Luhansko sritis, archyvinė nuotrauka

Rusija aiškinasi, kiek Vakarai yra pasirengę vėl padegti Donbasą

(atnaujinta 18:18 2021.03.31)
Vakar vakare vyko Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų pokalbis, per kurį jie aptarė situaciją Donbase. "Nieko apie Ukrainą be Ukrainos" — taip Kijevas reagavo į informaciją apie būsimą vaizdo konferenciją

Ukrainos valdžia dar nesuvokė, kad norint išlaikyti savo reputaciją (tiksliau, jos likučius) neverta daryti viešų pareiškimų, po kurių atrodysi kvailai. Akivaizdu, kad jie nieko negali padaryti, kai didžiosios valstybės už jų nugaros sprendžia šalies likimą. Taigi, išreikšdami nepasitenkinimą jie tik dar labiau pažemina savo poziciją.

Be to, jie turėjo galimybę išgelbėti "savo veidą", nes iš pradžių Maskva, aiškindama būsimo pokalbio dalyvių sudėtį, paskelbė, kad Putinas, Merkel ir Makronas ketina kalbėti ne tik apie Donbasą, nes "yra daugybė kitų diskutuotinų klausimų."

Tačiau po Kijevo komentaro Kremlius tapo daug vienareikšmiškesnis ir pareiškė, kad "su "Normandijos formatu" yra blogai". Rusijos prezidento atstovas spaudai paaiškino, kad "vadovaujant prezidentui Zelenskiui nebuvo įmanoma padaryti jokios pažangos įgyvendinant tiek Minsko priemonių paketą, tiek vėlesnius Paryžiuje pasiektus susitarimus".

Apskritai vargu ar įmanoma diplomatiniuose rėmuose tiesmukiau išreikšti mintį, kad Maskva iš esmės nenori kalbėtis su Ukrainos vadovybe apie visiškai beprasmišką šio įsipareigojimo vykdymą.

Be to, padėtis nėra palanki tuščiažodžiavimui dėl eskalacijos demarkacijos linijoje ir ten telkiamų Ukrainos karinių darinių.

Per šešerius metus, praėjusius nuo Minsko susitarimų pasirašymo, Donbase dažnai pasitaikydavo "karštų" recidyvų. Tačiau kiekvieną kartą jie apsiribodavo pavieniais incidentais, neperaugę į plataus masto karą. Tai nutiko ir praėjusių metų vasarą, kai įvyko gana rimta eskalacija, kuri baigėsi paliaubomis.

Pagrindinė tokios padėties priežastis visada buvo Vakarų nesidomėjimas karo atnaujinimu, nors aliarmistai per kiekvieną paūmėjimą skambindavo pavojaus signalais, numatydami tamsiausią ir kruviniausią įvykių raidą.

Verta priminti, kad Vakarai, atstovaujami Europos, Minsko susitarimus priėmė praktiškai priverstinai. Kijevas patyrė sunkų pralaimėjimą — jį reikėjo gelbėti. O Rusijos nepavyko priversti pradėti karinę intervenciją į konfliktą, ir iš tikrųjų 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad visa situacija aplink Ukrainą ir jos viduje klostėsi ne taip, kaip planavo "Euromaidano" ir visų kovų prieš Rusiją projekto autoriai.

Todėl karo veiksmai Donbase buvo sustabdyti, o tolesni įvykiai tik sustiprino "status quo". Europa pagaliau įsitikino, kad Rusijos negalima palaužti pagal sugalvotą scenarijų, ir palaipsniui pradėjo atkurti dvišalį bendradarbiavimą — čia jau buvo ne iki  Ukrainos karinių avantiūrų. Valstijose pasikeitė prezidentas, o Trampui Kinija tapo pagrindiniu užsienio politikos spaudimo taikiniu.

Be to, pati Ukraina sukėlė didžiulį nusivylimą Vakarams, nepateisinusi beveik jokių jai keliamų lūkesčių. Donbaso klausimas iš tikrųjų liko paskutiniu koziriu santykiuose tiek su Europa, tiek su JAV. Reguliariai ten provokuodamas karinius paūmėjimus, Kijevas tokiu būdu visus šiuos metus patraukė dėmesį tikėdamasis gauti norimą pagalbą. Bet tai buvo nesėkminga — dėl to paties objektyvaus nesidomėjimo abipus vandenyno.

Tačiau būtent šiuo aspektu pastaruoju metu įvyko reikšmingi pokyčiai, kurie verčia su didesniu nerimu stebėti įvykių raidą.

Jungtinėse Valstijose į valdžią sugrįžo ne tik demokratai, bet ir ta Amerikos dalis, kuri stovėjo už karo protrūkio Donbase 2010-ųjų viduryje. Be to, jų pirmieji užsienio politikos veiksmai rodo tokį lygį destruktyvumo, kai negalima atmesti, kad jie pereis nuo žodžių prie darbų — naujo pobūdžio konflikto.

Šioje vandenyno pusėje padėtis ne mažiau sunki. ES, padidinusi rusofobijos laipsnį, sumažino savo santykius su Rusija iki žemiausio taško per daugelį dešimtmečių. Ir tai padarė ji pati ir savanoriškai — dar gerokai prieš Džo Baideno įžengimą į Baltuosius rūmus. Taigi, šį kartą europiečių veiksmai jokiu būdu negali būti priskiriami priverstiniam poreikiui sekti paskui Vašingtoną vasalų ir sąjungininkų santykių atžvilgiu.

Galima ginčytis dėl Europos veiksmų priežasčių ir jos siekiamų tikslų, tačiau svarbiau yra tai, kiek ji nori eiti šiuo keliu. Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų yra tai, ar dabartinis jų antirusiškas vektorius paskatins europiečius aktyviai palaikyti Kijevą karinėje ir sukarintoje srityje.

Būtent ši aplinkybė daro aktualų Vladimiro Putino pokalbį su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais. Tai ne tik abipusis pozicijos aiškinimasis, bet ir didžiulis Rusijos prezidento disponuojamų argumentų arsenalas, skirtas išaiškinti Vakarų Europos kolegoms visą karo veiksmų atnaujinimo Donbase žalą — ne tik Ukrainai, bet ir Europai.

Kalbant apie Kijevą, kaip parodė didelė ankstesnė patirtis, kalbėti tokiomis temomis tiesiog nėra prasmės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Donbasas
Džo Baidenas

Kodėl Baidenui reikia išvaryti rusus Čekijos?

(atnaujinta 16:30 2021.04.22)
Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti

Kas yra "Atlanto solidarumas"? Ne, tai nėra penktasis sutarties dėl NATO formavimo straipsnis apie kolektyvinę gynybą puolant vieną iš sąjungininkų. Dabar solidarumas pasireiškia tuo, kad abi Atlanto pusės turi palaikyti vienodai blogus santykius su Rusija, ir jei JAV ir Rusijos santykiai blogės, Europa neturi teisės atsilikti. Ir nesvarbu, ką galvoja Berlynas ar Paryžius — reikia sukurti padidėjusios įtampos atmosferą, kurioje europiečiai net neturės laiko apmąstyti tai, kas vyksta.

Kai tik JAV įvedė naujas sankcijas Rusijai, kurios apėmė mūsų diplomatų išsiuntimą, Lenkija suskubo tris Rusijos ambasados ​​darbuotojus paskelbti persona non grata. Tačiau tai buvo tik apšilimas prieš pagrindinę salvę — Čekijos sprendimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų ir apkaltinti gerai žinomus iš "Skripalių bylos" Boširovą ir Petrovą dėl sprogimo kariniuose sandėliuose 2014 metais.

"Tai buvo didžiausias išpuolis prieš mūsų teritoriją nuo 1968 metų", — sako Čekijos parlamentas, o vyriausybė reikalauja, kad likusios ES šalys pasmerktų "Rusijos sabotažą" ar net patvirtintų kai kurias naujas sankcijas.

Visa tai vyksta turint omenyje jau kelias savaites besitęsiantį dviejų pagrindinių Vakarų temų vystymą ir Rusijos plakimą — dėl "numatomos Rusijos invazijos į Ukrainą" baimės ir "lėto Aleksejaus Navalno žudymo" kalėjime.

Joanne'a Rowling ir Benedict'as Cumberbatch'as prašo Putino suteikti Navalnui medicininę pagalbą (tarsi kas nors jam jos nesuteiktų), o Emanuelis Makronas siūlo Rusijai paskirti keletą "raudonų linijų", kurių ji neturėtų peržengti (pirmoji vieta, žinoma, Ukraina), tačiau tuo tarpu reikalauja sąžiningo dialogo.

Ne visi atlaikys tokį spaudimą, todėl nenuostabu, kad buvęs Estijos prezidentas Ilvesas labai išsigando ir pasiūlė uždrausti bet kokias keliones iš Rusijos į Europą, tai yra, įšaldyti visas vizas, kad apsaugotų europiečius nuo "nesąžiningos valstybės" agresijos, kaip sako Ilvesas. Na, kaip gali būti kitaip? Galų gale, "ant kortos pastatytas pavojus Europos saugumui. Gana".

Iš tiesų, gana kvailioti, viskas taip paprasta — reikia nuleisti "geležinę uždangą", uždaryti Rusiją ir tuo pačiu priimti Ukrainą į NATO. Juk Ukrainos ambasadorius Vokietijoje neseniai pareikalavo, kad vokiečiai užtikrintų ("kuo greitesnį ir be jokių išlygų") Nezaležnajos patekimą į karinį aljansą, nes "būtent Vokietija turi prisiimti istorinę atsakomybę už fašistų nusikaltimus prieš Ukrainos žmones". Na, taip — tada jūs mus žudėte, o dabar turite saugoti. Nuo ko? Taip, nuo tų pačių rusų, su kuriais tada kovojote. Kas neaišku? Imkite rusų žemes, kol duoda.

Visas šis beprotiškas prieglobstis, be abejo, nėra naudingas Europai — jai jau dabar atėjo tikrai sunkūs laikai (pandemija tik dar labiau sustiprina apleistas problemas), o jai primetamas santykių paaštrinimas su Rusija.

Aišku, ko reikia esantiems už Atlanto: kad artėjančiose derybose tarp Baideno ir Putino (kaip mato Vašingtonas) Amerikos prezidentas galėtų užimti galingojo poziciją, veikti kaip neginčijamas Vakarų pasaulio lyderis. Priešingu atveju bus blogai, juk Putinas jau yra Vakarų suskaldymo meistras (kaip sugebėjo visus įtikinti atlantistai), todėl neturėtumėte suteikti jam pagrindo viešai abejoti, kad Baidenas yra tikrasis viso Atlanto bloko vadovas.

Tačiau realybė tokiems planams nėra palanki — nėra vienybės nei tarp ES, nei su JAV, o pačioje Europoje apskritai nėra lengva. Tačiau ką ten Europoje — svarbiausiose ES šalyse auga prieštaravimai tarp elito. Vokietijos valdančiosios partijos negali nuspręsti, kas po Merkel taps kancleriu; tarp Prancūzijos valdžios auga įtampa, susijusi su nebe iliuzine galimybe, kad nesisteminė Marine Le Pen po metų taps prezidente. Kokia Ukraina, koks Navalnas, kokios "raudonos linijos"?

Esmė net ne daugumos Europos elito (jau nekalbant apie gyventojus) nenoras toliau eiti santykių su Rusija degradavimo keliu — mes kalbame apie problemas jų pačių šalyse, apie problemas ES, kurias reikia spręsti čia ir dabar, nesiblaškant dėl dirbtinai paūmėjusių konfliktų.

Bet neįmanoma nesiblaškyti, juolab, kad vienu metu sukasi kelios temos: Ukraina, Navalnas, "Rusijos žudikai iš GRU Europoje" (iš pradžių jie apnuodijo Skripalius, o štai dabar per klaidą, tai yra, anksčiau laiko jie susprogdino Čekijos sandėlį) — visa tai turėtų būti labai baisu europiečiams ir sukelti natūralią (sankcinę) politikų reakciją.

Tačiau kažkas rodo, kad visos dabartinės pastangos niekur nenuves ir "sprogimas sandėlyje Vrbeticoje" negali būti išpūstas iki "apnuodijimo Solsberyje" lygio. Nei propagandos efekto, nei pasekmių Europos ir Rusijos santykiams — tada Europa vis tiek buvo stipriau prisirišusi prie anglosaksų (labas, "Brexit") ir Trampo baimės (o jei jis tikrai rezga sąmokslą su Putinu prieš ES?).

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova
© Photo : Пресс-служба МИД РФ

Dabar Europai beveik neįmanoma siekti, kad sustiprėtų santykiai su Rusija, o proatlantinių ir rusofobiškų jėgų spaudimas Europos elite susiduria su pasipriešinimu ne iš rusofilų, o iš eurocentrinės elito dalies, kuri tikrai nenori prarasti realios situacijos savo šalyse kontrolės vaikydamasi vaiduokliškos kontrolės Ukrainoje.

"Raudonos linijos" dabar nubrėžtos ne Europos rytuose, ypač jos rusiškoje dalyje (o atlantistai vis tiek negalės jų ten nustatyti), bet Vakarų Europos šerdyje.

O jų peržengimas — tiek santykiuose su savo tautomis, tiek su nacionaliniu suverenitetu — yra pavojingas pačiam Europos elitui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Čekija, JAV, Rusija
Dar šia tema
20 Čekijos diplomatų palieka Rusiją, Čekiją — 18
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 15:55 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau — nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos — LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — skandalingi bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasitrynė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja bus elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkiojo verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi, mes atidžiai stebime finansų magų rankas, pasisavinančias milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė
Bratislava

Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus

(atnaujinta 08:33 2021.04.23)
Rusijos URM pareiškė, kad ją nuvylė nedraugiški Bratislavos veiksmai, kuri nusprendė parodyti "pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje"

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Trys Rusijos ambasados ​​Bratislavoje darbuotojai turi per savaitę palikti Slovakijos teritoriją pagal aktualią geopolitinę situaciją, taip pat situaciją Čekijoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. Apie tai praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į aktualią geopolitinę situaciją, taip pat į situaciją Čekijoje, trys Rusijos ambasados ​​darbuotojai Bratislavoje per septynias dienas turi palikti Slovakijos teritoriją", — pasakė Hegeris, atsisakęs atsakyti į žurnalistų klausimus.

Anksčiau Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korchokas pareiškė, kad Slovakija imsis drastiškų veiksmų remdama Čekiją, kur 2014 metais įvyko sprogimai Vrbeticoje.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra nusivylusi dėl šiuo sprendimo.

"Mes esame labai nusivylę nedraugiškais Bratislavos veiksmais, kuri nusprendė parodyti pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje. Mūsų atsakymas neprivers savės laukti", — pasakė ji.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17 dieną pareiškė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais, o Rusijos užsienio reikalų ministerija — "marazminiu paradu". Nepaisant to, 18 Rusijos diplomatų buvo išsiųsti iš Čekijos.

Kaip atsakomąja priemone Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau išvyko iš šalies. Pirmasis Čekijos vicepremjeras Janas Hamačekas pažymėjo, kad ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė savo diplomatinei tarnybai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija, Slovakija