Президентский дворец, архивное фото

Kad Rusijai būtų blogiau. Lietuva atvirai žavėsi agresyvia JAV politika

(atnaujinta 09:53 2021.03.20)
Žinomas JAV analitinis centras paskelbė dvi skirtingas publikacijas apie Rusiją. Amerikoje "asmenybės susidvejinimas"?

Sakoma, kad "Atlanto taryba" — įtakingas tyrimų centras, kuris formuoja JAV Demokratų (tai yra, dabartinės Amerikos valdžios) poziciją. Ir štai jis paskelbė Anderso Aslundo ir žinomo Kremliaus kritiko Leonido Gozmano studiją "Rusija po Putino: kaip perdaryti valstybę". Jeigu joje pateiktos mintys — tai, ką Vakarai ir rusiški "demokratai" ruošia Rusijai, tada aišku, kodėl įtampa Maskvos santykiuose su Vašingtonu auga. 

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

Sunaikinti Federalinę saugumo tarnybą, atsisakyti prezidentinės valdymo formos, išparduoti stambias kompanijas, pamiršti Donbasą ir taip toliau — jeigu paprastai, tyrime iš esmės sakoma, kad Rusijai reikia daryti taip, kaip naudinga Vakarams. Viena vertus, tokios idėjos gali šokiruoti paprastą jos pilietį. Kita vertus, tai juk Gozmanas ir "Atlanto taryba" — ar ji galėjo parašyti kažką kito, kažką adekvatesnio?

Pasirodo, galėjo. Centro tinklapyje buvo paskelbtas straipsnis "Tikrovės patikrinimas #4: didžiausias dėmesys interesams, o ne žmogaus teisėms santykiuose su Rusija", kuriame autoriai aiškina, kad realizuoti savo interesus dialoge su Maskva Amerikai geriau padėtų ne vertybinė, o racionali prieiga. Šiame kontekste kyla klausimas — iš kur tokios idėjos? Galimas atsakymas — šiuo metu Vašingtone svarstomi įvairūs politikos Rusijos atžvilgiu variantai.

Pirmas — agresyvus, kuris reiškia kovą su Kremliui iki pergalės, naudojant visas įmanomas priemones, po ko viskas bus taip, kaip parašyta Aslundo ir Gozmano studijoje. Logika — pati Rusija vistiek nepasiduos, todėl belieka priversti ją elgtis taip, kaip reikia Vakarams. Antras variantas — pragmatinis, ir jis reiškia, kad bendradarbiavimas su Maskva duos Vakarams daugiau nei konfliktas su ja. Logika — nugalėti Rusijos vistiek nepavyks, todėl geriau bandyti su ja susitarti.

Papildomu argumentu šioje istorijoje gali būti Kinija, kuri neseniai buvo paskelbta egzistencine Vakarų priešininke. Ne paslaptis, kad pastaruoju metu Maskvos ir Pekino partnerystė stiprėja, taip pat priešpriešos su Amerika pagrindu. Ir akivaizdu, kad be Rusijos pagalbos (pavyzdžiui, prekyba energetiniais resursais ir ginklais) Kinijai būtų sunkiau atlaikyti JAV spaudimą. Todėl reikia, kad kinai prarastų rusišką resursą.

Argresyvios linijos Rusijos atžvilgiu šalininkai Vakaruose šiuo atveju faktiškai sako — jeigu sužlugdysime ar bent jau susilpninsime Maskvą, vėliau bus lengviau įveikti Pekiną. Konstruktyvaus dialogo su Rusija iniciatorių mintis — reikia kažkaip susitarti su Maskva, kad ji bent jau apribotų savo paramą Pekinui.

Panašiai su projektu "Šiaurės srautas 2". "Vanagai" Vakaruose nori jėga priversti Vokietiją ir Rusiją jo atsisakyti — viskas arba nieko. "Balandžiai" ragina pasiekti kokį nors kompromisą, nes tai padės sustiprinti transatlantinę partnerystę ir išvengti didesnio konflikto su Maskva.

Sekantis klausimas — kokia linija Vašingtone nugalės? Atrodo, konfrontacinė.

Po to, kai pasirodė straipsnis apie tai, kad santykiuose su Rusija Amerikai, galimai, būtų naudingiau neakcentuoti žmogaus teisių, didelis kiekis "Atlanto tarybos" darbuotojų ir partnerių atsiribojo nuo jo kaip klaidingo. Tai rodo, kad sveikas protas Vakaruose šiandien yra mažumoje, ir dominuoja "vanagai", ribojantys bet kokius bandymus bent iš dalies pakoreguoti konfliktinį kursą Rusijos atžvilgiu.

Kur šioje vietoje Lietuva? Ji dviem rankomis pasirašytų po kiekvienu Aslundo ir Gozmano (ji labai mėgsta kaip tik tokius Rusijos opozicionierius) studijos žodžiu, o jeigu galėtų, parašytų ir padarytų Rusijoje dar griežčiau. Atitinkamai, ji tomis pačiomis rankomis pasirašytų po kiekvienu pareiškimo prieš "prorusiško" straipsnio autorius žodžiu. Ir ją neabejotinai ramina ir džiugina faktas, kad bent jau kol kas Vakaruose dominuoja griežta politika Kremliaus atžvilgiu.

Apibendrinant, galima pasidžiaugti, kad Amerikoje ir Europoje egzistuoja žmonės, kurie nori bendradarbiauti su Rusija — ir ne todėl, kad jie myli Vladimirą Putiną, o todėl, kad tai padės geriau užtikrinti tos pačios Amerikos ir Europos interesus. Kita vertus, galima tik apgailestauti, kad tokie ekspertai, žurnalistai ir politikai Vakaruose kol kas yra mažumoje ir viešai agresyviai atakuojami už savo blaivią poziciją. Bet Lietuvai, kuri nori, kad Rusijai būtų blogiau nepriklausomai nuo to, ar bus geriau jai, patinka.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
tarptautinė politika, Lietuva, Rusija, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva tuoj ims laukti, kad jai ant galvos "nukris Putinas"
"Apmaudus projektas": Landsbergis pasiūlė užšaldyti "Nord Stream-2"
Seime norima pakeisti viešųjų pirkimų taisykles, akcentuojant nacionalinį saugumą
Ekspertas: Lietuvos pareiškimai apie "Nord Stream-2" Vokietijoje prilygsta įžūlumui
Fukusima-1 vandens saugyklos

Faktų nėra, yra panika. Ar baisus "vandens išleidimas" "Fukušimos" į vandenyną

(atnaujinta 08:06 2021.04.18)
Naujienų agentūra "Kyodo" pranešė, kad Japonijos vyriausybė nusprendė vandenį iš neveikiančios "Fukušima 1" atominės elektrinės išpilti į vandenyną. Pirminiais duomenimis, operacija numatyta 2023 metais

Tuo viskas ir baigiasi - nors Japonijos vyriausybė nėra oficialių patvirtinimų ar paneigimų, bendrovė "TEPCO", Fukušimos savininkė ir buvusi operatorė, dabar atsakinga už visus darbus, susijusius su stoties likvidavimu, tylėjo.  Bet tai netrukdo sklisti greitai augančiai radiofobijos bangai, kurią kelia įvairios žiniasklaidos priemonės.

Antraščių meistriškumas

Štai būdinga antraštė: "Kinija pareiškė protestą Japonijai dėl sprendimo išleistivandenį iš Fukušimos į vandenyną". Bet jei perskaitytumėte straipsnį, iškart pastebėtumėte, kad ponai pseudožurnalistai atvirai iškraipo faktus, nes oficialus tekstas skamba visiškai kitaip: "Kinija išreiškė viltį, kad Japonijos vyriausybė atliks išsamų nuotekų iš Fukušimos atominės elektrinės šalinimo plano įvertinimą - taip skamba iš oficialios KLR vyriausybės agentūros "Xinhua" pranešimas.

Kitos Japonijos kaimynės, Pietų Korėjos, vyriausybė "nepareiškia protesto", bet "išreiškė gilų apgailestavimą dėl Japonijos valdžios institucijų priimto sprendimo nuleisti vandenį iš atominės elektrinės„ "Fukušima-1".

TATENA ekspertai siekiagauti nepriklausomą objektyvų įvertinimą, kas vyksta pažeistos atominės elektrinės vietoje. Tai yra įprasta reakcija: objektyvus, o ne iškraipytas nesąžiningų komentatorių vertinimas yra tikrai būtinas. Vėliau ekologų susirūpinimas dėl žuvų iš Ramiojo vandenyno akvatorijoje - taip pat nėra jokių nuorodų į atliktus tyrimus, tačiau vyrauja nerami nuotaika.

Idėja yra tokia: reikia bijoti, nors nėra aišku, ko tiksliai ir kodėl. Faktų nėra, bet sėjama baimė ir panika. TATENA ekspertų nuomonė yra svarbi Ramiojo vandenyno valstybių oficialioms valdžios institucijoms, o ekologai, net ir neturėdami TATENA, tikrai žino, kad kai kurios žuvys kenčia nuo taršos, o kitos - ne.

Radioaktyvios katastrofos "Fukušima-1" atominėje elektrinėje pasekmės

Norint susidaryti objektyvų vaizdą apie tai, kas vyksta, teks prisiminti ne tik 2011 m. Pavasario įvykius, bet ir kai kurias radioaktyviųjų elementų savybes. Pagrindiniai radioaktyvumo išmetimai įvyko per pirmąsias savaites po sprogimų trijuose Fukušimos AE jėgainėse.

Tuo pačiu metu, skirtingai nuo nelaimės Černobylio atominėje elektrinėje, Japonijos elektrinės reaktoriaus šerdys nebuvo sunaikintos, tai yra, transuraniniai elementai ir branduolinio kuro komponentai nepateko į atmosferą. Išmetamosiose dujose buvo tik lakiųjų elementų ir inertinių dujų, potencialios grėsmės požiūriu pagrindinės yra jodas-131 ir cezis-137.

Tuo tarpu jodo-131 pusinės eliminacijos laikas (laiko intervalas, per kurį suyra 50 procentų konkretaus radioaktyvaus elemento) yra tik aštuonios dienos, tai yra, šiuo metu šis radioaktyvumo šaltinis neturi jokios vertės. Cezio-137 pusinės eliminacijos laikas yra 30 metų, jo išsiskyrimo tūris buvo apie 16 petabekerelių (PBq), tai yra, 16 milijardų bekerelių (bekerelis, Bq yra radioaktyvaus šaltinio aktyvumo matavimo vienetas, vienas bekerelis atitinka iki vieno radioaktyvaus skilimo per sekundę), kuris yra septynis dešimt kartų mažesnis už lygį, gautą po sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje. Pagrindinė tarša buvo šiaurės vakaruose nuo Fukušimos, maždaug 40 kilometrų atstumu. Taršos plotas 2011 metais buvo 1700 kvadratinių kilometrų, o dabar jis sumažėjo iki 600 kvadratinių kilometrų.

Cezis-137 yra dirbtinis izotopas; gamtoje jo nebuvo, kol nebuvo pradėti branduolinių ginklų bandymai atliekant atmosferos sprogimus. TATENA mano, kad cezio-137 kiekis Pasaulio vandenyne yra 300 PBq, iš kurių Ramiojo vandenyno šiaurėje iki 2011 m. Pavasario buvo apie 70 PBq. Remiantis TATENA, atlikusios atitinkamą Fukušimos atominės elektrinės katastrofos rezultatų tyrimą, pranešimais, nuo Ramiojo vandenyno per atmosferą pateko nuo 5 iki 8 PBq cezio-137; nuo 1 iki 6 PBq cezio- 137 pateko į Ramųjį vandenyną dėl tiesioginių vandens išmetimų iš AE per avariją PBq. Tai yra, net ir apskaičiavus maksimaliai, Fukušima pridėjo 20 procentų prie cezio-137, jau esančio Ramiajame vandenyne - nemažai, bet  nekatastrofiškai.

Vandenyje šio elemento koncentracija sumažėjo iki vieno bekerelio litre, priešavarinės koncentracijos buvo trys bekereliai litre, PSO nustatyta didžiausia leistina koncentracija buvo iki 10 Bq litre.

Taigi iki šiol Ramiojo vandenyno vandenyje esantis cezis-137 nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai. Kalbant apie cezio-137 kaupimąsi žuvyse, nuo 2015 metų sugautuose mėginiuose nerasta. Atitinkamai nuo 2016 metų visi žvejybos Fukušimos prefektūroje apribojimai buvo visiškai panaikinti. 39 Ramiojo vandenyno regiono šalys panaikino visus žuvų importo iš Japonijos draudimus, šešios šalys ir toliau palaiko draudimą, o devynioms šalims reikalinga papildoma kontrolė.

Radionuklidai vandenyje Fukušima-1 aikštelėje

Nuo 2011 metų TEPCO pradėjo rengti Fukušimos-1 AE eksploatavimo nutraukimui. 2014 metais branduolinį kurą buvo galima iškrauti iš ketvirtojo bloko, vasario 28 dieną degalai buvo baigti iškrauti iš trečiojo bloko panaudoto kuro baseino. Pagal planus, visi kuro iškrovimo darbai, kontroliuojami TATENA, bus baigti iki 2028 metų. 2011 metų kovo mėnesį pagrindinė "Fukušima-1" problema buvo būtinybė aušinti reaktorius, kai visi stoties siurbliai buvo išjungti. Reaktoriams aušinti avariniu atveju buvo naudojamas jūros vanduo - tai sukėlė didžiausią Ramiojo vandenyno radioaktyviosios taršos kiekį per pirmąjį laikotarpį po avarijos.

Dėl sprogimų nutrūko jėgainių pastatų konstrukcijų sandarumas, todėl į juos nuolat teka požeminis vanduo, kuris turi būti išpumpuotas į specialius konteinerius ir išvalytas nuo radioaktyviųjų elementų. 2013 metais valymui reikėjo surinkti iki 540 kubinių metrų vandens, dabar jo tūris sumažintas iki 140 kubinių metrų per dieną, iki 2025 metų planuojama sumažinti iki 100 kubinių metrų per dieną. Iki 2021 metų pavasario toje vietoje saugoma 1,2 milijono kubinių metrų radioaktyvaus vandens, kurie dedami į 1000 specialių konteinerių.

Ten, toje vietoje, yra įranga, leidžianti iš vandens išgauti 62 radioaktyvius elementus - iki šiol apie 30 procentų vandens buvo išvalyta, ir darbai tęsiasi. 70 procentų vandens bus išvalyta, o ateityje Japonijos vyriausybė ketina ištuštinti tik 30 procentų visos saugyklos. Būtent šiuose 30 procentų bendro tūrio, tai yra 360 tūkstančių kubinių metrų, yra stebimas tričio kiekis ir būtent jie yra aptariami visuose "nerimą keliančiuose" pranešimuose.

Fizinės ir cheminės tričio savybės

Tritis yra vandenilio izotopas, kurio branduolyje yra vienas protonas ir du neutronai. Pagal savo chemines savybes tritis niekuo nesiskiria nuo vandenilio, tai yra jis dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje taip pat, kaip ir bet kuris kitas skystis, dėl kurio jis nesikaupia jokiuose organuose. Tritio pusinės eliminacijos laikas yra 12,3 metų, pusinės eliminacijos laikas (laikotarpis, per kurį jo kiekis organizme sumažėja perpus) - dešimt dienų. Planuojamas vandens su tritiu išleidimo iš rezervuarų Fukušimos aikštelėje pradžios laikas yra 2023 m., Tai yra, TEPCO ir Japonijos vyriausybė sugebėjo pasibaigti tričio pusinės eliminacijos periodo pabaiga.

Jodo tabletės prieš Astravo AE
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Pagal savo fizines savybes tritis yra minkštos beta-radioaktyvumo šaltinis, tai yra, jį apsaugo net organizme esantys skysčiai. Būtent dėl ​​šios priežasties PSO nustatyta didžiausia leistina koncentracija vandenyje yra 10 000 Bq litre, tūkstantį kartų didesnė už cezio-137 MPC. Be to, skirtingai nei cezis-137, tritis yra natūralus radionuklidas, jis susidaro veikiamas saulės spinduliuotės ir kosminių spindulių, jo įprastas kiekis mūsų planetoje yra 70 000 TBq (terabekereliai). TATENA duomenimis, per dešimt metų sukauptas visas tričio kiekis rezervuaruose Fukušimoje yra 860 TBq, arba 1,2 proc., kasmet susidaro Žemėje.

PSO standartai nebus pažeisti

Remdamasis visomis išvardytomis tričio savybėmis, 2010 metais Japonijos valstybinis reguliatorius kiekvienai atominei elektrinei nustatė vandens išleidimo su tričiu į vandenyną standartus, o konkrečiai Fukušimoje - 22 TBq per metus. Primename, kad iš 59 atominių elektrinių, kurie Japonijoje veikė iki 2011 metų kovo, šiuo metu veikia tik devyni.

Arba konteinerius su "tričio vandeniu" galima perkelti į kitų uždarytų Japonijos atominių elektrinių aikšteles, kad iškrovimas nevyktų vienoje vietoje. Net jei TATENA ir Japonijos vyriausybė nuspręs per vienerius metus iš Fukušimos nuleisti visus 860 TBq "tričio vandens", tai vietiniams gyventojams pridės 0,8 mikrosverto efektyvios radiacijos dozės. Tai dozė, kurią Japonijos gyventojai gauna iš natūralių šaltinių per tris valandas - tokią pačią dozę, pavyzdžiui, gauname suvalgę aštuonis kilogramus bananų per metus.

Tritis yra natūralus radionuklidas, kuris nesikaupia 

Jo pasitaiko gyvuose organizmuose, jo pusinės eliminacijos laikas yra trumpas. TEPCO įmonei, Japonijos vyriausybei ir TATENA specialistams nereikia viršyti PSO nustatytų didžiausių leidžiamų tričio dozių jūros vandenyje. Dar kartą nesunku pastebėti, kad bandymai sukelti ūmų bendros radiofobijos priepuolį neturi jokio realaus pagrindo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektrinė, vanduo
Povandeninis laivas, archyvinė nuotrauka

Nematomas patrulis: BOSS povandeninis laivas sukurtas Rusijoje

(atnaujinta 19:44 2021.04.18)
Mokslinis ir technologinis Rusijos laivų statybos lygis leidžia nestandartiškai spręsti dizaino sprendimus. Patrulinis laivas "Straž" su paviršinio laivo ir povandeninio laivo funkcijomis sugeba nustebinti įvairių šalių specialistus

Naujovė bus eksportuojama pavadinimu BOSS (Border and Offshore Submersible Sentry).
Jūrų inžinerijos centrinis projektavimo biuras  "Rubin" pristatė panardinamojo patrulinio laivo "Straž" projektą, kuriame apjungiami povandeninio ir antžeminio laivo pranašumai. Santykinai maža kaina ir dydis, išskirtinės techninės charakteristikos, tradiciškai didelis patikimumas, galimybė talpinti laive įvairiausius raketinius ir torpedinius ginklus (arba mokslinę įrangą) daro BOSS patrauklų daugeliui šalių, turinčių nedidelį gynybos biudžetą.

KB "Rubin" yra vienas iš pasaulio povandeninių laivų projektavimo lyderių ir pirmaujantis povandeninių laivų projektavimo biuras Rusijoje, turintis 120 metų patirtį kuriant povandeninius laivus ir įvairių klasių transporto priemones (įskaitant civilinę įrangą).

Išoriškai BOSS primena "Project 613" dyzelinį elektrinį povandeninį laivą —  sėkmingos konstrukcijos, vieną populiariausių ir perkamiausių pasaulyje (taip pat "Rubin" kūrinį). Povandeninis laivas pasižymi panašiomis techninėmis charakteristikomis: ilgis 60–70 metrų, atsižvelgiant į konfigūraciją, apie 1000 tonų vandens tūris, 42 žmonių įgula. Jame gali būti sumontuotos valdomos raketos, torpedos, nepilotuojami orlaiviai, artilerijos įrenginiai ir tikrinimo komandoms skirti greitieji greitaeigiai laivai. Rinkdamiesi ginklų sistemas, instrumentus ir įrangą, "Rubin" projektavimo biuro specialistai daugiausia dėmesio skyrė patikrintiems, serijiniams šiuolaikinių povandeninių laivų, antžeminių laivų ir orlaivių pavyzdžiams.

Tikėtini naujojo patrulio "Nautilius" taikiniai povandeninėse ir antžeminėse vietose gali būti karo laivai ir aukštųjų technologijų priešo pakrantės įrenginiai, taip pat mažiau aprūpinti piratai, kontrabandininkai ir brakonieriai. Laivas gali būti efektyviai naudojamas kaip žvalgybinis ar tiriamasis laivas.

NATO galvos skausmas

Norint suprasti naujojo laivo galimybių spektrą ir užduotis, reikia grįžti į 613 projektą (pagal NATO klasifikaciją - "Whisky"). Trijų linijų šautuvo paprastumo ir patikimumo povandeninio laivo darbinis tūris buvo 1347 tonos, ilgis - 76 metrai, plotis - 6,6 metro, jis gali judėti iki 18,5 mazgo greičiu, iki 200 metrų gylyje. Didžiausias nuotolis ant paviršiaus yra 8500 mylių (daugiau nei 15 tūkst. Km). Pagrindinė ginkluotė: šeši 533 mm kalibro torpedos vamzdžiai (keturi lankai ir du galai), o torpedose galėjo būti branduolinės galvutės (amunicija - 12 torpedų arba 22 minos). Autonomija - 30 dienų. Įgula yra 52 žmonės.

613 projektas buvo sukurtas kaip torpeda, tačiau vis dėlto buvo pastatyti šeši modifikuoti povandeniniai laivai su raketiniais ginklais - už vairinės tvoros dviejuose patvariuose konteineriuose buvo P-5 sparnuotosios raketos, kurių nuotolis yra apie 300 km (šaudyti iš paviršiaus į pakrančių taikinius).

Nuoseklioje 613s konstrukcijoje buvo plačiai naudojamas srauto pjūvio konstrukcijos metodas, automatinis suvirinimas ir suvirintų siūlių rentgeno patikrinimas. Tarybinis laivynas kas penkias dienas gaudavo po vieną naują povandeninį laivą. Septynerius metus (1950 - 1957 m.) Buvo pastatytas 215 vidutinio tūrio dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, kurie vienodai efektyviai galėjo atlikti torpedos smūgius, atlikti žvalgybą, išspręsti minų klojimo, operatyvinės ir padėties tarnybos užduotis priešo dislokavimo srityse.

Apie projekto išgyvenamumą liudija faktas, kad 613-ieji tarnavo iki Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigos, tai yra beveik keturiasdešimt metų (1990 m. Juodosios jūros laivyne liko eksploatuoti 18 veikiančių povandeninių laivų).

613 projekto daugiafunkciniai povandeniniai laivai buvo masiškai tiekiami į užsienį (apie 40 vienetų) - Bulgarijos, Kubos, Indonezijos, Egipto, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Lenkijos karinėms jūrų pajėgoms. Techninė dokumentacija buvo perduota Kinijai, o Šanchajaus ir Hankou gamyklose buvo pastatyta daugiau nei 20 povandeninių laivų.

Žinoma, naujasis panardinamasis patrulinis laivas paveldėjo pagrindines 613 projekto savybes - stiprumą, patikimumą ir efektyvumą. Žodžiu, BOSS yra aukštųjų technologijų XXI amžiaus idėja, turinti kokybiškai naujus, galingesnius ginklus, ryšius, navigaciją ir hidroakustiką.

Potencialas

Klasikinis kovinis patrulis jūroje - tai ilgalaikis antžeminių laivų ir povandeninių laivų manevravimas tam tikroje srityje, nuolat pasirengus įeiti į kovines pozicijas ir smogti priešo laivams ar antžeminiams taikiniams. Yra diplomatinė išraiška "vėliavos demonstravimas", tačiau tai nekeičia to, kas vyksta, patrulinis laivas, esantis toli nuo savo gimtųjų krantų, visada atlieka kovinę misiją, nuolat pasirengęs raketos, artilerijos ar torpedos smūgiui. Štai kodėl RF griežtai reaguoja į Amerikos naikintuvų skrydžius netoli savo krantų Juodosios, Beringo ar Japonijos jūrose.

Rusijos kariniame jūrų laivyne dar neseniai patruliniai laivai  vykdė patruliavimą vandenyse, NATO karinių jūrų pajėgų pajėgose - lydėjo naikintuvus, fregatas, korvetes ir pakrantės zonos laivus. Tradicinius antžeminius laivus sunku prilyginti nardančiam BOSS (tam teks pridėti kovos taktiką). Naujojo laivo eksploatavimo ypatumai leidžia manyti, kad "Rubin" projektavimo biure buvo sukurtas hibridinis povandeninis laivas.

Kova su patruliavimu panardintoje vietoje leidžia slapta stebėti priešą, sienos pažeidėjus ar kontrabandininkus, atremti staigų smūgį ar duoti atsaką į grėsmes. Gilumoje lengviau atitrūkti nuo aukščiau esančių priešo jėgų, o audra nėra baisi. Paviršiaus charakteristikos yra pliusas įgulai, kuri reiso metu gali kvėpuoti grynu jūros oru, o ne regeneracijos produktu (kaip klasikiniuose povandeniniuose laivuose).

Nardymo patrulinio laivo mokslinio tyrimo galimybės yra didesnės nei panašaus paviršinio laivo. Be to, BOSS gali tarnauti kaip palyginti nebrangi mokymų "klasė" įguloms ir pakrančių infrastruktūrai mokyti - atkreipiant dėmesį į atskirų šalių nacionalinių povandeninių pajėgų plėtrą, patirties įgijimą ir "visavertį" povandeninį laivą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
povandeninis laivas
Kadras iš serialo Sostų karai

"Sostų karų" kūrėjai užsiminė, kad jie gali išnaujo nufilmuoti šou finalą

(atnaujinta 15:37 2021.04.16)
Fantastinio serialo oficialioje Twitter paskyroje pasirodė paslaptingas įrašas, kuriame gerbėjai įžvelgė užuominą į finalinio sezono remeiką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Fantastinio serialo "Sostų karai" gerbėjai aktyviai diskutuoja apie paslaptingą įrašą, pasirodžiusį oficialioje "HBO" šou Twitter paskyroje.

​"Žiema artėja", — įrašas apsiriboja šia visiems gerbėjams pažįstama frazė.

Vartotojai iškart pasiūlė, kad šou prodiuseriai tokiu būdu užsiminė apie paskutinio, aštuntojo serialo sezono remeiką. Finaliniai epizodai buvo išleisti beveik prieš dvejus metus ir sukėlė milijonų žiūrovų nepasitenkinimą.

Tačiau dabar, kai praėjo dešimt metų nuo pirmos labiausiai vertinto fantastinio šou serijos pasirodymo, gerbėjai tikisi, kad projekto kūrėjai perdarys ginčytiną pabaigą.

"Dieve, gal šis įrašas reiškia, kad jie perdaro praeitą sezoną", "Vaikinai, ar jūs pagaliau iš naujo nufilmavote aštuntąjį sezoną?", "Ateina finalo remeikas?" — komentuoja socialinių tinklų vartotojai.

Po finalinio epizodo pasirodymo 2019 metų gegužę, žiūrovai užgriuvo kritika scenaristus Devidą Beniofą ir Danielį Bretą Vaisą. Gerbėjai netgi parengė peticiją, kuri surinko daugiau nei milijoną parašų, reikalaudami perrašyti finalą.

Vėliau apie tai pasisakė kanalo "HBO" direktorius Keisis Bloisas. Jo nuomone, paskutinis sezonas išėjo labai geras. "32  nominacijos "Emmy" apdovanojimui — aiškus įrodymas, kad mes viską padarėme teisingai", — pasakė Bloisas.

Tuomet šou kūrėjus palaikė ir pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Aktorė Sophie Turner (Sansa Stark) gerbėjų reikalavimus pavadino "nepagarbiais", o Kitas Haringtonas (Džonas Snou) pareiškė, kad visi, kam nepatinka finalas, gali "eiti mišku".

Televizijos serialas "Sostų karai" buvo sukurtas pagal Džordžo Martino fantastinį ciklą "Ledo ir ugnies giesmė". Romanų ir serialo veiksmai vyksta dviejuose išgalvotuose žemynuose, kur kelios aristokratiškos šeimos varžosi dėl viešpatavimo septyniose Vesteroso karalystėse, o visai žmonijai tuo metu gresia sunaikinimas dėl anapusinių jėgų įsiveržimo.

Tegai:
"Sostų karai"
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Džordžas Martinas pareiškė, kad "Sostų karai" galėjo turėti dar penkis sezonus
"Sostų karų" žvaigždės Kitas Haringtonas ir Rouz Lesli tapo tėvais
Televizijos kanalas "HBO" pažadėjo nufilmuoti "Sostų karų" priešistorę
Gerbėjai įvardijo populiariausias scenas seriale "Sostų karai"
"Sostų karų" kūrėjai filmuos naują serialą