Vakcina AstraZeneca

Europa keršija bendrovei "AstraZeneca"

(atnaujinta 17:13 2021.03.19)
Jau daugiau nei dvi dešimtys šalių, daugiausia Europos, sustabdė vakcinos, kurią sukūrė Anglijos – Švedijos bendrovė "AstraZeneca", bendradarbiaudama su Oksfordo universitetu, naudojimą

Vakar į šį sąrašą buvo įtraukta preparato gimtinė Švedija. Oficiali priežastis — pasiskiepijusiems išsivysčiusi trombozė. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija iš esmės stojo į bendrovės pusę ir pareiškė, kad "nėra įrodymų, kad incidentus sukėlė vakcina", ir paragino tęsti vakcinaciją bei "gelbėti gyvybes ir suvaldyti sunkias ligas". Nepaisant to, PSO patikino, kad tirs gautas ataskaitas ir viešins rezultatus.

Deja, beprasmiška žiūrėti į "AstraZeneca" situaciją iš medicinos ir nešališkų mokslinių tyrimų pozicijos. Pasaulinė farmacijos pramonė jau seniai virto itin korumpuota ir korumpuojančia viską, su kuo susijusi, struktūra, kuri glaudžiai susijusi su pagrindinėmis planetos struktūromis ir dabartine darbotvarke. Pandemija paaštrino šį procesą.

Atitinkamai galima tik spėlioti, kiek PSO pozicija yra susijusi su realiu "AstraZeneca" saugumo lygiu ir kiek tai lemia politinis tikslingumas. Tačiau tai vienodai rūpi ir ES. Nuo pat skiepijimo pradžios reguliariai pranešama apie sunkius šalutinius poveikius ir net paskiepytų žmonių mirtį, tačiau tokį radikalų žingsnį kaip vaisto vartojimo sustabdymą žengė Vokietija, Prancūzija ir kitos pirmaujančios Europos šalys, kai susiklostė politinės sąlygos, paskatinusios jas tai padaryti.

Vakcinacijos kampanija ES praktiškai žlunga, ir apie tai jau garsiai kalba pirmaujanti pasaulio žiniasklaida ir įtakingi politiniai veikėjai. Pagrindinė kaltė, be abejo, tenka Briuseliui, Berlynui ir kitoms Vakarų Europos sostinėms, kurios aktyviai dalyvavo priimant atitinkamus sprendimus, o viena pagrindinių jų klaidų buvo "AstraZeneca" akcijų paketas.

Dar pusė bėdos, kad įmonė su tam tikru vėlavimu į rinką pateko su gatavu produktu, o tai pakeitė gamybos grafiką. Svarbiausia yra tai, kad ji iš principo pasirodė negalinti vykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai.

Pirmasis skandalas kilo dar sausio mėnesį, kai "AstraZeneca" pranešė Briuseliui, kad dėl gamybos ir logistikos problemų ateinančiais mėnesiais ji buvo priversta sumažinti tiekimą 60 procentų pagal sutarties sąlygas.

Padėtį sunkina tai, kad JK su "AstraZeneca" pasirašė savo susitarimą, pagal kurį šalis turi pirmumo teisę į savo teritorijoje gaminamą preparatą. Tai užtikrino vakcinų tiekimą Londonui daug kartų geriau nei žemynui. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į pasibaigusį "Brexit", vaizdas tikrai nebuvo palankus ES.

Taigi pastarosiomis savaitėmis Europa darė spaudimą visiems įmanomiems svertams, siekdama, kad įmonė laikytųsi susitarimų.
Rezultatas buvo dar didesnis situacijos pablogėjimas.

"Reuters" praėjusį penktadienį pranešė, kad "AstraZeneca" dar labiau sumažino vakcinų tiekimą ES šalims. Dar vasario 25 dieną bendrovės vadovas Paskalis Sorio pažadėjo Europos Parlamentui, kad per pirmąjį ketvirtį jie bandys aprūpinti ES 40 milijonų dozių, o ne iš pradžių planuotomis 90 milijonų. Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad šis skaičius vos pasieks 30 mln.

Na, o pirmadienį Europos valstybės, įskaitant ES lyderes, ėmė draugiškai stabdyti "AstraZeneca" vartojimą, prisidengdamos dingstimi, jog būtina tikrinti vaisto saugumą.

Bet vargu ar ši priežastis yra lemtinga. Labai tikėtina, kad didelės tarptautinės struktūros ir kitos įtakingos Vakarų galios puls remti "AstraZeneca". Tai ne tik apie Didžiąją Britaniją, kuriai tai yra pagrindinis vakcinacijos preparatas. Bendrovė vakar paskelbė pranešimą spaudai, kuriame paskelbė susitarimą su JAV vyriausybe dėl papildomų vakcinos dozių tiekimo.

Visa ši situacija yra įdomiausia kaip kita antras vis didėjančių nenugalimų prieštaravimų Vakaruose patvirtinimas. Prieš kelias savaites bet kokius transatlantinių partnerių nesutarimus buvo įprasta priskirti žalingai Donaldo Trampo veiklai. Nors jis paliko Baltuosius rūmus, Europos ir JAV konfliktai nesisprendžia, nesvarbu, ar tai susiję su "Nord Stream-2", ar su gynybos išlaidomis. Skandalas dėl "AstraZeneca" yra iš esmės naujas veiksnys, dėl kurio kaltės jokiu būdu negalima suversti kadenciją baigiusiam JAV prezidentui.

Nes visko esmė yra objektyviai didėjantis išteklių trūkumas, dėl kurio kova vis aštrėja, o kiekvienam iš dalyvių lieka tik įprastos Vakarų solidarumo mantros, kurios vis labiau ir labiau vis labiau tempia ant savęs antklodę ir vis dažniau tenka griebtis "netradicinių" priemonių.

Tiesa, vargu ar ten pripažįstama tokia slegianti realybė. Daug labiau tikėtina, kad ir vėl bus įjungta atsibodusi plokštelė apie "Maskvos ranką", kuri sėja nesantaiką vieninguose Vakaruose.

Šiuo atveju tai padaryti bus ypač lengva, nes, atlikusi tokį priešišką demaršą prieš "AstraZeneca", Europa turi keletą atsarginių variantų, kurie gali pakeisti vakciną, kuri nepateisino didelio pasitikėjimo. O Rusijos "Sputnik V" yra to sąrašo viršuje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Europa, AstraZeneca
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (381)
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 11:51 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino ne kitaip, nei "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau sekė nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos - LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — garsūs bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasišildė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkaus verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo ir negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi mes atidžiai stebime finansų magų rankas, įsisavinant milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė
Gitanas Nausėda

Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka

(atnaujinta 16:15 2021.04.21)
Vilniaus tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama darbo dalimi. O VSD pažymėjimus ir "apkaltos doktriną" politinis elitas meistriškai naudoja žaidimų užkulisiuose. Koks likimas ruošiamas dabartiniam valstybės vadovui, paaiškės artimiausioje ateityje

Seimo narys Mindaugas Bastys buvo aštuntas Lietuvos politikas, kuris apkaltos būdu buvo bandomas eliminuoti iš Lietuvos politinio gyvenimo. Tada 2018 metų pavasarį Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Ir tai ne pabaiga.

"Nė vienoje šalyje nėra buvę tiek bylų. Mes turėjome galimybę puikiausiai išplėtoti doktriną visais apkaltos klausimais — nuo šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos", — tuomet žurnalistams sakė Žalimas.

Mindaugas Bastys po nesėkmingo Seimo bandymo panaikinti mandatą apkaltos proceso tvarka iš parlamento pasitraukė savo noru.

Tada už minėto Seimo nario pašalinimą balsavo dauguma Seimo narių (72), tačiau surinkti kvalifikuotos 3/5 balsų daugumos (85 balsų) nepavyko.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje buvo konstatavęs, jog Seimo narys Mindaugas Bastys, atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimą: "Ar pažįstate asmenis, kurie dirba kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?" nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužė Seimo nario priesaiką.

Šio Seimo nario atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Nors Bastys pats atsistatydino, parlamentarų balsavimo rezultatai visuomenėje sukėlė atgarsį. Ministras Pirmininkas netgi pasiūlė inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo.

Praėjus dvejiems metams po nesėkmingo bandymo apkaltos būdu atimti iš Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, Seimas nepritarė Irinos Rozovos apkaltos procesui "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" iniciatyvai.

49 balsais "už", 28 — "prieš" ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltą "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais Rozova "galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką".

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigė, kad "yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį".

Šios Seimo narės atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Maskva
© Sputnik / Максим Блинов

VSD pažymoje buvo rašoma apie Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Lietuvos Seime būta ir daugiau apkaltų. Šalino Seimo narius. Šalinimo patirties įgyta. Tačiau ne visus pavyko pašalinti.

Pirmą kartą tai buvo 1999 metais, kai pritrūko balsų iš Seimo narių pašalinti Audrių Butkevičių, teismui pripažinus jį kaltu dėl to, kad paėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir jau atliko laisvės atėmimo bausmę.

2010 metais nesurinkta 3/5 balsų daugumos, kad būtų pašalintas Seimo narys Aleksandras Sacharukas po Konstitucinio Teismo išvados, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai naudodamasis kito parlamentaro (Lino Karaliaus) pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose 8 kartus už jį balsavo.

Tačiau tais pačiais 2010 metais buvo panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose. Už atostogaujantį Seimo narį Liną Karalių tada balsuodavo Seimo narys Aleksandras Sacharukas. Sacharukas Seime liko. Karaliui iš Seimo teko kraustytis.

Tada dar nebuvo galimybės balsuoti nuotoliniu būdu kaip šiandien.

Atostogaujančių darbo metu Seimo narių istorijos tampa tradicija.

Šiais metais šios kadencijos Seimo narys be leidimo Seimo posėdžių salę į Egiptą iškeitęs šešėlinis "valstiečių" finansų ministras grįžo į Lietuvą pailsėjęs. Valius Ąžuolas džiaugėsi geromis atostogomis ir pilnais lėktuvais.

"Kaukių nėra, nieko nėra, žmonės ilsisi, poilsiauja. Labai geros atostogos", — oro uoste džiaugėsi Ąžuolas. Kolegoms lauktuvių jis parvežė saldainių.

"Viešbutis labai geras, pilna žmonių, lėktuvai pilni, atmosfera labai gera, žmonės labai paslaugūs", — žiniasklaidai pasakojo Ąžuolas.  

Kilo skandalas, kad parlamentaras išskrido į Egiptą posėdžių metu ir be Seimo valdybos leidimo. Pagrasinta net apkalta.   

O štai "Drąsos kelio" atstovei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei 2014 metais Seimas mandatą panaikino. Už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.

2016 metais Seimas buvo pradėjęs apkaltos procesą "darbiečiui" parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką. Apkaltos eiga tada sustojo, o parlamentaras vėliau pats atsistatydino.

Radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas Seimo nario mandato taip pat atsisakė pats. 2018 metų sausį, prieš pat balsavimą Seime dėl jo mandato panaikinimo. Dar anksčiau Konstitucinis Teismas skelbė, kad Pūkas pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Vis dėlto lietuviškosios "apkaltos doktrinos" ištobulinimui pagrindus padėjo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo pareigų. Vėliau prezidentas Paksas buvo išstumtas į Lietuvos politikos užribį.

Paksas 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas.

"Skandalas" buvo pradėtas 2003 metų spalio 30 dieną, kuomet tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje buvo teigiama, kad prezidentas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Su Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus pažyma susipažino ir tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tokių VSD pažymų pradininkas — Mečys Laurinkus.

Vėliau Mečio Laurinkaus pažymos teiginys buvo atmestas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo.

2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Tačiau, tai taip pat jau buvo vėliau. Tuo metu sukosi apkaltos karuselė.

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

Netrukus nuo Prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo. Pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Artūras Paulauskas, ne kartą siekęs Lietuvos Prezidento posto, gavo bent progą eiti Lietuvos Prezidento pareigas.

Tada LR Konstitucinis Teismas išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika, ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.

Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų.

Paksas apskundė Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo.

2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio prezidento teisę būti išrinktam į Seimą. Konstatuota, jog "Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas".

Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, byla buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo "nėra bausmės be įstatymo" pažeidimo.

2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atkurtos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos. Būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų — lygiai pusę metų. Tačiau jau praėjo daugiau negu septyneri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Lietuva iki šiol neįkvykė ne tik JTŽTK sprendimo, bet ne vienerius metus niekaip nesugebėjo įvykdyti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Lietuvai dėl R. Pakso. EŽTT yra nurodęs, kad R. Paksas turi turėti teisę būti renkamas Seimo nariu.

2013 metų gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.

Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama vidaus politikos kasdienybe. O VSD pažymos ir "apkaltos doktrina" tapo puikiais įrankiais politiniam Lietuvos elitui žaisti savo žaidimus. Ar politinis Lietuvos elitas apkalta sužais su dabartiniu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paaiškės išvydus, kas vyks į Europos Tarybos Vadovų posėdį Briuselyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

BNS agentūrai Jo Ekscelencija pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

Prezidentas Rolandas Paksas prieš 17 metų taip pat buvo tikras, kad jo kaip Lietuvos prezidento galių niekas apriboti negali.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos politika.

Tegai:
apkalta, Gitanas Nausėda
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune

(atnaujinta 12:44 2021.04.22)
Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. Tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą.

"Tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 proc. siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį", — pažymėta pranešime.

Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims. Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 proc. šiuo metu turi imunitetą COVID-19.

Švietimo darbuotojų ir 65+ amžiaus asmenų grupėse, kuriose tik neseniai imunizacijos lygis perkopė 50 proc., atvejų augimas yra šiek tiek lėtesnis nei likusioje populiacijoje, bet tokio stipraus efekto kaip tarp medikų ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų dar teks palaukti.

Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. 

Tegai:
COVID-19, Vilnius, Kaunas
Dar šia tema
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Lietuvoje per parą nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą