Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kiečiau nei Grybauskaitė. Nausėda "praranda diplomatinius krantus"

(atnaujinta 17:21 2021.03.31)
Lietuvos prezidentas pritarė minčiai, kad Rusijos vadovą galima vadinti žudiku. Kaip tai vertinti?

Prieš kurį laiką JAV prezidentas Džo Baidenas sutiko su teiginiu, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra žudikas. Pažymėtina, kad, kai analogiškas klausimas buvo užduotas Vokietijos užsienio reikalų ministrui, jis nebuvo toks kategoriškas. Tuo tarpu Ukrainos ministras pirmininkas parėmė Amerikos prezidento poziciją. Šiame kontekste buvo įdomu, ką pasakys Gitanas Nausėda.

Jo komentaras buvo toks: "Deja, taip", — o toliau Lietuvos prezidentas detaliai papasakojo, kas su Rusija yra blogai tarptautinėje arenoje ir jos vidaus politikoje. Šioje vietoje negalima nepaminėti buvusios Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės, kurią išgarsino frazė, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Tada atrodė, kad kiečiau pasakyti jau neįmanoma, bet Nausėda pralenkė savo pirmtakę.

Apskritai, pastaruoju metu jo retorika Rusijos atžvilgiu ypač paaštrėjo. Pavyzdžiui, Lietuvos vadovas pasakė: "Aš matau daugybę požymių, kurie demonstruoja atvirą nusispjovimą, pavadinkime taip, į civilizuoto pasaulio vertybes, nesiskaitymą su tautų apsisprendimo teise, nesiskaitymą su kaimynių teritoriniu suverenumu, ir tą Kremlius pastaruoju metu demonstruoja pakankamai demonstratyviai". Kur Rusija, pavyzdžiui, nesiskaito su tautų apsisprendimo teise, nelabai aišku.

Arba štai dar viena Nausėdos citata: "Nematome jos pastangų vykdyti Minsko susitarimus, tęsiasi Krymo aneksija. Kibernetiniai ir hibridiniai išpuoliai ES atžvilgiu nesiliauja, brutalūs žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai yra Rusijos kasdienybė. Negalime pamiršti ir Aleksejaus Navalno neteisėto įkalinimo. Forsuojamas sąjunginės valstybės su Baltarusija kūrimas. Visa tai nesudaro prielaidų permąstyti santykius su Rusija. Atvirkščiai, jei situacija nesikeičia, Lietuva pasisako už sankcijų Rusijai griežtinimą". Koks Lietuvai reikalas, pavyzdžiui, dėl to, kad Rusija ir Baltarusija kuria sąjunginę valstybę, ir kodėl už tai reikia griežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, ir vėl neaišku.

Trumpai sakant, Vilnius smerkia Maskvą dėl visų jos veiksmų tik todėl, kad tai daro Rusija. Kita vertus, kritikuoti galima įvairiai — pavyzdžiui, kietai, bet mandagiai. Lietuva pastaruoju metu "praranda diplomatinius krantus". Matyt, įkvėpė Amerikos pozicija. Kaip pažymėjo Nausėda: "JAV principingai vertina Rusijos veiklą, nukreiptą prieš Vakarų demokratijas — tai yra geras ženklas Lietuvai. Požiūriu į Rusijos grėsmes Lietuva ir JAV — vienmintės, sutaria ir palaiko viena kitą".

Kitaip tariant, Lietuva savo užsienio politikoje jau seniai orientuojasi į agresyviausius Vakarų "vanagus", kurie nori sužlugdyti Rusiją. Todėl ji su malonumu atkartoja jų poziciją, kuri dabar dominuoja Vašingtono koridoriuose ir kalbose. Tiesa, Baidenas išvadino Putiną žudiku, bet jo valdoma Amerika tuo pat metu rekordiškai padidino rusiškos naftos importą. O Lietuva galvoja, kaip jos veiksmai dera su šalies įvaizdžiu ir jos nacionaliniais interesais? Kokia jai nauda iš bandymų kuo stipriau sukritikuoti Rusiją (ir taip galutinai sugadinti santykius su Maskva) ir įrodyti, kad ji yra viena iš ištikimiausių ir geriausių JAV sąjungininkių?

Jokios — tik nuostoliai. Dar daugiau, susidaro įspūdis, kad tos naudos Lietuvos vadovybei net nereikia, nes ji Rusijos, atrodo, tiesiog nekenčia. Kitaip sunku paaiškinti visus tuos nesąmoningus pareiškimus, kurie vis labiau artina Lietuvą prie visiškai neadekvačios Ukrainos, ir, pavyzdžiui, sprendimą prieštarauti tarptautiniu lygiu pripažintos rusiškos vakcinos "Sputnik V" įtraukimui į galimą vadinamojo europinio "vakcininio paso" sistemą.

Blogiausia visoje šitoje istorijoje yra tai, kad Vilnius energingai ir nuosekliai žlugdo santykius su dideliu kaimynu, visiškai negalvodamas apie trumpalaikes ir ilgalaikes tokios "atmetimo politikos" pasekmes. O kas bus, jeigu Rusija įsižeis ir imsis kažkokių atsakomųjų žingsnių, pavyzdžiui, ekonominėje srityje? Kaip po tokių prezidento pareiškimų spręsti einamuosius dvišalių santykių klausimus žemesniame lygyje? Ar ateityje, jeigu valstybių santykiai kada nors netyčia pagerės, pavyks atkurti tai, kas buvo sėkmingai sugriauta iki pamatų?

Prieš kurį laiką Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas pažymėjo, jog Lietuvai reikia kažką daryti su stereotipu Rusijoje, kad ji yra "maža, pikta, rusofobiška šalis, kuri tik ir galvoja, kaip pakenkti Rusijai". Po Nausėdos pareiškimo dar klausimų yra? Bet labai svarbu pažymėti, kad kalba šiuo atveju (kaip ir Rusijos santykių su Ukraina situacijoje) apie neatsakingus politikus, o ne apie paprastus abiejų valstybių žmones, kurie dažniausiai geranorišku požiūriu vieni į kitus vis dar bando išgelbėti tai, kas liko gero dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Gitanas Nausėda, Rusija, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Lietuvos prezidentas pakartojo Baideno klaidą. Vardan ko?
Tyrimų komitetas nustatė nacių budelių Latvijoje vardus. Kaip yra Lietuvoje?
"Nepriklausomybės" iliuzija, vasalato tikrovė: Lietuva — 17 metų NATO
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Pageidaujate apkaltos? Lietuvos prezidentas sistemingai stumiamas į šešėlį

(atnaujinta 17:04 2021.04.14)
Konservatoriai nustumia prezidentą Gitaną Nausėdą ne tik Lietuvos vidaus, bet ir užsienio politikos erdvėje. Valstybės viduje visi valdžios svertai yra ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės rankose, o tarptautinėje arenoje šaliai atstovauja užsienio reikalų ministras

Vaizdo pokalbiai su posovietinės erdvės valstybių vadovais ir kasdieninės rekomendacijos dėl gyventojų skiepijimo — tai viskas, ką dabar daro Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis keliauja po pasaulį ir aptaria tarptautines problemas su valstybių vadovais. Pasaulis ir Europos Sąjunga jau pradeda pamiršti, kas šiandien yra prezidentas Lietuvoje.

Taigi, į dar vieną Vašingtono dėmesio centre atsidūrusią kelionę į Ukrainą išvyksta ne prezidentas, o galingiausios šiandienos Lietuvoje pavardės atžala. Ukrainos prožektorių ir sofitų šviesoje jis grūmos Kremliui kumščiu Lietuvos ir visos Europos vardu.

"Lietuva savo partnerių ir draugų nelaimėje nepalieka — tokią žinią vežuosi ir į Kijevą. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti ginamas, visada rėmėme ir remsime šią šalį", — apie savo vizitą Ukrainoje kalbėjo Landsbergis.

Tai yra, nors Lietuvoje tarp valdančiosios ir opozicijos palaikomos prezidento administracijos vyksta karštos diskusijos, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos viršūnių susitikimuose — ministrė pirmininkė ar prezidentas, užsienio reikalų ministras kukliai prisiėmė šią misiją. Kaip kompromisinė figūra.

O šiuo metu iš Prezidentūros — dar viena nuobodi žinia apie gyventojų skiepijimo tempą ir prioritetus. Matyt, išskyrus prezidentą ir jo patarėjus, niekas kitas šalyje nesprendžia šios problemos. Nėra vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vietos valdžios institucijų — vietos valdžios, organizuojančios visuotinį gyventojų skiepijimo procesą.

"Žinia ta, kad ne visi žmonės su negalia patenka po esančiais prioritetais, todėl Prezidentūra yra gavusi žinių, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek žmonės su negalia yra kreipęsi į Vyriausybę, siekdami būti paskiepyti kuo greičiau", — patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sakė prieš susitikimą šia tema Prezidentūroje.

Kol prezidento kanceliarija tariasi, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė griežtai pareiškia, kad jos kabineto strategija pažaboti koronavirusą yra teisinga ir nereikalauja jokių koregavimų ir nurodymų "iš šalies". Taigi, Šimonytė griežtu tonu užkerta bandymus bet ką pakeisti dėl vakcinos "AstraZeneca".

"Jokių papildomų sprendimų šioje srityje tikrai nebus. Buvo Europos vaistų agentūros sprendimas papildyti informaciją, kuri teikiama skiepijamiems žmonėms, tai yra daroma, nieko daugiau, jokių papildomų sprendimų tikrai nebus", — sakė ministrė pirmininkė ir pridūrė, kad vyriausybė neplanavo pakeisti vakcinacijos su "AstraZeneca" tvarkos.

Trumpai tariant, sėdėkite rūmuose Daukanto aikštėje ir tylėkite. Priešingu atveju, griežta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte supyks ir pasiskųs savo globėjui — konservatorių patriarchui Vytautui Landsbergiui, o jis supyks ir pasakys: "Ar neturėtume siekti antrosios prezidento apkaltos Lietuvos istorijoje, juolab, kad anūkėliui tuoj sukaks 40 metų ir jis teisėtai gali tapti kandidatu į prezidentus".

Kodėl gi ne? Iki 2022 metų sausio 7 d. (Gabrieliaus Landsbergio gimtadienio — Sputnik) liko tik devyni mėnesiai. Jei prisiminsime 2003–2004 metų įvykius — Rolando Pakso pašalinimą iš prezidento posto, tai yra pakankamai laiko pradėti ir pergalingai užbaigti kitą prezidento apkaltą. Kam laukti 2024 metų, kai jau kitais metais galite drąsiai išjudinti "pirmalaikius prezidento rinkimus Lietuvoje"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, apkalta, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Konservatoriai prieš prezidentą — ar Gitanas Nausėda sutiks būti antru numeriu?
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
Latvijos karinio jūrų laivyno laivas Virsaitis

Nepriklausomos Latvijos jūrų pajėgų 30-metis: rezultatai ir perspektyvos

(atnaujinta 17:28 2021.04.13)
Latvijos karinių jūrų pajėgų apimtys išlieka nedidelės, jos gali atlikti tik pasienio ir policijos funkcijas. Kaip nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rūšis, laivynas egzistuoja tik nominaliai ir dėl technologinio atsilikimo negali integruotis į NATO laivyną

Svarbus įvykis antrosios Latvijos Respublikos istorijoje buvo vėliavos pakėlimas pirmajame naujai suformuotų karinių jūrų pajėgų laive 1991 metų balandžio 11 dieną. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.

Po 30 metų į laivyną įeina (pagal pasaulinį karinės galios "Global Firepower" reitingą) vienuolika patrulinių valčių ir šeši minosvaidžiai. Tiksliau tariant, yra penki "Skrunda" klasės patruliniai katamaranai, keturi seni "Imanta" minosvaidžiai, trys "Storm" patruliniai laivai (pastatyti 1960-aisiais, atsiųsti iš Norvegijos karinio jūrų laivyno), šeši apdaužyti patruliniai laivai ir pagalbiniai laivai. Šios pajėgos yra pakankamos, kad kontrabandininkai negalėtų pažeisti Latvijos (658 km ilgio) jūros sienų, bet labai mažos, kad apsaugotų beveik 500 km pakrantę.

Leiskite priminti, kad karinis jūrų laivynas yra skirtas užtikrinti saugią šalies jūrinę veiklą, strateginių ir operatyvinių uždavinių sprendimą karinių operacijų jūroje metu ir yra valstybės užsienio politikos instrumentas.

Aukštos kokybės laivyną sudaro koviniai ir priešpovandeniniai laivai, povandeniniai laivai, bazės brigados, reidai ir jūrų minosvaidžiai, oro gynybos sistema, aviacija ir pakrančių kariuomenė. Nė viena iš Baltijos valstybių (įskaitant Lenkiją) negali sau leisti visaverčių laivynų.

Bet kokios kalbos apie sinergistinę galią — dėl Latvijos karinio jūrų laivyno integracijos į bendrą NATO struktūrą — yra ne technologijos, o propagandos elementas. Neįmanoma integruoti senų minosvaidžių ir riboto plaukiojimo 25 metrų patrulinių katerių į aljanso karinio jūrų laivyno kovinę grupę. Belieka tik imituoti nacionalinio karinio jūrų laivyno efektyvumą, nuolat modernizuoti laivus, eksploatuotus Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Technologinė viršūnė

Pagrindiniai jūrų plėtros etapai atrodo gana kuklūs. 1992 metų rudenį stebėjimo postai buvo įkurti Rojos, Kolkos, Jaunciemo, Oviši, Staldzene, Ozolini, Užavos, Silmalės ir Labragos pakrantės taškuose. Vėliau sekė senų laivų ir minų tralerių pirkimai. 1998 metais Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė suvienyti jėgas ir priemones į bendrą Baltijos jūrų eskadrilės vienetą su tikslu ieškoti minų, likusių po dviejų pasaulinių karų Baltijos jūros vandenyse.

XXI amžiaus pradžioje Latvija nusprendė radikaliai atnaujinti savo laivyną ir už 75 milijonus dolerių nusprendė penkiais "Skrunda" patruliniais laivais pakeisti senus patrulinius laivus "Storm" ir "KBV 236", anksčiau pirktus iš Norvegijos ir Švedijos. "Rigas kugu buvetava / RKB" (trys vienetai) ir Vokietijos "Lemwerder" (du vienetai). Penktasis katamaranas ("Rėzeknė") su Latvijos laivynu pradėjo tarnybą 2014 metų kovo mėnesį. Jo darbinis tūris yra 127 tonos, ilgis — 25,7 m, plotis — 13 m, jis gali išvystyti iki 20 mazgų greitį (šiuolaikiniai karo laivai plaukia didesniu nei 30 mazgų greičiu). Ginkluotė — du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Panašu, kad "Skrunda" gali dislokuoti priešlaivines raketas, bet kas jas Latvijai duos?

Naujieji laivai skirti patruliuoti teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje Latvijos ekonominėje zonoje, vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei apsaugoti žuvininkystės pramonę. Katamarano lankas pritaikytas tralams ar nardymo įrangai montuoti. Čia baigiasi geroji žinia apie nacionalinių laivynų statybą.

Kovo 30 dieną vizito Latvijoje metu generalinis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas Voltersas sustiprino Latvijos viltį ir tikėjimą šviesia ateitimi mediniu suvenyru, įteiktu gynybos ministrui Arčiui Pabrikui. Atrodytų, kad tikrai stiprinti Baltijos sąjungininkų pozicijas "fronte" yra akivaizdus aljanso prioritetas. Bet niekas neketina Latvijai dovanoti karo laivų, "antikvariniai" kateriai ir minosvaidžiai tampa balastu.

Augimo perspektyvos

Karo ekspertai vieningai pateikia neigiamą vertinimą, atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą. Tai natūralu. Net vieną karo laivą pirkti yra brangu. Pavyzdžiui, Suomija išleido 1,4 mlrd. USD keturioms korvetėms įsigyti, o visas Latvijos karinis biudžetas 2021 metams sudaro 750 mln. USD.

Latvija, Lietuva ir Estija bendradarbiaudamos bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą kooperacijos būdu, o nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją. Tačiau nauji koviniai "daliniai" yra pusė mūšio: kariniam jūrų laivynui taip pat reikia modernių bazinių punktų ir laivų remonto bazės. Todėl Latvijai ir kitoms Baltijos šalims ateityje bus įkandama tik tralerių brigada su infrastruktūra.

Kalbant apie bazinę sistemą, šiandien Latvijos laivynas turi atramos taškus Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje. Liepojoje yra 35 hektarų ploto infrastruktūros išplėtimo projektas (kurio Rusijos karinis jūrų laivynas galutinai atsisakė 1994 metais). Čia sukoncentruota daugybė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūrų, įskaitant jūrų pajėgų eskadrilę, nardymo mokyklą, 4-osios namų apsaugos brigados štabą, 44-ąjį krašto apsaugos pėstininkų batalioną, medicinos tarnybos skyrių ir kitus padalinius.

Latvijos jūrų pajėgos, sudarytos iš mažiau nei dviejų dešimčių mažųjų plūduriuojančių laivų — to akivaizdžiai nepakanka realiam gynybos pajėgumui, kuris demonstruojamas Baltijos jūroje, pavyzdžiui, "neutralios" kaimynės — Švedija (apie 30 šiuolaikinių karo laivų) ir Suomija (daugiau nei 30 karo laivų ir valčių).

Tuo atveju, jei ateinančiais metais Baltijos jūroje vyks dideli mūšiai, pažymime, kad Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės jūrų pajėgos daugiausia dėmesio skiria Atlanto krypties ir jų krantų gynybai.

Rimtos krizės situacijoje jie nepadės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims. Regione matome konceptualią, istorinę ir jūrinę aklavietę. Taip pat NATO požiūris į Baltijos sąjungininkus kaip į "mažesnius brolius" ar neišvengiamas (lydinčias) "pasaulinio proceso" aukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Latvija
Teismas

Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą

(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.

Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta. 

Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Tegai:
cigaretės, teismas, Klaipėda
Dar šia tema
Teismas įpareigojo Klaipėdos uostą sumokėti baudą Latvijos įmonei
Lietuvoje norima užkirsti kelią kai kurių užsieniečių atvykimui po draudimo Kirkorovui
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM