GIPL statybos

Labai slaptai ir lėtai. Lietuva ir Lenkija delsia su bendra "dujine statyba"

(atnaujinta 22:27 2021.04.05)
Vis dar nėra naujienų, kad Lenkijos dujų sistema aktyviai kuria GIPL — panašu, kad Lenkija ne itin nori užbaigti darbus iki metų pabaigos. Bet tam yra paaiškinimas

Vasario pabaigoje Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" užtikrintai pranešė, kad užbaigtas dar vienas dujų jungiamojo tinklo GIPL statybos etapas. Atliekant hidraulinius bandymus, 102 kilometrų ilgio ruože buvo baigta vamzdžių montavimo kokybės patikra. Tai tikrai reikšmingas rezultatas, nes bendras Lietuvos GIPL ruožo ilgis yra 165 kilometrai, tai yra iki 2021 metų vasario 28 dienos 70 proc. GIPL dalies, esančios "Amber Grid" atsakomybės srityje, ruožas buvo nutiestas ir patikrintas.

Primename, kad numatomos GIPL išlaidos yra 558 milijonai eurų, o 266,4 milijono eurų, 48 proc., bus suteiktas tiesioginis finansavimas iš ES biudžeto. Planuojamas dujotiekio pajėgumas Lenkijos–Lietuvos kryptimi sieks 2,511 mlrd. kubinių metrų per metus, priešinga kryptimi — 1,953 mlrd.

Pagrindinis GIPL tikslas yra užtikrinti Baltijos šalių dujų sistemų sąsajas su Europos dujų sistema, ir būtent ši logika leidžia Europos Komisijai, "ES vyriausybei", išleisti Europos mokesčių mokėtojų pinigus šiam projektui įgyvendinti. Verta paminėti, kad "Amber Grid" labai atsakingai artėja prie savo darbo dalies — nei COVID-19 pandemija, nei šios žiemos oro sąlygos nesustabdė dujotiekio klojimo.

Lenkijos ir Lietuvos "dujinė statyba"

Pagal kalendorinį grafiką GIPL iki šių metų pabaigos turi pasiekti Lietuvos ir Lenkijos sieną, tai yra, Lietuvos specialistai turi pakankamai laiko įveikti likusius 63 kilometrus. Klojimas yra toks sėkmingas, kad Lietuvos žiniasklaidos puslapius puošė antraštės "Du trečdaliai Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio nutiesti ir išbandyti" ir panašiai.

Skamba gražiai, tačiau geografiškai ir aritmetiniu požiūriu tai nėra labai gerai: bendras GIPL ilgis yra 522 kilometrai, iš kurių 167 kilometrai, arba 1/3, tenka Lietuvos teritorijai. Vadinasi, sausio pabaigoje "Amber Grid" paklojo ir patikrino du vieno trečdalio trečdalius bendro ilgio, tai yra, tik 20 proc. Bet toks rezultatas būtų nuskambėjęs mažiau drąsiai, todėl buvo nuspręsta dar kartą iškraipyti faktus. Eksploatacijos pradžia priklauso ne tiek nuo Lietuvos gintaro paukštės, kiek nuo Lenkijos dujų sistemos, tačiau iš Lenkijos beveik nėra žinių apie tai, kaip vyksta darbai.

Lenkijos GIPL maršrutas yra padalintas į dvi dalis: 2020 metų balandžio mėnesį buvo baigti jų statybos konkursai ir pasirašytos atitinkamos sutartys su rangovinėmis įmonėmis.

Žinia, kad "Gas-System" aktyviai vykdo statybas, dar nėra gauta — panašu, kad Lenkijoje niekas nėra ypač linkęs užbaigti darbų iki 2021 metų pabaigos. Taip, ir ši schema, matote, atrodo kiek paslaptinga — dujotiekis prasideda "kažkur Lenkijoje", ir tikrai ne ties telkiniu, kuris galėtų būti GIPL šaltinis.

GIPL be "Baltic Pipe" — iššvaistyti pinigai 

Bet viskas stoja į savo vietas, jei prisimename kito magistralinio dujotiekio, kuris puikuojasi pavadinimu "Baltic Pipe", statybą. Įdomu tai, kad naujienų srautas, susijęs su šiuo projektu, formuojamas taip, kad atrodo, jog kalbėtume apie dujotiekį jūroje, kuris bus nutiestas Baltijos jūros dugne tarp Danijos ir Lenkijos krantų. Tačiau "Baltic Pipe" schema oficialiame ją kuriančio konsorciumo tinklalapyje leidžia suprasti, kad bus ne vienas, o penki atskiri skyriai, paskutinis iš jų baigsis būtent ten, kur prasideda GIPL.

Pažvelgus į bendrą vaizdą, visi logiški neatitikimai išnyksta: Norvegijos Šiaurės jūros sektoriuje gaminamos dujos, patekusios į Danijos teritoriją, pereina per visą jos teritoriją, eina į Baltijos vamzdžio jūrinę dalį, kuri Lenkijos žemėje bus prijungta prie GIPL, per kurią dujos ir pateks į Lietuvos teritoriją. Tuo tarpu paaiškėja, dėl kokių priežasčių "Gas-System" nerodo aktyvumo statant savo GIPL dalį: kam skubėti, jei Baltijos vamzdį pradėti eksploatuoti buvo numatyta 2022 metų pabaigoje?

Tačiau kažkodėl nesimato naujienų srauto apie "Baltic Pipe" jūrinės atkarpos statybą — juk jos prireiks ne anksčiau, nei bus baigti darbai pirmose trijose šios trasos atkarpose. 

Kol Danijoje nebus nutiesti sausumos vamzdynai, dujos Baltijos vamzdžio atviroje jūroje neatsiras, ir būtent darbų Danijoje situacija jau lėmė, kad bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis "pasislenka į dešinę".

Atėnuose — saulė, o Zelandija — vandens nuplauta

Štai oficialus "Energinet" pranešimas, paskelbtas bendrovės interneto svetainėje 2020 metų spalio mėnesį: "Baltic Pipe" tiesimas per Zelandiją užtruks ilgiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Techninės problemos, statybų vėlavimas dėl drėgno oro ir apribojimai dėl naujojo koronaviruso pavėlino "Baltic Pipe" statybą Zelandijoje.

Siekiant išvengti rimtos žalos žemės ūkio laukams, kai kuriuose ruožuose darbai bus baigti tik iki kitos vasaros (tai reiškia 2021 metų vasarą — "Sputnik"). Iš pradžių darbai prasidėjo mėnesiu vėliau, nei buvo planuota.

Priežastis buvo gausūs krituliai praėjusį rudenį, žiemą ir pavasarį. Kad žemės ūkio laukams, kuriuose vykdomi darbai, nebūtų padaryta neproporcinga žala, sunkioji technika į dujotiekio tiekimo trasą atvyko žymiai vėliau, nei buvo numatyta. Apribojimai dėl naujos koronaviruso pandemijos taip pat nukėlė darbus, kilo techninių problemų uždengiant dujų vamzdžių siūles apsauginiu sluoksniu, o tam prireikė papildomo laiko 70 kilometrų atkarpai per Zelandiją nutiesti.

Jei pažvelgtume kiaurai biurokratišką šio pranešimo formuluotę, trumpai tariant, ji skamba taip: "Baltic Pipe" statyba vėluoja jau šešis mėnesius, jo užbaigimo laikas priklausys nuo oro sąlygų Danijoje ir nuo to, ar "Energinet" sugebės susitarti dėl darbo su ūkininkų laukų savininkais. Liūtys Danijoje tapo nenugalimos jėgos aplinkybe Lenkijos ir Lietuvos politikams, drąsiai kovojantiems prieš "dujų priklausomybę nuo Rusijos dujų".

Prisiminkime, kad 2022 metų gruodžio mėnesį baigiasi ilgalaikė sutartis tarp Lenkijos bendrovės "PGNiG" ir "Gazprom", o Lenkijos politikai jau tūkstantį kartų paskelbė, kad Lenkija neketina pasirašyti naujo susitarimo dėl "dujų su nelaisvės molekulėmis" tiekimo jokiomis aplinkybėmis. Pagal praėjusią sutartį Lenkijos vartotojai kasmet gaudavo nuo 8,5 iki 10 milijardų kubinių metrų rusiškų dujų. Būtent šis susitarimas leido Lenkijai saugiai išgyventi iki -26 laipsnių šalčio šią žiemą. "Gazprom" šiuo klausimu nepateikia jokių teiginių, mieliau su smalsumu stebi tai, kas vyksta.

Lietuvos dujų sektoriaus darbuotojai, patyrę pandemiją ir šalčius, didvyriškai "įsipaišė" į terminus iki 2021 metų pabaigos; Lenkijos teritorijoje GIPL rangovai galvoja apie kažką savo; Italijos bendrovė "Saipem", laimėjusi konkursą "Baltic Pipe" jūrinės dalies statyboms vykdyti, lėtai traukia vamzdžius į Vokietijos Mukrano uostą; o Danijoje lyja ir ūkininkai galvoja apie kopūstų derlių. Tačiau aplink projektą, kuris prasideda Šiaurės jūroje ir baigiasi Suomijos pakrantėje, yra daug daugiau niuansų ir detalių, nei galima aprašyti viename straipsnyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dujos, Lenkija, Lietuva
Lietuvos vėliava

Pereinamasis laikotarpis. JAV žvalgybos prognozės žada Lietuvai

(atnaujinta 14:08 2021.04.17)
JAV Nacionalinė žvalgybos taryba paskelbė tyrimą "Global Trends 2040". Kas lauks pasaulio ateinančiais dešimtmečiais?

Iš pirmo žvilgsnio tyrimas labai painus — informacijos ir įžvalgų daug, o pagrindinė mintis nesimato. Tačiau įsigilinus į tekstą, ryškėja jo raudonoji linija. Ji daugmaž tokia: pasaulio iššūkiai, kas dabar vyksta, kas gali būti. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Taigi, didžiausia problema šiuo metu yra koronavirusas, kuris sustabdė pasaulio judėjimą į priekį ir kurio ilgalaikės pasekmės (ekonominės, socialinės, tarptautinės ir kitos) ligi šiol yra neaiškios. Pavyzdžiui, epidemija išryškino šalių silpnybes ir kartu sureikšmino valstybės institutą, kuris ėmė riboti piliečių laisves. Viena vertus, tai galima paaiškinti noru suvaldyti ligos plitimą. Kita vertus — ar nebus negrįžtamai peržengtos demokratinių teisių neliečiamybės ribos?

Taip pat koronavirusas "sutriuškino" tarptautines organizacijas ir sustiprino nacionalistines nuotaikas. Pradėjo dominuoti principas — kiekvienas už save (ypač tai matėsi Europoje), ir neaišku, kada pavyks (jeigu pavyks) atkurti pasitikėjimą tarptautiniu bendradarbiavimu. Kas įdomu, epidemija tik dar labiau sustiprino pasaulio raidos tendenciją, kuri pradėjo ryškėti dar prieš ją — globalią chaotizaciją, kai sena sistema su visomis jos taisyklėmis, organizacijomis ir kitais atributais greitai griūva, o nauja dar neatsirado.

Studijos autorių teigimu, tai pasireiškia tiek valstybių viduje (kitaip tariant, visokiausi socialiniai neramumai Jungtinėse Valstijose, Europoje, Rusijoje ir taip toliau yra logiškas dalykas), tiek tarptautinėje arenoje. Pastaruoju atveju esminis dalykas yra JAV priešprieša su Kinija ir Rusija, kuri yra ne tik geopolitinė ir ekonominė, bet ir ideologinė — Šaltojo karo metais kapitalizmas kovojo su komunizmu, o dabar demokratija, neva, varžosi su autoritarizmu, kuris siekia tarptautinio pripažinimo (nori tapti "nauju normalumu").

Tokiu būdu, pasaulis artėja prie pereinamojo laikotarpio piko, kuriame konfliktiškumo lygis bus didžiausias, bet pasaulinio karo tyrimo autoriai nelaukia. Ir šioje vietoje pats laikas pasikalbėti apie studijos siūlomus permainų pabaigos scenarijus. Labiausiai tikėtinas iš pateiktų — ne demokratijų pergalė, o blokų (su JAV, Kinija, Rusija ir ES priešakyje) konkurencija be vieno hegemono, nes Vakarai daugiau negali, o Kinija nenori.

Savaime suprantama, kad atskirų "didelių erdvių" sėkmė priklausys nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai, jeigu ji nori būti konkurencingu galios centru, anot JAV žvalgybos, reikia, kad daugiau neįvyktų jokie "exitai" ir atsirastų bendra raidos strategija. Tačiau įdomesnis tyrimo rengėjų požiūris į Rusiją.

Nerimą jiems kelia Maskvos bandymai suskaldyti Vakarus politiniame ir socialiniame lygmenyje (kitaip tariant, Rusijos "alternatyvios nuomonės" politika duoda rezultatą), o apriboti jos ambicijas gali Vladimiro Putino išėjimas (ypač jeigu dėl to prasidės destabilizacija šalies viduje) ir energetinio dialogo su Europa susilpnėjimas (ypač jeigu nebus kompensuojančios alternatyvos Azijos kryptimi). 

Šiame kontekste tampa aišku, kodėl Vakaruose diskriminuojama rusiška žiniasklaida, kodėl bandoma sustabdyti "Šiaurės srauto 2" projektą ir kodėl eskaluojama Aleksejaus Navalno istorija, galvojant, kad tai gali pažadinti rusus revoliucijai. Tačiau akivaizdu, kad tokia Amerikos "vanagų" strategija Maskvos atžvilgiu reiškia visišką rusiškų realijų bei psichologijos nesupratimą ir atitinkamai yra neperspektyvi. Pavyzdžiui, Putino išėjimas, be abejo, bus svarbus įvykis Rusijai, bet nepakeis sisteminės šalies vystymosi krypties (gali net atsitikti taip, kad jį Vakarams teks prisiminti kaip švelnų ir konstruktyvų lyderį).

Tuo pat metu studijos autorius norisi pagirti už tai, kad jie išryškino tokius fundamentalius tolimesnės pasaulio raidos faktorius kaip technologijos (kurios gali pakeisti žmonijos veidą neatpažįstamai), žmogiškasis kapitalas (darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir jų kvalifikacija), aplinkosauga ir kitus.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad studijai, žinoma, nepavyko visai išvengti neobjektyviai provakarietiškų momentų, bet didžiąja dalimi ji piešia adekvatų dabartinės situacijos vaizdą ir tiksliai užčiuopia esmines jos raidos tendencijas. O jeigu vertinti tyrimą ne tik kaip pagrindą diskusijai, bet ir kaip savotišką veiksmų planą, galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje mūsų laukia Amerikos santykių su Kinija ir Rusija paaštrėjimas, nes Vašingtonas, atrodo, nusprendė — arba jie, arba mes. 

Ir belieka tikėtis, kad Lietuva neatsidurs tarp kūjo ir priekalo, kaip jau ne kartą buvo istorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Pažiūrės į "Maskvos elgesį". Ar vokiečiai sustabdys "Nord Stream-2"
Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada — neaišku
Radioaktyvi tarša

Fukušimos radioaktyvieji vandenys teršia pasaulio politiką

(atnaujinta 17:30 2021.04.16)
Kinija ir Pietų Korėja itin neigiamai reagavo į Japonijos vyriausybės planus vandenį iš "Fukušima-1" atominės elektrinės išpilti į vandenyną — niokojančią katastrofą, per kurią praėjusį mėnesį sukako lygiai dešimt metų

Pekinas sprendimą pavadino neatsakingu, o Seulas — nepriimtinu. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Irina Alksnis.

Kol kas atominių reaktorių aušinimui naudojamas vanduo yra saugomas specialiose rezervuaruose avarinės stoties teritorijoje. Šiuo metu jis sukaupė apie 1,25 milijono tonų. Pagal dabartinį tarifą saugyklos bus pilnos iki kitų metų pabaigos.

Akivaizdu, kad paskutinė aplinkybė nulėmė sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo 2023 metais.

Surinktas skystis gryninamas iš reikšmingos dalies radioaktyviųjų elementų, tokių kaip stroncis, deuteris ir kt. Bet tritis jame išlieka.

Šalies valdžia tikina stebėsianti procedūros saugumą. Skystis bus skiedžiamas vandeniu iki saugios kenksmingų medžiagų koncentracijos ir atitiks tarptautinius standartus.

Skirtingai nei kinai ir korėjiečiai, JAV užjautė Japonijos planus. Valstybės departamentas priėmė sprendimą kaip subalansuotą, skaidrų ir atitinkantį visuotinai priimtus branduolinės saugos standartus. TATENA laikėsi panašios pozicijos.

Ši nesantaika nestebina. Ideologiniai ir politiniai aspektai branduolinėje energetikoje jau seniai vaidina svarbų vaidmenį, ir Fukušima nėra išimtis.

Padėtis aplink Japonijos atominę elektrinę yra įdomesnė, nes vienu metu viena ant kitos yra daugybė skirtingų lygių ir kilmės politinių aplinkybių.

Pavyzdžiui, draugiškai neigiama Pekino ir Seulo reakcija į artėjantį atstatymą yra aiškiai susijusi su labai sunkiais ir istoriškai abiejų sostinių santykiais su Tokiju. Ir čia nesvarbu, kad Pietų Korėja, kaip ir Japonija, yra pagrindinis JAV sąjungininkas šiame regione, o Kinija priešinasi visiems trims politinėje ir net karinėje-politinėje srityje.

Tuo pačiu nėra jokių abejonių, kad jei Rusija (arba ta pati Kinija) būtų priversta atlikti panašią operaciją, rusų planuojamas staugimas apie planetos ekologijos nužudymą stotų už visą pasaulį. Tačiau Japonijos priklausymas Vakarų blokui pašalina šią problemą pasauliniu lygiu — ir jos kaimynų nepasitenkinimo galima nepaisyti.

Be abejo, vaidina ir TATENA pritarimas, kurio parama neabejotinai sustiprina Japonijos valdžios pozicijas.

Bėda ta, kad spartus įtakingiausių tarptautinių organizacijų degradavimas netiesiogiai veikia atominės agentūros reputaciją.

Pastaraisiais metais tokie pasaulio sistemos ramsčiai kaip JT, PPO, PSO, TOK ir daugelis kitų buvo skandalų, atskleidusių akivaizdų jų politinį dalyvavimą, centre. Kai kuriais atvejais — čia, žinoma, ypač verta prisiminti OPCW su savo pozicija dėl "cheminių atakų" Sirijoje ir WADA — mes jau galime kalbėti apie pasirengimą tiesioginiams klastojimams ir klastotėms.

Todėl šie procesai taip pat paveikė TATENA patikimumą, nors organizacijoje nėra tokių diskredituojančių istorijų vien dėl to, kad prieš tai žlunga visos tarptautinių organizacijų sistemos, užtikrinusios pasaulio stabilumą pastaraisiais dešimtmečiais, autoritetas. mūsų pačių akys.

Tačiau net jei pasitikime specialistų, kurie reikalauja būsimos vandens išleidimo iš Fukušimos operacijų saugos žmonių sveikatai ir aplinkai, nuomone, lieka dar vienas pagrindinis veiksnys: žmogiškasis faktorius. Labai tikėtina, kad būtent jis kelia ypatingą susirūpinimą Kinijoje ir Pietų Korėjoje.

Prieš pusantrų metų Japonijos teismas išteisino tris aukšto rango atominės elektrinės operatoriaus TEPCO darbuotojus, kaltinamus aplaidumu. Buvo tikimasi teismo sprendimo, kad direktorių tarybos pirmininkas ir pora buvusių viceprezidentų negalėjo numatyti tokio niokojančio cunamio ir užkirsti kelią avarijai, nes tuo metu atsakomybė už tai, kas įvyko, iš tikrųjų buvo kaltinama natūraliu nelaimė.

Visos kitos versijos buvo nušluotos po kilimu, visų pirma 2012 metų vasarą paskelbtas parlamentinis tyrimas ir dėl nelaimės kaltinami TEPCO ir vyriausybės agentūros. Tada atskleisti faktai stebina vaizduotę neprofesionalumo, aplaidumo ir sukčiavimo lygiu, kurį parodė Japonijos atomotyrininkai ir valdžios institucijos — ir ne tik prieš katastrofą, bet ir pašalinant jos padarinius. Pavyzdžiui, Japonijos žurnalistai sužinojo, kad po avarijos AE darbuotojus vadovybė privertė slėpti duomenis apie tikrąjį radiacijos lygį, uždengiant asmeninius dozimetrus apsauginiu švino ekranu.

Ekspertai pažymėjo, kad šią padėtį palengvino nacionalinio mentaliteto ypatumai, ypač pagarba rangui (ir dėl to nepriimtinumas prieštaravimams valdžios institucijoms), taip pat draudžianti svarba gelbėti veidą bet kokia kaina Japonijos kultūra. Problemas lengviau kruopščiai ignoruoti ir nugludinti gerais pranešimais, tikintis, kad viskas išsispręs savaime, nei jas atverti, nešant sau gėdą.

Tai tikriausiai yra dar viena priežastis, verčianti Kiniją ir Pietų Korėją skeptiškai vertinti Japonijos valdžios institucijų saugumo garantijas ir jų garantijas, kad viskas vyks kontroliuojant TATENA ir laikantis griežčiausių tarptautinių standartų.

Visa tai būtų galima pasakyti apie "Fukušima-1" atominę elektrinę prieš katastrofą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aplinkos tarša, politika, atominė elektrinė, Japonija
vakcinavimas

Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų

(atnaujinta 14:13 2021.04.17)
Kitą savaitę Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech"  vakcinos dozių. Skiepijimas jomis prasidės nuo antradienio

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vakcinavimo centras Kaune antrą kartą stabdo gyventojų skiepijima nuo COVID-19, šeštadienį pranešė savivaldybė.

Kaip ir praėjusią savaitę, visa miestui skirta vakcinų siunta pilnai išnaudota vos per 5 dienas.

Po savaitgalio Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech" ("Comirnaty") skiepų nuo COVID-19. Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai. 

Vien per šią savaitę Kauno mieste paskiepyta apie 5 tūkst. garbaus amžiaus žmonių. Kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, jau savaitės viduryje Kaune buvo paskiepyta daugiau kaip 60 proc. (virš 37 tūkst.) prioritetinės 65+ amžiaus grupės gyventojų. Vis dėlto dar apie 22 tūkst. vyresniųjų kauniečių tokia galimybe nepasinaudojo. 

"Praėjusio savaitgalio sprendimas pasiteisino, tad ir šiomis dienomis dar kartą išskyrėme registraciją vien gyventojams virš 65 metų amžiaus. Stengiamės veikti nuosekliai, nebėgdami įvykiams už akių ir nešokinėdami per prioritetines grupes. Matome, kad garbaus amžiaus kauniečiai skiepus vertina atsakingai, suprasdami, jog tai vienintelis būdas išvengti rimtų sveikatos problemų", – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
skiepijimas, Pfizer/BioNTech, Kaunas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną
Vilniuje vakcinacijai kviečiami registruotis vyresni nei 55 metų gyventojai
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas