Pirmasis Lietuvos Seimo pavasario sesijos posėdis, 2021 m. Kovo 10 d

Ar Visuotinis Lietuvos liaudies susirinkimas išspręs Stambulo konvencijos klausimą

(atnaujinta 15:10 2021.03.23)
Seimo planai nesikeičia: pavasario sesijoje bus teikiamas Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija svarstoma nebus

Visuomenei susipriešinus dėl planų ratifikuoti Stambulo konvenciją, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis mano, kad šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas tam tikrai žmonių grupei — "piliečių asamblėjai". Joje, pasak šalies vadovo patarėjo, visuomenės atstovai diskutuotų apie pačius opiausius klausimus.

"Piliečių asamblėja, grupė galėtų susėsti dėl bendros diskusijos, galiausiai galėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, tai yra Seimo nariams, kurie anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos", — sakė Mačiulis.

Prezidentas Gitanas Nausėda, paprašytas patikslinti patarėjo mintį, pabrėžė, kad panašios piliečių grupės, diskutuojančios visuomenei itin svarbiais klausimais, egzistuoja užsienio šalyse. Lietuva, anot jo prezidento, galėtų paimti pavyzdį. Gal iš kaimynės Baltarusijos? Kurią Lietuva vis moko, kaip Baltarusijai gyventi.

"Tai tikrai neturėtų tapti prievole arba reikalavimu, be jokios abejonės, ne pakeisti parlamento atstovavimą, tačiau tapti papildomu ir net tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu.

Jeigu klausimas yra vertas visos visuomenės diskusijos, mes galime sugalvoti daug būdų, kaip tą nuomonę išreikšti, nes kuo geriau skirtingos visuomenės grupės tai gali padaryti, tuo mažiau nesusipratimų ir įtampos bus vėliau, jau įgyvendinant jo nuostatas", — tvirtino Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidento idėja didelio entuziazmo nesukėlė.

Spaudos konferencijoje Nausėda sakė, kad piliečių asamblėja galėtų tapti "tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu".

Kiek anksčiau prezidento patarėjas Povilas Mačiulis aiškino, jog tokios asamblėjos atitikmenis svarstant visuomenei jautrius klausimus yra turėjusios Airija ir Prancūzija, kurių pavyzdžiu galėtų sekti ir Seimas, "atsitiktinai atrenkant gyventojus pagal demokratijos kriterijus, sudaryti žmonių grupę, kuri savo sandara atspindi visuomenę". Apie Baltarusijos Respublikos atitikmenis ir patirtis prezidento patarėjas nieko nepaminėjo.

"Žinių radijui" prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sakė, kad piliečių asamblėja "galėtų susėsti bendrai diskusijai, galiausiai galėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, t. y. Seimo nariams".

Iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai diskusijų dėl Stambulo konvencijos. Tai rodo verdančios aistros viešojoje erdvėje. Išsami diskusija "piliečių asamblėjoje", tikėtina, būtų naudinga.

Toks mechanizmas, kurį siūlo Jo Ekscelencija, būtų naudingas ne tik šiuo konkrečiu klausimu. Bet ir visais kitais atvejais. Pavyzdžiui, vertinant naujosios Lietuvos istoriją ir jos veikėjus. 

Tokiu būdu būtų galima amortizuoti įtampą. Išdiskutavus, aptarus silpnąsias ir stipriąsias kiekvieno klausimo problemos puses. Diskusijose būtų galimybė paneigti įvairius mitus bei visuomenei politinių "frylancerių" primetamus naratyvus. 

Tokiu atveju Seimui tektų spręsti tik principinius politinius klausimus. O ne vis diskutuoti mitais paremtus dalykus. Idealiu atveju.

Idealiu atveju "piliečių asamblėja" nedubliuotų parlamento darbo. Joje vyktų tik diskusijos. Politiniai sprendimai nebūtų priimami.

Politiškai konkrečius sprendimus priima Seimas. Tai aksioma. Seime, matant, kokios pozicijos visuomenėje dominuoja, diskusija taptų konkreti. Seimas galėtų daryti konkrečius, labiau kvalifikuotus sprendimus. Idealiu atveju.

Žinoma, jeigu savo piliečių nuomonės parlamentas paiso. Idealiu atveju.

Seimas ketvirtadienį svarstė parlamento pavasario sesijos darbų programą. 

Vėl susiduriame su Stambulo konvencijos problema. Vėl matysime Seime diskusijas. Vėl visuomenė į jas reaguos labai aštriai. Ir nesvarbu, kuri pusė kalbės. Ir vieni, ir kiti nuo visuomenės gaus pylos. 

"Valstiečiai" siūlė iš parlamento pavasario sesijos darbų programos išbraukti siekį įteisinti partnerystės institutą. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis ragino į darbų programą įtraukti Stambulo konvencijos svarstymą. Šioms iniciatyvoms Seimas nepritarė.

Pasiūlymą pristačiusi "valstiečių" frakcijos narė Asta Kubilienė priminė, kad "Baltijos tyrimų" atlikta apklausa parodė, jog tos pačios lyties asmenų santuokai pritartų tik 8 proc. Lietuvos gyventojų. Parlamentarė mano, jog būtent dėl šių rezultatų Seimo sesijos darbų programoje įrašytas esą nekonkretus darbas, tai yra, numatyta pateikti "Partnerystės institutą reglamentuojančius teisės aktus".

"Kviečiu išbraukti šitą punktą, būti atviriems visuomenėje ir nekelti dar didesnio susiskaldymo šiuo klausimu. Kai turėsime aiškų projektą, galėsime svarstyti "už" ir "prieš", — pabrėžė Kubilienė.

Vis dėlto Seimas nepritarė "valstiečių" siūlymui iš Seimo pavasario sesijos darbų programos išbraukti siekį įteisinti partnerystės institutą. Už siūlymą balsavo 46 Seimo nariai, 48 iniciatyvai nepritarė, 14 susilaikė.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Žemaitaitis savo ruožtu pasiūlė į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti Stambulo konvenciją. Jo manymu, dėl šio itin daug diskusijų sukeliančio dokumento būtina apsispręsti. Tačiau Seimas šiai iniciatyvai nepritarė. Už R. Žemaitaičio siūlymą balsavo 11 Seimo narių, 62 parlamentarų nepritarė idėjai, 32 susilaikė.

Seimas pavasario sesijos darbų programą patvirtinti planuoja kitą savaitę.

1996 metais pirmą kartą Baltarusijos Respublikos istorijoje buvo suorganizuotas didžiulis visaliaudis forumas, kitaip tariant, piliečių asamblėja. Ši asamblėja suvienijo visų Baltarusijos regionų atstovus — skirtingų socialinių grupių, profesijų ir amžiaus žmones. Renginyje buvo aptariami svarbiausi socialiniai ir politiniai valstybės raidos klausimai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šių metų vasario 11–12 dienomis kaimyninėje Baltarusijoje, Minske, vėl vyko Baltarusijos liaudies susirinkimas. Į jį iš visos šalies susirinkę skirtingų socialinių grupių atstovai sprendė svarbiausius su šalies visuomeniniu ir politiniu gyvenimu susijusius klausimus.

1996 metų renginio formatas Baltarusijos visuomenei pasirodė tinkamas. Todėl jis buvo organizuotas ir vėliau — 2001, 2006, 2010, 2016 ir 2021 metais. Pastarasis forumas buvo išskirtinis tuo, kad šalyje vyko nesibaigiančių protestų fone.

"Kalbant apie renginio dalyvius, jais, beveik lygiomis dalimis, tapo darbininkai, ūkininkai, inžinieriai-technikai, socialinės-kultūrinės srities darbuotojai, įmonių ir organizacijų vadovai, kariškiai, teisėsaugos atstovai, studentai, pensininkai ir privatūs verslininkai. Esu įsitikinęs, kad šių Baltarusijos visuomenei atstovaujančių delegatų adresu išsakomos pretenzijos neturi jokio pagrindo", — likus kelioms dienoms iki forumo teigė Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka.

Baltarusijos premjeras Golovčenka pabrėžė, kad, parenkant forumo kryptį ir sudarant jo metu planuojamų aptarti su valstybės ateitimi sietinų klausimų sąrašą, buvo atsižvelgta į "visuomenės diskusijose, laiškais ar telefonų skambučiais pateikiamas iniciatyvas bei pasiūlymus".

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka forumo išvakarėse priminė, kad per du mėnesius vykusias sociologines apklausas buvo apklausta 10 tūkst. šalies gyventojų. Tai, pasak jo, leido "ypač išsamiai išstudijuoti visuomenės nuotaikas".

Lietuva moko kitus. Ir dažnai praranda progą protingai patylėti. Arba pasimokyti. Iš kitų. Iš savo istorijos. 

Jo Ekscelencijos idealistinė "piliečių asamblėja" niekada netaps "Visuotiniu Lietuvos liaudies susirinkimu". Nes protingų politologų bus švelniai sukritikuota, politinių "frylancerių" aršiai išjuokta. Ir Jo Ekscelencijos entuziazmas išblės savaime. O idėja bus užgesinta. 

Užgesinta ir padedant Lietuvos žiniasklaidai. Žiniasklaidai, kuri veikia kaip tam tikras informacinio karo instrumentas, siekiant įveikti politinį priešininką. Pažeminti politinį priešininką. Parodyti, koks politinis priešininkas yra primityvus, nieko neišmanantis, siaurai mąstantis. Parodyti, kaip reikia politinį priešininką apšviesti arba eliminuoti iš viešosios erdvės. 

Ir ne taip svarbu, ar tai skirta vidaus publikai, ar užsienio politikos veikėjams.

Ar Partnerystės įstatymą bei Stambulo konvenciją aprobuos Lietuvos "piliečių asamblėja", ar "Visuotinis Lietuvos liaudies susirinkimas", Lietuvos liaudies gerovei tai jokios įtakos neturės. Bet Lietuvos visuomenę tai tikrai supriešins.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Stambulo konvencija, Seimas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Pageidaujate apkaltos? Lietuvos prezidentas sistemingai stumiamas į šešėlį

(atnaujinta 17:04 2021.04.14)
Konservatoriai nustumia prezidentą Gitaną Nausėdą ne tik Lietuvos vidaus, bet ir užsienio politikos erdvėje. Valstybės viduje visi valdžios svertai yra ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės rankose, o tarptautinėje arenoje šaliai atstovauja užsienio reikalų ministras

Vaizdo pokalbiai su posovietinės erdvės valstybių vadovais ir kasdieninės rekomendacijos dėl gyventojų skiepijimo — tai viskas, ką dabar daro Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis keliauja po pasaulį ir aptaria tarptautines problemas su valstybių vadovais. Pasaulis ir Europos Sąjunga jau pradeda pamiršti, kas šiandien yra prezidentas Lietuvoje.

Taigi, į dar vieną Vašingtono dėmesio centre atsidūrusią kelionę į Ukrainą išvyksta ne prezidentas, o galingiausios šiandienos Lietuvoje pavardės atžala. Ukrainos prožektorių ir sofitų šviesoje jis grūmos Kremliui kumščiu Lietuvos ir visos Europos vardu.

"Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka — tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį", — apie savo vizitą Ukrainoje kalbėjo Landsbergis.

Tai yra, nors Lietuvoje tarp valdančiosios ir opozicijos palaikomos prezidento administracijos vyksta karštos diskusijos, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos viršūnių susitikimuose — ministrė pirmininkė ar prezidentas, užsienio reikalų ministras kukliai prisiėmė šią misiją. Kaip kompromisinė figūra.

O šiuo metu iš Prezidentūros — dar viena nuobodi žinia apie gyventojų skiepijimo tempą ir prioritetus. Matyt, išskyrus prezidentą ir jo patarėjus, niekas kitas šalyje nesprendžia šios problemos. Nėra vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vietos valdžios institucijų — vietos valdžios, organizuojančios visuotinį gyventojų skiepijimo procesą.

"Žinia ta, kad ne visi žmonės su negalia patenka po esančiais prioritetais, todėl Prezidentūra yra gavusi žinių, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek žmonės su negalia yra kreipęsi į Vyriausybę, siekdami būti paskiepyti kuo greičiau", — patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sakė prieš susitikimą šia tema Prezidentūroje.

Kol prezidento kanceliarija tariasi, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė griežtai pareiškia, kad jos kabineto strategija pažaboti koronavirusą yra teisinga ir nereikalauja jokių koregavimų ir nurodymų "iš šalies". Taigi, Šimonytė griežtu tonu užkerta bandymus bet ką pakeisti dėl vakcinos "AstraZeneca".

"Jokių papildomų sprendimų šioje srityje tikrai nebus. Buvo Europos vaistų agentūros sprendimas papildyti informaciją, kuri teikiama skiepijamiems žmonėms, tai yra daroma, nieko daugiau, jokių papildomų sprendimų tikrai nebus", — sakė ministrė pirmininkė ir pridūrė, kad vyriausybė neplanavo pakeisti vakcinacijos su "AstraZeneca" tvarkos.

Trumpai tariant, sėdėkite rūmuose Daukanto aikštėje ir tylėkite. Priešingu atveju, griežta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte supyks ir pasiskųs savo globėjui — konservatorių patriarchui Vytautui Landsbergiui, o jis supyks ir pasakys: "Ar neturėtume siekti antrosios prezidento apkaltos Lietuvos istorijoje, juolab, kad anūkėliui tuoj sukaks 40 metų ir jis teisėtai gali tapti kandidatu į prezidentus".

Kodėl gi ne? Iki 2022 metų sausio 7 d. (Gabrieliaus Landsbergio gimtadienio — Sputnik) liko tik devyni mėnesiai. Jei prisiminsime 2003–2004 metų įvykius — Rolando Pakso pašalinimą iš prezidento posto, tai yra pakankamai laiko pradėti ir pergalingai užbaigti kitą prezidento apkaltą. Kam laukti 2024 metų, kai jau kitais metais galite drąsiai išjudinti "pirmalaikius prezidento rinkimus Lietuvoje"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, apkalta, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Konservatoriai prieš prezidentą — ar Gitanas Nausėda sutiks būti antru numeriu?
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
Latvijos karinio jūrų laivyno laivas Virsaitis

Nepriklausomos Latvijos jūrų pajėgų 30-metis: rezultatai ir perspektyvos

(atnaujinta 17:28 2021.04.13)
Latvijos karinių jūrų pajėgų apimtys išlieka nedidelės, jos gali atlikti tik pasienio ir policijos funkcijas. Kaip nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rūšis, laivynas egzistuoja tik nominaliai ir dėl technologinio atsilikimo negali integruotis į NATO laivyną

Svarbus įvykis antrosios Latvijos Respublikos istorijoje buvo vėliavos pakėlimas pirmajame naujai suformuotų karinių jūrų pajėgų laive 1991 metų balandžio 11 dieną. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.

Po 30 metų į laivyną įeina (pagal pasaulinį karinės galios "Global Firepower" reitingą) vienuolika patrulinių valčių ir šeši minosvaidžiai. Tiksliau tariant, yra penki "Skrunda" klasės patruliniai katamaranai, keturi seni "Imanta" minosvaidžiai, trys "Storm" patruliniai laivai (pastatyti 1960-aisiais, atsiųsti iš Norvegijos karinio jūrų laivyno), šeši apdaužyti patruliniai laivai ir pagalbiniai laivai. Šios pajėgos yra pakankamos, kad kontrabandininkai negalėtų pažeisti Latvijos (658 km ilgio) jūros sienų, bet labai mažos, kad apsaugotų beveik 500 km pakrantę.

Leiskite priminti, kad karinis jūrų laivynas yra skirtas užtikrinti saugią šalies jūrinę veiklą, strateginių ir operatyvinių uždavinių sprendimą karinių operacijų jūroje metu ir yra valstybės užsienio politikos instrumentas.

Aukštos kokybės laivyną sudaro koviniai ir priešpovandeniniai laivai, povandeniniai laivai, bazės brigados, reidai ir jūrų minosvaidžiai, oro gynybos sistema, aviacija ir pakrančių kariuomenė. Nė viena iš Baltijos valstybių (įskaitant Lenkiją) negali sau leisti visaverčių laivynų.

Bet kokios kalbos apie sinergistinę galią — dėl Latvijos karinio jūrų laivyno integracijos į bendrą NATO struktūrą — yra ne technologijos, o propagandos elementas. Neįmanoma integruoti senų minosvaidžių ir riboto plaukiojimo 25 metrų patrulinių katerių į aljanso karinio jūrų laivyno kovinę grupę. Belieka tik imituoti nacionalinio karinio jūrų laivyno efektyvumą, nuolat modernizuoti laivus, eksploatuotus Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Technologinė viršūnė

Pagrindiniai jūrų plėtros etapai atrodo gana kuklūs. 1992 metų rudenį stebėjimo postai buvo įkurti Rojos, Kolkos, Jaunciemo, Oviši, Staldzene, Ozolini, Užavos, Silmalės ir Labragos pakrantės taškuose. Vėliau sekė senų laivų ir minų tralerių pirkimai. 1998 metais Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė suvienyti jėgas ir priemones į bendrą Baltijos jūrų eskadrilės vienetą su tikslu ieškoti minų, likusių po dviejų pasaulinių karų Baltijos jūros vandenyse.

