Latvijos karinio jūrų laivyno laivas Virsaitis

Nepriklausomos Latvijos jūrų pajėgų 30-metis: rezultatai ir perspektyvos

(atnaujinta 17:28 2021.04.13)
Latvijos karinių jūrų pajėgų apimtys išlieka nedidelės, jos gali atlikti tik pasienio ir policijos funkcijas. Kaip nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rūšis, laivynas egzistuoja tik nominaliai ir dėl technologinio atsilikimo negali integruotis į NATO laivyną

Svarbus įvykis antrosios Latvijos Respublikos istorijoje buvo vėliavos pakėlimas pirmajame naujai suformuotų karinių jūrų pajėgų laive 1991 metų balandžio 11 dieną. Ši data laikoma Latvijos karinio jūrų laivyno atgimimo diena.

Po 30 metų į laivyną įeina (pagal pasaulinį karinės galios "Global Firepower" reitingą) vienuolika patrulinių valčių ir šeši minosvaidžiai. Tiksliau tariant, yra penki "Skrunda" klasės patruliniai katamaranai, keturi seni "Imanta" minosvaidžiai, trys "Storm" patruliniai laivai (pastatyti 1960-aisiais, atsiųsti iš Norvegijos karinio jūrų laivyno), šeši apdaužyti patruliniai laivai ir pagalbiniai laivai. Šios pajėgos yra pakankamos, kad kontrabandininkai negalėtų pažeisti Latvijos (658 km ilgio) jūros sienų, bet labai mažos, kad apsaugotų beveik 500 km pakrantę.

Leiskite priminti, kad karinis jūrų laivynas yra skirtas užtikrinti saugią šalies jūrinę veiklą, strateginių ir operatyvinių uždavinių sprendimą karinių operacijų jūroje metu ir yra valstybės užsienio politikos instrumentas.

Aukštos kokybės laivyną sudaro koviniai ir priešpovandeniniai laivai, povandeniniai laivai, bazės brigados, reidai ir jūrų minosvaidžiai, oro gynybos sistema, aviacija ir pakrančių kariuomenė. Nė viena iš Baltijos valstybių (įskaitant Lenkiją) negali sau leisti visaverčių laivynų.

Bet kokios kalbos apie sinergistinę galią — dėl Latvijos karinio jūrų laivyno integracijos į bendrą NATO struktūrą — yra ne technologijos, o propagandos elementas. Neįmanoma integruoti senų minosvaidžių ir riboto plaukiojimo 25 metrų patrulinių katerių į aljanso karinio jūrų laivyno kovinę grupę. Belieka tik imituoti nacionalinio karinio jūrų laivyno efektyvumą, nuolat modernizuoti laivus, eksploatuotus Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

Technologinė viršūnė

Pagrindiniai jūrų plėtros etapai atrodo gana kuklūs. 1992 metų rudenį stebėjimo postai buvo įkurti Rojos, Kolkos, Jaunciemo, Oviši, Staldzene, Ozolini, Užavos, Silmalės ir Labragos pakrantės taškuose. Vėliau sekė senų laivų ir minų tralerių pirkimai. 1998 metais Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė suvienyti jėgas ir priemones į bendrą Baltijos jūrų eskadrilės vienetą su tikslu ieškoti minų, likusių po dviejų pasaulinių karų Baltijos jūros vandenyse.

XXI amžiaus pradžioje Latvija nusprendė radikaliai atnaujinti savo laivyną ir už 75 milijonus dolerių nusprendė penkiais "Skrunda" patruliniais laivais pakeisti senus patrulinius laivus "Storm" ir "KBV 236", anksčiau pirktus iš Norvegijos ir Švedijos. "Rigas kugu buvetava / RKB" (trys vienetai) ir Vokietijos "Lemwerder" (du vienetai). Penktasis katamaranas ("Rėzeknė") su Latvijos laivynu pradėjo tarnybą 2014 metų kovo mėnesį. Jo darbinis tūris yra 127 tonos, ilgis — 25,7 m, plotis — 13 m, jis gali išvystyti iki 20 mazgų greitį (šiuolaikiniai karo laivai plaukia didesniu nei 30 mazgų greičiu). Ginkluotė — du 12,7 mm kulkosvaidžiai. Panašu, kad "Skrunda" gali dislokuoti priešlaivines raketas, bet kas jas Latvijai duos?

Naujieji laivai skirti patruliuoti teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje Latvijos ekonominėje zonoje, vykdyti stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas bei apsaugoti žuvininkystės pramonę. Katamarano lankas pritaikytas tralams ar nardymo įrangai montuoti. Čia baigiasi geroji žinia apie nacionalinių laivynų statybą.

Kovo 30 dieną vizito Latvijoje metu generalinis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas Voltersas sustiprino Latvijos viltį ir tikėjimą šviesia ateitimi mediniu suvenyru, įteiktu gynybos ministrui Arčiui Pabrikui. Atrodytų, kad tikrai stiprinti Baltijos sąjungininkų pozicijas "fronte" yra akivaizdus aljanso prioritetas. Bet niekas neketina Latvijai dovanoti karo laivų, "antikvariniai" kateriai ir minosvaidžiai tampa balastu.

Augimo perspektyvos

Karo ekspertai vieningai pateikia neigiamą vertinimą, atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą. Tai natūralu. Net vieną karo laivą pirkti yra brangu. Pavyzdžiui, Suomija išleido 1,4 mlrd. USD keturioms korvetėms įsigyti, o visas Latvijos karinis biudžetas 2021 metams sudaro 750 mln. USD.

Latvija, Lietuva ir Estija bendradarbiaudamos bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą kooperacijos būdu, o nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją. Tačiau nauji koviniai "daliniai" yra pusė mūšio: kariniam jūrų laivynui taip pat reikia modernių bazinių punktų ir laivų remonto bazės. Todėl Latvijai ir kitoms Baltijos šalims ateityje bus įkandama tik tralerių brigada su infrastruktūra.

Kalbant apie bazinę sistemą, šiandien Latvijos laivynas turi atramos taškus Liepojoje, Ventspilyje ir Rygoje. Liepojoje yra 35 hektarų ploto infrastruktūros išplėtimo projektas (kurio Rusijos karinis jūrų laivynas galutinai atsisakė 1994 metais). Čia sukoncentruota daugybė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų struktūrų, įskaitant jūrų pajėgų eskadrilę, nardymo mokyklą, 4-osios namų apsaugos brigados štabą, 44-ąjį krašto apsaugos pėstininkų batalioną, medicinos tarnybos skyrių ir kitus padalinius.

Latvijos jūrų pajėgos, sudarytos iš mažiau nei dviejų dešimčių mažųjų plūduriuojančių laivų — to akivaizdžiai nepakanka realiam gynybos pajėgumui, kuris demonstruojamas Baltijos jūroje, pavyzdžiui, "neutralios" kaimynės — Švedija (apie 30 šiuolaikinių karo laivų) ir Suomija (daugiau nei 30 karo laivų ir valčių).

Tuo atveju, jei ateinančiais metais Baltijos jūroje vyks dideli mūšiai, pažymime, kad Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinės jūrų pajėgos daugiausia dėmesio skiria Atlanto krypties ir jų krantų gynybai.

Rimtos krizės situacijoje jie nepadės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims. Regione matome konceptualią, istorinę ir jūrinę aklavietę. Taip pat NATO požiūris į Baltijos sąjungininkus kaip į "mažesnius brolius" ar neišvengiamas (lydinčias) "pasaulinio proceso" aukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
laivynas, Latvija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prieš Putiną tobulins pilietinį ir patriotinį ugdymą

(atnaujinta 16:48 2021.05.10)
Mažėjantis neigiamas Vladimiro Putino vertinimas sukelia didelį susirūpinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetai trečiadienį rinkosi į posėdį aptarti "dezinformacijos ir propagandos poveikio Pietryčių Lietuvoje klausimą". Bendrame komitetų posėdyje buvo aptarta vakcinavimo laikotarpiu ypač išaugusi informacinės erdvės svarba. Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuvoje mažėja neigiamas Putino vertinimas.

Buvo net pristatyti tyrimų duomenys. "Spinter" tyrimų duomenis bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetų posėdyje pristatė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenka.

"Jeigu mes pasižiūrėtume į Putino vertinimą kelerių metų laikotarpyje nuo 2016 m., tai V. Putino vertinimas, nors vis dar yra labai neigiamas, tačiau jis dabar yra mažiau neigiamas, nei buvo prieš kelerius metus. Jeigu vertintume skalę nuo -100 iki +100, tai prieš 4 metus jo vertinimas buvo -48, dabar jis yra tik -28. Dabar jo vertinimas yra daug mažiau neigiamas nei prieš kelerius metus", – komitetų posėdžio metu teigė jis.

Tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnuis ir šio komiteto nariui Valdui Rakučiui kelia didelį susirūpinimą. Todėl ponai parlamentarai siūlo Lietuvos mokyklose tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą. Kad sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Latvijos pavyzdžiu.

"Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose, – nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė  Kasčiūnas. – Tai galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą".

Pono Kasčiūno teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.

"Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija", – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak konservatoriaus Kasčiūno, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.

"Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį", – sudėliojo pilietinio ir patriotinio ugdymo elementus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Ponas Kasčiūnas nepaminėjo taip jo mėgstamą dešifravimo elementą. Šioje srityje ponas Kasčiūnas turi daug patirties. Apie tai, kad visame pasaulyje vaikų pamėgtas animacinis filmukas "Maša ir lokys" yra vienas iš Rusijos propagandos įrankių, Lietuvoje prieš keletą metų dešifravo Rytų Europos studijų centro analitikas, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tąkart jis tvirtino, kad filmuko "Maša ir lokys" žinutės yra šifruotos ir, kad Lietuvos žiūrovams puikiai žinomas filmukas "Maša ir lokys" yra Vladimiro Putino propagandos įrankis.

Buvęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, o dabar tik eilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys taip pat turi pedagogikos patirties. Ponas Rakutis aktyviai reiškiasi Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje.

Rakutis — humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Rakutis buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorius mokslui ir studijoms, net buvo išrinktas LKA senato pirmininku. Rakutis darbavosi Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, buvo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. patarėjas. Rakutis apdovanotas "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus ordinu.

Ponas Rakutis šių metų pradžioje išgarsėjo tuo, kad Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, žiniasklaidoje paskelbtame tekste pasisakė apie žydų kolaboravimą su naciais. Tuomet po skandalingo komentaro apie Holokaustą Rakutis vis dėlto buvo priverstas pasitraukti iš Seimo komisijos pirmininko pareigų. Tačiau ponas Rakutis nepasitraukė iš Lietuvos jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo mokymų programų kūrimo.

Dabar pilietinių pagrindų programa dėstoma privalomai 9-11 klasių mokiniams, šalia to yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo ministerijai pasiūlyta nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti.

Ponas Kasčiūnas apgailestauja, kad pastarąją programą pasirinkti kol kas galima tik 38 bendrojo lavinimo mokyklose iš daugiau nei 1 tūkst.
Tačiau gerėjantys Vladimiro Putino vertinimai Lietuvoje ponams Kasčiūnui ir Rakučiui yra signalas bei svarus argumentas dar labiau tobulinti pilietinį ir patriotinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Ir tokių būdu dar labiau sustiprinti lietuvaičių pilietinio pasipriešinimo valią. Prieš ką? Aišku prieš ką. Prieš Putiną!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Lietuva
JAV

Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?

(atnaujinta 12:35 2021.05.10)
Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. "Norima padalinti mūsų tautą į dvi dalis perrašant istoriją" — neseniai šia tema buvo paskelbtas neblogas straipsnis. Apie rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Rusijai tema labai pažįstama, tiesa?

Žinoma pažįstama. Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo dažnai girdima, kad mūsų istorija yra tūkstantis vergovės metų, jog žodis "slavai" kilęs iš žodžio "vergas", kad kiekviena iš didžiųjų istorinių mūsų šalies epochų baigiasi šviesos reformistų jėgų nugalėjimu ir tamsiųjų teroru.

Bet dabar mes kalbame apie visiškai kitą šalį, kuri mums šiandien ir dabar rodo, kaip elgtis sąmoningai ir piktybiškai iškraipant savo istoriją. Ir ši šalis, kaip bebūtų keista, vadinama JAV.

Kalbama apie garsųjį "Projektą 1619", kuris paaiškina amerikiečiams, kad visa jų istorija susiveda į baltųjų priespaudą juodaodžiams be jokių šlovingų ir ryškių dėmių. Tai yra, pasak autorių, JAV istorija prasidėjo nuo pirmojo vergo, importuoto iš Afrikos nurodytais metais, o po to — keturių šimtų metų siaubo ir gėdos, už kuriuos kiekvienas turi atgailauti ir sumokėti.

Šis projektas dar kartą parodo šalies padalijimą ne tik į dvi skirtingai mąstančias tautos puses — šis padalijimas gilina esamas aiškias geografines ribas. Demokratai, tai yra dabartinė administracija, "Projektą 1619" paverčia oficialia šalies ideologija ir nurodo jiems visur — mokyklose, ginkluotosiose pajėgose — skaityti "kritinės rasės teorijos" paskaitas. Atsakydamos į tai, respublikonų valstybės tiesiog uždraudė šią kritinę teoriją, pasinaudodamos didele valstybių autonomija nuo federalinio centro. Naujausias atvejis yra Tenesyje.

Ten uždraudė dėstyti šią teoriją valstybinėse mokyklose (nieko negalima padaryti dėl privačių). Todėl dvi Amerikos yra apytiksliai vienodos, vieno iš jų teritorijoje reikia tikėti originaliu jo tautos nešvankumu ir be perstojo atgailauti, o kituose kraštuose galima ieškoti ir rasti daug šlovingų jo istorijos puslapių.

Žmonės yra išdėstyti keistai: paprastai jie labai gerai jaučia, kad vyksta koks nors bjaurus dalykas. Tačiau norint šiuos neaiškius pojūčius paversti veiksmais, reikia žodžių.

Ir čia yra labai neblogas straipsnis, su kuriuo pradėjome savo pokalbį — jame randama daugybė žodžių, apibrėžiančių, kas vyksta. Pavyzdžiui, taip: "jie" (tie, kurie sugalvojo "projektą 1619") nori vaizduoti Ameriką kaip iš pradžių tironišką režimą, norėdami pakeisti visą šalies sistemą ir sukurti naują sistemą, panašią į socializmą.

Apie tai pasakoja istorijos specialistė Meri Grabar (Mary Grabar). Ji parašė knygą "Refuting Project 1619: Exposing the Plan to Divide America". Apie knygą pradėta diskutuoti dar prieš išleidimą, nes joje analizuojamas pagrindinis įvykis JAV — nepriklausomos (iš Didžiosios Britanijos) šalies sukūrimas 1776 metais. Faktas yra tas, kad "projektas 1619" prasidėjo "The New York Times" publicistės Nicole Hanna-Jones straipsniu, kuriame teigė: 1776 metais Nepriklausomybės deklaracija ir po jos sekęs karas įvyko todėl, kad Didžioji Britanija norėjo panaikinti vergiją savo amerikiečių kolonijos, o vietiniai subjektai — JAV įkūrėjai — kovojo už vergovės išsaugojimą.

Meri Grabar — tik šio "britiško" požiūrio į savo šalies įkūrimą specialistė. Ji žino dokumentų originalus ir datas. Ir jis kalba apie akivaizdų dalyką: vergija visose Britanijos imperijos kolonijose (bet, žinoma, ne didmiesčio teritorijoje) buvo naudinga Londonui, jie buvo aktyviai skatinami, šia tema buvo tiek dokumentų, kiek jų buvo norėjo. Didžiosios Britanijos vergovės imperijoje panaikinimas prasidėjo tik 1787 metais, praėjus ketveriems metams po oficialaus karo su Amerikos kolonijomis dėl jų nepriklausomybės pabaigos. Ir tai tik prasidėjo. Ir jei pradėsite spręsti absoliučiai rasistinius Britanijos imperijos veikimo principus net 20 amžiuje, tada čia taip pat galite rasti daug įdomių dalykų.

JAV tėvai-įkūrėjai galėjo būti vergų savininkai (dešimt iš 12 pirmųjų prezidentų). Tačiau tikroji revoliucinio karo priežastis buvo mokesčiai Londonui, o ne vergovės institucija. Tada Amerika pradėjo pati spręsti šią įstaigą, ir tai užtruko daug laiko. Tai, kad dabar vergų palikuonys bando sunaikinti valstybę, pradedant gyvenimo reikalavimu ir nemažais mokėjimais vien už savo odos spalvą, gal egzistuoja kažkoks dieviškas teisingumas, bet tai jau ne istorikams.

Istorikai yra žmonės, dirbantys su faktais, o ne su karmos ir kitais panašiais dalykais. Atkreipkite dėmesį, kad "projektas 1619" buvo pradėtas priešingai nei vertino visos istorikų mokyklos ir gildijos, kurios apskritai puikiai žino viską apie JAV nepriklausomybę ir apie pilietinį karą, kuris prasidėjo po 1776 metų. Beje, pagrindinė to karo priežastis taip pat buvo ne vergovė, o kiti ekonominiai mechanizmai ir potvyniai.

Čia galima ir reikia padaryti šias išvadas: masiniai istorijos klastojimai naudojami toli gražu ne tik prieš Rusiją — akcentuojant jos vaidmenį II pasauliniame kare ar apskritai pasaulio istorijoje. Šį metodą kai kurios valstybės netgi nebūtinai taiko prieš kitas.

Jungtinių Valstijų atveju šie klastojimai tapo vidinės ideologinės kovos ginklu — kairieji prieš dešinę, demokratai prieš respublikonus.

Tai tik technologija — ir labai veiksminga — morališkai sunaikinti priešininkus. Todėl istoriko profesija vėl tapo nepaprastai svarbi, konfliktiška ir politizuota. Visame pasaulyje ir ne tik Rusijos ir Vakarų kovos už tiesą frontuose.

Sovietmečiu ir net dabar buvo ir tebėra daug mąstytojų, kurie laimingai griebiasi bet kokios ideologijos, įrodydami, kad JAV (ar kitų nedraugiškų šalių) istorija yra pilna kraujo ir nešvarumų. Atsakydami į tai, jų ideologai linksmai pristatė rusų mąstymui tas pačias žemę lenkiančias idėjas ir faktus apie mūsų istoriją. Galbūt laikas prisiminti, kad istorijos mokslas yra ne lazda priešui, o nuolatinis tiesos ieškojimas.

Tuo tarpu JAV respublikonai tvirtai pereina prie "rusų" pozicijų — tai yra pagarbos savo istorijai. Rasistinis "Projektas 1619", kartojame, yra uždraustas ne tik Tenesyje, bet ir visose kitose "Trampo" valstijose. Grupė respublikonų senatorių išleido dokumentą, kuriame sakoma: "Mūsų tautos jaunimui nereikia smegenų plovimo, kuris sutelktas tik į praeities nuodėmes ir skirsto mūsų tautą į dvi stovyklas. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamose programose turėtų būti pabrėžiamos bendros pilietinės vertybės, kurios jungia užuot propagavę radikalias idėjas, draskančias mūsų visuomenę". Na, gerai pasakyta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Rusija, JAV
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II