Kariškiai priešais Lietuvos ir NATO vėliavas, archyvinė nuotrauka

"vitrinos" į užkampį. Lietuvos rusofobija daugiau nebeatneša jai "skanėstų"

(atnaujinta 20:31 2021.03.29)
Lietuva kartu su Estija ir Latvija mini 17-ąsias prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso metines. Simboliška, kad pirmieji Belgijos oro pajėgų naikintuvai F-16 2004 metų kovo 29 dieną nusileido būtent Lietuvos žemėje

Šiandien Baltijos šalyse jau dislokuota visa aljanso grupė, kuriai priklauso mechanizuotos greito reagavimo brigados, jų pagrindą sudaro tarptautiniai batalionai, kuriems vadovauja ne Lietuvos generalinis štabas, o NATO generolai. Iš garsios "nepriklausomybės" liko tik prisiminimai. 

Seimo rūmai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Trijų Baltijos valstybių įstojimas į NATO 2004 metais yra naujas atspirties taškas šaltojo karo tarp Vakarų ir Rytų istorijoje. Jis prasidėjo dar 1949 metais, pasirašius Vašingtono sutartį dėl Šiaurės Atlanto aljanso sukūrimo. 2004 metų kovo 29 dieną galutinai paaiškėjo, kad pažadai dėl "NATO neišsiplėtimo į Rytus", duoti Gorbačiovui per Vokietijos susivienijimą 1988–1989 metais, yra tik tušti žodžiai, už kuriuos atsakyti nereikia.

Šiandien Vakarų lyderiai nuleistomis akimis lemena, kad ant popieriaus neva nebuvo pasirašytas joks susitarimas, o tai reiškia, kad davei žodį — atsiėmei žodį, nedidelis reikalas. Munduro garbė nėra skirta NATO generolams, prezidentams ir kancleriams. Baltijos šalyse išvis niekada nežinota tokios sąvokos. Jos išdavė ir kovojo prieš Rusiją visais amžiais. Ir kai XVI–XVII amžių sandūroje jie kartu su lenkais bandė įgyvendinti "Lžedmitrijaus projektą" — ant Maskvos sosto pasodinti Grišką Otrepijevą Dimitrijaus Ivanovičiaus vardu. Vėliau — 1863–1864 metų sukilimas prieš Rusijos imperiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų tautų Respublikos atkūrimo. O jau per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus lietuvių išdavystė sužydėjo visomis spalvomis.

Šimtmečių senumo patologinė neapykanta Rusijai yra visos Lietuvos istorijos pagrindas. Ir senovės, ir šiuolaikinės. 1918 metais pabėgo iš Rusijos imperijos. Buvo pasirašytas net Nepriklausomybės aktas. Bet jau 1941 metais su gėlėmis pasitiko vokiečių burmistrus. Nenuostabu, kad Baltijos pakrantėse prasidėjo sovietų imperijos žlugimas. Geriau būti Europos užkiemiu nei TSRS vitrina. Antrasis pabėgimas 1990 metais buvo sėkmingesnis. Bet ir ta nepriklausomybė truko neilgai — tik 14 metų.

Šiandien Lietuva valdoma ne iš Kremliaus, o iš NATO būstinės Briuselyje. Bei ir įstatymai, pagal kuriuos dabar turi gyventi lietuviai, yra surašyti tose pačiose vietose — Belgijos sostinėje, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Štai tokia nepriklausomybė. Sovietų Sąjungos valdžioje — aukštųjų technologijų gamyba ir ekologinis žemės ūkis, o ES ir NATO — karinės poligonai, o ne pievos ir pasėti laukai, kuriuos aria Amerikos "Abrams" ir dirva purenama ne plūgais, o NATO sviediniais. Ištisus metus trunkančios pratybos vyksta prieš "Rytų agresorių".

Tiesa, Lietuva vis dėlto užsitarnavo ypatingą garbę — tapti NATO maršo "Rusija yra agresorė" dainavedė. Būtent iš Vilniaus jau 17 metų garsiausiai girdimi riksmai apie "Rusijos grėsmę". Mainais už Lietuvos žemių atidavimą NATO poligonams Vilniui leidžiama net taisyti šio maršo tekstą.

Štai ir naująją Lietuvos valstybės saugumo strategiją rašys uoliausi rusofobiški patriotai — konservatoriai. Konservatorių gynybos ministras Arvydas Anušauskas paskelbė naują jos versiją 17-ųjų NATO narystės metinių proga.

"Paskata kalbėti apie šiuo metu galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą tapo kintanti tarptautinė saugumo aplinka ir vis kylantys nauji iššūkiai. Tokie veiksniai kaip auganti Kinijos galia, besitęsianti Rusijos Vakarinės apygardos karinė modernizacija ar COVID-19 pandemija reikalauja permąstyti priemones, kuriomis užtikriname valstybės saugumą ir svarbiausius jos interesus. Man tai bus trečias kartas, kai tenka dalyvauti strategijos tobulinime", — sakė krašto apsaugos ministras.

"Nevyriausybinio ir privataus sektoriaus įtraukimas" į Lietuvos gynybos sistemą — ar tai aliuzija į partizaninį karą? Bet ką daryti su šia nauja partizanų strategija, jei kare nepasirodo pats "agresorius"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
metinės, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda įvertino "griežtą" JAV poziciją Rusijos atžvilgiu
Lietuva padėkojo Danijai už indėlį į regioninį saugumą
Puškovas įvertino NATO planus jėga reaguoti į "nekarinę agresiją"
JAV susipainiojo tarp materialumo ir dvasingumo
Briuselis kovojo — Briuselis gavo. Kodėl Rusija "neturi santykių su ES"
Džo Baidenas

Kodėl Baidenui reikia išvaryti rusus Čekijos?

(atnaujinta 16:30 2021.04.22)
Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti

Kas yra "Atlanto solidarumas"? Ne, tai nėra penktasis sutarties dėl NATO formavimo straipsnis apie kolektyvinę gynybą puolant vieną iš sąjungininkų. Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti. Ir nesvarbu, ką galvoja Berlynas ar Paryžius — reikia sukurti padidėjusios įtampos atmosferą, kurioje europiečiai net neturės laiko apmąstyti tai, kas vyksta.

Kai tik JAV įvedė naujas sankcijas Rusijai, kurios apėmė mūsų diplomatų išsiuntimą, Lenkija suskubo tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus paskelbti persona non grata. Tačiau tai buvo tik apšilimas prieš pagrindinę salvę — Čekijos sprendimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų ir apkaltinti gerai žinomus iš "Skripalių bylos" Boširovą ir Petrovą dėl sprogimo kariniuose sandėliuose 2014 metais.

"Tai buvo didžiausias išpuolis prieš mūsų teritoriją nuo 1968 metų", — sako Čekijos parlamentas, o vyriausybė reikalauja, kad likusios ES šalys pasmerktų "Rusijos sabotažą" ar net patvirtintų kai kurias naujas sankcijas.

Visa tai vyksta turint omenyje jau kelias savaites besitęsiantį dviejų pagrindinių Vakarų temų vystymą ir Rusijos plakimą — dėl "numatomos Rusijos invazijos į Ukrainą" baimės ir "lėto Aleksejaus Navalno žudymo" kalėjime.

Joanne'a Rowling ir Benedict'as Cumberbatch'as prašo Putino suteikti Navalnui medicininę pagalbą (tarsi kas nors jam jos nesuteiktų), o Emanuelis Makronas siūlo Rusijai paskirti keletą "raudonų linijų", kurių ji neturėtų peržengti (pirmoji vieta, žinoma, Ukraina), tačiau tuo tarpu reikalauja sąžiningo dialogo.

Ne visi atlaikys tokį spaudimą, todėl nenuostabu, kad buvęs Estijos prezidentas Ilvesas labai išsigando ir pasiūlė uždrausti bet kokias keliones iš Rusijos į Europą, tai yra, įšaldyti visas vizas, kad apsaugotų europiečius nuo "nesąžiningos valstybės" agresijos, kaip sako Ilvesas. Na, kaip gali būti kitaip? Galų gale, "ant kortos pastatytas pavojus Europos saugumui. Gana".

Iš tiesų, gana kvailioti, viskas taip paprasta — reikia nuleisti "geležinę uždangą", uždaryti Rusiją ir tuo pačiu priimti Ukrainą į NATO. Juk Ukrainos ambasadorius Vokietijoje neseniai pareikalavo, kad vokiečiai užtikrintų ("kuo greitesnį ir be jokių išlygų") Nezaležnajos patekimą į karinį aljansą, nes "būtent Vokietija turi prisiimti istorinę atsakomybę už fašistų nusikaltimus prieš Ukrainos žmones". Na, taip — tada jūs mus žudėte, o dabar turite saugoti. Nuo ko? Taip, nuo tų pačių rusų, su kuriais tada kovojote. Kas neaišku? Imkite rusų žemes, kol duoda.

Visas šis beprotiškas prieglobstis, be abejo, nėra naudingas Europai — jai jau dabar atėjo tikrai sunkūs laikai (pandemija tik dar labiau sustiprina apleistas problemas), o jai primetamas santykių paaštrinimas su Rusija.

Aišku, ko reikia esantiems už Atlanto: kad artėjančiose derybose tarp Baideno ir Putino (kaip mato Vašingtonas) Amerikos prezidentas galėtų užimti galingojo poziciją, veikti kaip neginčijamas Vakarų pasaulio lyderis. Priešingu atveju bus blogai, juk Putinas jau yra Vakarų suskaldymo meistras (kaip sugebėjo visus įtikinti atlantistai), todėl neturėtumėte suteikti jam pagrindo viešai abejoti, kad Baidenas yra tikrasis viso Atlanto bloko vadovas.

Tačiau realybė tokiems planams nėra palanki — nėra vienybės nei tarp ES, nei su JAV, o pačioje Europoje apskritai nėra lengva. Tačiau ką ten Europoje — svarbiausiose ES šalyse auga prieštaravimai tarp elito. Vokietijos valdančiosios partijos negali nuspręsti, kas po Merkel taps kancleriu; tarp Prancūzijos valdžios auga įtampa, susijusi su nebe iliuzine galimybe, kad nesisteminė Marine Le Pen po metų taps prezidente. Kokia Ukraina, koks Navalnas, kokios "raudonos linijos"?

Esmė net ne daugumos Europos elito (jau nekalbant apie gyventojus) nenoras toliau eiti santykių su Rusija degradavimo keliu — mes kalbame apie problemas jų pačių šalyse, apie problemas ES, kurias reikia spręsti čia ir dabar, nesiblaškant dėl dirbtinai paūmėjusių konfliktų.

Bet neįmanoma nesiblaškyti, juolab, kad vienu metu sukasi kelios temos: Ukraina, Navalnas, "Rusijos žudikai iš GRU Europoje" (iš pradžių jie apnuodijo Skripalius, o štai dabar per klaidą, tai yra, anksčiau laiko jie susprogdino Čekijos sandėlį) — visa tai turėtų būti labai baisu europiečiams ir sukelti natūralią (sankcinę) politikų reakciją.

Tačiau kažkas rodo, kad visos dabartinės pastangos niekur nenuves ir "sprogimas sandėlyje Vrbeticoje" negali būti išpūstas iki "apnuodijimo Solsberyje" lygio. Nei propagandos efekto, nei pasekmių Europos ir Rusijos santykiams — tada Europa vis tiek buvo stipriau prisirišusi prie anglosaksų (labas, "Brexit") ir Trampo baimės (o jei jis tikrai rezga sąmokslą su Putinu prieš ES?).

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova
© Photo : Пресс-служба МИД РФ

Dabar Europai beveik neįmanoma siekti, kad sustiprėtų santykiai su Rusija, o proatlantinių ir rusofobiškų jėgų spaudimas Europos elite susiduria su pasipriešinimu ne iš rusofilų, o iš eurocentrinės elito dalies, kuri tikrai nenori prarasti realios situacijos savo šalyse kontrolės vaikydamasi vaiduokliškos kontrolės Ukrainoje.

"Raudonos linijos" dabar nubrėžtos ne Europos rytuose, ypač jos rusiškoje dalyje (o atlantistai vis tiek negalės jų ten nustatyti), bet Vakarų Europos šerdyje.

O jų peržengimas — tiek santykiuose su savo tautomis, tiek su nacionaliniu suverenitetu — yra pavojingas pačiam Europos elitui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Čekija, JAV, Rusija
Dar šia tema
20 Čekijos diplomatų palieka Rusiją, Čekiją — 18
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 15:55 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau — nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos — LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — skandalingi bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasitrynė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja bus elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkiojo verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi, mes atidžiai stebime finansų magų rankas, pasisavinančias milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė
Marso atmosferos tyrimas

Marsaeigis "Perseverance" sugebėjo gauti deguonies Marso atmosferos

(atnaujinta 16:18 2021.04.22)
Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance" buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Marsaeigiui "Perseverance" pirmą kartą pavyko išgauti deguonį iš Marso atmosferos, sakoma NASA pranešime.

Anot pranešimo, bandymas vyko balandžio 20 dieną, deguonis buvo gautas eksperimentinio aparato "Moxie" dėka.

Tokie prietaisai vieną dieną gali suteikti deguonies astronautams, pranešė NASA.

Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance"  buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse.

Penktasis NASA istorijoje marsaeigis aprūpintas septyniais moksliniais instrumentais Raudonosios planetos struktūrai ir geologijai tirti. Pagrindinis uždavinys bus surinkti Marso dirvožemio mėginius, kuriuos ateityje tikimasi pristatyti į Žemę.

Marsaeigis "Perseverance" - eksperimentinis prietaisas deguoniui gauti iš Marso atmosferos, taip pat "kosminis sraigtasparnis", kuris pirmą kartą turi skraidyti kitoje planetoje.

Tegai:
Marsas