XXI amžiaus pradžioje Latvija nusprendė radikaliai atnaujinti savo laivyną ir už 75 milijonus dolerių nusprendė penkiais "Skrunda" patruliniais laivais pakeisti senus patrulinius laivus "Storm" ir "KBV 236", anksčiau pirktus iš Norvegijos ir Švedijos. "Rigas kugu buvetava / RKB" (trys vienetai) ir Vokietijos "Lemwerder" (du vienetai). Penktasis katamaranas ("Rėzeknė") su Latvijos laivynu pradėjo tarnybą 2014 metų kovo mėnesį. Jo darbinis tūris yra 127 tonos, ilgis — 25,7 m, plotis — 13 m, jis gali išvystyti iki 20 mazgų greitį (šiuolaikiniai karo laivai plaukia didesniu nei 30 mazgų greičiu). Ginkluotė — du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Panašu, kad "Skrunda" gali dislokuoti priešlaivines raketas, bet kas jas Latvijai duos?

Naujieji laivai skirti patruliuoti teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje Latvijos ekonominėje zonoje, vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei apsaugoti žuvininkystės pramonę. Katamarano lankas pritaikytas tralams ar nardymo įrangai montuoti. Čia baigiasi geroji žinia apie nacionalinių laivynų statybą.

Kovo 30 dieną vizito Latvijoje metu generalinis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas Voltersas sustiprino Latvijos viltį ir tikėjimą šviesia ateitimi mediniu suvenyru, įteiktu gynybos ministrui Arčiui Pabrikui. Atrodytų, kad tikrai stiprinti Baltijos sąjungininkų pozicijas "fronte" yra akivaizdus aljanso prioritetas. Bet niekas neketina Latvijai dovanoti karo laivų, "antikvariniai" kateriai ir minosvaidžiai tampa balastu.

Augimo perspektyvos

Karo ekspertai vieningai pateikia neigiamą vertinimą, atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą. Tai natūralu. Net vieną karo laivą pirkti yra brangu. Pavyzdžiui, Suomija išleido 1,4 mlrd. USD keturioms korvetėms įsigyti, o visas Latvijos karinis biudžetas 2021 metams sudaro 750 mln. USD.

Latvija, Lietuva ir Estija bendradarbiaudamos bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą kooperacijos būdu, o nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją. Tačiau nauji koviniai "daliniai" yra pusė mūšio: kariniam jūrų laivynui taip pat reikia modernių bazinių punktų ir laivų remonto bazės. Todėl Latvijai ir kitoms Baltijos šalims ateityje bus įkandama tik tralerių brigada su infrastruktūra.

Kalbant apie bazinę sistemą, šiandien Latvijos laivynas turi atramos taškus Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje. Liepojoje yra 35 hektarų ploto infrastruktūros išplėtimo projektas (kurio Rusijos karinis jūrų laivynas galutinai atsisakė 1994 metais). Čia sukoncentruota daugybė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūrų, įskaitant jūrų pajėgų eskadrilę, nardymo mokyklą, 4-osios namų apsaugos brigados štabą, 44-ąjį krašto apsaugos pėstininkų batalioną, medicinos tarnybos skyrių ir kitus padalinius.

Latvijos jūrų pajėgos, sudarytos iš mažiau nei dviejų dešimčių mažųjų plūduriuojančių laivų — to akivaizdžiai nepakanka realiam gynybos pajėgumui, kuris demonstruojamas Baltijos jūroje, pavyzdžiui, "neutralios" kaimynės — Švedija (apie 30 šiuolaikinių karo laivų) ir Suomija (daugiau nei 30 karo laivų ir valčių).

Tuo atveju, jei ateinančiais metais Baltijos jūroje vyks dideli mūšiai, pažymime, kad Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės jūrų pajėgos daugiausia dėmesio skiria Atlanto krypties ir jų krantų gynybai.

Rimtos krizės situacijoje jie nepadės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims. Regione matome konceptualią, istorinę ir jūrinę aklavietę. Taip pat NATO požiūris į Baltijos sąjungininkus kaip į "mažesnius brolius" ar neišvengiamas (lydinčias) "pasaulinio proceso" aukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Latvija
Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas