gerai ir kad JAV interesai bus lygiai taip pat gerai apsaugoti, jei Vašingtonas ir toliau neatliks to vaidmens, kurį atliko per pastaruosius 75 metus. Tačiau nei šiuolaikinė istorija, nei dabartinė padėtis pasaulyje nepateisina tokio idealizmo. Alternatyva Amerikos pasaulio tvarkai nėra Švedijos pasaulinė tvarka. Tai nebus teisinės valstybės ir tarptautinių institucijų pasaulis ar Apšvietos idealų triumfo pasaulis. Tai bus galios vakuumo, chaoso, konfliktų ir neteisingų politinių skaičiavimų pasaulis. Tai bus tikrai apgailėtinas reginys".

Tai reiškia, kad pasaulis be Amerikos slinks į chaosą? Kuo turi būti amerikiečiai, kad tuo patikėtų? Ypač po kelis dešimtmečius trukusios intervencinės politikos, kuri ne tik nesukėlė klestėjimo ir ramybės pasaulyje (bent jau žiūrint į Vidurio Rytus), bet ir nepadarė Amerikos stipresnės ir vieningesnės savo viduje. Atvirkščiai — kuo ilgiau amerikiečiai nešė savo pasaulio dominavimo naštą, tuo labiau sustiprino vidinius prieštaravimus ir konfliktus JAV.

Galbūt svarbiausia yra tai, kad globalistinės amerikiečių dalies ir Amerikos žmonių interesai ir tikslai prieštarauja vieni kitiems — ir kuo toliau, tuo aštresnis šis prieštaravimas taps? O JAV, kaip nacionalinės valstybės, egzistavimas nesuderinamas su jų, kaip pasaulinės "supervalstybės", vaidmeniu? Šios tautos ir jų valstybės ateitis priklausys nuo to, kaip patys supras patys amerikiečiai  — ir Robertas Kaganas neturi argumentų, kurie priverstų amerikiečius toliau dirbti kitų žmonių interesams. Baimė nebeveikia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
globalizacija, Amerika
Šulinys

Pensininkė įkrito į 16 metrų gylio šulinį ir išgyveno

(atnaujinta 19:08 2021.02.27)
Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Gelbėtojai Amerikos mieste Silvertone, Oregone, išgelbėjo pensininkę, įkritusią į 16 metrų šulinį, praneša "The Oregonian".

Vasario 18 dienos rytą 80 metų moteris įkrito pro medinį šulinį dengusį dangtį. Ji įkrito į 16 metrų gylį, iš dalies paniro į vandenį, tačiau išgyveno.

Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai.

Gelbėtojai nukentėjusiąją ištraukė iš šulinio. Ji buvo sąmoninga, tačiau patyrė traumų ir hipotermiją. Sunkios būklės paguldyta į ligoninę.

Anksčiau pranešta, kad ketverių metų berniukas JAV Teksaso valstijoje įkrito į 13 metrų gylio šulinį ir ten praleido kelias valandas, kol gelbėtojai jį surado.

Tegai:
Šulinys