Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga

Jie įžengė į "sutemas". Buvusi Lietuvos valdančioji partija kuria naujas taisykles 

(atnaujinta 13:30 2021.02.13)
Pirmą kartą nepriklausomybės metais Lietuva turi "šešėlinį" ministrų kabinetą. Jam vadovauja buvusių valdančiųjų "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis. Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nepateko į "šešėlinę" vyriausybę. Ką tai reiškia?

Kai Ramūnas Karbauskis pirmosiomis naujojo Seimo darbo dienomis atsisakė deputato mandato, politikos analitikai buvo suglumę ir net pasakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis "sukryžiavo letenas". Tačiau šiandien galime teigti, kad taip nėra. Taip, rudenį buvo pralaimėtas mūšis, bet ne karas.

Šiais mėnesiais pagrindinių opozicionierių stovykloje buvo atnaujinta sudėtis ir išvalytos "pranckiečių ir bakų" gretos. Norint tuo įsitikinti, pakanka susipažinti su "šešėlinės" vyriausybės sudėtimi. Joje didžioji dauguma yra nauji vardai, kurie nemirgėjo ekranuose ir žiniasklaidoje valdant LVŽS.

Šešėline aplinkos ministre tapo parlamentarė Ligita Girskienė, energetikos ministru — Seimo narys Arvydas Nekrošius, ekonomikos ir inovacijų ministru — parlamentaras Deividas Labanavičius, finansų ministru — LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas, krašto apsaugos ministru — Dainius Gaižauskas, kultūros ministre — Aušrinė Norkienė, socialinės apsaugos ir darbo ministru — parlamentaras Tomas Tomilinas, susisiekimo ministru — buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus, sveikatos apsaugos ministru — Aurelijus Veryga, teisingumo ministre — parlamentarė Agnė Širinskienė, vidaus reikalų ministre — Seimo narė Guoda Burokienė, žemės ūkio ministru — buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, švietimo, mokslo ir sporto ministru — LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, užsienio reikalų ministru — LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys.

Ir tik trys buvę ministrai, dirbę ankstesnėje vyriausybėje, "išlaikė" savo portfelius naujoje, "šešėlinėje". Tai yra pagrindinis pandemijos žaibolaidis — sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika buvo paskirtas žemės ūkio ministru "šešėliniame" ministrų kabinete, o buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paskirtas "vadovauti" Užsienio reikalų ministerijai.

Pažymėtina, kad "naujojoje" LVŽS "šešėlinės" vyriausybės sudėtyje nėra buvusio Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio. Jis, kaip suprantame, gauna atsakingą vaidmenį — suvienyti ir koordinuoti Seimų opozicijos darbą. O "šešėlinei" vyriausybei vadovaus LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

O dabar pabandykime pasiaiškinti, kokia yra "šešėlinio" ministrų kabineto formavimo esmė ir kokios jo užduotys.

Anksčiau frakcijos nariai, matyt, dirbo chaotiškai, o tai reiškia — neveiksmingai. Kažkas kažkur girdėjo ką nors kompromituojantį sprendimą ir bando kovoti savo lygiu. O dabar visa komanda yra padalinta į sektorius. "Šešėlinis" ministras stebės tikrąjį valdančiosios koalicijos ministrą. Pagal Seimo nario įgaliojimus reikalaus prieigos prie bet kokios informacijos, net slaptos, apie lėšų paskirstymą skyriuje ar apie rengiamus įstatymų projektus.

"Šešėlinės" vyriausybės viceministrų komanda taip pat bus suformuota iš Seimo narių ir savanorių padėjėjų — LVŽS narių. Ir visa komanda pradės "kelti siaubą" Ingridos Šimonytės vyriausybės padaliniams. Taip sakant, jie akylai stebės ir gilinsis. Ypač kalbant apie didžiulių lėšų, paskirstytų Lietuvai iš konsoliduoto Europos biudžeto, paskirstymą pandemijos padariniams įveikti. O jų prižiūrimos veiklos rezultatus "šešėliniai" ministrai praneš rinkėjams per žiniasklaidą, nekontroliuojamą konservatorių.

"LVŽS, skirtingai nuo dabartinės valdančiosios partijų daugumos, sutelkia savo veiklą į tradicinę šeimą. Jos valstybė turi suteikti visus išteklius, reikalingus plėtrai ir augimui, švietimui ir darbui, sveikatai ir saugai švarioje aplinkoje", — sakoma "šešėlinio" ministrų kabineto pareiškime.

Priminsime, kad po trejų metų Lietuvoje įvyks visiškas valdžios pasikeitimas. 2024 metais artėja Europos Parlamento narių iš Lietuvos, prezidento ir Seimo rinkimai. O generalinė repeticija prieš aukščiausio valdžios laipsnio rinkimus bus vietos tarybų ir merų rinkimai, kurie vyks 2023 metų pavasarį. Jie parodys "šešėlinės" vyriausybės efektyvumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vyriausybė, valstiečiai
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai