Полковник запаса Вооруженных Сил РФ Юрий Мель

Štai tokia demokratija. Lietuva su Meliu daro tik nori ES yra solidari

(atnaujinta 11:31 2021.04.04)
Lietuvos teisingumas eilinį kartą parodė savo "nepriklausomybę" nuo įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios. Lietuvos apeliacinis teismas "Sausio 13-osios byloje" padidino įkalinimo terminą Rusijos piliečiui

Rusijos Federacija šį siaubingą faktą įvertino kaip neteisėtumą ir savivalę.

Tuo, kas įvyko kovo 31 dieną Apeliaciniame teisme, negalima pavadinti niekaip kitaip, kaip tik politiniu farsu. Lietuvos Temidė dar kartą parodė, kad Lietuvoje teismų nepriklausomumas yra santykinė sąvoka. Maža to, prieš dvejus metus Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį "šimtmečio byloje" dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, priimtus praėjus pusantro dešimtmečio po inkriminuoto "nusikaltimo", ir Apeliacinio teismo teisėjai tęsė savo piktybinę praktiką. Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas, kurie jau atliko bausmę pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, gavo "papildomai" atitinkamai trejus ir vienerius metus.

Socialiniuose tinkluose sukrėsti vartotojai pakomentavo: "Kaip Šaovas ten dainuoja? "Prokuroras paprašė šešių mėnesių, o teisėjas davė 25 — teisėjo nervai,  galėjo ir sušaudyti!" Nuteistas, atliko bausmę (palikime nuošalyje klausimą, ar buvo už ką), o čia nusprendė pridėti! Ir tada galima vėl ir vėl! Tuo pačiu šaukdami apie žmogaus teisių pažeidimus kitose šalyse … Apie tokius dalykus nesvajojo nei Rusija, nei Baltarusija! Sputnik Lietuva komentarą pateikia anonimiškai, prisimindama, kad šiandien Lietuvoje jie vertinami ne pagal įstatymą, o pagal žodžius ir pažiūras.

Pakanka prisiminti, kaip neseniai tyrė "komentatorių" pareiškimus, kurie įžeidė "garbę ir orumą" ir grasino represijomis prieš Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininką, atvirą gėjų Vytautą Raskevičių. Tuo pačiu metu ta pati prokuratūra praėjusį rudenį atsisakė iškelti baudžiamąją bylą dėl atviro Arūno Valinsko raginimo "nušauti Tomaševskį".

Socialinių tinklų vartotojų pasipiktinimas palaikomas aukščiausiu lygiu. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova priminė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 metų pavasarį priimtą sprendimą buvusiems sovietų kariškiams, partijos ir valstybės vadovams buvo paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės už kaltinimus dėl jų nepadarytų nusikaltimų.

"Savo teritorijoje, kuri, kaip jie priskiria, demokratijos erdvei, vadovaujantis Lietuvos vadovų logika, valdžia gali vykdyti bet kokį neteisėtumą, grubiai ir ciniškai manipuliuoti teisingumu politiniais tikslais. Pareiškiame ryžtingą protestą prieš Rusijos piliečio Jurijaus Melio, kuris daugiau nei septynerius metus merdėjo Lietuvos kalėjimuose, teises. Dabar jis turi dar trejus metus kalėti", — pažymėjo Zacharova ir pridūrė, kad "gėdingas teismas vyksta šalyje, kuri aktyviai kovoja už žmogaus teisių laikymąsi kaimyninėse valstybėse".

Verta paminėti, kad atėjus liberalių konservatorių valdžiai 2020 metų rudenį, antirusiška valdžios retorika, kuri buvo apstu pareiškimų, esančių ant įžeidimo ribos (pavyzdžiui, Dalios Grybauskaitės frazė apie Rusiją — "teroristinė valstybė" — Sputnik), jau peržengė raudoną liniją. Viršūne galima laikyti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, kuris Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino "žudiku".

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis neatsilieka nuo prezidento. Viešose kalbose ir interviu "pirmojo de facto" naujausios Lietuvos nepriklausomybės lyderio Vytauto Landsbergio anūkas įsipareigoja mokyti Rusijos vadovybę "ką daryti ir kaip gyventi Rusijai". Tuo pačiu vadindamas Europos Sąjungą "didžiausia demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių propaguotoja istorijoje". Kaip pačioje Lietuvoje laikomasi "demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų", aiškiai parodė Apeliacinis teismas 2021 metų kovo 31 dieną.

"Mes reikalaujame iš Lietuvos represinio režimo nedelsiant paleisti nekaltai nuteistą Rusijos pilietį Jurijų Melį. Vilniaus nusikalstami veiksmai neliks be pasekmių", — jau paskelbė Marija Zacharova.

Verta priminti, kad Rusijoje prieš "Sausio 13-osios bylos" teisėjus jau yra iškelta baudžiamoji byla. Matyt, reikėtų tikėtis, kad tas pats likimas gresia politiniams Temidės tarnautojams iš Apeliacinio teismo.

Žodžiu, paskelbus skandalingą nuosprendį, pagrindinė Lietuvos žiniasklaida išplatino ES Komisijos teisingumo komisaro Didier Reynders pareiškimą. Jis tvirtai patikino kolegas lietuvius, kad Europos Sąjunga stos ginti Lietuvos teisėjų nuo Rusijos persekiojimų.

Štai toks Europos neteisėtumo solidarumas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, Jurijus Melis
Dar šia tema
"Supratau, kas bus toliau": Melis papasakojo apie nuosprendį Lietuvoje
Bilotaitė: Lietuva sieks apsaugoti pareigūnus, tyrusius Sausio 13-osios bylą
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasmerkė Melio įkalinimo pratęsimą
JAV, Pentagonas

"Gebės numušti rusiškas raketas": JAV buvo anonsuotas naujas perėmėjas

(atnaujinta 10:22 2021.04.10)
Amerikiečiai pradėjo eilinį priešraketinės gynybos sistemos, apimančios žemyninę šalies dalį, modernizavimo etapą

Kovo pabaigoje Pentagonas išrinko "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" koncernus, kad sukurtų naujos kartos perėmėją (Next-Generation Interceptor — NGI). Institucijoje tikina, kad priešpriešiniame kurse jis gebės numušti naujas Rusijos ir Kinijos raketas. RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Andrejus Kocas.

Prieš "Avangard"

Tikimasi, kad perspektyvios priešraketinė gynyba pradės kovos pareigas 2020-ųjų viduryje ir galiausiai taps Amerikos priešraketinės gynybos sistemos šerdimi. Pentagonas nusprendė persiginkluoti abejojant, ar jų parėmėjai paėjgus sulaikyti naujas Rusijos ir Kinijos tarpžemyninės balistinės raketas. Pirmiausia kalbama apie skrydžio maršo atkarpą (Ground-Based Midcourse Defense — GMD).

NGI programa startavo praėjusių metų balandį, kai JAV priešraketinės gynybos agentūra (MDA) kreipėsi į pramonės atstovus su prašymu dėl būsimo perėmėjo projekto variantų. Naujos priešraketinės gynybos sukūrimui skirta 5,9 mlrd. dolerių ir penkerius metus. Kartu su "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" konkurse dalyvavo ir GMD priešraketinės gynybos gamintojas "Boeing", tačiau jo pasiūlymai Pentagono nesudomino.

"Atsižvelgiant į dvi įmones, dalyvaujančias projekte, priešraketinės gynybos agentūra gaus daug naudos, — sakė MDA direktorius viceadmirolas Džonas Hillas. — Kai ji bus priimta, ji taps pagrindu JAV priešraketinės gynybos sistemai 2030-aisiais ir vėliau. Mes tikimės, kad jos pajėgumų pakaks atremti viską, ką potencialūs priešininkai gali į mus mesti".

Perspektyvi priešraketinė priemonė ir jos taktinės bei techninės savybės — kol kas tai didelė paslaptis. Vis dėlto Pentagonas ne kartą pabrėžė, kad JAV priešraketinė gynybos sistema turi sugebėti perimti moderniausias kovines galvutes, įskaitant hipergarsines. Ko gero, NGI bus "paaštrinta" pirmiausia prieš naujausias Rusijos raketų sistemas "Avangard".

Neaišku, kaip tiksliai amerikiečiai ketina perimti manevruojančią kovinę galvutę. Pagrindinis skirtumas tarp priešraketinės gynybos sistemos ir zenitinės yra tas, kad ji nukreipiama į tašką, kuriame po tam tikro laiko pasirodys priešo taikinys. Kadangi kovinio vieneto "Avangard" trajektorija yra labai nenuspėjama, už Atlanto esantys konstruotojai turės sugalvoti ką nors labai nekasdieniško.

Naujoji priešraketinė gynyba

Šiandien pagrindinis JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos komponentas — apie 60 antžeminių GMD raketų, dislokuotų Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jos sugeba perimti balistinius taikinius maršo trajektorijos ruože. Taikinį paskiria išankstinio perspėjimo ir sekimo radaro sistema, raketų ir jų galvučių įveikimas — susidūrimo kursuose. Kovos galvutė kinetinė, sunaikinanti taikinį susidūrusi kaktomuša. Tačiau perėmėjų bandymai atskleidė jų žemą efektyvumą — numušė tik pusę mokomųjų raketų.

Naikintuvas Su-37, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Amerikiečiai ne kartą bandė tobulinti kontinentinės priešraketinės gynybos sistemą. Dirbo ties galimybe priešraketinėse raketose įrengti daugiafunkcę žudymo mašiną (Multi-Object Kill Vehicle — MOKV). Testai parodė, kad naujovė nėra perspektyvi. Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo pradėta programa "Redesigned Kill Vehicle" (RKV), skirta sukurti naują kovinę dalį, kuri pakeistų esamus kinetinius už atmosferinius perėmėjus. Tam skyrė 5,8 milijardo dolerių. Koncernai "Raytheon", "Boeing" ir "Lockheed Martin" turėjo baigti plėtrą iki 2025 metų, tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį priešraketinės gynybos sistemų agentūra sutartį nutraukė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, priežastis — "konstruktyvios gaminio problemos".

Būtent tada Pentagonas paskelbė, kad daugiau nebeinvestuoti į GMD platformos modernizavimą, reikalingas iš esmės naujas perėmėjas. Kol nebus priimta perspektyvi technologija, Vašingtonas ketina sustiprinti žemyninės JAV priešraketinę gynybą kitų jėgų ir priemonių sąskaita.

Viskas gynybai

Visų pirma kalbama apie laivus, turinčius "Aegis" kovos informacijos ir valdymo sistemą, ir priešraketinę šeimyną "Standard". Dauguma šių vimpelų dabar veikia Ramiajame vandenyne. Atnaujintos daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos koncepcijoje daroma prielaida, kad kai kurie "Arlie Burke" eskadriniai minininkai ir "Ticonderoga" kreiseriai nuolat budės prie Amerikos krantų.

Problema ta, kad priešraketinė šeimyna "Standard" yra sukurta sunaikinti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas ir iš tikrųjų negali perimti tarpžemyninių balistinių taikinių. Priešraketinės gynybos agentūra pažymi, kad naujos koncepcijos sėkmė daugiausia priklauso nuo naujausios modifikacijos Standard SM-3 Block IIA perėmėjo bandymų. Pernai jis Havajų salose numušė taikinį, imituojantį TBR kovos galvutę.

Be to, MDA neatmeta "Aegis" antžeminio varianto — "Aegis Ashore" — dislokavimo JAV, ypač Havajuose. Tokių kompleksų elementus, priminsime, amerikiečiai dislokavo Lenkijoje ir Rumunijoje. Norėjo ir Japonijoje, tačiau Tokijas atsisakė.

Dar vienas nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sluoksnis bus antžeminės trumpojo nuotolio priešraketinės sistemos THAAD, dislokuotos visų pirma Pietų Korėjoje ir Guame. Šiems ginklams atnaujinti agentūra praėjusiais metais paprašė 273 mln. Daroma prielaida, kad THAAD paskutinėje trajektorijos fazėje numuš raketines galvutes. Kiek šių kompleksų prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų pridengimui, nepranešama.

Amerikiečiai dar tik pradeda kurti naują priešraketinės gynybos sistemą, tuo tarpu Rusijoje šią darbai vyksta pilnu pajėgumu. Lapkritį Gynybos ministerija dar kartą sėkmingai išbandė perspektyvią raketą A-235 "Nudol" Sary-Šagan bandymų poligone Kazachstane. Skirtingai nuo dabartinės A-135 sistemos, kuri pridengia Maskvą ir Centrinį pramonės regioną, "Nudol" — mobili. Tai yra, ją bus galima dislokuoti bet kurioje šalies vietoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, priešraketinės gynybos sistema, JAV
Lietuvos kariškiai

Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 

(atnaujinta 23:55 2021.04.10)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas rūpinasi Lietuvos jaunimo morale ir kovos dvasia. Žengdamas koja kojon, jis pasiūlė sukurti žaidimą vaikams, kuriame visi jausis "kariais-didvyriais" nugalėdami priešus

Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?

Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.

Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.

Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".

Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".

Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.

Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.

Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vaikai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Laurynas Kasčiūnas
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija