Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Briuselis kovojo Briuselis gavo. Kodėl Rusija "neturi santykių su ES"

(atnaujinta 20:47 2021.03.27)
Įsidėmėtina, kad čia Lavrovas šneka apie ES, "kaip organizaciją", t. y., apie ES, kaip visumą, o ne atskiras ES valstybes-nares; iš tiesų — Rusija, — anot to pačio Lavrovo, — turi "atskirus europinius partnerius"

Su kolega iš Kinijos, Vang Ji vykusiame susitikime, Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šiai dienai tarp Rusijos ir ES jokių santykių nėra: "Dar kartą pabrėžiu, su Europos Sąjunga kaip organizacija — santykių nėra. Visa tų santykių infrastruktūra yra sunaikinta vienašalių Briuselio sprendimų", — teigė jis. O kadangi tiek ES, tiek Rusija — pasaulinio masto žaidėjos, kurių santykiai turi atitinkamai pasaulinę reikšmę, šį, atrodytų, drastišką Lavrovo pareiškimą vertėtų apsvarstyti ir įvertinti.

Ekonominis aspektas

Įsidėmėtina, kad čia Lavrovas šneka apie ES, "kaip organizaciją", t. y., apie ES, kaip visumą, o ne atskiras ES valstybes-nares; iš tiesų — Rusija, — anot to pačio Lavrovo, — turi "atskirus europinius partnerius". Tačiau pastarieji su Rusija bendrauja savo atskirų nacionalinių interesų pagrindu, bet ne ES, kaip viršnacionalinio darinio, lygmeniu. Šiuo požiūriu, bene svarbiausias momentas yra grynai ekonominio pobūdžio, o būtent — Rusijos dujotiekis Europai...

Pastarasis, 2018 m. duomenimis, sudarė apie 40% visos Europos suvartojamų dujų (su kuo nei Norvegija, nei Alžyras, nei kt. tiekėjai nei iš tolo negalėtų pasilyginti). Ironiškiausia tai, kad tarp daugiausiai priklausančių nuo rusiško dujotiekio — bene labiausiai rusofobiškos Rytų Europos šalys (Pabaltijo respublikos, Lenkija). Nepamirškime, be to, su Vokietijos palaiminimu vystomą "Nord Stream 2" projektą ir kalbos apie santykių tarp Rusijos ir ES nebuvimą pasirodys keistokai; ką bekalbėti apie tai, kad ir 30% ES suvartojamos naftos teikia Rusija.

Šiuo požiūriu, nėra abejonės: Europai Rusijos reikia. Ir, kita vertus, Rusijai reikia Europos: "Gazpromo" duomenimis, Vakarų Europos rinka rusiškoms dujoms — pati didžiausia. O atsižvelgus į tai, kokį lemiamą vaidmenį Rusijos ekonomikoje apskritai ir valstybės biudžete konkrečiai atlieka energetika ir, atitinkamai, kuro eksportas, abejonių dėl Rusijos ir Europos ekonominių interesų simbiozės likti negali.

Ir vis tiktai, ši prekyba vyksta tarp Rusijos ir "pavienių europinių partnerių", o ne tarp Rusijos ir ES, kaip vieningo vieneto — štai čia tasai esminis momentas, kuris neleidžia aukščiau cituotų Lavrovo žodžių paneigti ekonomikos pirmumo prieš politiką prasme.

Tiesa, Rusija priklauso Europos Tarybai ir šiuo požiūriu yra visiškai realiame, tiesioginiame santykyje su ES. Tačiau, turint omeny tiek nuo 2014 m. vienaip ar kitaip kvestionuojamą Rusijos statusą šioje institucijoje, kaip ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Rusija visos ES lygmeniu nebuvimą, Rusijos dalyvavimą Europos Taryboje galima visai pagrįstai laikyti formaliu, bet gyvo turinio stokojančiu santykiu.

Vakarai prieš Rusiją: aštrėjantis konfliktas

Tuo tarpu, konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų (JAV, NATO ir ES) eskaluojasi: minėtieji 2014—ieji metai šiuo požiūriu buvo lūžio taškas — Ukrainos maidano perversmas ir jį sekę įvykiai — Krymo referendumas ir atitinkamai demokratinis šio krašto prisijungimas prie Rusijos, Donbaso gyventojų "antimaidanas" ir Kijevo pradėta agresija Donbase, tiktai paaštrino tai, kas jau seniai — tikriausiai, nuo istorinės V. Putino kalbos Miunchene 2007 m. — tik labiau ir labiau panašėja į tikrą XXI amžiaus Šaltąjį karą...

O nuo tol praėjo nemažai laiko — praktiškai 7—eri metai... Ir kas gi pasikeitė? 2016—2020 m. laikotarpiu trukęs Donaldo Trampo prezidentavimas JAV, situaciją truputėlį stabilizavo: vis dėlto, pastarojo neigiamas nusistatymas ES atžvilgiu (ir, atitinkamai — tiek ekonominiai, tiek politiniai prieštaravimai) sudarė Rusijai palankesnes sąlygas grynai pragmatiniu pagrindu ieškoti sąlyčio taškų su ES šalimis. Tačiau Džo Baideno — Demokratų partijos atstovo ir, atitinkamai, Klintonų klano statytinio — laikysena šiuo požiūriu kardinaliai skiriasi: jis yra proeuropietiškas ir griežtai antirusiškas (Trampas šiuo požiūriu — veikiau pragmatikas). 

JAV ir ES vėl telkiasi į daugiau mažiau vieningą rusofobinį frontą. Ir šito pasekmės jau matyti: štai, Baidenas apšaukė Putiną "žudiku", o ES, reaguodama į šį diplomatinį akibrokštą, tik palinksėjo galva... Na, o pačioje Europoje, kur karantininė isterija tęsiasi ištisus metus, nežiūrint itin abejotinų tiek "Pfizer", tiek "Astra Zeneca" vakcinų rezultatų, "generalinė linija" tokia, kad rusiškosios "Sputnik—V" vakcinos pirkti ir suteikti savo piliečiams — negalima. Šiai pozicijai, kaip žinia, nusižengė visa eilė šalių (tarp jų — ir Vengrija, ir Slovakija, ir Lenkija), bet būtent — atskirų šalių, tuo tarpu ES kaip organizacija, visiškai kitas reikalas.

Alternatyvos Vakarams klausimas

Ir, nepaisant to, ekonominiai ryšiai lieka. Ir niekas jų iš karto nenukirs — tai būtų perdėm žalinga tiek Rusijai, tiek Vakarams. Štai, kad ir JAV toliau grasinant atjungti Rusiją nuo Briuselyje įsikūrusios, bet faktiškai amerikiečių valdomos SWIFT sistemos, europiečiai, o ypač Vokietija, planuoja kurti alternatyvią bankinę sistemą, kaip priemonę JAV sankcijų politikai apeiti. Šiuo požiūriu, interesų takoskyra pačios ES viduje (t. y., takoskyra tarp antirusiškų ir aklai proamerikietiškų bei labiau pragmatiškų pozicijų) — akivaizdi.

Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Tačiau Rusijos į Vakarų pasaulį niekas neįsileis. Ši realybė, galbūt, nepatogi žymiai daliai jos elito, dėjusio viltis į tokį tariamą "įėjimą į civilizuotąjį Vakarų pasaulį", bet nuo šio nepatogumo ji mažiau realia netampa. Todėl dėsninga, kad bent ekonominiame lygmenyje, Rusija ieško alternatyvų partnerystei su Vakarais — ir šiame kontekste turėtų būti matomas tiek Lavrovo pasisakymas, tiek apskritai jo vizitas Kinijoje, kuri, greta Rusijos ir Indijos, yra pagrindinis žaidėjas Azijos žemyne.

Ir, kaip tai bebūtų paradoksalu, Rusija šitai daro, skrupulingai laikydamasi tų principų, kuriuos deklaruoja (bet kurių nesilaiko...) Vakarai, t. y. — mėgindama įsipaišyti į pastarųjų kadaise sukurtą (nacionalinių valstybių, demokratijos ir tarptautinės teisės) "trendą". Žodžiu — mėgindama žaisti pagal jų taisykles. 

Bet esama situacija leidžia paklausti — argi Rusijai šiame, XXI amžiuje nevertėtų pradėti kurti savas taisykles, savą "trendą", žodžiu, Vakarams realiai alternatyvų vystymosi kelią, kaip kad XX amžiuje tai darė TSRS? Aišku, šis klausimas — atviras. Ir ne mums į jį atsakyti: į jį anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip, bet atsakys patys rusai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sergejus Lavrovas, Rusija, ES
Dar šia tema
Baidenas ketina bendradarbiauti su ES Rusijos ir Kinijos klausimais
Blogai, kad rusiška: ekspertas papasakojo, kaip atšalo Lietuvos meilė BelAE
Makronas pareiškė apie "naujo tipo pasaulinį karą" dėl vakcinų
Revoliucinė padėtis Vakarams: JAV negali, Europa nenori
Vakarai pradėjo naują karą prieš Rusiją. Kokių tikslų jie siekia?
Vakcincija nuo koronaviruso

Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?

(atnaujinta 09:09 2021.04.17)
Viena karščiausių šių metų temų yra plačiai paplitusi diskusija dėl vakcinacijos pasų įvedimo. Ginčas yra žiaurus, globalus, principingas, toli gražu neapsiribojantis sveikatos problemomis. Ir dabar, artėjant vasaros sezonui, pasai dar labiau aktualizuojami

Tai negalėjo nepaveikti Rusijos. Pakanka prisiminti diskusiją, kurią sausio mėnesį sukėlė bandymas įvesti senovinius pasus Baškirijoje, kur jų turėtojams buvo suteikti reikšmingi pranašumai ir privalumai. Ši idėja buvo kritikuojama įvairiais lygmenimis, o Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova pavadino ją "žalinga ir netinkama". Ji tai pateisino taip: "Papildomų pasų ar kai kurių kitų dokumentų įvedimas, kaip matome, erzina piliečius, o piliečiai šiuo atveju vakcinaciją formuluoja kaip privalomą procesą — šiuo metu tai nepriimtina".

Todėl Baškirijos vadovybė atidėjo pasų leidimą ir nusprendė, kad jie grįš į projektą po to, kai bus paskiepyti mažiausiai 25 procentai suaugusių respublikos gyventojų. Tuo pačiu metu Baškirijos vadovas Radijus Chabirovas padarė svarbų paaiškinimą, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad net ne tam tikros rūšies vakcinacijos dokumento atsiradimo faktas, o pats žodis "pasas" yra sukeldamas didžiausią rezonansą, leidžiantis pavadinimą pakeisti terminu "sertifikatas".

Tikrai įdomus reiškinys. Beveik visi tyrimai rodo, kad didelė Rusijos gyventojų dalis atmeta idėją įvesti vakcinos pasus. Pavyzdžiui, sausio mėnesio apklausa portale "Superjob" parodė, kad beveik 60 proc. buvo prieš, o palaikymo lygis — tik 12 proc. Dar daugiau (84 proc.) balsavo prieš tai apklausoje Kelionių organizatorių asociacijos tinklalapyje.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad elektroninių QR sertifikatų atsiradimas piliečiams, kuriems buvo atlikta visapusiška vakcinacija, nesukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų. Bet kokiu atveju, po tokio nepatogaus žodžio "pasas" dingo iš jo pavadinimo. Ir visai neseniai duomenys apie piliečio pasą buvo pridėti prie šio elektroninio pažymėjimo. Daugelis Rusijos gyventojų šiuos sertifikatus jau atsisiuntė į savo išmaniuosius telefonus. Tiesa, jie dar nejautė jokios praktinės naudos iš savo buvimo.

Tačiau artėjant turistiniam sezonui paaiškėja, kad Rusijos skiepijimo pažymėjimai jau gali duoti apčiuopiamos naudos jų savininkams. Tokie pažymėjimai bus pripažįstami atvykstant į Graikiją, kur "Sputnik V" buvo prilygintas Europos vakcinoms. Juodkalnija taip pat pareiškė, kad norint, kad Rusijos piliečiai ten patektų, pakaks pateikti vakcinacijos su "Sputnik" pažymėjimą. Staiga paaiškėja, kad tokie dokumentai, kad ir kaip juos pavadintumėte, praktiškai pamažu pradeda vykdyti pasų funkcijas. Šis faktas, be abejo, sukels dar daugiau diskusijų dėl praktinio šių planų įgyvendinimo.

Be to, vidinės Rusijos diskusijos apie koronaviruso pasų problemą Baškirijoje, atrodo, yra lengvas vėjelis audrų fone, kuris šia tema siautėja Vakaruose. Šalininkai sąmokslo teorijų, kad bet kokius naujus pasus ar kodus turi paremti "užkulisinis pasaulis", svajojantis pavergti visus pasaulio gyventojus, nustebs sužinojęs, kad oficialus Vašingtonas priešinasi vakcinų pasų idėjai. Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki praėjusią savaitę tai aiškiai pasakė pabrėždama: "Vyriausybė nepalaikys sistemos, reikalaujančios, kad amerikiečiai dabar ar ateityje dėvėtų asmens tapatybės dokumentus. Nebus federalinės vakcinacijos duomenų bazės, nebus federalinių įgaliojimų, reikalaujančių, kad kiekvienas gautų po vieną. vakcinacijos dokumentas". Likus dienai iki šio pranešimo Teksaso gubernatorius Gregas Abotas netgi išleido specialų dekretą, draudžiantį įvesti privalomus koronaviruso pasus.

Tačiau daugelyje JAV regionų tokie dokumentai vis dar pristatomi. Pavyzdžiui, Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo kovo pabaigoje pristatė elektroninį dokumentą "Excelsior Pass", kuris leis paskiepytiems gyventojams patekti į teatrus, stadionus ir kitas viešas vietas. Tiesą sakant, ši paraiška jau buvo vadinama "pirmuoju JAV COVID-19 pasu", todėl kitos valstybės aktyviai tiria Niujorko patirtį.

O Didžiojoje Britanijoje praėjusią savaitę paskelbtas Boriso Džonsono ugningas pasų planas netgi gali sukelti vyriausybės krizę. Bet kokiu atveju opozicija ir keletas valdančiosios konservatorių partijos narių jau pasisakė prieš premjero pasiūlymą. Net nepadėjo tai, kad Džonsonas taip pat bandė išsisukti nuo žodžio "pasas", planuojamą dokumentą pavadindamas "kovotojo statuso pažymėjimu". Bet jis per plačiai siūbavo, siūlydamas šį pažymėjimą naudoti užsienio kelionėms ir patekti į barus, barus, restoranus, ne maisto parduotuves, stadionus ir pan. Todėl tokia karšta diskusija įsiplieskė vietos žiniasklaidoje.

Netgi buvo taip, kad kovotojų pasų įvedimo priešininkai lygino juos su tatuiruotėmis nacių mirties stovyklose. Šis palyginimas pasmerkė net tuos opozicijos politikus, kurie patys priešinasi pažymėjimams.

Tačiau bando ir konservatyvioji spauda, ​​kuri yra vyriausybės pusėje. "The Times" naudodamas linksmą argumentą palaikė COVID-19 pasų įvedimo planą. Jo apžvalgininkas Dominicas Lawsonas pritarė idėjai tik tuo pagrindu, kad ją pasmerkė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri mano, kad privalomi pasai yra diskriminaciniai didelei pasaulio gyventojų daliai. Jis apkaltino PSO dėl visų epidemiologinių Didžiosios Britanijos bėdų: jie sako, kad pirmajame etape išklausė organizacijos rekomendacijas ir iškilo problemų. O dabar jis pataria viską daryti priešingai.

Ne mažiau aršios diskusijos vyko ir Europos Sąjungoje. Dar kovo viduryje Europos Komisija pateikė idėją sukurti vieningą vakcinos pasą, kuris savo struktūra yra labai panašus į tuos elektroninius sertifikatus, kurie generuojami Rusijos viešųjų paslaugų portale. Tuo pat metu Briuselis paaiškina, kad šis dokumentas bus naudojamas tik tam, kad europiečiai galėtų judėti ES viduje be karantino apribojimų. Šis planas jau prieštaravo griežtiems Europos įstatymams, ribojantiems piliečių asmens duomenų rinkimą ir saugojimą. Kol kas nėra aišku, kaip Europos pareigūnai išeis iš šios padėties, paskelbę, kad pažymėjimai (vis dar neprivalomi) įsigalios birželio 15 dieną.

Bet jau yra ES šalių, kurios nelaukia malonės iš Briuselio, įvesdamos savo karvių pasus. Danija tokią schemą pradėjo praėjusią savaitę. Laimingi vakcinos pažymėjimo savininkai dabar turi galimybę apsilankyti kirpyklose, grožio salonuose, pramogų parkuose, o netrukus šis dokumentas atvers teisę lankytis restoranuose, kavinėse, muziejuose, stadionuose ir kt. Kaip ir kitur, ši idėja turi daug kritikų, teigiančių, kad pažeidžiamos jų teisės. Peticija, kurioje raginama uždrausti karvių pasus, Danijos parlamento svetainėje buvo surinkta dešimtys tūkstančių parašų. Idėjos priešininkai ypač pabrėžia, kad kol kas tik 7 procentai šalies gyventojų yra visiškai paskiepyti ir atitinkamai daugiau nei 90 procentų bus diskriminuojami.

Na, šios schemos pavyzdys yra Izraelis, kurio pavyzdį aktyviai cituoja planetos kovos sertifikatų šalininkai ir priešininkai. Ten "žalieji pasai" buvo įvesti iškart po vakcinos kampanijos pradžios ir yra būtinas dokumentas norint patekti į praktiškai bet kurią viešą vietą.

Daugeliu atžvilgių būtent tokio paso poreikis paskatino Izraelio gyventojus praktiškai visuotinai skiepytis. Kas pavertė šią šalį pasauline laboratorija, kurioje tikrinamos "praktinės, teisinės ir etinės problemos", susijusios su nevienodomis skiepytų ir neskiepytų piliečių teisėmis. Žinoma, pačiame Izraelyje ši schema sulaukė karštos kritikos. Tačiau kelios šalys (ypač Kipras ir Graikija) pripažino "žaliąjį pasą" kaip dokumentą, leidžiantį į juos atvykti be karantino apribojimų.

Taigi, norime to ar nenorime, išplitus koronaviruso sertifikavimui, o ypač artėjant vasaros sezonui, šis klausimas taps aktualesnis Rusijai, sukeldamas vis daugiau ginčų. Be to, nepaisant to, ar vartosime žodį "pasas", ar apsiribosime "sertifikato" ir "pažymos" sąvokomis, nebus įmanoma likti už šių pasaulinių procesų ribų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, vakcinacija, pasas, koronavirusas, Rusija
Pirmųjų arktinių oro gynybos sistemų Tor-M2DT perkėlimas į Šiaurės laivyno ginkluotę

"Iki rugpjūčio laukiame įrangos": amerikiečiai ruošiasi išsilaipinti Arktyje

(atnaujinta 17:28 2021.04.16)
JAV siekia panaikinti atotrūkį nuo Rusijos Arktyje. Neseniai Sausumos pajėgos, bendradarbiaudamos su Singapūro kompanija "ST Engineering" ir "BAE Systems", pasirašė sutartį su "Oshkosh Defense" koncernu dėl karinės įrangos Arkties plėtrai

Paaiškėjo, kad amerikiečiai paprasčiausiai neturi modernių tokio tipo mašinų, o egzistuojančios jau seniai pasenusios. Komanda tikisi išbandyti naujus elementus rugpjūčio mėnesį. Kas apie juos žinoma, rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Pastatyti iki birželio mėnesio

Arktis — rimtas iššūkis bet kuriai armijai. Itin žema temperatūra, slėgis, dreifuojantys ledo sluoksniai, infrastruktūros trūkumas, sunki logistika, ilga polinė naktis — visa tai labai apsunkina didelės karinės grupės dislokavimą.

Šaltojo karo metu, skirtingai nei TSRS, JAV neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui, todėl šiandien Pentagono žinioje yra vienintelis tinkamas naudoti ledlaužis "Polar Star". Rusija turi daugiau nei 40 tokio tipo laivų. Be to, amerikiečiai ten praktiškai neturi karinių bazių.

Taip pat trūksta įrangos sausumos pajėgoms, galinčioms gabenti krovinius ir karius sunkiausiomis poliarinėmis sąlygomis. Vieninteliai tam tinkami visureigiai traktoriai yra švediškas "Bandvagn 206" vikšrinis dviejų šarnyrų traktorius, pritaikytas eksploatuoti pagal "Small Unit Support Vehicle" (SUSV, mažų vienetų palaikymo transporto priemonė) pavadinimą. Tačiau pirmosios tokio tipo mašinos iš surinkimo linijos išėjo prieš 40 metų ir ilgą laiką neatitiko šiuolaikinių reikalavimų.

Вездеход Bandvagn 206
© Photo : Public domain
Visureigis "Bandvagn 206"

Kariuomenė nusprendė atnaujinti savo Arkties įrangos parką ir paskelbė konkursą pagal programą "ColdWeather", visureigius automobilius (CATV, visureigius automobilius šaltam klimatui). Pentagonas yra pasirengęs išleisti 6,6 mln. USD perspektyvaus vilkiko plėtrai, statybai ir bandymams 2021 metais fiskaliniu laikotarpiu ir 9,25 mln. USD 110 CATV vienetų pirkimui.

Tada parkas bus padidintas iki 163 visureigių. Prototipų tikimasi iki birželio 14 dienos nuo rugpjūčio iki gruodžio pabaigos — bandymai Aliaskoje. Nugalėtojas bus nustatytas FY2022.

Keturi variantai

Manoma, kad CATV bus keturi variantai. Visureigė transporto priemonė turi įlaipinti bent devynis karius, neskaičiuojant vairuotojo, taip pat turėti įrangą ir atsargas trims autonominių veiksmų dienoms.

Вездеход Bandvagn 206
© Photo : Public domain
Visureigis "Bandvagn 206"

Sanitarinė versija su medicinine įranga skirta dviem gydytojams, dviem gulintiems ir keturiems lengvai sužeistiems pacientams. Vadovaujantis visureigis yra aprūpintas moderniomis ryšio ir valdymo bei valdymo priemonėmis. Galiausiai krovininis — skirtas gabenti didelę karinę techniką dideliais atstumais.

"Šios mašinos galės išspręsti įvairiausias užduotis esant itin žemai temperatūrai vietovėje, kuriai nepravažiuojama kita įranga", — žurnalistams sakė CATV programą kuruojantis pareigūnas Timas Godetas. "Jie turėtų judėti ledu be problemų, įveikti vandens kliūtis ir lengvai laviruoti, lengvai prižiūri ir taupiai naudoja degalus".

Konkurso dalyviai remiasi ankstesniais įvykiais. "Oshkosh" ir "ST Engineering" ėmėsi dviejų traukių vilkiko "Bronco 3". Ši transporto priemonė daugiau nei 20 metų tarnavo britų armijoje ir dalyvavo karo veiksmuose Afganistane.

"Bronco 3" turi neperšaunamus šarvus, bokštelį su kulkosvaidžiu, V formos dugną, kuris susilpnina žalą, kai užvažiuoja ant minos. Visureigis vandens kliūtis įveikia penkių kilometrų per valandą greičiu.

"BAE Systems" pasiūlys naujovę, pagrįstą "Beowulf" dviejų šakių visureigiu, daugeliu atžvilgių panašių į "Bronco 3" ir SUSV, tačiau turinčių didesnę keliamąją galią.

Pasivyti Rusiją

Prieš mėnesį paskelbtoje Arkties strategijoje amerikiečiai atvirai pareiškė norą suspausti Maskvą ir Pekiną regione. Pentagonas ypač susirūpinęs dėl Rusijos, kuri turi didžiausią pasaulyje ledlaužių parką, karinių bazių tinklą šiaurinėse platumose ir gausų įrangos arsenalą, galintį veikti esant dideliems šalčiams be modifikacijų.

Арктические комплексы ПВО Тор-М2ДТ
© Sputnik / Виталий Тимкив
Arktinės oro gynybos sistemos "Tor-M2DT" visureigio DT-30 pagrindu iškilmingoje perkėlimo į Šiaurės laivyno kombinuotųjų ginklų formavimą 726-ojo karinio oro gynybos mokymo centro teritorijoje teritorijoje. Jeisko miestas

Pergalės paraduose nuolat dalyvauja arktinės vidaus oro gynybos sistemų modifikacijos: trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema "Tor-M2DT", priešlėktuvinių raketų ir patrankų sistema "Pantsir-SA", taip pat specialios pagalbinių transporto priemonių versijos.

Beveik visa antžeminė įranga Arkties regionui yra sumontuota ant dviejų jungčių vikšrinių visureigių DT-30 "Vitiaz", kurie nebijo didžiausių šalčių (iki minus 55). Kai kurios modifikacijos gali kirsti vandens kliūtis, o tai nuolatinio ūžimo Šiaurės ašigalyje sąlygomis žymiai padidina mobilumą. Naujieji "Pantsiri" ir "Tora" apima tolimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemų S-400, kurios Arktyje buvo dislokuotos nuo 2015 metų, bazines sritis.

Двухзвенный гусеничный транспортер во время испытаний новых и перспективных образцов вооружения
Министерство обороны РФ
Naujų ir perspektyvių ginklų, karinės ir specialios įrangos išbandymas Arktyje

Pirmasis visavertis Sausumos pajėgų Arkties darinys — 80-oji atskiroji motorizuotų šautuvų brigada, dislokuota Murakovo srities Alakurtti kaime, taip pat turi unikalų arsenalą. Šalčiui atsparūs pėstininkų meistrai, visų pirma "TREKOL" bekelės sniego ir pelkėmis važiuojančios transporto priemonės, judančios ratais su didžiulėmis itin žemo slėgio padangomis. Tokie automobiliai važiuoja nelygiu reljefu, nemažindami greičio.

Be to, 80-osios brigados naikintuvai turi "Ural" ir "KAMAZ" keturiais ratais varomus sunkvežimius, pritaikytus ekstremalioms šalnoms, "TTM-1901 Berkut" sniego motociklus su šildoma kabina ir orlaivius. O taip pat — šunų ir šiaurės elnių komandos.

Didžiojo Tėvynės karo metu komandos vaidino svarbų vaidmenį ginant Arktį. Su šunimis ir elniais šaudmenys ir personalas buvo pristatyti į paskirties vietą. Gyvūnai eis ten, kur gelbėja technika. Be to, Arkties brigadai kuriamos specialios tankų, pėstininkų kovos mašinų ir sraigtasparnių modifikacijos — visų pirma "Mi-8AMTSh-VA" su pagrindinių elektrinės blokų šildymo sistema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karinė technika, Rusija, JAV, Arktis
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija