Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nori atsikratyti "nepatikimų tiekėjų" 5G diegimo fone

(atnaujinta 20:52 2021.04.12)
Gamintojams ar tiekėjams, kurie neatitinka "nacionalinio saugumo interesų", teks rasti pakaitalus iki 2025 metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.

Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.

"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.

Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.

Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.

Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.

"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva, nacionalinis saugumas