Britanijos policija, archyvinė nuotrauka

Didžioji Britanija mėtosi tarp koronaviruso, #MeToo ir įstatymų

(atnaujinta 09:20 2021.03.21)
33 metų Sarah Everard dingo Londone kovo 3 dieną, kai ėjo vakare namo. Jos palaikai buvo rasti po savaitės Kente

Skotland Jardo vadovė Cressida Dick atsisakė palikti savo postą, tai padaryti ją ragino nemažai Didžiosios Britanijos politikų ir visuomenės narių po šiurkštaus šeštadienio mitingo Sarah Everard atminimui išvaikymo. Ji pareiškė,kad ketina vadovauti dar "ryžtingiau" savo žinybai ir griežtai pasisakė "kabinetinių" kritikų atžvilgiu.

Tai tik vienas iš didelio atgarsio sulaukusio politinio skandalo, kuris dabar kyla Didžiojoje Britanijoje, aspektas ir jo centre —kriminalinis nusikaltimas.

33 metų Sarah Everard dingo Londone kovo 3 dieną, kai ėjo vakare namo. Jos palaikai buvo rasti po savaitės Kente. 48 metų metropoliteno policijos pareigūnas Wayne Kazensas sulaikytas dėl įtarimų moters pagrobimu ir nužudymu. Dar blogiau tai, kad žurnalistai atskleidė, jog likus kelioms dienoms iki moters dingimo policijos pareigūnui buvo pateiktas skundas dėl jo "nepadoraus nusirengimo" viešoje vietoje. Taigi dabar vis dar atliekamas tyrimas, kodėl Kazensas nebuvo nušalinti nuo tarnybos ir toliau dirbo, be to, ginkluotas.

Tragedija sukėlė didžiulį rezonansą Didžiosios Britanijos visuomenėje, visų pirma iš moterų, kurių tūkstančiai dabar kalba apie grasinimus, priekabiavimą, persekiojimą ir smurtą Didžiosios Britanijos miestų gatvėse, ir reikalauja iš valdžios užtikrinti jų saugumą.

Kaip ir ankstesnėse kampanijos #MeToo bangose, tai vietomis pasiekė absurdą. Lordų rūmų žaliųjų partijos narė, baronienė Džeinė Džouns pasiūlė vyrams įvesti komendanto valandą nuo 18:00, kad moterys būtų saugios. Prasidėjus skandalui žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ji paaiškino, kad tai buvo ironija iš jos pusės dėl Pietų Londono policijos patarimo moterims "neišeiti vienoms". Vis dėlto, pasak Džouns, jos pasiūlymas sukėlė "tokį moterų teisių aktyvisčių laiškų ir tweetų potvynį", kad tai labiau įrodo jos "požiūrį į problemą susijusią su vyrais".

Bet ir tai buvo tik pradžia: praėjusį savaitgalį skandalas pakilo į naują etapą.

Londonas
© Sputnik / Алексей Филиппов

Šeštadienį Londone, Klephemo rajone, kur paskutinį kartą buvo matyta Sarah Everard, vyko gedulinga atminimo akcija. Panašūs renginiai buvo suplanuoti ir kitose šalies vietose, tačiau valdžia nedavė leidimo juos surengti dėl koronaviruso apribojimų. Nepaisant draudimo, keli šimtai žmonių, daugiausia moterys, susirinko į Klepheme, ir policija juos išsklaidė. Oficialiais duomenimis, keturi dalyviai buvo sulaikyti.

Policija dėl savo poelgio sulaukė kritikos beveik iš visų pusių. Nuotraukos, vaizdo įrodymai apie išsklaidymą buvo plačiai išplatintos kartu su pasipiktinusiais komentarais. Parlamento narės Dianos Abbott nuomonė yra gana tipiška: "Policijos pareigūnai labai netinkamai elgiasi su moterimis ir surakina antrankiais, kurios taikioje akcijoje protestuoja prieš vyrų žiaurumą".

Tai, kad policijos pareigūnas kaltinamas Everard nužudymu, ir keista istorija su ekshibicionizmo aktu ir operatyvaus Kazenso vadovų atsakymo nebuvimu, be abejo, tik pakursto nepasitenkinimą teisėsaugos pareigūnais.

Ministras pirmininkas Borisas Džonsonas išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl gedulo akcijos dalyvių arešto kadrų. Londono meras Sadikas Chanas policijos veiksmus pavadino "nepriimtinais", taip pat "nepagrįstais ir neproporcingais". Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė paprašė Londono policijos vadovybės pateikti pranešimą apie įvykį ir taip pat pažymėjo, kad ją nuvylė demonstracijos išsisklaidymas.

Valdžios institucijų reakcija — labiau susirūpinusi nei rūsti — paaiškinama tuo, kad jų padėtis dabar yra iš kategorijos "ko besiimtum, virus kliūtys".

Didžiojoje Britanijoje buvo įvestas viena iš griežščiausių lodaunų, o pažeidėjai persekiojami negailestingai. Šeštadienio policijos veiksmai nešeina už įprastų britų policijos pareigūnų metodų, rėmų, kaip pažaboti neteisėtus įvykius. Beje, kolegos iš Olandijos savaitgalį smagiau pasilinksmino, naudodami vandens patrankas, kad išsklaidytų dar vieną kovd-disidentų manifestaciją.

Didelį britų nepasitenkinimą teisėsaugos pareigūnų veiksmais lemia įvairios aplinkybės: moterys sielvartavo dėl smurtinės kitos moters mirties ir net nuo policininko rankos, taip pat susikaupęs net ne nuovargis, o žmonių pasiutimas dėl valdžios nustatytų apribojimų. Be to, #MeToo tema, kaip, pavyzdžiui, svarbūs juodaodžiai gyvenimai, savaime įgijo politinę neliečiamybę, suteikdama savo aktyvistams carte blanche bet kokiems veiksmams ir iniciatyvoms.

Todėl Didžiosios Britanijos piliečių simpatijos buvo protestuotojų pusėje, o policijos pusei atiteko masiniai prakeiksmai.

Visuomenės nepasitenkinimas yra toks didelis, kad valdžia yra priversta prie to prisitaikyti, nors anksčiau visada grasino sunkiausiomis pasekmėmis bet kokiems lodauno taisyklių pažeidėjams.

Sadikas Chanas, kuris demonstruoja ypatinga nepasitenkinimą policijos veiksmais, susiduria su sunkiausia padėtimi: jam liko mažiau nei du mėnesiai iki kitų mero rinkimų Londone. Tai nėra tinkamas laikas prarasti rinkėjų palaikymą.

Daugelis pareigūnų vis dar bando išsilaikyti ant dviejų kėdžių, apsiribodami atsargiu rūpesčio ir gilaus liūdesio reiškimu.

Jų fone ypač ryškiai pasisako žvaigždė Cressida Dick — pirmoji Skotland Jardo vadovė ir atvira lesbietė, atsisakiusi galvą apiberti pelenais ir dabar nuosekliai ginanti pavaldinių veiksmus šeštadienį vykusiame renginyje. Britų ekspertai prognozuoja, kad tolesnė dabartinės krizės įvykių raida priklauso nuo to, ar jai pavyks likti savo poste.

Štai tik visuose šiuose garsiuose intrigose nesigridi balsų tų, kurie bando užduoti klausimus prieš meinstrymą.

Sarah Everard mirė kraupia mirtimi, bet vis gi pagrobimas ir žmogžudystė — statistiškai labai retas nusikaltimas Didžiojoje Britanijoje. Tai, beje, iš pradžių nedrąsiai pažymėjo Londono meras. Tačiau mintis apie tai, kad moters mirties išnaudojimas, greičiausiai, nuo psichopato rankų, siekiant skatinti progresyvią #MeToo darbotvarkę —tiesiog amorali, žinoma, progresyviai visuomenei yra tabu.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos.

Tegai:
protestai, smurtas, įstatymas, koronavirusas, Didžioji Britanija
Lietuvos vėliava

Pereinamasis laikotarpis. JAV žvalgybos prognozės žada Lietuvai

(atnaujinta 14:08 2021.04.17)
JAV Nacionalinė žvalgybos taryba paskelbė tyrimą "Global Trends 2040". Kas lauks pasaulio ateinančiais dešimtmečiais?

Iš pirmo žvilgsnio tyrimas labai painus — informacijos ir įžvalgų daug, o pagrindinė mintis nesimato. Tačiau įsigilinus į tekstą, ryškėja jo raudonoji linija. Ji daugmaž tokia: pasaulio iššūkiai, kas dabar vyksta, kas gali būti. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Taigi, didžiausia problema šiuo metu yra koronavirusas, kuris sustabdė pasaulio judėjimą į priekį ir kurio ilgalaikės pasekmės (ekonominės, socialinės, tarptautinės ir kitos) ligi šiol yra neaiškios. Pavyzdžiui, epidemija išryškino šalių silpnybes ir kartu sureikšmino valstybės institutą, kuris ėmė riboti piliečių laisves. Viena vertus, tai galima paaiškinti noru suvaldyti ligos plitimą. Kita vertus — ar nebus negrįžtamai peržengtos demokratinių teisių neliečiamybės ribos?

Taip pat koronavirusas "sutriuškino" tarptautines organizacijas ir sustiprino nacionalistines nuotaikas. Pradėjo dominuoti principas — kiekvienas už save (ypač tai matėsi Europoje), ir neaišku, kada pavyks (jeigu pavyks) atkurti pasitikėjimą tarptautiniu bendradarbiavimu. Kas įdomu, epidemija tik dar labiau sustiprino pasaulio raidos tendenciją, kuri pradėjo ryškėti dar prieš ją — globalią chaotizaciją, kai sena sistema su visomis jos taisyklėmis, organizacijomis ir kitais atributais greitai griūva, o nauja dar neatsirado.

Studijos autorių teigimu, tai pasireiškia tiek valstybių viduje (kitaip tariant, visokiausi socialiniai neramumai Jungtinėse Valstijose, Europoje, Rusijoje ir taip toliau yra logiškas dalykas), tiek tarptautinėje arenoje. Pastaruoju atveju esminis dalykas yra JAV priešprieša su Kinija ir Rusija, kuri yra ne tik geopolitinė ir ekonominė, bet ir ideologinė — Šaltojo karo metais kapitalizmas kovojo su komunizmu, o dabar demokratija, neva, varžosi su autoritarizmu, kuris siekia tarptautinio pripažinimo (nori tapti "nauju normalumu").

Tokiu būdu, pasaulis artėja prie pereinamojo laikotarpio piko, kuriame konfliktiškumo lygis bus didžiausias, bet pasaulinio karo tyrimo autoriai nelaukia. Ir šioje vietoje pats laikas pasikalbėti apie studijos siūlomus permainų pabaigos scenarijus. Labiausiai tikėtinas iš pateiktų — ne demokratijų pergalė, o blokų (su JAV, Kinija, Rusija ir ES priešakyje) konkurencija be vieno hegemono, nes Vakarai daugiau negali, o Kinija nenori.

Savaime suprantama, kad atskirų "didelių erdvių" sėkmė priklausys nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai, jeigu ji nori būti konkurencingu galios centru, anot JAV žvalgybos, reikia, kad daugiau neįvyktų jokie "exitai" ir atsirastų bendra raidos strategija. Tačiau įdomesnis tyrimo rengėjų požiūris į Rusiją.

Nerimą jiems kelia Maskvos bandymai suskaldyti Vakarus politiniame ir socialiniame lygmenyje (kitaip tariant, Rusijos "alternatyvios nuomonės" politika duoda rezultatą), o apriboti jos ambicijas gali Vladimiro Putino išėjimas (ypač jeigu dėl to prasidės destabilizacija šalies viduje) ir energetinio dialogo su Europa susilpnėjimas (ypač jeigu nebus kompensuojančios alternatyvos Azijos kryptimi). 

Šiame kontekste tampa aišku, kodėl Vakaruose diskriminuojama rusiška žiniasklaida, kodėl bandoma sustabdyti "Šiaurės srauto 2" projektą ir kodėl eskaluojama Aleksejaus Navalno istorija, galvojant, kad tai gali pažadinti rusus revoliucijai. Tačiau akivaizdu, kad tokia Amerikos "vanagų" strategija Maskvos atžvilgiu reiškia visišką rusiškų realijų bei psichologijos nesupratimą ir atitinkamai yra neperspektyvi. Pavyzdžiui, Putino išėjimas, be abejo, bus svarbus įvykis Rusijai, bet nepakeis sisteminės šalies vystymosi krypties (gali net atsitikti taip, kad jį Vakarams teks prisiminti kaip švelnų ir konstruktyvų lyderį).

Tuo pat metu studijos autorius norisi pagirti už tai, kad jie išryškino tokius fundamentalius tolimesnės pasaulio raidos faktorius kaip technologijos (kurios gali pakeisti žmonijos veidą neatpažįstamai), žmogiškasis kapitalas (darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir jų kvalifikacija), aplinkosauga ir kitus.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad studijai, žinoma, nepavyko visai išvengti neobjektyviai provakarietiškų momentų, bet didžiąja dalimi ji piešia adekvatų dabartinės situacijos vaizdą ir tiksliai užčiuopia esmines jos raidos tendencijas. O jeigu vertinti tyrimą ne tik kaip pagrindą diskusijai, bet ir kaip savotišką veiksmų planą, galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje mūsų laukia Amerikos santykių su Kinija ir Rusija paaštrėjimas, nes Vašingtonas, atrodo, nusprendė — arba jie, arba mes. 

Ir belieka tikėtis, kad Lietuva neatsidurs tarp kūjo ir priekalo, kaip jau ne kartą buvo istorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Pažiūrės į "Maskvos elgesį". Ar vokiečiai sustabdys "Nord Stream-2"
Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada — neaišku
Radioaktyvi tarša

Fukušimos radioaktyvieji vandenys teršia pasaulio politiką

(atnaujinta 17:30 2021.04.16)
Kinija ir Pietų Korėja itin neigiamai reagavo į Japonijos vyriausybės planus vandenį iš "Fukušima-1" atominės elektrinės išpilti į vandenyną — niokojančią katastrofą, per kurią praėjusį mėnesį sukako lygiai dešimt metų

Pekinas sprendimą pavadino neatsakingu, o Seulas — nepriimtinu. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Irina Alksnis.

Kol kas atominių reaktorių aušinimui naudojamas vanduo yra saugomas specialiose rezervuaruose avarinės stoties teritorijoje. Šiuo metu jis sukaupė apie 1,25 milijono tonų. Pagal dabartinį tarifą saugyklos bus pilnos iki kitų metų pabaigos.

Akivaizdu, kad paskutinė aplinkybė nulėmė sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo 2023 metais.

Surinktas skystis gryninamas iš reikšmingos dalies radioaktyviųjų elementų, tokių kaip stroncis, deuteris ir kt. Bet tritis jame išlieka.

Šalies valdžia tikina stebėsianti procedūros saugumą. Skystis bus skiedžiamas vandeniu iki saugios kenksmingų medžiagų koncentracijos ir atitiks tarptautinius standartus.

Skirtingai nei kinai ir korėjiečiai, JAV užjautė Japonijos planus. Valstybės departamentas priėmė sprendimą kaip subalansuotą, skaidrų ir atitinkantį visuotinai priimtus branduolinės saugos standartus. TATENA laikėsi panašios pozicijos.

Ši nesantaika nestebina. Ideologiniai ir politiniai aspektai branduolinėje energetikoje jau seniai vaidina svarbų vaidmenį, ir Fukušima nėra išimtis.

Padėtis aplink Japonijos atominę elektrinę yra įdomesnė, nes vienu metu viena ant kitos yra daugybė skirtingų lygių ir kilmės politinių aplinkybių.

Pavyzdžiui, draugiškai neigiama Pekino ir Seulo reakcija į artėjantį atstatymą yra aiškiai susijusi su labai sunkiais ir istoriškai abiejų sostinių santykiais su Tokiju. Ir čia nesvarbu, kad Pietų Korėja, kaip ir Japonija, yra pagrindinis JAV sąjungininkas šiame regione, o Kinija priešinasi visiems trims politinėje ir net karinėje-politinėje srityje.

Tuo pačiu nėra jokių abejonių, kad jei Rusija (arba ta pati Kinija) būtų priversta atlikti panašią operaciją, rusų planuojamas staugimas apie planetos ekologijos nužudymą stotų už visą pasaulį. Tačiau Japonijos priklausymas Vakarų blokui pašalina šią problemą pasauliniu lygiu — ir jos kaimynų nepasitenkinimo galima nepaisyti.

Be abejo, vaidina ir TATENA pritarimas, kurio parama neabejotinai sustiprina Japonijos valdžios pozicijas.

Bėda ta, kad spartus įtakingiausių tarptautinių organizacijų degradavimas netiesiogiai veikia atominės agentūros reputaciją.

Pastaraisiais metais tokie pasaulio sistemos ramsčiai kaip JT, PPO, PSO, TOK ir daugelis kitų buvo skandalų, atskleidusių akivaizdų jų politinį dalyvavimą, centre. Kai kuriais atvejais — čia, žinoma, ypač verta prisiminti OPCW su savo pozicija dėl "cheminių atakų" Sirijoje ir WADA — mes jau galime kalbėti apie pasirengimą tiesioginiams klastojimams ir klastotėms.

Todėl šie procesai taip pat paveikė TATENA patikimumą, nors organizacijoje nėra tokių diskredituojančių istorijų vien dėl to, kad prieš tai žlunga visos tarptautinių organizacijų sistemos, užtikrinusios pasaulio stabilumą pastaraisiais dešimtmečiais, autoritetas. mūsų pačių akys.

Tačiau net jei pasitikime specialistų, kurie reikalauja būsimos vandens išleidimo iš Fukušimos operacijų saugos žmonių sveikatai ir aplinkai, nuomone, lieka dar vienas pagrindinis veiksnys: žmogiškasis faktorius. Labai tikėtina, kad būtent jis kelia ypatingą susirūpinimą Kinijoje ir Pietų Korėjoje.

Prieš pusantrų metų Japonijos teismas išteisino tris aukšto rango atominės elektrinės operatoriaus TEPCO darbuotojus, kaltinamus aplaidumu. Buvo tikimasi teismo sprendimo, kad direktorių tarybos pirmininkas ir pora buvusių viceprezidentų negalėjo numatyti tokio niokojančio cunamio ir užkirsti kelią avarijai, nes tuo metu atsakomybė už tai, kas įvyko, iš tikrųjų buvo kaltinama natūraliu nelaimė.

Visos kitos versijos buvo nušluotos po kilimu, visų pirma 2012 metų vasarą paskelbtas parlamentinis tyrimas ir dėl nelaimės kaltinami TEPCO ir vyriausybės agentūros. Tada atskleisti faktai stebina vaizduotę neprofesionalumo, aplaidumo ir sukčiavimo lygiu, kurį parodė Japonijos atomotyrininkai ir valdžios institucijos — ir ne tik prieš katastrofą, bet ir pašalinant jos padarinius. Pavyzdžiui, Japonijos žurnalistai sužinojo, kad po avarijos AE darbuotojus vadovybė privertė slėpti duomenis apie tikrąjį radiacijos lygį, uždengiant asmeninius dozimetrus apsauginiu švino ekranu.

Ekspertai pažymėjo, kad šią padėtį palengvino nacionalinio mentaliteto ypatumai, ypač pagarba rangui (ir dėl to nepriimtinumas prieštaravimams valdžios institucijoms), taip pat draudžianti svarba gelbėti veidą bet kokia kaina Japonijos kultūra. Problemas lengviau kruopščiai ignoruoti ir nugludinti gerais pranešimais, tikintis, kad viskas išsispręs savaime, nei jas atverti, nešant sau gėdą.

Tai tikriausiai yra dar viena priežastis, verčianti Kiniją ir Pietų Korėją skeptiškai vertinti Japonijos valdžios institucijų saugumo garantijas ir jų garantijas, kad viskas vyks kontroliuojant TATENA ir laikantis griežčiausių tarptautinių standartų.

Visa tai būtų galima pasakyti apie "Fukušima-1" atominę elektrinę prieš katastrofą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aplinkos tarša, politika, atominė elektrinė, Japonija

"Pro VSAT akis neprasprūsta niekas": pasieniečiai nufilmavo pasienyje einantį vilką

(atnaujinta 09:14 2021.04.17)
Įraše matyti, kaip gyvūnas, pribėgęs sieną su Baltarusija žyminčio stulpelio ribą, sustoja tarsi kažko dvejodamas

Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai savo Facebook paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pasienio ruožu einantis vilkas.

"Liaudies išmintis byloja: "Darbas – ne vilkas. Į mišką nepabėgs". Gero savaitgalio Jums, bičiuliai! O kol daugelis jūsų ilsėsitės, pasieniečiai akylai stebės Lietuvos sieną. Pro #VSAT pareigūnų akis ir vaizdo stebėjimo sistemas neprasprūsta niekas", — prie pasidalinto vaizdo įrašo parašė pareigūnai.

Įraše matyti, kaip gyvūnas, pribėgęs sieną su Baltarusija žyminčio stulpelio ribą, sustoja tarsi kažko dvejodamas. Po to apsisuka ir nueina į krūmus, sienos taip ir nekirtęs.

Tegai:
vilkai, vaizdo įrašas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvos VSAT kameros užfiksavo gyvūnus pasienyje su Baltarusija — video
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Pasieniečiams Kauno oro uoste teko tramdyti iš Airijos atskridusį lietuvį