Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Lietuviai laukia rusiškos vakcinos. Pokštas dėl "Sputnik V" privertė valdžią sunerimti

(atnaujinta 15:21 2021.04.03)
Atrodo, kad lietuviai laukia rusiškos vakcinos "Sputnik V". Tačiau susidaro įspūdis, kad kažkas labai nenori, kad ji būtų patvirtinta ES

Raseinių rajono meras balandžio 1 dieną proga socialiniame tinkle pakvietė žmones skiepytis "Sputnik V" vakcina, nes "priimtas sprendimas šią vakciną įsileisti ir į Lietuvą". Pokštas nepavyko  — dalis žmonių pagalvojo, kad tai tiesa, ir pradėjo domėtis, kaip pasiskiepyti. 

 Sputnik V
© Sputnik / Михаил Алаеддин

Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė: "Pokštai yra gerai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje". Situaciją pakomentavo net prezidento patarėjas, pažymėjęs: "Pokštai pokštais, bet turbūt ne visai gerai pokštauti jautriomis temomis ir sukelti daugiau informacinės sumaišties, kurios šiuo metu ir taip netrūksta".

Sakoma, kad kiekviename pokšte yra dalis tiesos. Tam, kad galima būtų geriau suprasti tai, ką parodė šis įvykis politine prasme, iš pradžių reikia įvertinti europinį kontekstą, susijusi su vakcinavimu ir "Sputnik V" registravimo ES procesu.

Iš karto galima pasakyti, kad padėtis su visuomenės skiepijimu Europoje nelabai gera  — vakcinų trūksta, valstybės nepatenkintos jų skirstymo mechanizmu, skandalas dėl "AstraZeneca" šalutinio poveikio dar labiau sulėtino vakcinavimo procesą, dėl skiepų susipyko Briuselis ir Londonas.

Šiame fone nenuostabu, kad ES šalyse vis daugiau kalbama apie rusišką vakciną "Sputnik V". Kuomet Vengrija spjovė į raginimus laikytis bendraeuropinės skiepijimo tvarkos ir patvirtino "Sputnik V" nacionaliniu lygmeniu, daug kas Europoje ją labai kritikavo. Dabar  — pavydi, ir vis daugiau ES valstybių (Austrija, Italija, net Vokietija) nori šios vakcinos. 

Tai jeigu situacija su vakcinavimu sudėtinga, ir yra noras skiepytis "Sputnik V", gal Europos vaistų agentūra (EVA) turėtų pagreitinti šios vakcinos registravimo procesą  — tuo labiau, kad tai mokslininkų jau pripažintas produktas, ir kitas vakcinas ji tvirtino be ypatingų tikrinimų (dabar pirma eilėje "Johnson&Johnson"). 

Arba, jeigu EVA neskuba, galima būtų daryti taip, kaip padarė Vengrija. Tačiau šioje vietoje prasideda įdomiausi dalykai.

Pavyzdžiui, ES vidaus rinkos eurokomisaras iš Prancūzijos Tjeri Bretonas pareiškė, kad Europai visai nereikalinga "Sputnik" vakcina ir kad Rusija turi problemų su jos gamyba. Trūksta žodžių. Norisi pasakyti  — tu iš pradžių užsakyk, o po to pažiūrėsime. 

Dar įdomūs sutapimas  — tos pačios Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas neseniai pareiškė, kad Rusija naudoja savo vakciną kaip įtakos instrumentą. Tai, kaip sako kritikai, patvirtina ir faktas, kad ji savo žmonių neskiepija ir vakciną stengiasi pirmiausiai eksportuoti.

Pagaliau, Slovakija pabandė padaryti tai, ką padarė Vengrija. Rezultatas  — aštri politinė krizė, nors sergamumas šalyje labai didelis. Tai kaip suprasti Europą: vieną dieną ji sako, kad su "Sputnik V" vakcina viskas gerai ir kad ji reikalinga, kitą  — kad negalima jos pirkti?  

Tas pats Makronas anksčiau kalbėjo, kad vakcinų klausimas yra mokslinis, o ne politinis. Be to, europiečiams koks reikalas dėl rusų  — jeigu jie parduoda, reikia džiaugtis, kad galima nusipirkti, o ne pergyventi dėl jų (tuo labiau, kad realiai pas juos vakcinacijos procesas, skirtingai nuo Europos, įsibėgėja).

Šiame kontekste galima daryti prielaidą, kad ES vyksta rimta kova dėl rusiškos vakcinos, kurios esmė paprasta  — vakarietiški vakcinų gamintojai nenori turėti stipraus konkurento didelėje rinkoje, o kadangi šis verslas labai galingas, jis sugeba priversti politikus sakyti tai, kas jam naudinga. Na o pastariesiems kritikuoti "autoritarinę" Rusiją labai lengva.

Tačiau problema ta, kad tos farmacinės interesų grupės "Sputnik V" neįleidžia, bet patys situacijos tinkamai nesprendžia. O politikai, kurie dėl koronaviruso susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais ir stipriu socialiniu nepasitenkinimu dėl griežto karantino, negali laukti ilgai  — tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje artėja rinkimai, ir žmonės Europoje nori rusiškos vakcinos.

Kaip parodė minėta istorija Lietuvoje, laukia jos ir lietuviai. Ir centrinė šalies valdžia šiuo atveju, greičiausiai, labiau sunerimo ne dėl to, kad Raseinių rajono meras (kuris, turbūt, nesuprato visų savo poelgio pasekmių) pajuokavo jautriu klausimu, o dėl to, kad jo pokštas parodė didelį atotrūkį tarp žmonių lūkesčių ir politikų pozicijos.

Europoje pastarieji jau pamiršta politinius žaidimus ir galvoja, kaip gauti "Sputnik V". Net Estijos prezidentė pareiškė, kad, jei EVA patvirtins šią vakciną, šalis svarstys jos įsigijimą. O Lietuvoje jos oponentams net nereikia stengtis  — iracionaliai antirusiškai nusiteikusi valdžia pati riboja žmonių galimybes apsisaugoti nuo koronaviruso.

Išvada  — gal Europai ir Lietuvai laikas pradėti rūpintis piliečių interesais, o ne kurti priešus tik todėl, kad to kažkam reikia?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas, Sputnik V, vakcinacija, vakcina, Rusija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (345)
JAV, Pentagonas

"Gebės numušti rusiškas raketas": JAV buvo anonsuotas naujas perėmėjas

(atnaujinta 10:22 2021.04.10)
Amerikiečiai pradėjo eilinį priešraketinės gynybos sistemos, apimančios žemyninę šalies dalį, modernizavimo etapą

Kovo pabaigoje Pentagonas išrinko "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" koncernus, kad sukurtų naujos kartos perėmėją (Next-Generation Interceptor — NGI). Institucijoje tikina, kad priešpriešiniame kurse jis gebės numušti naujas Rusijos ir Kinijos raketas. RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Andrejus Kocas.

Prieš "Avangard"

Tikimasi, kad perspektyvios priešraketinė gynyba pradės kovos pareigas 2020-ųjų viduryje ir galiausiai taps Amerikos priešraketinės gynybos sistemos šerdimi. Pentagonas nusprendė persiginkluoti abejojant, ar jų parėmėjai paėjgus sulaikyti naujas Rusijos ir Kinijos tarpžemyninės balistinės raketas. Pirmiausia kalbama apie skrydžio maršo atkarpą (Ground-Based Midcourse Defense — GMD).

NGI programa startavo praėjusių metų balandį, kai JAV priešraketinės gynybos agentūra (MDA) kreipėsi į pramonės atstovus su prašymu dėl būsimo perėmėjo projekto variantų. Naujos priešraketinės gynybos sukūrimui skirta 5,9 mlrd. dolerių ir penkerius metus. Kartu su "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" konkurse dalyvavo ir GMD priešraketinės gynybos gamintojas "Boeing", tačiau jo pasiūlymai Pentagono nesudomino.

"Atsižvelgiant į dvi įmones, dalyvaujančias projekte, priešraketinės gynybos agentūra gaus daug naudos, — sakė MDA direktorius viceadmirolas Džonas Hillas. — Kai ji bus priimta, ji taps pagrindu JAV priešraketinės gynybos sistemai 2030-aisiais ir vėliau. Mes tikimės, kad jos pajėgumų pakaks atremti viską, ką potencialūs priešininkai gali į mus mesti".

Perspektyvi priešraketinė priemonė ir jos taktinės bei techninės savybės — kol kas tai didelė paslaptis. Vis dėlto Pentagonas ne kartą pabrėžė, kad JAV priešraketinė gynybos sistema turi sugebėti perimti moderniausias kovines galvutes, įskaitant hipergarsines. Ko gero, NGI bus "paaštrinta" pirmiausia prieš naujausias Rusijos raketų sistemas "Avangard".

Neaišku, kaip tiksliai amerikiečiai ketina perimti manevruojančią kovinę galvutę. Pagrindinis skirtumas tarp priešraketinės gynybos sistemos ir zenitinės yra tas, kad ji nukreipiama į tašką, kuriame po tam tikro laiko pasirodys priešo taikinys. Kadangi kovinio vieneto "Avangard" trajektorija yra labai nenuspėjama, už Atlanto esantys konstruotojai turės sugalvoti ką nors labai nekasdieniško.

Naujoji priešraketinė gynyba

Šiandien pagrindinis JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos komponentas — apie 60 antžeminių GMD raketų, dislokuotų Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jos sugeba perimti balistinius taikinius maršo trajektorijos ruože. Taikinį paskiria išankstinio perspėjimo ir sekimo radaro sistema, raketų ir jų galvučių įveikimas — susidūrimo kursuose. Kovos galvutė kinetinė, sunaikinanti taikinį susidūrusi kaktomuša. Tačiau perėmėjų bandymai atskleidė jų žemą efektyvumą — numušė tik pusę mokomųjų raketų.

Naikintuvas Su-37, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Amerikiečiai ne kartą bandė tobulinti kontinentinės priešraketinės gynybos sistemą. Dirbo ties galimybe priešraketinėse raketose įrengti daugiafunkcę žudymo mašiną (Multi-Object Kill Vehicle — MOKV). Testai parodė, kad naujovė nėra perspektyvi. Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo pradėta programa "Redesigned Kill Vehicle" (RKV), skirta sukurti naują kovinę dalį, kuri pakeistų esamus kinetinius už atmosferinius perėmėjus. Tam skyrė 5,8 milijardo dolerių. Koncernai "Raytheon", "Boeing" ir "Lockheed Martin" turėjo baigti plėtrą iki 2025 metų, tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį priešraketinės gynybos sistemų agentūra sutartį nutraukė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, priežastis — "konstruktyvios gaminio problemos".

Būtent tada Pentagonas paskelbė, kad daugiau nebeinvestuoti į GMD platformos modernizavimą, reikalingas iš esmės naujas perėmėjas. Kol nebus priimta perspektyvi technologija, Vašingtonas ketina sustiprinti žemyninės JAV priešraketinę gynybą kitų jėgų ir priemonių sąskaita.

Viskas gynybai

Visų pirma kalbama apie laivus, turinčius "Aegis" kovos informacijos ir valdymo sistemą, ir priešraketinę šeimyną "Standard". Dauguma šių vimpelų dabar veikia Ramiajame vandenyne. Atnaujintos daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos koncepcijoje daroma prielaida, kad kai kurie "Arlie Burke" eskadriniai minininkai ir "Ticonderoga" kreiseriai nuolat budės prie Amerikos krantų.

Problema ta, kad priešraketinė šeimyna "Standard" yra sukurta sunaikinti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas ir iš tikrųjų negali perimti tarpžemyninių balistinių taikinių. Priešraketinės gynybos agentūra pažymi, kad naujos koncepcijos sėkmė daugiausia priklauso nuo naujausios modifikacijos Standard SM-3 Block IIA perėmėjo bandymų. Pernai jis Havajų salose numušė taikinį, imituojantį TBR kovos galvutę.

Be to, MDA neatmeta "Aegis" antžeminio varianto — "Aegis Ashore" — dislokavimo JAV, ypač Havajuose. Tokių kompleksų elementus, priminsime, amerikiečiai dislokavo Lenkijoje ir Rumunijoje. Norėjo ir Japonijoje, tačiau Tokijas atsisakė.

Dar vienas nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sluoksnis bus antžeminės trumpojo nuotolio priešraketinės sistemos THAAD, dislokuotos visų pirma Pietų Korėjoje ir Guame. Šiems ginklams atnaujinti agentūra praėjusiais metais paprašė 273 mln. Daroma prielaida, kad THAAD paskutinėje trajektorijos fazėje numuš raketines galvutes. Kiek šių kompleksų prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų pridengimui, nepranešama.

Amerikiečiai dar tik pradeda kurti naują priešraketinės gynybos sistemą, tuo tarpu Rusijoje šią darbai vyksta pilnu pajėgumu. Lapkritį Gynybos ministerija dar kartą sėkmingai išbandė perspektyvią raketą A-235 "Nudol" Sary-Šagan bandymų poligone Kazachstane. Skirtingai nuo dabartinės A-135 sistemos, kuri pridengia Maskvą ir Centrinį pramonės regioną, "Nudol" — mobili. Tai yra, ją bus galima dislokuoti bet kurioje šalies vietoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, priešraketinės gynybos sistema, JAV
Lietuvos kariškiai

Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 

(atnaujinta 23:55 2021.04.10)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas rūpinasi Lietuvos jaunimo morale ir kovos dvasia. Žengdamas koja kojon, jis pasiūlė sukurti žaidimą vaikams, kuriame visi jausis "kariais-didvyriais" nugalėdami priešus

Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?

Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.

Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.

Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".

Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".

Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.

Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.

Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vaikai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Laurynas Kasčiūnas
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija