Konstitucijos prospektas, archyvinė nuotrauka

O pasiūlys? Lietuva ir jos "ekonominė diplomatija"

(atnaujinta 15:30 2021.03.05)
Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė pasisako už biudžeto užpildymą ir paskelbia kelionę į tolimus kraštus ieškant naujų prekybos sutarčių

Ekonomikos forume Vilniuje Lietuvos ekonomikos vadovė garsiai pareiškė apie "ekonominės diplomatijos" plėtrą. Ambicinguose planuose yra siekis pritraukti užsienyje gyvenančius lietuvius reklamuoti lietuvišką produkciją tolimiausiose rinkose.

"Ne visada tai buvo prioritetas, bet mes turime būti matomesni. Mūsų ekonomikos variklis yra eksportas, o atstovybių, tinklų galėtume, mūsų požiūriu, turėti ir daugiau", — Lietuvos verslo forume sakė Armonaitė.

Bet to, ką ir kaip reklamuoti pasaulinėse parodose ir ekonomikos forumuose, Armonaitė neatskleidė. Ministrės reikalas yra šaukti šūkį ir leisti pačiam verslui vystyti garsias politikų idėjas. Šalis, kurioje gyvena tiek, kiek vieno didžiausių pasaulio miestų mikrorajone, ketina konkuruoti su pasaulio magnatais? Kaip? Dempingu? Juk juokinga!

Anksčiau bent jau pieno gamintojai galėjo tiekti savo produktus didžiulei Rusijos rinkai. Kaimynystėje. Nereikia važiuoti toli, transporto išlaidos geležinkeliu yra minimalios, o tai reiškia, kad lengviau konkuruoti kainų segmente. Bet jei lietuviškus sūrius pristatytume į Paryžių, Londoną ar Niujorką, tuomet patys galite įsivaizduoti, kokiomis kainomis juos reiktų įdėti į prekybos centrų lentynas, kad jie būtų parduoti. Dirbti nuostolingai tik dėl paprasto prancūzo, kuris perskaitytų "Made in Lithuania" etiketę ir paklaustų: "Kur tai?" Ir visa Lietuvos tauta nušvis iš pasididžiavimo.

Tačiau verslas, kaip žinote, nesupranta sentimentalumo. Patys verslininkai žino, kas, kur ir kiek pasaulyje yra ne blogiau ir net geriau nei politikai. O pinigai, kaip žinia, mėgsta tylą ir netoleruoja propagandistų ir politikų kišimosi, kai jiems į ratus kaišiojami pagaliai.

Ryškiausias tokių "pagalių" pavyzdys yra aistros dėl "Nord Stream-2" dujotiekio. Aplinkui lūžta supervalstybių ietys. Bet Lietuva taip pat bando į šį mūšį įterpti trigrašį, broliškai siekdama, kad Ukraina ir toliau parazituotų dėl Rusijos dujų tranzito į Europą. O kokia nauda paprastam lietuviui iš to, kad ukrainiečiai uždirba pinigus? Atsakymas — daina apie demokratiją, žmogaus teises, Krymo okupaciją ir Navalno laisvę.

Tiesa, Vilniaus nuomonė šioje pasaulinėje akistatoje pernelyg nevargina pagrindinių žaidėjų. Tačiau Lietuva vis dėlto užėmė savo sektorių pertvarkant Europos energetiką. Būtent Vilnius kelia politines aistras aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Ir jis taip užsidega, kad yra pasirengęs nušalti ausis ir šildyti krosnis malkomis, tačiau neįleisti į savo energetinę sistemą nė kilovato baltarusiškos elektros energijos.

Kovodami dėl elektros tinklų švaros jie yra pasirengę mokėti tikruosius pinigus iš valstybės iždo. Tuo pačiu pamiršdamas, kad bet koks euro centas biudžete yra mokesčiai iš jų pačių verslininkų ir visų Lietuvos gyventojų kišenių.

Ryškus pavyzdys. Konkursas dėl elektros energijos grupės "Ignitis grupė" valstybinės įmonės — "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) — transformatorių pirkimo. Pagal visas pasaulio ekonomikos taisykles, konkurenciją laimi įmonė, kuri už mažiau pinigų siūlo kliento nurodyto lygio ir kokybės prekes ar paslaugas. Bet tai pagal pasaulio ekonomikos, o ne Lietuvos taisykles. Čia galioja savo taisyklės.

Iš pradžių konkurso nugalėtoja buvo paskelbta "Ekobana", kuri pasiūlė tiekti Lietuvos energetikams Minsko elektrotechnikos gamyklos pagamintus transformatorius už penkis milijonus eurų. Bet tada įsikišo aukšta politika. Kaipgi tai?! Mes čia, Lietuvoje, maitiname, gerbiame pagrindinį Lukašenkos priešą — "prezidentę" Svetlaną Tichanovskają, o mes patys mokėsime pinigus vienai didžiausių valstybinių įmonių Baltarusijoje, kur "ypač aktyviai buvo slopinami darbininkų protestai prieš Lukašenką"?! Jokiu būdu! Geriau sumokėti beveik puse milijono daugiau įmonei SLO Lithuania, kuri pasiūlė tiekti Bulgarijos gamintojo transformatorius už 5,429 milijono eurų.

Pusė milijono — ne pinigai turtingai Lietuvai kalbant apie europines vertybes ir žmogaus teises kaimyninėje Baltarusijoje. O vyriausybės ministrai šių nuostolių nekompensuos iš savo kišenės. Jų atlyginimai išliks dideli, kaip ir buvo. O gal net išrašys premiją už nedidelę pergalę Baltarusijos fronte.

Bet ar naujieji "ekonominės diplomatijos" dirigentai visame pasaulyje kalbės apie tokias Lietuvos ekonomikos žaidimo taisykles ? Štai kur klausimas.

Ministrė Armonaitė skundėsi, kad prekybos atašė pareigybės Lietuvos ambasadose iki šiol buvo sukurtos trylikoje šalių — Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Nyderlanduose, Izraelyje, JAV, Suomijoje ir bendroje diplomatinėje misijoje Kinijoje, Pietų Korėjoje, Mongolijoje ir Vietname. Ministerija planuoja stiprinti ekonominę diplomatiją JAV, Taivane, Japonijoje, Pietų Korėjoje, taip pat Europoje — Vokietijoje ar Danijoje.

Kokie yra komercinių atašė atlyginimai ir pagal kokius rodiklius vertinamas jų darbas? Apie tai niekur neminima. Matyt, paprastam mokesčių mokėtojui nereikia žinoti, kur išleidžiami jo pinigai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Aušrinė Armonaitė, diplomatas, ekonomika
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prieš Putiną tobulins pilietinį ir patriotinį ugdymą

(atnaujinta 16:48 2021.05.10)
Mažėjantis neigiamas Vladimiro Putino vertinimas sukelia didelį susirūpinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetai trečiadienį rinkosi į posėdį aptarti "dezinformacijos ir propagandos poveikio Pietryčių Lietuvoje klausimą". Bendrame komitetų posėdyje buvo aptarta vakcinavimo laikotarpiu ypač išaugusi informacinės erdvės svarba. Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuvoje mažėja neigiamas Putino vertinimas.

Buvo net pristatyti tyrimų duomenys. "Spinter" tyrimų duomenis bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetų posėdyje pristatė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenka.

"Jeigu mes pasižiūrėtume į Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai V. Putino vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus. Jeigu vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra tik -28. Dabar jo vertinimas yra daug mažiau neigiamas nei prieš kelerius metus", – komitetų posėdžio metu teigė jis.

Tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui kelia didelį susirūpinimą. Todėl ponai parlamentarai siūlo Lietuvos mokyklose tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą. Kad sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Latvijos pavyzdžiu.

"Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė  Kasčiūnas. – Tai galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą".

Pono Kasčiūno teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.

"Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija", – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak konservatoriaus Kasčiūno, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.

"Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį", – sudėliojo pilietinio ir patriotinio ugdymo elementus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Ponas Kasčiūnas nepaminėjo taip jo mėgstamą dešifravimo elementą. Šioje srityje ponas Kasčiūnas turi daug patirties. Apie tai, kad visame pasaulyje vaikų pamėgtas animacinis filmukas "Maša ir lokys" yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių, Lietuvoje prieš keletą metų dešifravo Rytų Europos studijų centro analitikas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tąkart jis tvirtino, kad filmuko "Maša ir lokys" žinutės yra šifruotos ir, kad Lietuvos žiūrovams puikiai žinomas filmukas "Maša ir lokys" yra Vladimiro Putino propagandos įrankis.

Buvęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, o dabar tik eilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys taip pat turi pedagogikos patirties. Ponas Rakutis aktyviai reiškiasi Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.

Rakutis — humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Rakutis buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorius mokslui ir studijoms, net buvo išrinktas LKA senato pirmininku. Rakutis darbavosi Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, buvo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. patarėjas. Rakutis apdovanotas "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus ordinu.

Ponas Rakutis šių metų pradžioje išgarsėjo tuo, kad Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, žiniasklaidoje paskelbtame tekste pasisakė apie žydų kolaboravimą su naciais. Tuomet po skandalingo komentaro apie Holokaustą Rakutis vis dėlto buvo priverstas pasitraukti iš Seimo komisijos pirmininko pareigų. Tačiau ponas Rakutis nepasitraukė iš Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo mokymų programų kūrimo.

Dabar pilietinių pagrindų programa dėstoma privalomai 9-11 klasių mokiniams, šalia to yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo ministerijai pasiūlyta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti.

Ponas Kasčiūnas apgailestauja, kad pastarąją programą pasirinkti kol kas galima tik 38 bendrojo lavinimo mokyklose iš daugiau nei 1 tūkst.
Tačiau gerėjantys Vladimiro Putino vertinimai Lietuvoje ponams Kasčiūnui ir Rakučiui yra signalas bei svarus argumentas dar labiau tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Ir tokių būdu dar labiau sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Prieš ką? Aišku prieš ką. Prieš Putiną!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Lietuva
JAV

Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?

(atnaujinta 12:35 2021.05.10)
Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. "Norima padalinti mūsų tautą į dvi dalis perrašant istoriją" — neseniai šia tema buvo paskelbtas neblogas straipsnis. Apie rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Rusijai tema labai pažįstama, tiesa?

Žinoma pažįstama. Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo dažnai girdima, kad mūsų istorija yra tūkstantis vergovės metų, jog žodis "slavai" kilęs iš žodžio "vergas", kad kiekviena iš didžiųjų istorinių mūsų šalies epochų baigiasi šviesos reformistų jėgų nugalėjimu ir tamsiųjų teroru.

Bet dabar mes kalbame apie visiškai kitą šalį, kuri mums šiandien ir dabar rodo, kaip elgtis sąmoningai ir piktybiškai iškraipant savo istoriją. Ir ši šalis, kaip bebūtų keista, vadinama JAV.

Kalbama apie garsųjį "Projektą 1619", kuris paaiškina amerikiečiams, kad visa jų istorija susiveda į baltųjų priespaudą juodaodžiams be jokių šlovingų ir ryškių dėmių. Tai yra, pasak autorių, JAV istorija prasidėjo nuo pirmojo vergo, importuoto iš Afrikos nurodytais metais, o po to — keturių šimtų metų siaubo ir gėdos, už kuriuos kiekvienas turi atgailauti ir sumokėti.

Šis projektas dar kartą parodo šalies padalijimą ne tik į dvi skirtingai mąstančias tautos puses — šis padalijimas gilina esamas aiškias geografines ribas. Demokratai, tai yra dabartinė administracija, "Projektą 1619" paverčia oficialia šalies ideologija ir nurodo jiems visur — mokyklose, ginkluotosiose pajėgose — skaityti "kritinės rasės teorijos" paskaitas. Atsakydamos į tai, respublikonų valstybės tiesiog uždraudė šią kritinę teoriją, pasinaudodamos didele valstybių autonomija nuo federalinio centro. Naujausias atvejis yra Tenesyje.

Ten uždraudė dėstyti šią teoriją valstybinėse mokyklose (nieko negalima padaryti dėl privačių). Todėl dvi Amerikos yra apytiksliai vienodos, vieno iš jų teritorijoje reikia tikėti originaliu jo tautos nešvankumu ir be perstojo atgailauti, o kituose kraštuose galima ieškoti ir rasti daug šlovingų jo istorijos puslapių.

Žmonės yra išdėstyti keistai: paprastai jie labai gerai jaučia, kad vyksta koks nors bjaurus dalykas. Tačiau norint šiuos neaiškius pojūčius paversti veiksmais, reikia žodžių.

Ir čia yra labai neblogas straipsnis, su kuriuo pradėjome savo pokalbį — jame randama daugybė žodžių, apibrėžiančių, kas vyksta. Pavyzdžiui, taip: "jie" (tie, kurie sugalvojo "projektą 1619") nori vaizduoti Ameriką kaip iš pradžių tironišką režimą, norėdami pakeisti visą šalies sistemą ir sukurti naują sistemą, panašią į socializmą.

Apie tai pasakoja istorijos specialistė Meri Grabar (Mary Grabar). Ji parašė knygą "Refuting Project 1619: Exposing the Plan to Divide America". Apie knygą pradėta diskutuoti dar prieš išleidimą, nes joje analizuojamas pagrindinis įvykis JAV — nepriklausomos (iš Didžiosios Britanijos) šalies sukūrimas 1776 metais. Faktas yra tas, kad "projektas 1619" prasidėjo "The New York Times" publicistės Nicole Hanna-Jones straipsniu, kuriame teigė: 1776 metais Nepriklausomybės deklaracija ir po jos sekęs karas įvyko todėl, kad Didžioji Britanija norėjo panaikinti vergiją savo amerikiečių kolonijos, o vietiniai subjektai — JAV įkūrėjai — kovojo už vergovės išsaugojimą.

Meri Grabar — tik šio "britiško" požiūrio į savo šalies įkūrimą specialistė. Ji žino dokumentų originalus ir datas. Ir jis kalba apie akivaizdų dalyką: vergija visose Britanijos imperijos kolonijose (bet, žinoma, ne didmiesčio teritorijoje) buvo naudinga Londonui, jie buvo aktyviai skatinami, šia tema buvo tiek dokumentų, kiek jų buvo norėjo. Didžiosios Britanijos vergovės imperijoje panaikinimas prasidėjo tik 1787 metais, praėjus ketveriems metams po oficialaus karo su Amerikos kolonijomis dėl jų nepriklausomybės pabaigos. Ir tai tik prasidėjo. Ir jei pradėsite spręsti absoliučiai rasistinius Britanijos imperijos veikimo principus net 20 amžiuje, tada čia taip pat galite rasti daug įdomių dalykų.

JAV tėvai-įkūrėjai galėjo būti vergų savininkai (dešimt iš 12 pirmųjų prezidentų). Tačiau tikroji revoliucinio karo priežastis buvo mokesčiai Londonui, o ne vergovės institucija. Tada Amerika pradėjo pati spręsti šią įstaigą, ir tai užtruko daug laiko. Tai, kad dabar vergų palikuonys bando sunaikinti valstybę, pradedant gyvenimo reikalavimu ir nemažais mokėjimais vien už savo odos spalvą, gal egzistuoja kažkoks dieviškas teisingumas, bet tai jau ne istorikams.

Istorikai yra žmonės, dirbantys su faktais, o ne su karmos ir kitais panašiais dalykais. Atkreipkite dėmesį, kad "projektas 1619" buvo pradėtas priešingai nei vertino visos istorikų mokyklos ir gildijos, kurios apskritai puikiai žino viską apie JAV nepriklausomybę ir apie pilietinį karą, kuris prasidėjo po 1776 metų. Beje, pagrindinė to karo priežastis taip pat buvo ne vergovė, o kiti ekonominiai mechanizmai ir potvyniai.

Čia galima ir reikia padaryti šias išvadas: masiniai istorijos klastojimai naudojami toli gražu ne tik prieš Rusiją — akcentuojant jos vaidmenį II pasauliniame kare ar apskritai pasaulio istorijoje. Šį metodą kai kurios valstybės netgi nebūtinai taiko prieš kitas.

Jungtinių Valstijų atveju šie klastojimai tapo vidinės ideologinės kovos ginklu — kairieji prieš dešinę, demokratai prieš respublikonus.

Tai tik technologija — ir labai veiksminga — morališkai sunaikinti priešininkus. Todėl istoriko profesija vėl tapo nepaprastai svarbi, konfliktiška ir politizuota. Visame pasaulyje ir ne tik Rusijos ir Vakarų kovos už tiesą frontuose.

Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų. Atsakydami į tai, jų ideologai linksmai pristatė rusų mąstymui tas pačias žemę lenkiančias idėjas ir faktus apie mūsų istoriją. Galbūt laikas prisiminti, kad istorijos mokslas yra ne lazda priešui, o nuolatinis tiesos ieškojimas.

Tuo tarpu JAV respublikonai tvirtai pereina prie "rusų" pozicijų — tai yra pagarbos savo istorijai. Rasistinis "Projektas 1619", kartojame, yra uždraustas ne tik Tenesyje, bet ir visose kitose "Trampo" valstijose. Grupė respublikonų senatorių išleido dokumentą, kuriame sakoma: "Mūsų tautos jaunimui nereikia smegenų plovimo, kuris sutelktas tik į praeities nuodėmes ir skirsto mūsų tautą į dvi stovyklas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose programose turėtų būti pabrėžiamos bendros pilietinės vertybės, kurios jungia užuot propagavę radikalias idėjas, draskančias mūsų visuomenę". Na, gerai pasakyta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Rusija, JAV
Vladimiras Putinas

"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"

(atnaujinta 09:38 2021.05.11)
Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu"

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Welt" korespondentas Kristofas Vaneris atvyko į Pergalės paradą Maskvoje ir papasakojo apie Rusijos kariuomenės galią, praneša RIA Novosti.

"Sustiprinta armija yra svarbiausias ir efektyviausias Vladimiro Putino užsienio koziris", — sakė žurnalistas.

Kaip ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių, "Welt" pergalės dieną daugiausia laiko skyrė Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu".

Dieną prieš tai sostinėje buvo surengtas pagrindinis paradas, skirtas 76-osioms pergalei Didžiojoje Tėvynės kare paminėti. Raudonosios aikštės akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 sraigtasparniai ir 53 aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvai.

Tegai:
Rusija, Vokietija, Vladimiras Putinas