Kariai iš tarptautinio NATO bataliono Estijoje

NATO-2030: kur veda aktyvi Vakarų aljanso veikla Baltijos šalyse

(atnaujinta 23:50 2021.02.23)
Griaunamasis Šiaurės Atlanto aljanso vaidmuo Rytų Europos valstybėms tampa akivaizdus dėl nepagrįsto karinės veiklos išplėtimo netoli Rusijos sienų Baltijos jūroje — oro patruliavimo, sausumos pajėgų ir karinio jūrų laivyno pratybų, kovinių grupių dislokavimo

Didėjantis karinio bloko aktyvumas "rytiniame flange" arba "rytiniame fronte" verčia Rusiją imtis atsakomųjų priemonių.

Vasario 17–18 dienomis NATO gynybos ministrai aptarė aljanso karinio aktyvumo prie Rusijos sienų finansavimo išplėtimą. Priminsiu, kad blokas oficialiai Rusiją laiko pagrindine karine grėsme savo saugumui iki mažiausiai 2030 metų. Nuo 2019 metų bendras NATO biudžetas viršija vieną trilijoną dolerių (Rusijos gynybos biudžetas — 42 milijardai dolerių, 11 vieta pasaulyje). Tuo pačiu metu pagrindinis ateinančių dešimties metų aljanso prioritetas išlieka Europos šalių karinių išlaidų augimas ir naujų ginklų, daugiausia Amerikos gamybos, pirkimas.

Logiška manyti, kad "Rusijos agresijos" priešinimosi atmosferoje Baltijos valstybės "priešakinėje pozicijoje" tiesiog maudosi aljanso gynybos investicijose ir neturi laiko įvaldyti naujausių amerikiečių ginklų. Neatsitiktinai "didžiosios" ministrų telekonferencijos fone Latvijos, Lietuvos ir Estijos ginkluotųjų pajėgų vadai siaurame rate aptarė trišalio bendradarbiavimo ir bendro nacionalinių kariuomenių vystymo klausimus.

Trijų Baltijos šalių kariniai prioritetai yra panašūs: sausumos pajėgų manevringumo, oro gynybos pajėgų, žvalgybos ir paramos ugnimi vystymas. Tuo pat metu kiekviena valstybė turi savo biudžetus ir gynybos statybos akcentus. Trys Latvijos, Lietuvos ir Estijos karinio bendradarbiavimo ramsčiai yra Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), Baltijos šalių karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET). Kad objektyviau įvertintų NATO strategiją ir potencialą Baltijos šalių karinių veiksmų teatre, būtina atidžiau pažvelgti į "pafrontinių" respublikų solidarią karinę galią ir taktiką — neatsižvelgiant į regione dislokuotą tarptautinį kontingentą, kuriame yra maždaug 5000 kariai.

Kadrai nusprendžia viską

Daugiatautis Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL) rengia vadovavimo kadrus (nuo vyresniųjų seržantų iki vyresniųjų karininkų) Latvijos, Lietuvos ir Estijos ginkluotosioms pajėgoms. Bendras veikiančių karių skaičius trijose Baltijos šalyse yra šiek tiek daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, todėl profesionalui kamufliaže greitas pakilimas karjeros laiptais nėra garantuotas.

Sunku spręsti apie NATO taktikos ir standartų dėstymo lygį, nes Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje nėra nei vieno tanko, kovinio lėktuvo ar tikrai kovinio laivo (traleriai ir patruliniai kateriai yra pagalbiniai Karinių jūrų pajėgų įrankiai). Tačiau ideologinis užsigrūdinimas Baltijos koledže yra nustatytas aukščiausiu lygiu. Štai tik kelios pozicijos iš karo mokymo įstaigos tinklalapyje rekomenduojamos literatūros sąrašo: "Putinas prieš žmones: pavojinga susiskaldžiusios Rusijos politika", "Kelias į nelaisvę: Rusija, Europa, Amerika" , "Rusiškas karo supratimas: ribos tarp karo ir taikos ištrynimas".

Koledžo klausytojai taip pat gali dalyvauti kasmetinėje konferencijoje apie Rusiją (kuri vyks kovo 4–5 dienomis). Šį kartą jos tema yra "Atsakas Rusijai pasaulyje su daugybe grėsmių". Specialistai iš Baltijos šalių, Didžiosios Britanijos ir JAV pateiks pranešimus apie "putinizmą" ir tamtikrą "globalią Antirusiją". Atkreipkime dėmesį, kad Baltijos koledže rengiami daugiausia karo specialistai, o ne politiniai darbuotojai ar politologai. Atkaklus klausytojų zombavimas antirusiškos tematikos medžiaga palieka įspūdį, kad aukščiausia karo tarnybos prasmė Baltijos šalyse yra ne profesionalumas su meile tėvynei, o išskirtinai neapykanta kaimyninei Rusijai. Be to, šioje atmosferoje mokomi visi — būsimi seržantai, karininkai, valstybės valdininkai ir kitų šalių kariškiai.

2021 metais Baltijos gynybos koledžo aukščiausiųjų vadų kurse (akademinis lygis) mokosi 19 studentų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Gruzijos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos. Anksčiau vyresniųjų seržantų vadų kursas suvienijo kariūnus iš dešimties šalių. Taigi, dalyvaujant JAV armijos karo koledžui, Kembridžo universitetui ir kitiems preišakinės patirties centrams, formuojasi "derama partnerystė" ir kiti šalutiniai NATO buvimo Rytų Europoje padariniai. Kokius ginklus gaus absolventai, be ideologijos?

Sinergetinė koncepcija

Nuo 1998 metų egzistuoja Baltijos šalių karinė jūrų eskadra (BALTRON), kuriai tenka vadovauti paeiliui.

Minsko srities poligone savaeigis artilerijos dalinys (ACS) Msta-S
© Sputnik / Евгений Биятов

Žinoma, kad eskadra — tai operatyvinė formuotė kariniame jūrų laivyne, skirta operatyviniams koviniams uždaviniams spręsti jūrų ir vandenynų karinių veiksmų teatruose. Kad suprastų mastą: klasikinį jūrų eskadrą sudaro raketų kreiseriai, dideli priešpovandeniniai laivai, eskadriniai minininkai (dešimtys vėliavų). BALTRON karinę jūrų eskadrą sudaro priešmininės apsaugos padaliniai su maksimaliai galima sudėtimi iš 14 senų minų tralerių. Pagrindinė paskirtis — valyti farvaterį nuo minų (tarnautojo vaidmuo vyresniems partneriams). Oficialiais duomenimis, "uodinė" eskadra sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS", "SQUADEX". Ir vis dėlto ši eskadra (faktiškai — reidinių tralerių brigada) gali tik pasvajoti apie tolimas kampanijas, jūrų mūšius. Spręskite patys: Latvijos karines jūrų pajėgas sudaro šeši naudoti minų traleriai ir tuzinas patrulinių ir saugos katerių. Lietuvos karines jūrų pajėgas — keturi minų traleriai ir keturi patruliniai kateriai. Estijos karines jūrų pajėgas — keturi minų traleriai ir du patruliniai kateriai. Neskaičiuojant pagalbinių laivų (logistinė parama).

Tačiau pagrindinė Vilniaus, Rygos ir Talino problema šiandien ir perspektyvoje — agresyvi NATO antirusiška darbotvarkė, galimas patrankų mėsos vaidmuo. Neatsitiktinai aljansas nusprendė padidinti finansavimą kariniam aktyvumui rytiniame flange.

Vakarai atvirai naudojasi kontroliuojamomis Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijomis, kad paruoštų placdarmą agresijai. Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET) yra figos lapas, kuris neslepia JAV strateginių bombonešių uždavinių prie Rusijos sienų. Padėtis Rytų Europoje yra įtempta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po derybų su kolega iš Suomijos Pekka Haavisto pareiškė, kad NATO įtampos eskalavimą perkelia į Baltijos jūros dangų. Anksčiau NATO paskelbė apie naujų RQ-4D bepiločių orlaivių pasirengimą žvalgybai netoli Rusijos Federacijos sienų — ir Maskva apkaltino JAV situacijos destabilizavimu.

Didžiausios aljanso karinės pratybos "Defender Europe 2021" vyks gegužės – birželio mėnesiais 12 valstybių teritorijoje — nuo Baltijos jūros iki Balkanų, dalyvaujant daugiau kaip 30 tūkstančių karių iš 26 NATO valstybių narių ir partnerių (Jungtinės Valstijos atsiųs didelį kontingentą į Europą iš Šiaurės Amerikos). Rusija ir Baltarusija pradėjo pasirengimą "atsakomosioms" strateginėms pratyboms "Vakarai-2021".

Prancūzijos interneto leidinys "AgoraVox" su nerimu pažymi: "Šiemet dvi milžiniškos karinės mašinos — NATO iš vienos pusės, Rusija ir Baltarusija iš kitos pusės — susidurs beveik kaktomuša... Yra per daug požymių, kad mes stebime labiausiai galimas didelio karo kontinente scenarijų".

Tuo pačiu metu nematomas savarankiškas Baltijos šalių karinis-politinis vaidmuo, Latvijos, Lietuvos, Estijos vyriausybės ir tautos yra pasmerktos tapti pėstininkais vyresnių NATO partnerių žaidime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Baltijos šalys, Rusija
Bellingcat įkūrėjas Eliotas Higinsas, archyvinė nuotrauka

Melagienų fabrikas ir tikri jo savininkai

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
"Bellingcat" pastaruoju metu vėl atsidūrė naujienose. Personažas, kurį žiniasklaida reklamuoja kaip jo kūrėją, "Eliotas Higinsas" išleido knygą

Jo kolega "Hristo Grozev", dar žinomas kaip "Morisas Rakushitskis", pažadėjo naujų apreiškimų. Šių apreiškimų kaina jau seniai žinoma — klastotės apie Donbase numuštą "Boeing", apie cheminę ataką Gutoje, apie Skripalių ir Navalno apnuodijimą niekada nesivargino patikimumu.

Apie šiuos prasimanymus rimtai kalbėti neįmanoma — jie tiesiog kompromituoja tiriamosios žurnalistikos žanrą. Daug įdomesnis yra pačio "Bellingcat" pagrindas. Kaip atsirado šis netikras fabrikas?

2010 metų pradžioje JAV karinės žvalgybos Afganistane vadovas Maiklas Flinas paskelbė įdomų pranešimą "Fixing Intel".

Partizaninis karas kėlė iššūkius, su kuriais nerangios žvalgybos struktūros negalėjo susidoroti. Flinas ir jo bendraautoriai pakvietė kolegas imti informaciją iš visų, kurie buvo pasirengę ja dalytis — vietinių gyventojų, žurnalistų, NVO ir moterų organizacijų atstovų, JT darbuotojų, pilietinių aktyvistų.

Reikėjo informacijos ne tik apie kariuomenę, bet apią viską, kas vyko šalyje. Kartu išslaptinti viską, kas įmanoma, gausiai pateikiant surinktą informaciją NATO sąjungininkams, žurnalistams, NVO, apskritai visiems.

Teisingai suformuota ir paduota informacija tapo ginklu. Ji vietos gyventojams parodė, kaip okupantai jais rūpinasi, atplėšdami gyventojus nuo partizanų. Iš išorės tai leido pademonstruoti ryškų Amerikos demokratijos įvaizdį, kuris atnešė teisėtvarką į Vidurinius Rytus. Specialiai atrinkti analitikai turėjo rūšiuoti informaciją — Flinas patarė išrinkti "talentingiausius ir alkaniausius". Jie turėjo pastebėti visas smulkmenas, mokėti dirbti su geolokacija ir su atviraisiais šaltiniais. Apibendrindami, autoriai citavo amerikiečių žvalgybos veteraną Samuelį Vilsoną: "90% informacijos", — manė buvęs JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas, gaunama iš atvirų šaltinių. <...> Tikrasis žvalgybos herojus yra Šerlockas Holmesas, ne Džeimsas Bondas".

Maždaug tuo metu britų armijos karininkas Bobas Seeley tarnavo Afganistane. Anglijos laikraščiai jį vadina skautu, tačiau jokių įrodymų nepateikiama. Galbūt nuo 2008 iki 2017 metų Irake, Afganistane, Libijoje ir Sirijoje Bobas Seeley tikrai buvo užsiėmęs kuo nors kitu.

Nors ir dabar, tapusi viešoju politiku, Seeley elgiasi kaip Štirlicas. Jis nepaskelbė nė vienos nuotraukos, kurioje būtų įamžinti jo artimieji, tėvai ar paslaptinga žmona. Perų knygoje jo žmona įvardinta kaip "Nata Rasimas", tačiau informaciniame lauke jos pėdsakų nėra. Seeley visur pasirodo vienas ir, beje, aktyviai kovoja už homoseksualų teises.

