AstraZeneca vakcina, archyvinė nuotrauka

Vakcinacija ir chaotiškas Seimas. Butaforinis gyvenimas Lietuvoje tęsiasi be antraktų

(atnaujinta 10:00 2021.03.21)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pasiskiepyja. Ne iš pirmo karto. Iš pirmo karto prieš foto ir TV kameras. Ir kameros užfiksuoja, kad adata su antgaliu. Socialinis tinklas Facebook suūžia. Pastabus sociumas reikalauja pasiaiškinti

Audrius Bačiulis: "Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenori gausinti sąmokslo teorijų apie pavojingus skiepus nuo covid, ji turi nedelsiant, valandų bėgyje, išsamiai paaiškinti, kodėl į Grybauskaitės petį įremto švirkšto, su, kaip teigiama, vakcina nuo covid, adata atrodo kaip su nenuimta plastikine apsauga. 

Audriui Bačiuliui susidaro vaizdas, kad Grybauskaitė nesiskiepijo, tik suvaidino.

Ar prezidentė Grybauskaitė tikrai pasiskiepijo 1
Screenshot
Ar prezidentė Grybauskaitė tikrai pasiskiepijo?
 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada nesiaiškina. Dalia Grybauskaitė išaiškina Lietuvos sociumai kaip jam reikia gyventi. Reikia skiepytis sako Prezidentė. Nėra žinoma ar Prezidentė buvo paskiepyta "AstraZeneka", ar kuo kitų.

Dar Prezidentė sau įprastų griežtų stiliumi sukritikavo esamą valdžią. Konservatorių valdžią. Už pandemijos nesuvaldymą, už blaškymąsi, už prieštaringus ir nelogiškus sprendimus. Už lėtą vakcinavimą. Neįprasta kad nuo Prezidentės kliuvo šiai vyriausybei. 

"Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (...) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija — to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas", — televizijos laidoje teigė Prezidentė.

Vyriausybei vadovauja Prezidentės Grybauskaitė favoritė Šimonytė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokiu būdu pasiskiepijo. Politiškai. Grybauskaitė nebus atsakinga už Šimonytę! Jeigu Šimonytės vyriausybė žlugtų... 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seimo Vyriausybės valandoje įvertino naujausią epidemiologinę Lietuvos situaciją. Jis teigė, kad kai tik Lietuvą pasiekiantys vakcinų kiekiai leis, pats pasiskiepys dažnai atsisakoma "AstraZeneca" vakcina.

Socialdemokratas Algirdas Sysas ministro klausė, kas bus daroma dėl "AstraZenecos" vakcinos, kurios gyventojai nenori. Dulkys dar kartą patikino, kad kai tik bus galimybė, pats pasiskiepys "AstraZeneca" vakcina. 

"Jeigu antrą ketvirtį mus pasieks reikšmingi kiekiai vakcinų, mes tikrai pakviesime politikus, žymius žmones, vadovus vakcinuotis ir rodyti pavyzdį. Aš pats asmeniškai pasiskiepysiu "AstraZeneca", — Seimo nariams sakė sveikatos ministras Dulkys.

Ministras Dulkys taip tiki savo autoritetu, kad įsivaizduoja, jog jo pavyzdžių nedvejodama "AstraZeneka" puls skiepytis visa tauta.

Tačiau tautos atstovams kyla klausimu. Tiek dėl "AstraZenekos" patikimumo, tiek dėl pačio ministro adekvatumo.

Žurnalistei Indrei Makaraitytei sunku suprasti ministro metamorfozes.

Indre Makaraitytė: "Sunku suprasti šią dieną. Ją valdžia pradeda patikinimais, kad net nesvarsto suspendavimo "AstraZeneca" vakcina, ministras Dulkys prisižada skiepytis tik ja. 

Popiet Europos vaistų agentūra darsyk pakartoja, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių "AstraZeneca" keliamus pavojus". 

"Vakare Lietuva priima sprendimą laikinai stabdyti vakcinaciją. Tai mes kuo pasitikime šiame procese, kuriom institucijom ir kuriais pareigūnais?", — klausia žurnalistė savo Facebook laiko juostoje.

Sveikatos ministro A. Dulkio metamorfozės 2
Screenshot
Sveikatos ministro Dulkio metamorfozės

Butaforinė akcijos ir atrakcijos politiniame Lietuvos teatre keičia vieną kitą. Arba vyksta vienu metų. Žiūrovams tikrai yra iš ko rinktis.

Politinis frilanceris Andrius Tapinas taip pat atliko savo vaidmenį — rinko parašus. Prieš kitus surinktus parašus. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen prieš kelias savaites buvo įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigė surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų.

Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų.

Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija. Šios partijos frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė žiniasklaidai teigė, kad frakcija remia Raskevičių. Panelei Ievai Pakarklytei sukėlė abejonių surinktų parašų autentiškumas.

"Kitas dalykas, kalbant apie teisines peticijos galias, kadangi tai nėra nei fiziniai parašai, nei mobiliuoju parašu pasirašyta, vadinasi, nėra galimybės patikrinti, ar tai yra autentiška ir ar tie parašai yra galiojantys, ar vienas žmogus nėra pasirašęs daugiau kartų", — sakė politikė.

Pats Raskevičius sakė neketinantis trauktis iš pareigų.

Už Raskevičių parašus pradėjo rinkti politinis frilanceris Andrius Tapinas. Pažadėjo surinkti greičiau ir daugiau Žmogaus teisių komiteto pirmininką palaikančių parašų, nei buvo surinkta reikalaujančių jį atstatydinti. 1 000 000 prašų!

Tapinas 1 000 000 nesurinko. Bet Tapinas buvo operatyviai priimtas Seimo pirmininkės. Ne taip kaip kiti kitų parašų iniciatoriai. 

Reikalaujantys  Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo niekaip negalėjo įsiprašyti būti priimti ir išklausyti. Jiems kelias savaites Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laiko vis neatrasdavo.

Politiniam frilanceriui Andriui Tapinui pavyko iš pirmo karto — Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen buvo įteikti per 400 tūkst. žmonių, norinčių, kad Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius liktų vadovauti Seimo Žmogaus teisių komitetui, sąrašas.

Tapinas tvirtino, kad po jo paskelbta iniciatyva iš viso pasirašė per 850 tūkst. žmonių, tačiau, patikrinus tuos parašus, beveik pusė buvo išbrokuoti kaip neteisingi.

Ši pono Tapino akcija buvo atidžiai Facebooko sociumo stebima. Sociumui kilo įtarimu, kad pono Tapino surinktų parašų fizinis svoris įtartinai lengvas. Pašaipiomis abejonėmis buvo dalinamasi Facebooke.

Raimondas Šimaitis savo Facebooko laiko juostoje paskelbė konkursą: "Merginos dėmesio! Konkursas! Kuri, šitaip nešdama pilną dėžę popieriaus, užneš ją seimo laiptais ir neišmetusi koridoriais nuneš iki Čmilytės kabineto, tai padovanosiu automobilį", - pažadėjo Šimaitis.

Raimondas Šimaitis ir paskaičiavo bei iliustravo: "pagal proporcijas padėliojau, tai dėžėje turėtų būti ~ 18 pakuočių A4 lapų po 500vnt, o tai tik 45kg.".

 

Už butaforiją dovanų automobilis. Taip pat butaforinis 3
Screenshot
Už butaforiją dovanų automobilis. Taip pat butaforinis

Ponas Šimaitis už butaforinę pono Tapino akciją ne tik pasiūlė padovanoti butaforinį automobilį, bet ir dėl Tapino butaforijos kreipėsi į policiją.  

Andriui Tapinui galėjo tekti teisėsaugai pasiaiškinti dėl inicijuotos akcijos "Milijonas parašų: pabudome ir kelkimės" ir šios akcijos metu galimai surinktų asmens duomenų. 

Alfa.lt duomenimis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant patikrinti, ar asmens duomenys buvo rinkti teisėtai, nebuvo vogti. Tačiau policija tyrimą atsisakė pradėti.

Apie ikiteisminį tyrimą, kuris atliekamas Vilniaus miesto 3 policijos komisariate, Alfa.lt portalą informavo pareiškėjas ir liudininkas Raimondas Šimaitis. Anot vyro, į teisėsaugą jis kreipėsi pastebėjęs, kad žinomo žurnalisto inicijuotos akcijos metu galėjo būti daromi nusikaltimai. "Atradau feisbuke, kad ten buvo klastojama, generuojama, perkamos duomenų bazės", — sakė vyras.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Alfa.lt informavo, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ar policija nepanoro dalyvauti šioje butaforijoje, ar, priešingai, butaforijoje dalyvauja, parodys artimiausia ateitis. Bet kuriuo atveju politinis teatras nei dalyviams, nei žiūrovams nuobodžiauti neleis.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, Dalia Grybauskaitė, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos valdžios makiaveliški žaidimai. Ar taps Prezidentūra "prezidentūrėle"?
Policinės valstybės priemonėmis? Kaip "kiberpatrulis" gelbės lietuvių orumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją Sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklo neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Mary mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginančios treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas bandomojo kosmonauto Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovautu šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių bandomųjų kosmonautų jis pateko į bandomųjų pilotų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su bandomojo piloto darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės bandomojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijos, Italijoje Salgareda aerodrome aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek orlaivio aukščio apskaičiuotojo.  Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo suvaldyti suslūgusio aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Ukrainos kariai Donbase

Kas ir kodėl provokuoja Rusiją pokalbiais apie Ukrainos priėmimą į NATO

(atnaujinta 14:00 2021.04.09)
Karo Donbase — tai yra "Rusijos puolimo" — tikimybės didinimas nėra pagrindinė Kijevo provokacija

Daug pavojingiau yra tai, ką antradienį pareiškė Vladimiras Zelenskis: "Mes siekiame reformuoti savo kariuomenę ir gynybos sektorių, tačiau vien reformomis nesustabdyti Rusijos. NATO yra vienintelis būdas užbaigti karą Donbase. Narystės NATO veiksmų planas ("membership action plan", MAP) taps tikru signalu Rusijai".

Apie tai Ukrainos prezidentas pasakojo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui — ir tą patį jis pakartojo tą pačią dieną savo pokalbiuose su Didžiosios Britanijos ir Kanados premjerais. Zelenskis nori, kad į MAP būtų įrašyti konkretūs žingsniai integracijos link ir Ukrainos įstojimo į NATO terminai — ir per gana trumpą laiką. Jo ministras pirmininkas neseniai pareiškė, kad Ukraina gali prisijungti prie aljanso (ir prie ES) per penkerius ar šešerius metus. Vieša NATO valstybių reakcija į Zelenskio žodžius yra nuspėjama — Vašingtone sakomi bendri žodžiai apie tai, kad jie yra už, ​​tačiau spręsti turi visos NATO šalys (tai reiškia — ne), o Berlynas praneša, kad nors "Ukraina turi teisę laisvai pasirinkti savo politinius poreikius, tačiau tolesnių žingsnių narystės link dabar nenumatyta".

Ar tikrai Zelenskis tiki, kad Ukraina bus priimta į Šiaurės Atlanto aljansą? Taip — ir tai yra nuosprendis dėl Ukrainos egzistavimo.

Nes Ukraina negali būti NATO nare. Taip, Ukrainos valstybė, susikūrusi po TSRS žlugimo istorinės Rusijos teritorijos dalyje, paprasčiausiai negali būti Šiaurės Atlanto aljanso, kurį po Antrojo pasaulinio karo sukūrė anglosaksai, kad priešintųsi TSRS, dalis. Ukrainos elitas to gali norėti, dalis gyventojų (net dideli) dabar gali palaikyti šį žingsnį, tačiau tai neįmanoma ir to neįvyks. Kodėl? Nes NATO iš esmės skirta sutramdyti Rusiją (nesvarbu, kokia forma ji egzistuotų), o Ukraina yra istorinės Rusijos dalis.

Bet juk bandoma perdaryti Ukrainą į antiRusiją — tad kodėl gi ji neturėtų būti mūsų šalies priešininkų stovykloje?

Nes Ukraina iš prigimties nėra subjektyvi — tai objektas, dėl kurio vyksta kova tarp Rusijos ir Vakarų. Vakarai bando atimti iš Rusijos svarbiausią jos teritorijos dalį, organizuoti didžiausią geopolitinių sienų perskirstymą ir nustumti Rusiją į rytus. Rusijai gi Ukrainos orientacijos klausimas priskiriamas prie neaptariamų klausimų: rusai tiesiog negali sau leisti prarasti to, kas yra jų valstybingumo ištakos ir pagrindas. Laikinas padalijimas į dvi valstybes (jau buvęs Rusijos istorijoje) yra įveikiamas, tačiau фtlantizacija, tai yra, Ukrainos įtraukimas į užsienio geopolitinę erdvę, ir ne paprastai europietišką (tai yra, kartais priešišką, kartais paprastas pasipriešinimas Rusijai), bet atlantišką (priešišką savo esme) yra visiškai nepriimtinas Rusijai. Ir Rusijos civilizacijai kaip tokiai — kurios dalimi, be abejo, yra ir malorusai, netgi suprantami, kaip dabar Ukrainoje, Ukrainos tautos forma.

Todėl Ukrainos geopolitinės priklausomybės klausimas priklauso Rusijos ir Vakarų santykių sferai — ir jei Rusijai jis yra nediskutuojamas, tai Vakarų pozicija visai nėra tokia principinė. Net ne žodžiais, o darbais.

Ar Vakarai pasirengę realiai kovai su Rusija dėl Ukrainos? Ne, nes jie rizikuos ne tuo, kaip Rusija. Be to, tai pasakytina apie abi Vakarų dalis — tiek anglosaksai, tiek europiečiai (t. y. iš esmės vokiečiai), be abejo, norėtų ne tik perkelti laikiną Ukrainos ir Rusijos padalijimą į nuolatinį, bet ir priimti Ukrainą į savo stovyklą, paversti ją savo istorinės erdvės dalimi, įtraukti į savo geopolitinio projekto ribas. Tačiau tam Vakarai turės ne tik palaužti Rusijos pasipriešinimą (kas, beje, neįmanoma — bet tai yra atskira tema), bet ir turės priimti toli siekiantį istorinį pasirinkimą.

Vakarai turės strategiškai lažintis už priešiškus santykius su Rusija — tai yra už tai, kad užgrobę Ukrainą jie pavers Rusiją atvirai priešiška sau valstybe. Ne įsivaizduojamai priešiška, ne tokia, kaip dabar vaizduojama informaciniuose karuose, bet realiai priešiška. Nes rusai niekada nesusitaikys su "rusų miestų motinos" praradimu — o tai reiškia, kad visa Vakarų apskritai ir ypač Europos tolesnio gyvenimo ir geopolitinio planavimo strategija turė paklusti šiam paprastam faktui.

"Rusai visada ateina savo pinigų. Ir kai jie ateis, nesitikėkite jūsų pasirašytais jėzuitų susitarimais, kurie neva jus pateisina", —Otto von Bismarkas niekada to nesakė (kaip ir "Rusijos galią gali pakenkti tik Ukrainos išsiskyrimas nuo jos), bet kancleris labai aiškiai parašė:

"Netgi palankiausias karo rezultatas niekada nesukels Rusijos, kuri laikosi milijonais tikinčiųjų rusų iš Graikijos konfesijos, suirimo. Šie pastarieji, net jei jie bus atskirti dėl tarptautinių sutarčių, vėl susijungs vinas su kitu taip greitai, kaip randa šį kelią vieni prie kitų atskilę gyvsidabrio lašai. Ši nesunaikinama rusų tautos valstybė yra stipri savo klimatu, savo erdvėmis ir savo nereiklumu, taip pat per suvokimą, kad reikia nuolat saugoti savo sienas. Ši valstybė, net ir visiškai pralaimėjusi, liks mūsų padaru, revanšo siekiančiu priešininku".

Kas Vakaruose nori pažaisti su Rusijos revanšu? Kas Vakaruose tiki realaus Ukrainos pagrobimo, atlantizacijos galimybe? Tik labai naivūs ir visiškai nemokantys istorijos — arba tie, kuriems nerūpi pati Europa, tie, kurie sąmoningai nori sukiršinti rusus ir europiečius. Ar tokių yra Atlanto elite? Žinoma, bet didžioji dalis net dabartinio elito (įskaitant strategiškai mąstančius analitikus) supranta, kokia pavojinga avantiūra yra net pati idėja atlantizuoti Ukrainą. Pavojinga Europai — bet kokia jos forma. Europos Sąjungos ar nepriklausomų valstybių pavidalu.

Kaliningradas
© Sputnik / Константин Чалабов

Apskritai sėkmingas — kol kas — vieningos Europos kūrimas, be abejo, paveikė kai kurių Europos elitų realybės pojūtį. Kai kurie iš jų, būdami ištikimi atlantistai, paprastai patikėjo tuo, kad viskas priklauso tik nuo vieningų Vakarų valios ir stiprybės, galima pamiršti istorines pamokas ir nepaisyti kaimyninių civilizacijų. Net aptikę Atlanto (anglosaksų) globalizacijos projekto krizę, kita Europos elito dalis tiki savo sugebėjimu išlaikyti Europos integracijos kontrolę — izoliuodama ją nuo anglosaksų, pastatydama Europos tvirtovę.

Tačiau net ir tokia savarankiška vieninga Europa (jei kokiu nors stebuklu ji įveiks išcentrines tendencijas ir visiškai pajungs tautines valstybes savo valiai) negali sau leisti neturėti santykių su pagrindine savo kaimyne, su Rusija, ir tuo labiau  priešiškių santykių su ja. Vytis Ukrainą, kad ji prarastų vieningą Europą? Europiečiai dar nepasiekė tokio akinančio godumo lygio.

Kas jiems lieka? Viltis, kad Rusija laikui bėgant kažkaip pati susilpnės, pateks į sąmyšį — ir tada jai tikrai nebus laiko Ukrainai. Būtent tada "nepriklausomą Ukrainą" ir bus galima realiai paimti po savo karinį-politinį skėtį. Tačiau ši viltis kasmet silpsta, o tiek Europos, tiek ir Rusijos raidos tendencijos — ir juo labiau pasaulinės situacijos — daro tokius skaičiavimus vis iliuziškesnius.

Todėl jokių realių planų įtraukti Ukrainą į NATO europiečiai, žinoma, neturi — kaip ir nėra noro pykdyti Rusijos net pokalbiais šia tema. Na o tie Europoje, kas vis gi yra pasirengęs erzinti rusus argumentais apie Ukrainos priėmimą į Šiaurės Atlanto aljansą, pačių europiečių akyse turėtų atrodyti kaip realūs ir labai pavojingi provokatoriai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
NATO, Ukraina, Rusija
Vilnius

Sekmadienį oro temperatūra Lietuvoje buvo vasariškai šilta

(atnaujinta 13:30 2021.04.12)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Sekmadienį bent dalyje Lietuvos buvo vasariškai šilta, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Vakar oro temperatūra sušilo net virš +20 laipsnių. Šilčiausia buvo Alytuje, kur sušilo iki 21,5 °C , bet iki rekordo pritrūko.

Tuo tarpu vėsiausia diena buvo šiaurės vakariniuose rajonuose (13-14°C), o Nidoje sušilo mažiausiai — iki 12 laipsnių.

"Šiandienos naktis irgi buvo labai šilta (kaip tokiu metų laiku). Atvėso iki +6 +11 laipsnių, bet daug kur nenukrito žemiau +9 +10 laipsnių. Deja, bet trumpai pabuvusi šiluma pamažu traukiasi", — rašoma pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Aukščiausia temperatūra svyruos nuo 13 iki 18 , Vakarų šalyje kai kur 10–12 laipsnių.

Tegai:
šiluma, orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Nuo Nicos paplūdimių iki Vilniaus gatvių: pavasaris įvairiose ​​šalyse
Nepaisant gausaus sniego, Lietuvoje vis tiek fiksuojama meteorologinė sausra
Gyventojai perspėjami saugotis stipraus vėjo