Seimo rūmai

Apgailėtini milijonai prieš milijardą. Lietuva gavo Kinijos atsakymą 

(atnaujinta 11:48 2021.03.25)
Pekino kantrybė baigėsi. Supratusi, kad žodiniai raginimai neveikia Lietuvos ir Europos politikų, Kinija ėmė veidrodiškai reaguoti į įžūlius Vilniaus ir Briuselio bandymus kištis į jos vidaus politiką. Lietuvoje pradėjo šaukti: "O mus už ką?!"

Įvyko tai, apie ką Sputnik Lietuva kalbėjo per pastaruosius porą mėnesių. Reaguodamas į Lietuvos politinio elito susirūpinimą dėl uigūrų ir "laisvo Tibeto" teisių, taip pat į Lietuvos planus atidaryti prekybos misiją Taivane, oficialus Pekinas priėjo nuo žodžių prie darbų. Pirmiausia jis įvedė sankcijas keliems ES politikams — EP nariams, Belgijos ir Nyderlandų parlamentų nariams bei keliems mokslininkams. Jiems buvo uždrausta įvažiuoti į Kiniją. "Juodajame sąraše" taip pat atsidūrė keturi lietuviai — Seimo narė Dovilė Šakalienė ir trys diplomatai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija nustebo ir net pasipiktino. Jie iškvietė Kinijos ambasadorių prie kilimo. Kas čia vyksta? Kinai, ką sau leidžiate? Sankcijų taikymas nepaklusniesiems ir diktatoriams yra tik demokratinių valstybių prerogatyva. O jūsų reikalas — klausyti ir tylėti!

"Ambasadoriui priminta, kad vakar Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje patvirtintas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal ES Globalų sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašas nėra nukreiptas nė prieš vieną šalį. Patvirtintu sąrašu, remiantis įrodymais, pritaikytos tikslinės ribojamosios priemonės fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems rimtus žmogaus teisių pažeidimus įvairiose šalyse.", — sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Keistas teiginys. Jie sako, kad mūsų sankcijos "asmenims ir juridiniams asmenims, kurie rimtai pažeidžia žmogaus teises įvairiose šalyse" yra teisėtos, o jūsų sankcijos Kinijos uigūrų laisvės sergėtojams yra neteisėtos.

"Ambasadoriui buvo priminta, kad žmogaus teisių apsauga yra ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas ir šios Vyriausybės prioritetas, o Kinija paraginta vietoj atsakomųjų priemonių imtis spręsti žmogaus teisių pažeidimus", — sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ką Kinijos ambasadorius Lietuvoje atsakė užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, iki šiol nežinoma. Tačiau šiek tiek anksčiau už ambasadorių atsakė KKP centrinio komiteto užsienio reikalų komiteto biuro vadovas Yangas Jiechi. Per Kinijos ir Amerikos derybas Ankoridže kovo 19 dieną jis mandagiai, bet labai griežtai perspėjo Amerikos kolegas, kad jie neturi teisės kalbėti su Pekinu iš galios pozicijos ir apskritai "JAV neatstovauja tarptautinei viešajai nuomonei, kaip ir Vakarų pasaulis apskritai".

Šiais aukšto rango Kinijos diplomato žodžiais taip pat galima drąsiai kreiptis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kuri yra įpratusi įsakmiu tonu mokyti kitas tautas, aiškinti žmogaus teises ir pagrindines demokratijos nuostatas.

"Įžeistos" parlamentarės Dovilės Šakalenės komentaras taip pat keliantis nuostabą.

"Paradoksalu, kad milijardinė valstybė renkasi bauginti mažytės šalies pilietę užuot nustojusi neteisėtai kalinti ir kankinti milijoną savo šalies piliečių. Ir visgi tokia staigi Kinijos komunistų partijos reakcija į ES šiandien paskelbtas sankcijas aukštiems kinų pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su masiniais sistemingais nusikaltimais žmogiškumui, liudija, kad Kiniją veikia mūsų principinga pozicija", — piktai atrėžė Šakalienė, nepastebėjusi, kad ji pati sau prieštarauja.

Tai yra, maži trys milijonai Lietuvos žmonių turi teisę pamikslauti 1,5 milijardo Kinijos gyventojų ir nurodinėti jiems, kaip reikia gyventi "pagal didžiojo senelio priesakus", kuriuos pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis? Šiuo atveju reikia būti pasirengusiam tam, kad žodiniai "kinų perspėjimai" baigėsi — ir kitas bumerangas smogs į kaktą ne tik Lietuvos užsienio politikai, bet ir ekonomikai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
sankcijos, Lietuva, Kinija
Džo Baidenas

Kodėl Baidenui reikia išvaryti rusus Čekijos?

(atnaujinta 16:30 2021.04.22)
Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti

Kas yra "Atlanto solidarumas"? Ne, tai nėra penktasis sutarties dėl NATO formavimo straipsnis apie kolektyvinę gynybą puolant vieną iš sąjungininkų. Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti. Ir nesvarbu, ką galvoja Berlynas ar Paryžius — reikia sukurti padidėjusios įtampos atmosferą, kurioje europiečiai net neturės laiko apmąstyti tai, kas vyksta.

Kai tik JAV įvedė naujas sankcijas Rusijai, kurios apėmė mūsų diplomatų išsiuntimą, Lenkija suskubo tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus paskelbti persona non grata. Tačiau tai buvo tik apšilimas prieš pagrindinę salvę — Čekijos sprendimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų ir apkaltinti gerai žinomus iš "Skripalių bylos" Boširovą ir Petrovą dėl sprogimo kariniuose sandėliuose 2014 metais.

"Tai buvo didžiausias išpuolis prieš mūsų teritoriją nuo 1968 metų", — sako Čekijos parlamentas, o vyriausybė reikalauja, kad likusios ES šalys pasmerktų "Rusijos sabotažą" ar net patvirtintų kai kurias naujas sankcijas.

Visa tai vyksta turint omenyje jau kelias savaites besitęsiantį dviejų pagrindinių Vakarų temų vystymą ir Rusijos plakimą — dėl "numatomos Rusijos invazijos į Ukrainą" baimės ir "lėto Aleksejaus Navalno žudymo" kalėjime.

Joanne'a Rowling ir Benedict'as Cumberbatch'as prašo Putino suteikti Navalnui medicininę pagalbą (tarsi kas nors jam jos nesuteiktų), o Emanuelis Makronas siūlo Rusijai paskirti keletą "raudonų linijų", kurių ji neturėtų peržengti (pirmoji vieta, žinoma, Ukraina), tačiau tuo tarpu reikalauja sąžiningo dialogo.

Ne visi atlaikys tokį spaudimą, todėl nenuostabu, kad buvęs Estijos prezidentas Ilvesas labai išsigando ir pasiūlė uždrausti bet kokias keliones iš Rusijos į Europą, tai yra, įšaldyti visas vizas, kad apsaugotų europiečius nuo "nesąžiningos valstybės" agresijos, kaip sako Ilvesas. Na, kaip gali būti kitaip? Galų gale, "ant kortos pastatytas pavojus Europos saugumui. Gana".

Iš tiesų, gana kvailioti, viskas taip paprasta — reikia nuleisti "geležinę uždangą", uždaryti Rusiją ir tuo pačiu priimti Ukrainą į NATO. Juk Ukrainos ambasadorius Vokietijoje neseniai pareikalavo, kad vokiečiai užtikrintų ("kuo greitesnį ir be jokių išlygų") Nezaležnajos patekimą į karinį aljansą, nes "būtent Vokietija turi prisiimti istorinę atsakomybę už fašistų nusikaltimus prieš Ukrainos žmones". Na, taip — tada jūs mus žudėte, o dabar turite saugoti. Nuo ko? Taip, nuo tų pačių rusų, su kuriais tada kovojote. Kas neaišku? Imkite rusų žemes, kol duoda.

Visas šis beprotiškas prieglobstis, be abejo, nėra naudingas Europai — jai jau dabar atėjo tikrai sunkūs laikai (pandemija tik dar labiau sustiprina apleistas problemas), o jai primetamas santykių paaštrinimas su Rusija.

Aišku, ko reikia esantiems už Atlanto: kad artėjančiose derybose tarp Baideno ir Putino (kaip mato Vašingtonas) Amerikos prezidentas galėtų užimti galingojo poziciją, veikti kaip neginčijamas Vakarų pasaulio lyderis. Priešingu atveju bus blogai, juk Putinas jau yra Vakarų suskaldymo meistras (kaip sugebėjo visus įtikinti atlantistai), todėl neturėtumėte suteikti jam pagrindo viešai abejoti, kad Baidenas yra tikrasis viso Atlanto bloko vadovas.

Tačiau realybė tokiems planams nėra palanki — nėra vienybės nei tarp ES, nei su JAV, o pačioje Europoje apskritai nėra lengva. Tačiau ką ten Europoje — svarbiausiose ES šalyse auga prieštaravimai tarp elito. Vokietijos valdančiosios partijos negali nuspręsti, kas po Merkel taps kancleriu; tarp Prancūzijos valdžios auga įtampa, susijusi su nebe iliuzine galimybe, kad nesisteminė Marine Le Pen po metų taps prezidente. Kokia Ukraina, koks Navalnas, kokios "raudonos linijos"?

Esmė net ne daugumos Europos elito (jau nekalbant apie gyventojus) nenoras toliau eiti santykių su Rusija degradavimo keliu — mes kalbame apie problemas jų pačių šalyse, apie problemas ES, kurias reikia spręsti čia ir dabar, nesiblaškant dėl dirbtinai paūmėjusių konfliktų.

Bet neįmanoma nesiblaškyti, juolab, kad vienu metu sukasi kelios temos: Ukraina, Navalnas, "Rusijos žudikai iš GRU Europoje" (iš pradžių jie apnuodijo Skripalius, o štai dabar per klaidą, tai yra, anksčiau laiko jie susprogdino Čekijos sandėlį) — visa tai turėtų būti labai baisu europiečiams ir sukelti natūralią (sankcinę) politikų reakciją.

Tačiau kažkas rodo, kad visos dabartinės pastangos niekur nenuves ir "sprogimas sandėlyje Vrbeticoje" negali būti išpūstas iki "apnuodijimo Solsberyje" lygio. Nei propagandos efekto, nei pasekmių Europos ir Rusijos santykiams — tada Europa vis tiek buvo stipriau prisirišusi prie anglosaksų (labas, "Brexit") ir Trampo baimės (o jei jis tikrai rezga sąmokslą su Putinu prieš ES?).

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova
© Photo : Пресс-служба МИД РФ

Dabar Europai beveik neįmanoma siekti, kad sustiprėtų santykiai su Rusija, o proatlantinių ir rusofobiškų jėgų spaudimas Europos elite susiduria su pasipriešinimu ne iš rusofilų, o iš eurocentrinės elito dalies, kuri tikrai nenori prarasti realios situacijos savo šalyse kontrolės vaikydamasi vaiduokliškos kontrolės Ukrainoje.

"Raudonos linijos" dabar nubrėžtos ne Europos rytuose, ypač jos rusiškoje dalyje (o atlantistai vis tiek negalės jų ten nustatyti), bet Vakarų Europos šerdyje.

O jų peržengimas — tiek santykiuose su savo tautomis, tiek su nacionaliniu suverenitetu — yra pavojingas pačiam Europos elitui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Čekija, JAV, Rusija
Dar šia tema
20 Čekijos diplomatų palieka Rusiją, Čekiją — 18
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 15:55 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau — nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos — LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — skandalingi bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasitrynė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja bus elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkiojo verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi, mes atidžiai stebime finansų magų rankas, pasisavinančias milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija