Tankas T-14 Armata

Rusijos gynybos pramonės naujovės parodoje Emyratuose

(atnaujinta 14:01 2021.02.22)
Rusija kontroliuoja maždaug trečdalį pasaulio ginklų rinkos, ir pristato pagrindines gynybos pramonės naujoves didžiausioje tarptautinėje gynybos parodoje "IDEX 2021" Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje vasario 21-25 dienomis

Vienintelė Rusijos ekspozicija ginklų salone "IDEX 2021" užima apie 1200 kv. metrų ir talpina daugiau nei 400 karinės technikos pavyzdžių. Tai galingi argumentai ginče su aukštųjų technologijų priešininku, geriausi atsakai į šiuolaikines grėsmes ir saugumo iššūkius sausumoje, jūroje ir ore (įskaitant smogiamųjų dronų neutralizavimą).

Abu Dabyje pirmą kartą užsienyje vyks naujausio Rusijos tanko T-14 "Armata", vienintelio pasaulyje trečiosios pokarinės kartos tanko, prezentacija. Mašina turi aukščiausią apsaugos nuo didelio tikslumo ginklų laipsnį, gali integruotis į taktinės jungties valdymo automatinę sistemą, buvo išbandyta bepiločiu režimu. Anksčiau Sputnik pranešė apie T-14 eksporto perspektyvas. Užsienio ekspertai galimais tanko "Armata Armata" pirkėjais vadina Indiją, Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Egiptą ir Alžyrą. Parodoje "IDEX-2021", be naujausio tanko, koncernas "Uralvagonzavod" turi dar vieną premjerą — universalią šarvuotą inžinerinę mašiną.

Pirmą kartą regione pristatomi: šarvuotis ir pėstininkų kovos mašina, pagaminti unifikuotos ratinės platformos "Bumerang" pagrindu, tolimojo nuotolio zenitinių raketų sistema "Antej-4000" ir naujausias vidutinio nuotolio zenitinių raketų kompleksas "Viking".

Rusijos gynybos pramonės kompleksas dinamiškai plėtoja nepilotuojamų aparatų tematiką. "Rosoboroneksport" pasaulio rinkoje sėkmingai reklamuoja žvalgibinį smogiamąjį kompleksą "Orion-E", kuris laikomas Turkijos "Bayaraktar TB-2" "klasioku" ir labai domina užsienio specialistus. Abu Dabyje taip pat pateikiama medžiaga apie garsųjį Rusijos nepilotuojamą kompleksą "Orlan-10E".

Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika yra pagrindiniai ginklų klientai rinkoje, jiems atitenka bevek trečdalis visos rinkos apimties. Rusijos ginklai čia gerai žinomi ir yra labai paklausūs. "Rostech" generalinio direktoriaus Sergejaus Čemezovo duomenimis, 2020 m. regiono šalims atitiko daugiau nei 50% visų "Rosoboroneksporto" tiekimų. "IDEX" yra svarbiausia tarptautinė platforma keistis patirtimi ir technologijomis, naujų partnerystės ryšių formavimui.

Nesunaikinama šarvuotoji technika

Iš Rusijos šarvuotų mašinų Abu Dabyje pristatomi modernus tankas T-90MS, modernizuotas tankas T-72 ir tankų palaikymo kovinė mašina (BMPT), "Taifun" ir "Tornado" šeimų šarvuotų automobilių modeliai. Koncerno "Uralvagonzavod" ekspozicijoje taip pat yra sunkiųjų liepsnosvaidžių sistema TOS-1A, 155 mm kalibro savaeigė haubica 2S19M1-155, įvairūs nuotolinio valdymo koviniai moduliai su nuo 7,62 mm iki 57 mm kalibro kulkosvaidžių- patrankų ginkluote.

Anksčiau paminėta universali šarvuota inžinerinė mašina yra įdomi tuo, kad ji skirta inžinerijos darbams kovos sąlygomis ir tuo atveju, jei priešas naudoja masinio naikinimo ginklus. Naujovė sujungė savyje iš karto trijų inžinerinių mašinų galimybes: šarvuotos remonto ir evakuacijos mašinos, inžinerinės mašinos, skirtos daryti praėjimus griuvėsiuose, ir šarvuotos išminavimo mašinos.

Koncerno "Uralvagonzavod" produkcija tradiciškai yra labai paklausi tarptautinėje ginklų rinkoje. Neseniai koncerno generalinis direktorius Aleksandras Potapovas pabrėžė: "Mes tikimės didelio susidomėjimo parodoje pateiktais pavyzdžiais iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalių pusės. Visoms gynybos pramonės įmonėms "IDEX" nuolat yra viena iš svarbiausių parodų, ir mūsų produkcija tradiciškai užima joje deramą vietą".

Nepilotuojami bestseleriai

Šiandien Rusija turi visą eilę efektyvių žvalgibinių ir smogiamųjų bepiločių orlaivių (įskaitant šaudmenis -"kamikadzė"). Pasaulinėje ginklų rinkoje yra didelis susidomėjimas tokiais gaminiais. Rusijos gamintojai pasiekė žymios sėkmės kurdami "baražuojančius šovinius", kurie kai kuriomis savybėmis aplenkia užsienio konkurentus.

Sirijoje išbandyti smogiamieji bepiločiai "KUB" ir "Lancet" yra žymiai pigesni nei valdomos raketos ir praktiškai nematomi radarams. Vyksta nepilotuojamo "Korsar" bandomoji eksploatacija kariuomenėje, ir pagrindinis konstravimo biuro "Luch" gamintojas jau yra pasirengęs pradėti masinę gamybą, įskaitant eksportuojamą "Korsar-E" versiją. Atkreipkime dėmesį, kad bepiločių sukurimui naudojamos tik Rusijos bazė ir komponentai, o tai garantuoja aukšto lygio apsaugą nuo neteisėto išorinio kišimosi į technikos veikimą ir nepriklausomybę nuo eksporto tiekimo.

Rusijos prioritetas yra aprūpinti bepiločiais įvairius Rusijos kariuomenės tipus, tačiau didelė paklausa pasaulio rinkoje jau šiandien garantuoja tarptautinę komercinę Rusijos gynybos pramonės komplekso produkcijos sėkmę.

Neprieinamos oro gynybos sistemos

Abu Dabyje "Rosoboroneksport" pirmą kartą rodo oro gynybos sistemą "Antej-4000", zenitinių raketų kompleksą "Viking" ir zenitinių raketų kompleksą "Tor-E2". Taip pat pristatomos unikalios oro gynybos sistemos — S-400 "Triumf" ir zenitinių raketų kompleksas "Tor-M2KM", antidronų kompleksas "Kupol-PRO".

Kad suprastų technologinį lygį, zenitinių raketų kompleksas "Viking" yra komplekso "Buk-M3" (kuris visai neseniai pradėtas eksploatuoti Rusijos armijoje) eksporto versija. Palyginti su gerai žinomu "Buk-M2" kompleksu, šaudymo nuotolis padidintas pusantro karto (iki 65 km), o vienu metu apšaudomų taikinių skaičius padidintas iki šešių (kiekvienam savaeigiam įrenginiui). Parengtų paleidimui valdomų zenitinių raketų, esančių dviejų kovinių vienetų šaudymo pozicijoje, skaičius padidėjo nuo 8 iki 18. "Viking" buvo sukurtas atsižvelgiant į pasaulinės rinkos reikalavimus, ir jo techninės savybės leidžia kompleksą maksimaliai pritaikyta užsienio klientų prioritetams. "Viking" vadavietė yra susieta su standartine radarų stotimi ir su kitais radarais (įskaitant užsienio gamybos radarus). Numatoma galimybė savarankiškai naudoti šaudymo vienetus ir net atskirus savaeigius šaudymo įrenginius, o tai padidina bendrą ginamą plotą ir pridengiamų objektų skaičių.

Rusijos stende Abu Dabyje taip pat pristatomi aviacijos technikos modeliai — daugiatikslio supermanevringo naikintuvo Su-35 ir sraigtasparnio Mi-38T, galinčių žymiai padidinti bet kurios šalies aviacijos grupės kovinį potencialą. "IDEX 2021" metu "Rosoboroneksport" specialistai surengs derybas su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos karinės-politinės vadovybės bei verslo bendruomenės atstovais. Parodos atidarymo išvakarėse Pakistanas ir Rusija gynybos srityje pasirašė keletą sutarčių, Islamabadas gaus Rusijos oro gynybos sistemas ir prieštankinius kompleksus. "Rosoboroneksport" užsakymų portfelyje yra sutartys 50 mlrd. dolerių sumai. Aukštųjų technologijų ir tobulas Rusijos ginklas tęsia pergalingą žygį po planetą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
paroda, Jungtiniai Arabų Emyratai, ginklai, Rusija
ES vėliavos

Ar europiečiai subrendo būti nepriklausomi

(atnaujinta 19:25 2021.03.06)
Rusija vėl svarsto galimybę palikti Europos Tarybą, į kurią įstojo lygiai prieš ketvirtį amžiaus

Formaliai ši organizacija nėra susijusi su Europos Sąjunga — ET apima 47 valstybes, 20 daugiau nei ES. Bet šalys, nepriklausančios Vakarų orbitai, tarp jų iš esmės tik dvi — Rusija ir Turkija.

Be Rusijos Europos Taryba iš tikrųjų neteks prasmės — tačiau ir dabar, kai ji vis labiau virsta Vakarų spaudimo Rusijai instrumentu, Rusijos susidomėjimas ja katastrofiškai mažėja. Kodėl Rusijai reikalinga tarptautinė organizacija, veikianti kaip viršvalstybinė organizacija, bandanti ne tik apriboti šalies suverenitetą, bet ir primesti, diktuoti kitų taisykles?

Kaip platforma santykiams užmegzti, dialogas su Europa? Na, todėl būtina ir įmanoma lygiomis sąlygomis kalbėtis su ja kitais formatais — jei tariamai įprasti reiškiniai pavirs atvirai priešiškais.

Tačiau norint užmegzti santykius tarp Rusijos ir Europos, derėtų suprasti, kur link Europa eina: vis didesnės integracijos į vieną supervalstybę link — ar greitai grįš nacionalinių valstybių laikas? Reikia naujų Rusijos ir Europos formatų, ar strategiškai teisingiau būtų sutelkti dėmesį į dvišalius santykius su kiekviena Europos šalimi?

Europos elito nuotaika suprantama — kol kas dauguma jų plėšosi už Europos integracijos gilinimą. Ginčai daugiausia kyla dėl to, kokia suvereni turėtų būti suvienyta Europa: likti suvienytų Vakarų dalimi, jaunesniuoju partneriu net ne JAV, o Atlanto viršvalstybiniame projekte, ar prisiimti visą atsakomybę už savo likimą?

Nėra vienybės — jau nekalbant apie tai, kad kai kurie elitai paprastai priešinasi dabartiniam ES keliui (kuris neišvengiamai veda prie nacionalinių valstybių išnykimo), reikalaudamas, kad stipri Europa galėtų susidėti tik iš stiprių suverenių valstybių. Laikui bėgant, nesutarimai tik stiprės — juo labiau, jei santykiai su Rusija (kurie iš tikrųjų yra pagrindinis Europos nepriklausomybės rodiklis) ir toliau blogės veikiami viršvalstybinių, visos Europos struktūrų, taip sustiprindami nacionalistų pretenzijas globalistams. 

Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka
© CC BY 3.0 / Alma Pater / Посольство Российской Федерации в Литовской Республике. Ул. Латвю 53/54

Europiečiai pirmiausia turi išsiaiškinti savo supratimą apie vieningą Europą ir jos ateities vaizdą, bet ar jie tai sugeba? Ar jie bent supranta, ką jie kuria v ne tarp globalistiškai nusiteikusios elito dalies, kuri tiesiogiai ragina atsisakyti nacionalinio, o ne europiečių (kodėl ne visuotinio?) prado, bet tarp paprastų europiečių? Antradienį paskelbta visuomenės nuomonės apklausa suteikia atsakymą į šį klausimą.

Europiečių  Prancūzijos Jeano Jaureso fondo ir Vokietijos Friedricho Eberto fondo užsakymu bendrovė "Ipsos" atliko aštuonių šalių gyventojų apklausą, kurioje gyvena trys ketvirtadaliai visų ES gyventojų) buvo klausiama tik apie suverenitetą, tačiau to pakanka  tam, kad būtų galima suprasti nuotaikų skirtumą.

Apklausos duomenys patvirtina, kad dabartinė ES yra naudinga vokiečiams ir jiems tinka. Todėl vokiečiai yra patenkinti, tačiau prancūzai ir italai — ne. 57 proc. vokiečių mano, kad ES yra suvereni, o 64 proc. prancūzų nesutinka.

Jau nekalbant apie tai, kad pats dviejų tautų suveriniteto suvokimas yra labai skirtingas: vokiečiams tai yra "nepriklausomybė", o prancūzams — "karališkoji galia" ir valdžia. Nenuostabu, kad prancūzai pačią suvereniteto sąvoką laiko pasenusia, (kaip ir italai, kurių pozicijos paprastai yra artimos prancūzams) mano, kad žodžių "suverenitetas" ir "Europa"  apskritai nereikėtų vartoti kartu. 41 proc. prancūzų jį vertina teigiamai, palyginti su 63 proc. vokiečių.

Pasirodo, kad dauguma vokiečių sieja save su Europa ir suvereniteto sampratą perkelia iš nacionalinio lygmens į europinį, o daugumai prancūzų, italų (ir ispanų) suverenus vis dar reiškia nacionalinis. Nenuostabu, kad jie nepatenkinti dabartine Europos Sąjunga ir laiko ją nepakankamai suverenia, nes ji ne tik neturi geopolitinės nepriklausomybės, bet yra Vokietijos projektas.

Tuo  tarpu patys vokiečiai, stebėtinai (jei atsižvelgtume į kitų apklausų duomenis, pavyzdžiui, apie požiūrį į Ameriką), Europos Sąjungą laiko nepriklausoma, tiesą sakant, užmerkdami akis jos ribotą suverenitetą užsienio politikoje. Atrodo kaip taip gali būti, kad pati Europos integracija pakeičia daugumos Vokietijos visuomenės kovą dėl nacionalinio suvereniteto. Tai yra, vokiečiai nusprendė atsikratyti amerikiečių (ir šį norą užfiksuoja visos apklausos) ne Vokietijos formatu, bet iš karto visos Europos Sąjungos mastu.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Juokinga tai, kad Rytų Europos šalys (o apklausoje dalyvavo lenkai, rumunai ir lietuviai) šiuo atžvilgiu tapo dar labiau "vokiečiais" nei patys vokiečiai — tarp jų buvo daugiausia tų, kurie laiko dabartinę ES suverenia: 65 , 63 ir 56 proc. 

Iki šiol vokiečiams pavyko išlaikyti aplink save Europą — "Brexit" naudingas vokiečių Europos integracijos planams. Nors akivaizdu, kad anglosaksai laikys pirštą ant pulso ir darys viską, kad suvienyta Europa ne tik išliktų ištikima Atlanto vakarų dalimi, bet ir tramdytų Vokietijos stiprėjimą, remiant visoms Berlynu nepatenkintoms šalims. 

O vokiečiai dės viltis tiek į euroskeptikų ir nacionalinių vyriausybių nesutarimus, tiek į tolesnės europiečių integracijos idėjos palaikymą. Iš tiesų, atsakydami į klausimą, ar būtina stiprinti Europos suverenitetą, 73 proc. apklaustųjų pasakė "taip" — net prancūzai ir italai čia sutarė su vokiečiais. Taip, jie turi skirtingas vieningos Europos vizijas, ypač jos vidinę struktūrą ir jėgų pusiausvyrą tarp ES ir nacionalinių vyriausybių, tačiau bet kokiu atveju jie nori matyti ją nepriklausomą tarptautiniuose reikaluose. Ką tai reiškia Rusijai?

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Tai, kad pagrindinė kova už Europą vyksta viduje — ir vis dar susivienijusiuose Vakaruose. Kuris iš trijų Europos ateities variantų — vis labiau centralizuota ES kaip Vakarų dalis, suvereni Europos Sąjunga ar pusinės eliminacijos laikas (integracijos silpnėjimas) — išsipildys vidutinės trukmės laikotarpiu, pirmiausia priklauso nuo pačių europiečių (tiksliau, nuo vidinės elito kovos).

Visos galimybės yra naudingos Rusijai, išskyrus pirmąją, ir ji yra vienintelė, kuriai įgyvendinti būtina palaikyti labiausiai konfliktiškus Rusijos ir Europos santykius. To nereikia nei rusams, nei europiečiams — bet Rusija nesieks priversti ir draskytis, be to, jokia trečioji jėga negali turėti įtakos Rusijos pozicijai. Tačiau europiečiams teks apsispręsti — ne dėl Rusijos, bet dėl savo sampratos ir, svarbiausia, noro įgyti suverenitetą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europos Taryba, Rusija, nepriklausomybė, Europa
Raudonoji aikštė

Vakarai naujomis sankcijomis nuleidžia geležinę uždangą

(atnaujinta 19:27 2021.03.06)
Naujos sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai kelia ironiją — priimtuose sprendimuose yra per daug akivaizdžių prieštaravimų ir neatitikimų

Kur kas sunkiau suprasti logiką, kuria vadovaujasi JAV ir Europa, ir jų siekiamus tikslus. O jų veiksmų tvarkingumas ir nuoseklumas, nepaisant visų paradoksų ir kai kur net absurdo to, kas vyksta, nepalieka abejonių, kad visa ko esmė yra gana racionalūs sumetimai.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Астапкович

Pirmiausia verta paminėti, kad jau kurį laiką — nuo 2010-ųjų vidurio — europiečiai ir amerikiečiai neišreiškė tokio solidarumo ir entuziazmo bendrų veiksmų prieš Rusiją klausimu. Sankcijos buvo paskelbtos abiejose Atlanto vandenyno pusėse ne tik per vieną dieną, bet ir beveik vienu metu, tai yra, žinoma, tai buvo etapinis žingsnis. O artilerijos pasirengimas būsimoms priemonėms buvo vykdomas pagal visas dramos taisykles: įtampos lygis buvo didinamas daugelį savaičių, o finale buvo žadama kažkas grandiozinio.

Tiesą sakant, klausimas vėl baigėsi įprastais "užmoju — už rublį, smūgiu - už kapeiką". Dažniausiai "bausmė" teko Rusijos saugumo agentūrų vadovams, kuriems nėra nei karšta, nei šalta nuo įvažiavimo į Vakarų šalis draudimo ir hipotetinio ten esančio turto įšaldymo. Panaši situacija yra su mokslo organizacijomis, kaltinamomis "biologinio ir cheminio ginklo gamyba". O Jungtinių Valstijų sprendimą nebeteikti pagalbos Rusijai galima laikyti tikru anekdotu — atrodo, kad Amerikos partneriai iš tikrųjų ir toliau gyvena 1999 metais.

Tuo tarpu pats Aleksejus Navalnas prieš keletą mėnesių tiesiogiai pareiškė, kad yra beprasmiškos sankcijos "kai kuriems pulkininkams ar generolams, kurie daug nevažinėja po pasaulį ir neturi daug turto ar banko sąskaitų Europoje". Tada jis paragino Europos Sąjungą "nusitaikyti į Rusijos oligarchų pinigus".

Reikia pripažinti, kad smūgis stambiesiems verslininkams iš tiesų būtų daug veiksmingesnis — tiek jiems asmeniškai, tiek ir šalies ekonomikai. Apie neigiamą poveikį bendrų strateginių projektų, tokių kaip tas pats "Nord Stream - 2", uždarymą, tuo labiau, nėra ką kalbėti. Tačiau Vakarai, nepaisydami visos išpūstos rusofobiškos retorikos, vėl nusprendė tenkintis išoriškai įspūdingais ir iššaukiančiai konfrontaciniais, bet iš esmės visiškai nenaudingais žingsniais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Ne mažiau keistenybių yra amerikiečių ir europiečių pozicijoje įnirtingai ginamam Rusijos opozicionieriui.

Viena vertus, Vakarai iškėlė Navalną į pagrindinio priešo ir tuo pačiu pagrindinės Kremliaus aukos rango — skirdami jam tiek dėmesio ir garbindami. ES netgi sukūrė naują pasaulinę sankcijų tvarką už žmogaus teisių pažeidimus, o paskelbti apribojimai buvo pirmasis jos taikymas. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė nuostabą keliantį sprendimą, reikalaudamas paleisti tinklaraštininką kaip taikomąją priemonę.

Kita vertus, akivaizdu, kad JAV ir Europa neturi net menkiausių iliuzijų dėl tinklaraštininko asmenybės. Tas pats EŽTT neįžvelgė politinio motyvo Yves Rocher byloje, dėl kurios Navalnas atsidūrė kolonijoje Vladimiro srityje.

"Amnesty International" nepadėjo visas jų išskirtinis moralinis lankstumas ir politinis oportunizmas. Organizacija atsisakė pripažinti opozicionierių "sąžinės kaliniu" — ir tai galima suprasti: labai jau kupinais rasizmo ir ksenofobijos komentarais jis svaidėsi netolimoje  praeityje.

Beje, iš pradžių Europos Sąjunga net sumanė savo naują sankcijų režimą pavadinti tiesiogiai Aleksejaus Navalno vardu. Bet, matyt, ir ten kažkam laiku pasirodė, kad to daryti negalima, atsižvelgiant į "didvyrio" pažiūras — ir šios idėjos atsisakyta.

Todėl Vakarų, ypač Europos, elgesys iš tikrųjų atrodo mėtymasis iš vienos pusės į kitą, naudojant viską, kas yra po ranka ir nelabai tinkama konfliktui su Maskva ir apskritai, atrodo, kaip nenuoseklių veiksmų krūva.

Tačiau visa tai yra puikiai paaiškinama, stebint, kas vyksta, kritinėje situacijoje — ir net šiek tiek paniškai — užėmus gynybinę padėtį.

Rusijos santykiuose su Europa ir JAV šiuo metu vyksta dar viena pertvarka.
Neramūs praėjusio dešimtmečio vidurio įvykiai Vakarams buvo bandymas galutinai sutriuškinti Rusiją, privertus ją ekonomiškai ir geopolitiškai kapituliuoti.

Be to, jiems nekilo nė menkiausių abejonių dėl savo sėkmės. Be to, jie buvo įsitikinę, kad tai bus įmanoma pasiekti "praliejus nedaug kraujo" taikant priemones, kurios nebuvo pernelyg skausmingos jiems patiems, nes, pavyzdžiui, Maskvos atjungimas nuo SWIFT Vakarų verslui taptų itin nepalankus.

Tačiau Rusija dar kartą pateikė staigmeną pasipriešindama kolektyviniam spaudimui — ir kelerius metus padėtis išliko nestabili. Nominaliai konfrontacija tęsėsi, tačiau sankcijos virto profanacija ir tuščiu formalumu.

Kita vertus, tarp šalių, ypač su Europa, prasidėjo intensyvus bendradarbiavimo atkūrimas.

Tačiau pastarųjų poros metų įvykiai, ypač pernai, privertė Vakarus pagaliau blaiviai pažvelgti į Rusiją ir permąstyti savo idėją. Jie suprato, kad susidūrė ne su atsitiktine mirštančios "blogio imperijos" sėkme, bet su sparčiai stiprėjančia didžia valstybe, turinčia milžinišką potencialą, rimtų ambicijų ir "krūvą kozirių" rankovėje ( tame tarpe ir galimybęgreitai sukurti įspūdingai veiksmingą vakciną).

Ir jei yra kažkas, kas gali būti garantuota išgąsdinti Europą, tai tikrai galinga Rusija. Ir, matyt, jie ten tikrai išsigando, visur matydami Maskvos perėjimo į ofenzyvą pėdsakus įvairiomis kryptimis — ekonomine, politine, ideologine, žiniasklaidos.

Tačiau Rusijos kaimynams akivaizdžiai trūksta pasitikėjimo savimi, todėl dabar jie greitai nuleidžia naują geležinę uždangą ir gilina santykių lūžį kaip savigynos būdą.

Tiesą sakant, Vakarai bando atkurti šaltojo karo konfigūraciją, kai tarp opozicinių pusių (ypač tarp Tarybų Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių) buvo palikta kažkiek abipusiai naudingo strateginio bendradarbiavimo kanalų, tačiau visa kita buvo griežtai užblokuota. 

Tiesa, tada pagrindinės pastangos užkirsti kelią "žalingai įtakai" iš užsienio buvo dedamos mūsų sienos pusėje.
Vakarų pasaulis ryžtingai atkartoja tą labai nesėkmingą TSRS patirtį.

Aleksejaus Navalno išnaudojimas šiai problemai spręsti gali būti laikomas gana sėkmingu. Nors pats Europos ir JAV noras užlipti ant "sovietinio grėblio" kelia giliausią sumišimą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
sankcijos, Rusija
Prekybos centras Maxima

"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką

(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.

Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio. 

Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė. 

"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:

  • Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
  • Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
  • Marijampolė — Bažnyčios  g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
  • Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
  • Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.

Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".

Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.

Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.

Tegai:
Lietuva, Maxima LT