Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Lietuva laukė Amerika sugrįžo. Ar Baideno ryžtingumas nepakenks Baltijos regionui?

(atnaujinta 12:42 2021.02.09)
Naujas JAV prezidentas pasakė programinę kalbą apie užsienio politiką. Kaip ją vertinti?

Iš karto buvo aišku, kad Džo Baideno užsienio politika skirsis nuo to, ką darė Donaldas Trampas. Kertiniai žodžiai jo kalboje buvo tokie: diplomatija, stiprybė, demokratija (prieš autoritarizmą), aljansai (bendradarbiavimas su partneriais) ir Amerikos lyderystė (pirmiausia moralinė, kai pavyzdžio galia svarbesnė už galios pavyzdį).

Kalbant konkrečiai, Baidenas pasiuntė žinią, kad izoliacionistinė Jungtinių Valstijų politika baigėsi — JAV ne tik turi sugrįžti į pasaulio areną, bet ir tapti jos lyderėmis. Svarbu užfiksuoti, kad Amerikos vadovas buvo labai griežtas Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, leisdamas suprasti, kad daugiau netoleruos jų agresyvių veiksmų (taip pat prieš demokratiją) ir santykiuose su jomis veiks iš jėgos pozicijų. Tuo pat metu jis pabrėžė, kad įveikti iššūkius pavyks tik kartu su sąjungininkais. 

Pareiškimas, kad bus sustabdytas karių išvedimas iš Vokietijos reiškia, jog Vašingtonas neketina palikti Europos ramybėje. Ir apskritai Baidenas akcentavo, kad "mūsų kariuomenės batas neatsiejamas nuo mūsų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo prioritetų". Po tokių žodžių galima spėti, kad Amerika peržiūrės savo politiką Irake, Afganistane ir Sirijoje ir kad jėgos faktorius jos veiksmuose bus toks pat svarbus, o gal net svarbesnis už diplomatiją.

Teoriškai visa tai nežada nieko gero pasauliui, bet turėtų labai patikti Lietuvai.

Agresyvus amerikietiškas globalizmas yra neišvengiamas įtampos šaltinis, galintis destabilizuoti situaciją bet kuriame planetos kampelyje. Tačiau Lietuvai kalbos apie JAV karius kaip politikos instrumentą ir agresyvią Rusiją yra viltis, kad Baltijos regionas bus Vašingtono dėmesio centre. Taip pat tai signalas, kad galima tęsti "Kinijos grėsmės" ir Pekino spaudimo kursą bei dar aktyviau remti Baltarusijos "demokratizaciją", karą Ukrainoje ir destruktyvias jėgas Moldovoje.

Bet šiame kontekste kyla klausimas, kiek realu, kad Amerika darys / galės padaryti tai, apie ką kalba? Vienareikšmiško atsakymo kol kas nėra.

Stebint Baideno kreipimąsi, nepalikdavo įspūdis, kad sunkiai žodžius ištariantis senukas tuoj užmigs ir kad tie žodžiai — tik oro virpinimas. Akivaizdu, kad Amerikos galia dėl objektyvių priežasčių (problemų šalies viduje ir kitų galios centrų stiprėjimo) susilpnėjo. Todėl, net jeigu nauja JAV prezidento administracija turi ambicingų tarptautinių planų, jai paprasčiausiai gali nepavykti jų realizuoti. 

Tačiau tai nereiškia, kad ji, net suvokdama šalies silpnybę, nebandys to daryti, ir nėra nieko blogesnio už desperatiškus griūvančios imperijos bandymus susigrąžinti tai, kas jau prarasta.

Kita vertus, neatmestinas variantas, kad dabartinis JAV prezidentas ir jo komanda adekvačiai vertina situaciją ir naudoja griežtą retoriką tik tam, kad sukurtų "sugrįžtančios Amerikos" vaizdą, o realybėje susilaikys nuo radikalių žingsnių. 

Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad net amerikiečių ekspertai, vertindami Baideno kalbą, atkreipė dėmesį į kietą jos toną (ypač Rusijos atžvilgiu), bet patarė palaukti konkrečių žingsnių ir jų rezultatų. 

Pavyzdžiui, JAV vadovas pažadėjo užbaigti karą Jemene (matyt, tikėdamasis pradėti prezidentavimą nuo lengvos "sėkmės istorijos"). Tačiau žymiai svarbesni yra kiti indikatoriai, tokie kaip "Šiaurės srauto 2" dujotiekio likimas, susijęs su transatlantinių santykių perspektyvomis, Ukrainos konfliktas, nuo kurio labai priklausys JAV santykiai su Rusija, Amerikos politika Honkongo ir Taivano atžvilgiu, kuri parodys jos požiūrį į dialogą su Kinija.

Tam tikru naujo Jungtinių Valstijų kurso lakmuso popierėliu gali tapti ir Baltijos regionas. Jeigu Vašingtonas pats ir/ar per NATO suaktyvins jo militarizavimo procesą (pavyzdžiui, padidins savo ir/ar Aljanso karių bei pratybų skaičių jame, sustiprins jo oro gynybą papildoma ginkluote ir pan.), tuomet galima bus teigti, kad jis iš tiesų nusprendė "pakelti statymus" (angl. "raise the cost") santykiuose su Rusija.

Lietuvą tai, žinoma, pradžiugins, bet bėda ta, kad tokie veiksmai gali baigtis rimtu kariniu incidentu, galinčiu peraugti į karinį susidūrimą ir, neduok Dieve, konfliktą. Ir tokiu atveju pirmiausia nukentės Baltijos valstybės ir visa Europa, o ne Amerika, kuri gerai moka pradėti konfliktus ir vėliau ne spręsti juos, o kurstyti iš šalies svetimomis rankomis savo naudai.

Šiame kontekste belieka tikėtis, kad pasitvirtins variantas, jog Vašingtonas daug kalbės, bet mažai darys. O jeigu ir darys, tai ne Baltijos regione ar Ukrainoje, o kur nors Artimuosiuose Rytuose ar Rytų Azijoje. Yra toks pasakymas: bijoti reikia ne tų, kurie garsiai šaukia, o tų, kurie tyli. Štai ir patikrinsime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
"Lietuva buvo, yra ir išliks patikima partnerė". Seimas priėmė santykių su JAV rezoliuciją
Šimonytė patikino JAV ambasadorių, kad Lietuva padidins išlaidas gynybai
Lietuva viešai pasižadėjo JAV "mylėti iki grabo lentos"
"Ieškosime...": Lietuva renkasi ambasadorių JAV pagal sovietinės komedijos tradiciją 
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Teisingumo ministerija, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija planuoja naikinti Kovotojų Lietuvą sąjungą

Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Juridinių asmenų registro tvarkytojs pradės politinės partijos likvidavimą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje trys iš 25 veikiančių partijų neteikė Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Savo narių sąrašus partijos turėjo pateikti iki kovo 1 dienos, tačiau Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija  jų nepateikė. 

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. 

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. 

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas – Stanislovas Tomas, kuris 2019 metais kūju sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę lentą ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Jis pareiškė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Tegai:
Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Vatikanas — ne autoritetas: Lietuvoje kardinolui-pedofilui paliktas garbės vardas