Jo biografija savaip įdomi. Seeley kilęs iš kilmingos šeimos, kuri prieš šimtmetį buvo viena turtingiausių Anglijoje. Jo kilmė skamba kaip eilėraštis — ten vien baronai, baronetai, valdytojai, ministrai, parlamentarai. Visi sūnūs mokėsi Harrow mieste, kartais Vinstonas Čerčilis ar princas Filipas tampdavo krikštatėviais. Neseniai Seeley tapo susijęs su aktoriumi Benediktu Kemberbeču, taip pat garsiu aristokratu. Kaip didžiausią Wight salos žemės savininką, vietiniai 2017 metais Seeley išrinko į Parlamentą pagal šeimos tradiciją. Ten konservatorių parlamentaras propaguoja agresyviai antirusišką darbotvarkę.

Baigęs Harrow, 1990-ųjų pradžioje Bobas Seeley dirbo stringeriu posovietinėje erdvėje. Jis rašė pranešimus iš Kijevo, Tiraspolio, Čečėnijos. Pagrindinis jo darbdavys buvo "The Times".

2012 metų pradžioje internete pasirodė tinklaraštis "Juoduko Mozės". Tai Franko Zappos dainos pavadinimas. Seeley mėgsta roko muziką, kurį laiką netgi dirbo Didžiosios Britanijos MTV ir gražiai groja gitara.

Vėliau žiniasklaida "Juoduką Mozę" pavadins "puikiu tinklaraštininku", tačiau iš tikrųjų jo skaityti yra absoliučiai neįmanoma. Tai tik laikraščių straipsnių rinkinys — nuobodus, monotoniškas, nejuokingas.

Pirmą kartą "Mozė" aptarė asmens duomenų vagystės iš Ruperto Murdocho skandalą. Tada visuomenei kilo rimtų įtarimų, kad Australijos žiniasklaidos magnatui dirba korumpuoti žvalgybos pareigūnai. Tinklaraštis "Mozė" stropiai nukreipė skaitytojus nuo šios temos, visas rodykles nukreipęs į Scotland Yard. Tačiau niekas jo neskaitė. Vienas ar du komentarai — maksimumas, kurio sulaukdavo "puikus tinklaraštininkas" iš savo auditorijos.

Po kurio laiko "Mozė" pereina prie Sirijos temos. Neatrastas tinklaraštininkas, matyt, daro tai, ką turėjo padaryti "gabus ir alkanas" analitikas Flinas ataskaitoje. Jis peržiūri į YouTube įkeliamus vaizdo įrašus iš Sirijos ir aptarnauja juos įrėmindamas tinkamus pavadinimus. Pvz .: "Apie tuziną negyvų kūdikių su žaizdomis тгщ šrapneliщ!"

Tačiau tinklaraštininkas neanalizuoja informacijos, bet iškart viską pritaiko prie atsakymo. Jis vienareikšmiškai kaltina Sirijos valdžią dėl Hulos tragedijos, nors tolesnis tyrimas parodė, kad žudynes įvykdė kovotojai. Tai visai ne intelektas, o gryna, distiliuota propaganda.

Tada jį "surado" ir pristatė visuomenei "The New York Times" karo korespondentas, buvęs jūrų pėstininkas, kuris vienu metu vadovavo laikraščio Maskvos biurui CJ Chivers. Jis skelbia ginklų eksporto iš Kroatijos į Siriją tyrimą. Jo straipsnyje teigiama, kad medžiagą pateikia tinklaraštininkas, rašantis slapyvardžiu Juodukas Mozė. Iš tikrųjų jo vardas yra "Eliotas Higinsas".

Didžiosios Britanijos ir Amerikos žiniasklaida pradeda reklamuoti Eliotą Higinsą. "Kuklus akiniuotas žmogus", "inteligentiškas botanikas", "geekas" — ir tuo pačiu jis atskleidžia Sirijos režimo "nusikaltimus". Šis vardas nuorod į garsųjį poetą, pavardė panaši į "Pigmaliono“ šou herojų — labai lengva įsiminti. Tačiau, nepaisant to, kad Higinsas aštuonerius metus pozavo žiniasklaidoje, apie jo tėvus nieko nežinoma. Taigi jo vardą ir pavardę galima lengvai sugalvoti — highly likely, kaip mėgsta sakyti mūsų partneriai.

Nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų gyvena Lesteryje su žmona turke ir dviem vaikais. Visiškai nesuprantama, kaip jis uždirbo pinigus, jei tiesiogine to žodžio prasme ištisas paras leisdavo YouTube. Kas sumokėjo už jo būstą ir pragyvenimo išlaidas — nejaugi ne visą darbo dieną pašte dirbanti žmona?

Ir kaip bakalauro studentas, kuris buvo išmestas iš visų darbų, nemokėjo jokių užsienio kalbų, netarnavo armijoje ir, jo paties pripažinimu, "susigaudo ginkluose ne geriau nei bet kuris "X-Box" žaidėjas" staga virto profesionaliu karo analitiku?

Buvo daug dalykų, kurių pats Higinsas negalėjo paaiškinti. 2013 metais jam simpatizuojantis "New Yorker" korespondentas paklausė, kodėl jis pasirinko šį vardą savo tinklaraščiui. "Netyčia", — atsakė tinklaraštininkas.

"Bellingcat" buvo įrašytas Higinso vardu, o jame ėmė rodytis nauji antirusiški "apreiškimai". Nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas įrodymais. Tačiau kiekvienas tapo pretekstu vykdyti informacinius išpuolius prieš Rusiją ir paskesnes sankcijas.

Per šį laiką Bobas Seeley tapo visuomenės politiku ir garbingu karo analitiku. Parlamentaras kuria vis daugiau karingų tekstų. Po "Brexit" Didžioji Britanija pagal jo planą turėtų tapti "globali" — tai yra primesti savo valdymą visiems "partneriams". Seeley paskyrė Rusijai savo pagrindinio priešo vaidmenį. Jis susiedavo visas savo baimes su Rusija — tai Rusija siunčia savo šnipus, tai užsiima dezinformacija, tai apskritai "veda prieš mus trečią pasaulinį karą ir laimi!".

"Dešimt būdų apsisaugoti nuo agresyvios Rusijos", "Penkiasdešimt Rusijos instrumentų hibridiniame kare prieš Vakarus" — Seeley akivaizdžiai turi kažkokią nesveiką fiksaciją Rusijos tema. Kažkas jam tikriausiai nutiko 90-aisiais posovietinėje erdvėje.

Kaip karo analitikas, jis plėtoja "netradicinio karo" temą — tai yra dezinformaciją, propagandą, provokacijas, aktyvius įvykius socialiniuose tinkluose. Būtent tai daro "Bellingcat".

Seeley padarė politinį pasirodymą 2018 metais. Jis surengė "Bellingcat" spaudos konferenciją parlamente apie Skripalių istoriją. "Štai mūsų šiuolaikinis Šerlokas Holmsas, — supažindino kolegas su Higinsu ir Grozevu, — jų skaitmeniniai detektyviniai tyrimai yra tiesiog unikalūs".

Nuo tada parlamentaras atvirai tarnavo "Bellingcat". Jis supažindino Eliotą Higinsą su "Atlantic Council" ir Kembridžo Henrio Džeksono draugija — agresyviausi rusofobiškų idėjų centrai. Dievas žino, kokius santykius palaiko "geekas iš Lesterio" ir aristokratas iš Vaito salos, tačiau labiausiai juos jungia jų neapykanta Rusijai.

Įdomu tai, kad vienas ryškiausių Bobo Seeley protėvių, generolas Džonas Seeley, pirmasis baronas Mottistone'as, visą gyvenimą draugavo su Čerčiliu, užėmė aukštus postus šalyje ir tuo pat metu, nuvykęs į Vokietiją, buvo visiškai sužavėtas fiureriu: "Ponas Hitleris, — sakė jis grįžęs pas Anglijos perus — visiškai sąžiningas, nuoširdus ir nesavanaudiškas". Tikriausiai Hitlerio "Drang nach Osten" idėją paveldėjo Seeley.

Jo kolegos "Bellingcat", paslaptingojo žiniasklaidos vadovo Hristo Grozevo, globėjas taip pat neturi gerų jausmų mūsų šaliai. Karlas iš Habsburgų-Lotaringijos, su kuriuo Grozevas draugavo visą gyvenimą, iki šiol traumuotas dėl savo protėvių turto praradimo. Tapęs Habsburgų namų vadovu, jis, skirtingai nei tėvas, neatsisakė savo teisių į imperijos žemes. Jam posovietinė erdvė yra prarasta tėvų tėvonija. Beje, Habsburgo žmona Francesca Thyssen yra legendinio vokiečių pramonininko, kuris dosniai rėmė Hitlerio atėjimą į valdžią ir jo ginklus, anūkė.

Elito šeimoms klanams Vakaruose limitrofų teritorijos aplink Rusiją yra tiesiog niekieno žemė, medžioklės plotai. Vietiniai gyventojai, nepaisant jų progresyvumo ar atsilikimo, yra tik augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Tokie įrankiai kaip "Bellingcat" yra puikus ginklas hibridiniam karui.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusofobija, Rusija, žiniasklaida, melagingas pranešimas
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje