Dainininkas Filipas Kirkorovas

Taikingas Kirkorovas grasina Lietuvos nacionaliniam saugumui "dubenėliu"

(atnaujinta 12:40 2021.02.19)
ES šalies — Bulgarijos — ir kartu Rusijos pilietis Filipas Kirkorovas kreipiasi į Lietuvos politikų sąžinę ir prašo Vilniaus teismo panaikinti draudimą atvykti. Atlikėjas stebisi, kaip jo koncertai Kryme gali "smarkiai pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui"

Kai Lietuva uždraudė atvažiuoti į šalį Rusijos menininkams — Aleksandrovo chorui ar Olegui Gazmanovui, tai pritemptai buvo galima kaip nors paaiškinti. Jie atlikdavo patriotines dainas, kurios priversdavo žiūrovus keltis ir jausti nostalgiją gyvenimui TSRS. O, kaip žinoma, Lietuvoje sovietų laikai oficialiu lygmeniu vadinami "okupacija" ir sovietinės simbolikos demonstravimą draudžia įstatymai. Minėtų atlikėjų dainos yra žymesnės nei kūjis ir pjautuvas. Su jomis Raudonosios armijos kariai, išlaisvindami Lietuvą ir pusę Europos nuo fašistų, ėjo į mūšį.

Tačiau kokią grėsmę visos valstybės saugumui gali sukelti dainos iš Filipo Kirkorovo repertuaro?! Rusijos estrados karalius dainuoja tik šviesias ir džiaugsmingas dainas apie zuikio meilę zuikei, dubenėlio pirčiai, taip pat vyro moteriai ir atvirkščiai. Gal paskutinė įsimylėjėlių pora erzina šiuolaikinį Lietuvos politinį elitą po vaivorykštine LGBT vėliava?

Spalvingo Kirkorovo šou pažiūrėti paprastai susirenka tūkstančiai žiūrovų. Visi jo koncertai Lietuvoje visada vyksta su anšlagu. Ir tai erzina vietinius "patriotus". Vienas jų — laidų vedėjas Algis Ramanauskas — prieš kelerius metus tiesioginiame radijo eteryje atvirai pasidalijo svajonėmis apie tai, kaip sprogsta bombos per Kirkorovo šou Vilniuje.

"Tarp tų, kieno mėsos gabalėliai skrenda į įvairias puses, piktdžiugiškai primenami niekinama ir šlykščia forma rusakalbių gyventojų atstovai, Rusijos ambasados ​​patarėjai, taksistai ir kiti, pasak autoriaus, "šunys ir šūdas". Po to, kai į šią kruviną vietą susirinks žuvusių giminaičiai ir draugai, jis (Ramanauskas — Sputnik) siūlo susprogdinti dar vieną bombą ir taip išvalyti Lietuvą. "Štai tada Lietuvoje prasidės nauja ir šviesi era", — svajoja A. Ramanauskas. Tada pasipiktino "šoumeno" svajonėmis Vilniaus miesto tarybos deputatė Romualda Poševeckaja.

Tačiau 2020 metų koronaviruso pandemija pakoregavo Kirkorovo koncertų Lietuvoje tvarkaraštį. Jie buvo atidėti neribotam laikui. O koncertų organizatoriams iš Ekonomikos atkūrimo fondo dėl pandemijos buvo išmokėta kompensacija.

Štai čia ir prasidėjo epinė kova. Vietiniai "patriotai" pasipiktino, kad pinigai iš valstybės biudžeto atiteko tiems, kas Lietuvoje rengia Rusijos atlikėjų koncertus. Jei būtų kompensuojami atšaukti Andrejaus Makarevičiaus ar kokių nors iš opozicijos artistų, kurie yra "prieš Kremlių", koncertai, tai dar būtų pusė bėdos. Tačiau su Kirkorovu išėjo nesusipratimas. "Patriotai" priminė, kad Filipas su koncertais lankėsi "okupuotame" Kryme. O tai jau, pagal Lietuvos standartus, krypsta į "nusikaltimą žmonijai".

Juk Lietuva iš visos širdies rūpinasi laisve ir demokratija visame pasaulyje. Lietuvos "patriotai" nemiega naktimis — nerimauja, kaip ten Kinijos uigūrai ir vargšai Baltarusijos opozicionieriai? Kaip Aleksejaus Navalno sveikata? O ką kalbėti apie "pavergtus" Krymo totorius! Ir nesvarbu, kad Kirkorovo dainos yra tik apie meilę. Nuvykai į Krymą — nusikaltėlis.

O dar pasinaudojus Kirkorovo šlove galima padaryti sau gerą PR kampaniją. Juk milijonai žmonių žino Rusijos estrados karalių. O kas žino Seimo Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną ar Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį? Na, siauras Europos politikų ir valdininkų ratas. O dabar visa Europa pažino draudimo Kirkorovui penkerius metus lankytis Lietuvoje autorius. Laimei, šis draudimas negalioja visose ES valstybese, nes priešingu atveju Lietuvos aktyvistai turėtų platų lauką savo veiklai.

"Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje. Turime vienareikšmišką poziciją tokių veikėjų klausimu, todėl abejonių dėl Kirkorovo įtraukimo į nepageidaujamų Lietuvoje žmonių sąrašą nekilo", — Lietuvos žiniasklaida cituoja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kuriai pavaldus vizas išduodantis Migracijos departamentas, žodžius.

Tiesa, kokiu būdu Kirkorovo koncertai Kryme kenkia Lietuvos, esančios už tūkstančio kilometrų nuo Simferopolio, nacionaliniam saugumui, nė vienas ministras negali paaiškinti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabandė. Neva Kirkorovas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai "aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus".

Na, suprantama — Ukraina, Rusija, Krymas. O kaip su tuo susijęs Lietuvos nacionalinis saugumas?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Filipas Kirkorovas, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Kirkorovas apskundė draudimą atvykti į Lietuvą penkerius metus
Lietuvoje norima sukurti juodąjį sąrašą menininkams iš Rusijos
Latvija uždraudė Rusijos žurnalistui Vladimirui Solovjovui atvykti į šalį
Zacharova papasakojo apie atsakomąsias priemones dėl Lietuvos draudimo Kirkorovui
 АN-124-100 Ruslan

An-124 "Ruslan": kodėl Rusija turėtų atgaivinti aviacijos milžino gamybą

(atnaujinta 00:27 2021.03.07)
Karinis tolimojo nuotolio orlaivis "An-124 Ruslan", kuris daugiau nei 30 metų išlieka didžiausias ir pažangiausias iš savo serijinių partnerių pasaulyje, Rusijoje gali įgauti modernizuotą išvaizdą ir antrą gyvenimą

Kovo 2 dieną vykusiame susitikime "Aviastar-SP Uljanovsk" įmonėje gynybos ministrui Sergejui Šoigu buvo pasiūlyta atnaujinti lėktuvo "An-124 Ruslan" gamybą. Iki 2004 metų Uljanovsko orlaivių gamykla pagamino 36 iš 56 tokio tipo orlaivių, 2020 metais čia buvo suremontuoti šeši "An-124" lėktuvai, o įmonės technologinis lygis leidžia per trumpiausią laiką sukurti serijinę "Ruslan" gamybą.

Uljanovsko orlaivių gamintojų pasiūlymas nėra paprastas, nes anksčiau tokią iniciatyvą ilgus metus teikė Rusijos Federacijos gynybos ministerija. Bet kažkas nuolat trukdė šiam projektui. 2006 metais sprendimo atnaujinti serijinę "Ruslan" gamybą Uljanovske, bendradarbiaujant su Ukrainos įmonėmis, teko atsisakyti, nes per 8 metus Ukrainos taip ir nepateikė variklių. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija manė, kad nėra reikalo skubiai gaminti "An-124", nes esamo laivyno remontas leidžia "Ruslanus" eksploatuoti iki 2040-ųjų pabaigos (tarnavimo laikas yra 50 000 valandų, 10 000 skrydžių arba 45 metai).

Kita vertus, ta pati žinyba leidžia gaminti panašų Rusijos itin sunkų transporto lėktuvą "An-124" po 2020 metų. Galbūt dabar atsiveria naujos "Ruslan" ir Rusijos karinės transporto aviacijos (MTA) perspektyvos.

Nerimą keliantys pastarųjų metų įvykiai Sirijoje, Kalnų Karabache ir kitose karštose planetos vietose įrodė sunkiosios karinės aviacijos komponento svarbą operatyviniam karių, ginklų ir reikmenų perdavimui. Leiskite jums priminti, kad pagrindinis karinis transportas "Ruslanas" yra pajėgus 850 km / h greičiu pervežti 120 tonų iki 4 800 km (su 80 tonų kroviniu maksimalus nuotolis padidėja iki 7 500 km). Amerikiečių analogų "Lockheed C-5 Galaxy" keliamoji galia yra gerokai mažesnė. Tačiau Rusijos Federacijos gynybos ministerija valdo tik apie dešimt "An-124". Naujiems iššūkiams ir grėsmėms reikia kiekybinio ir kokybinio SKA augimo.

Pirmą kartą istorijoje

Sirijoje išlieka sunki karinė-politinė padėtis. Dėl susidariusios situacijos gali prireikti mobilių pastiprinimų, todėl Sirijos žemėje plečiasi Rusijos aerokosminių pajėgų operatyvinių aerodromų tinklas. Pasak amerikiečių leidinio "The Drive", Chmeimimo kilimo ir tūpimo tako ilgis padidintas iki 3,2 km, o tai leidžia priimti "sunkiai pakrautus" sunkiuosius karinius transportinius lėktuvus An-124 "Ruslan".

Rusijos keleivinis lėktuvas Boeing 777-31
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau karinė transporto aviacija (tarp jų ir lėktuvai "An-124") iš taikos palaikymo kontingento Kalnų Karabache operatyviai iš Rusijos į Armėniją pervežė 1 960 karių su standartiniais ginklais ir įranga (90 šarvuočių, 380 vienetų automobilių ir specialios įrangos). Būtina iš anksto atlikti tokias operacijas, turėti atsarginius orlaivius, įgulas, maršrutus ir aerodromus.

Sausio viduryje Briansko srityje pirmą kartą Rusijos istorijoje įvyko bendri Seščinsko ir Tverės pulkų mokomieji skrydžiai, kartu dalyvaujant šešiems strateginiams kariniams transportiniams lėktuvams "An-124-100 Ruslan". Skrydžių tikslas — pagerinti įgulų įgūdžius, kartu pervežant karinių dalinių personalą su standartiniais ginklais ir karine įranga dideliais atstumais. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos duomenimis, šeši "Ruslan" gali sutalpinti daugiau nei 3 000 kariškių arba iki 48 šarvuočių.

Staigaus karinio konflikto atveju visoje Rusijos Federacijos teritorijoje dislokuoti kariai turi veikti kaip vienas organizmas, greitai reaguoti į bet kokius padėties pokyčius. Tam gali prireikti dešimčių ir šimtų KTA orlaivių, o artimiausiu metu darbas Uljanovsko orlaivių gamykloje tikrai padidės.

Antras atėjimas

"Ruslan" lėktuvas "An-124-100" gali pakelti į orą daugiau kaip 120 tonų krovinio (880 karių aprūpinto personalo arba keturis sraigtasparnius "Mi-8", arba 18 metrų raketą arba 18 automobilių). Be Gynybos ministerijos, dar 20 tokių orlaivių yra eksploatuojami įvairiose Rusijos struktūrose (valstybinė aviakompanija "224 liotnyj otriad", bendrovė "Volga-Dnepr"). Tuo tarpu Ukrainos "Avialinii Antonov" turi tik septynis orlaivius.

Žinoma, sunkiasvorių "An-124" tipo lėktuvų skaičius Rusijoje augs. Ko gero, skaitmeninė modernizacija, nauji rusiški varikliai "NK-32" arba "PD-14", reikšmingi aviacijos technikos ir važiuoklės konstrukcijos pokyčiai paskatins sunkiojo karinio transportinio lėktuvo išleidimą kitu pavadinimu. Pavyzdžiui, NATO jau seniai vadina An-124 "Kondoru".

Atnaujinti sunkiųjų karinių transportinių lėktuvų gamybą gamykloje Uljanovske nėra neįveikiamų kliūčių.
Ukrainos valstybinėje įmonėje "Antonov" tokia gamyba laikoma neįmanoma be Ukrainos dalyvavimo, tačiau anksčiau Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija pareiškė, kad "Antonov", kaip lėktuvo "An-124" sertifikato turėtoja, nevykdo įsipareigojimų išlaikyti mašinų tinkamumą skraidyti Rusijoje, o Rusijos pramonės dalyvavimas yra neišvengiamas. Jau ne pirmus metus Uljanovsko įmonė "Aviastar-SP" teikia "Ruslan" orlaivių aptarnavimą ir modernizavimą į "An-124-100" tipo (KTA versija) ir "An-124-100-150" (maksimali apkrova — 150 tonų). Bandymai "privatizuoti" tarybinių laikų dizaino idėjas yra bergždi, o šiuolaikinės Kijevo tezės apie An-124 "ukrainietišką kilmę" neatlaiko kritikos.

Orlaivis "An-124" buvo sukurtas Tarybų Sąjungoje, bendradarbiaujant su Voronežo, Uljanovsko, Kijevo aviacijos įmonėmis. Tarybinė kariuomenė jį priėmė 1991 metais. Iš pradžių jis buvo skirtas tarpžemyninių balistinių raketų mobiliesiems paleidikliams, kurių nepriklausoma Ukraina neturi.

Uljanovske buvo pagaminti 36 iš 56 "Ruslans" ir neatsitiktinai šiandien keturių Ukrainos bendrovės "Antonov" produktų sąraše nėra "An-124".

Ukrainos lėktuvų pramonės padėtis leidžia tik pasvajoti apie sparnuotųjų milžinų gamybą. Technologinė degradacija yra patikima visų posovietinių šalių, kurios vienašališkai nutraukia tradicinius ryšius su Rusija, "partnerė". Beje, pasaulinio garso tarybinių orlaivių dizaineris Olegas Antonovas yra kilęs iš Maskvos provincijos, studijavo Saratove ir Leningrade, o projektavimo darbus pradėjo Maskvoje. Nuo 1946 metų jis vadovavo Sibiro aviacijos tyrimų institutui, kuris 1952 metais Buvo perkeltas į Kijevą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aviacija, Rusija
LGBT

"Zombiseksualai" laimėjo: Rusija puolama, ko anksčiau dar nebuvo

(atnaujinta 09:58 2021.03.06)
Tiems, kurie nesekė: beveik tuo pačiu metu "Gallup" Amerikoje ir "Ipsos" Didžiojoje Britanijoje atliko tyrimą ir nustatė, kad piliečių, kurie save apibūdina kaip LGBT, skaičius smarkiai išaugo

Jau kelias dienas pažengusio pasaulio žiniasklaida bando suvokti nuostabius JAV ir Didžiosios Britanijos piliečių seksualinės orientacijos tyrimų rezultatus.

"Gallup" praneša: dar 2012 metais (jau, pažymime, visiškai ir užtikrintai liberaliai seksualinių mažumų atžvilgiu) amerikiečių, laikančių save LGBT, procentas buvo 3,5 proc. 2021 metų pradžioje jų buvo 5,6%. Padidėjęs daugiau nei pusantro karto (ir palyginus, tarkime, su 2000 — 2,8 karto).

Tai savaime jau yra šaunu — nes tai viršija tai, kas iki šiol buvo laikoma "įprastu seksualinių mažumų gyventojų lygiu".

Bet iš tikrųjų tai vis dar yra maži dalykai. Kitas faktas tikrai susprogdino masinę sąmonę.

Tarp aksakalų, gimusių iki 1946 metų tik 1,3 proc. jaučiasi priklausantys seksualinei mažumai.

Tarp kūdikių bumo kartos (1946–1964) 2 procentai.

Tarp kadaise maištaujančių ir prarastų, bet dabar gana garbingos X kartos (1964–1980) — 3,8 proc.

Tarp tūkstantmečių, augusių laisvųjų aplinkoje (1981-1996) — 9,1%.

Galiausiai, tarp Z kartos (1996–2002 metais jaunesni žmonės nebuvo apklausti, jie vis dar nepilnamečiai) — 15,9 proc.

Tai reiškia, kad beveik 16 proc., arba maždaug kas šeštas jaunas amerikietis, skelbiasi esąs gėjus, lesbietė, translytis ar biseksualus.

Tačiau Didžioji Britanija aplenkė JAV.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojami "Ipsos", tik apie 50% britų nuo 18 iki 24 metų amžiaus pareiškia, kad juos "seksualiai traukia ta pati lytis".

Komentuodami šį faktą, specialiai parengti ekspertai labai sveikina superpasikeitimą, įvykusį masių seksualiniame identitete.

"Kiekviena kita karta patiria vis mažiau išorinio spaudimo ir prievartos būti heteroseksualiu", — sako, pavyzdžiui, Karen Blair, seksualinės orientacijos psichologijos ekspertė iš Trento universiteto (Ontarijas, Kanada). (Kažkas gali įtarti ją šališkumu dėl savo pačios LGBT aktyvizmo. Tačiau už tokį viešai pareikštą įtarimą šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jie bus apkaltinti homofobija, užblokuoti Twitter ir atleisti iš darbo).

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Beje, nuoširdžiai bandžiau pažangioje ir pagrindinėje, tai yra "padorioje", Vakarų žiniasklaidoje rasti bent jau abejonių šešėlį tema "Ar per daug nukrypimų nuo praktinio heteroseksualumo? Kaip tai paveiks, pavyzdžiui, jau didelis gimstamumas? Ar tai garantuota išsivysčiusių šalių gyventojų skaičiaus mažėjimas?" Bet ne, nieko panašaus: padoriai žmonės tinkamoje žiniasklaidoje nekelia šių akivaizdžių klausimų. Reikia pagalvoti — vien dėl to, kad už tokius klausimus jie bus nedelsiant nuplėšti nuo padorumo pečių ir išmesti iš darbo ir iš socialinių tinklų.

... Verta pažymėti, kas vis dėl to tai yra.

Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės ir kai kurie autoriai šių apklausų rezultatus pateikė gana paprastai: gerai, ar prisimenate, kaip mums buvo pasakyta, kad nėra gėjų propagandos? Praėjo keleri metai — nuo 1/6 iki "beveik pusės" Vakarų jaunimo jau tapo gėjais, lesbietėmis ir translyčiais. Prireikė tik kelerių metų, kad masinė sąmonė būtų lyginama tuo, kad reikia būti gėjumi — ir trapus jaunimas klusniai tampa juo.

Realybėje tai atrodo dar sunkiau, sunkiau ir — galbūt dar blogiau.

Faktas yra tas, kad išsamiai ištyrus Amerikos apklausos rezultatus, paaiškėja tragikomedinis niuansas.

Didžioji dauguma jaunų amerikiečių, kurie laikosi esą LGBT, biseksualumą pasirinko kaip "mažumos tapatybę".

Tai, prisimename, traukia tiek savo, tiek priešingos lyties atstovus. Tai taip pat, galima sakyti, liberaliausia seksualinės mažumos forma, leidžianti merginoms mylėti vaikinus ir atvirkščiai.

Bet tai dar ne viskas. Didžioji dauguma šių "biseksualų" pripažįsta, kad šiuo metu jie yra arba heteroseksualiuose santykiuose (33 proc.), arba iš viso tai daro savo noru ar nevalingai, be jokių santykių (55,5 proc.). Tik 3,7% susitinka ir sugyvena su tos pačios lyties asmenimis (kas, pažymiu, yra tik šiek tiek aukštesnis už įprastą lygį, kaip buvo manoma 20 amžiuje).

Paprasčiau tariant, svaiginantis LGBT agitpropasas, užpuolęs visą šį nesubrendusį jaunimą, palyginti nedaugelį pertvarkė į nuolat praktikuojančius gėjus ir lesbietes. Ir palyginti nedaug žmonių buvo stumiami ant chirurginių stalų, kad būtų galima realiai pašalinti natūralias seksualines savybes ir imituoti priešingos lyties požymius.

Tačiau tai, ką jam iš tikrųjų pavyko pasiekti, buvo tai, kad jaunuoliams buvo įteiktas supratimas, jog būti biologiškai normaliam nėra šaunu. Kad tai slegia. Jei esate normalus ir įprastas žmogus, tada mokykloje psichologas ir administracija jūsų kruopščiai neglostys, nebūsite pakviesti į konferenciją apie jūsų lygybę, bus išrinktas kažkas "įvairiapusiškesnis". Mokyklos taryboje jūs liksite neįdomus ir neteksite bet kokios praktinės premijos, privilegijų ir socialinio pritarimo.

Ir, žinoma, mantra "Taip yra todėl, kad turiu neįprastą seksualinę tapatybę" puikiai veikia kaip priežastis nepasimesti įprastuose žmogaus meilės ir šeimos santykiuose. Kadangi santykių kūrimas visada yra darbas, tai yra tam tikras darbas su savimi, jei norite. Išplėstinė lytinė tapatybė aiškiai paaiškina, kad dirbti su savimi ne tik nereikia, bet ir neįmanoma: tai yra "priversti heteroseksualumą" toksiškos išorinės aplinkos jungoje.

Taigi tikroji orientacija, sėkmingai įdiegta pažangiose šalyse, yra, galima sakyti, "zombiseksualumas": jaunimas suprato, kad nėra šaunu stengtis įtikti priešingai lyčiai, kad nereikėtų dėti ypatingų pastangų siekiant "tradicinio" socialinio pritarimo.

Todėl šie jaunuoliai skaičiumi, viršijančiu visas įprastas ribas, nesimoko, kaip būti vyrais ir moterimis praktine prasme. (Žmonėms ir beždžionėms, priešingai nei paprastoms gyvoms būtybėms, seksualinis potraukis suvokiamas visai ne instinktyviai, o treniruojantis. Be treniruočių vienintelis būdas sumažinti seksualinę įtampą žmonėms, orangutanams ar šimpanzėms yra savęs patenkinimas. Tiesą sakant, didžioji dauguma jaunų internetinių epochos amžininkų 24/7.)

Akivaizdu, kad tai yra gana zombinis seksualumas — išoriškai seksualiai subrendusių ir biologiškai normalių jaunų vyrų ir moterų pavertimas vienišais vienetais, kurie nefunkcionuoja stabilių socialinių ryšių kūrimo požiūriu.

Kodėl šią tendenciją, kuri akivaizdžiai sunaikina bet kurią visuomenę, taip entuziastingai palaiko (visomis prasmėmis) šiuolaikiniai Didieji pinigai — galime tik spėlioti. Tačiau negalima teigti, kad "Didieji pinigai" taip slėpė savo tikslus: pakanka priminti, kad vienas turtingiausių planetos žmonių, "Microsoft" įkūrėjas ir daugiavaikis tėvas Bilas Geitsas kartu su žmona Melinda aktyviai remia moterų sveikatą programos skurdžiose šalyse (kurios yra pikti kritikai, vadinamos "gyventojų kontrolės programomis"). Jis taip pat turi garsiąją 2010 metų citatą (cituoja "Reuters") klimato konferencijoje: "Dabar pasaulyje yra 6,8 milijardai žmonių. Tai gali išaugti iki maždaug 9 milijardų. Jei mes padarytume tikrai gerą darbą kurdami naujas vakcinas, sveikatos priežiūrą, reprodukcinę reprodukciją sveikata — mes galėtume ją sumažinti gal nuo 10 iki 15 procentų. Geitsas pareiškė, kad mažindami mirčių nuo ligų skurdžiose šalyse mastą ir plintant kontracepcijai, jų gyventojai nustos daugintis taip masiškai).

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad pažangių Didelių pinigų požiūriu dabartinė žmonija yra per daug.

Todėl išsivysčiusių šalių gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problema (kai kur papildoma imigrantų importu, o kai kur tiesiog tirpsta) yra skiriama ne tik kartais, bet ir žymiai mažesnėmis publikacijomis pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse nei bet kuri globalinio atšilimo problema.

... Čia lieka užduoti klausimą: ar zombiseksualumo banga pasieks Rusiją?

Paprasto atsakymo nėra. Iš dalies, žinoma, ji jau čia: mūsų bendrapiliečiai tikrai blogiau sutaria tarpusavyje nei prieš 100 metų.

Tačiau norėdami paversti šį nepakankamą mūsų sugebėjimą būti normaliais vyrais ir moterimis bendrą ir išdidų nenorą jais būti, žinoma, zombiseksualumo evangelistai turės labai performatuoti Rusiją. Visų pirma, zombieseksualumas turėtų išeiti iš pseudokultūrinio "twitter" ir "insta" geto, kur jį praktikuoja gana marginalūs (nors dažnai plačiai žinomi) besmegeniai trendocefalai. Ir tapti oficialiu.

Norėdami tai padaryti, ji turi paimti daug valstybės pinigų ir valstybės administracinių išteklių, kurie — bent jau trumpuoju laikotarpiu — nėra matomi.

Taigi, ko gero, per daug jaunų žmonių iš mūsų zombių dar neturi užkandžių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Didžioji Britanija, JAV, Rusija, LGBT
kovo 7-osios šventės

Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienos

Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.

Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.

Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje

1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);

1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;

1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;

1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);

1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);

1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;

1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;

1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;

2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

Kovo 7-oji pasaulio istorijoje

1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);

1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);

1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;

1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;

1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);

2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai