Gitanas Nausėda

Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka

(atnaujinta 16:15 2021.04.21)
Vilniaus tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama darbo dalimi. O VSD pažymėjimus ir "apkaltos doktriną" politinis elitas meistriškai naudoja žaidimų užkulisiuose. Koks likimas ruošiamas dabartiniam valstybės vadovui, paaiškės artimiausioje ateityje

Seimo narys Mindaugas Bastys buvo aštuntas Lietuvos politikas, kuris apkaltos būdu buvo bandomas eliminuoti iš Lietuvos politinio gyvenimo. Tada 2018 metų pavasarį Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Ir tai ne pabaiga.

"Nė vienoje šalyje nėra buvę tiek bylų. Mes turėjome galimybę puikiausiai išplėtoti doktriną visais apkaltos klausimais — nuo šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos", — tuomet žurnalistams sakė Žalimas.

Mindaugas Bastys po nesėkmingo Seimo bandymo panaikinti mandatą apkaltos proceso tvarka iš parlamento pasitraukė savo noru.

Tada už minėto Seimo nario pašalinimą balsavo dauguma Seimo narių (72), tačiau surinkti kvalifikuotos 3/5 balsų daugumos (85 balsų) nepavyko.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje buvo konstatavęs, jog Seimo narys Mindaugas Bastys, atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimą: "Ar pažįstate asmenis, kurie dirba kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?" nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužė Seimo nario priesaiką.

Šio Seimo nario atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Nors Bastys pats atsistatydino, parlamentarų balsavimo rezultatai visuomenėje sukėlė atgarsį. Ministras Pirmininkas netgi pasiūlė inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo.

Praėjus dvejiems metams po nesėkmingo bandymo apkaltos būdu atimti iš Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, Seimas nepritarė Irinos Rozovos apkaltos procesui "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" iniciatyvai.

49 balsais "už", 28 — "prieš" ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltą "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais Rozova "galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką".

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigė, kad "yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį".

Šios Seimo narės atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Maskva
© Sputnik / Максим Блинов

VSD pažymoje buvo rašoma apie Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Lietuvos Seime būta ir daugiau apkaltų. Šalino Seimo narius. Šalinimo patirties įgyta. Tačiau ne visus pavyko pašalinti.

Pirmą kartą tai buvo 1999 metais, kai pritrūko balsų iš Seimo narių pašalinti Audrių Butkevičių, teismui pripažinus jį kaltu dėl to, kad paėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir jau atliko laisvės atėmimo bausmę.

2010 metais nesurinkta 3/5 balsų daugumos, kad būtų pašalintas Seimo narys Aleksandras Sacharukas po Konstitucinio Teismo išvados, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai naudodamasis kito parlamentaro (Lino Karaliaus) pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose 8 kartus už jį balsavo.

Tačiau tais pačiais 2010 metais buvo panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose. Už atostogaujantį Seimo narį Liną Karalių tada balsuodavo Seimo narys Aleksandras Sacharukas. Sacharukas Seime liko. Karaliui iš Seimo teko kraustytis.

Tada dar nebuvo galimybės balsuoti nuotoliniu būdu kaip šiandien.

Atostogaujančių darbo metu Seimo narių istorijos tampa tradicija.

Šiais metais šios kadencijos Seimo narys be leidimo Seimo posėdžių salę į Egiptą iškeitęs šešėlinis "valstiečių" finansų ministras grįžo į Lietuvą pailsėjęs. Valius Ąžuolas džiaugėsi geromis atostogomis ir pilnais lėktuvais.

"Kaukių nėra, nieko nėra, žmonės ilsisi, poilsiauja. Labai geros atostogos", — oro uoste džiaugėsi Ąžuolas. Kolegoms lauktuvių jis parvežė saldainių.

"Viešbutis labai geras, pilna žmonių, lėktuvai pilni, atmosfera labai gera, žmonės labai paslaugūs", — žiniasklaidai pasakojo Ąžuolas.  

Kilo skandalas, kad parlamentaras išskrido į Egiptą posėdžių metu ir be Seimo valdybos leidimo. Pagrasinta net apkalta.   

O štai "Drąsos kelio" atstovei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei 2014 metais Seimas mandatą panaikino. Už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.

2016 metais Seimas buvo pradėjęs apkaltos procesą "darbiečiui" parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką. Apkaltos eiga tada sustojo, o parlamentaras vėliau pats atsistatydino.

Radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas Seimo nario mandato taip pat atsisakė pats. 2018 metų sausį, prieš pat balsavimą Seime dėl jo mandato panaikinimo. Dar anksčiau Konstitucinis Teismas skelbė, kad Pūkas pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Vis dėlto lietuviškosios "apkaltos doktrinos" ištobulinimui pagrindus padėjo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo pareigų. Vėliau prezidentas Paksas buvo išstumtas į Lietuvos politikos užribį.

Paksas 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas.

"Skandalas" buvo pradėtas 2003 metų spalio 30 dieną, kuomet tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje buvo teigiama, kad prezidentas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Su Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus pažyma susipažino ir tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tokių VSD pažymų pradininkas — Mečys Laurinkus.

Vėliau Mečio Laurinkaus pažymos teiginys buvo atmestas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo.

2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Tačiau, tai taip pat jau buvo vėliau. Tuo metu sukosi apkaltos karuselė.

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

Netrukus nuo Prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo. Pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Artūras Paulauskas, ne kartą siekęs Lietuvos Prezidento posto, gavo bent progą eiti Lietuvos Prezidento pareigas.

Tada LR Konstitucinis Teismas išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika, ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.

Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų.

Paksas apskundė Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo.

2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio prezidento teisę būti išrinktam į Seimą. Konstatuota, jog "Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas".

Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, byla buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo "nėra bausmės be įstatymo" pažeidimo.

2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atkurtos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos. Būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų — lygiai pusę metų. Tačiau jau praėjo daugiau negu septyneri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Lietuva iki šiol neįkvykė ne tik JTŽTK sprendimo, bet ne vienerius metus niekaip nesugebėjo įvykdyti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Lietuvai dėl R. Pakso. EŽTT yra nurodęs, kad R. Paksas turi turėti teisę būti renkamas Seimo nariu.

2013 metų gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.

Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama vidaus politikos kasdienybe. O VSD pažymos ir "apkaltos doktrina" tapo puikiais įrankiais politiniam Lietuvos elitui žaisti savo žaidimus. Ar politinis Lietuvos elitas apkalta sužais su dabartiniu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paaiškės išvydus, kas vyks į Europos Tarybos Vadovų posėdį Briuselyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

BNS agentūrai Jo Ekscelencija pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

Prezidentas Rolandas Paksas prieš 17 metų taip pat buvo tikras, kad jo kaip Lietuvos prezidento galių niekas apriboti negali.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos politika.

Tegai:
apkalta, Gitanas Nausėda
Семья гуляет в парке

Kieno žygis bus sėkmingas? Kaip lietuviai ruošiasi gelbėti tradicinę šeimą

(atnaujinta 16:45 2021.05.09)
Gegužės 15 dieną Vilniuje, Vingio parke, vyksiantis Šeimų gynimo maršas jau dabar kelia aistras. Jo organizatoriai kritikuojami dėl homofobinių nuostatų bei neapykantos kalbų

"Dalinkitės, jeigu palaikote! Tarptautinę šeimos dieną — gegužės 15 — "Didysis šeimos gynimo maršas"! Taiki visuomeninė akcija skirta tradicinei, prigimtinei, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai šeimai ginti, saugoti, padėti!", — savo Facebook laiko juostoje kviečia Kristupas Krivickas.

Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Žurnalistas, prodiuseris, televizijos laidų vedėjas, 42 metų politikas Kristupas Krivickas kartu su žmona Jurgita, kviečia visus, kuriems brangios šeimos vertybės, tradicijos, jungtis prie šios akcijos. 

Krivickas kviečia įsilieti į automobilių važiuotynes kurios vyks visoje Lietuvoje bei atvykti į finalinę akcijos dalį Vilniaus Vingio parke.  Kur, pasak Krivicko,  "visi kartu, susivieniję, valdžiai pasakysime — stop, gana, užtenka! Nebeleisime toliau  kėsintis ir griauti tradicinės šeimos!".

Socialiniame tinkle Kristupas Krivickas daugiskaitoje pareiškė: "Mes nesutinkame, kad būtų tęsiama LGBTIQ+ ideologijos propaganda, nesutinkame, kad būtų įteisintos — vienalytės santuokos, nesutinkame, kad būtų įteisinta neutrali arba pasirenkama lytis, nesutinkame, kad būtų ratifikuota Stambulo konvencija, nesutinkame, kad būtų legalizuoti narkotikai! Nesutinkame su šiuo metu Seimo ir vyriausybės vykdoma itin agresyvia ultraliberalia  neoglobalistine politika, kuri pamina tradicines, tautines, prigimtinės šeimos vertybes!".

Kristupas Krivickas negalinčius sudalyvauti akcijoje gyvai, pakvietė dalyvauti virtualiai.

Kristupas Krivickas: "Kviečiu ir tuos, kurie palaiko ir pritaria akcijos idėjai, bet negalės joje dalyvauti tiesiogiai, gegužės 15 dieną įkelkite į savo feisbuko profilį savo šeimos nuotrauką su Lietuvos valstybine ar istorine vėliava tokiu būdu išreikšdami savo palaikymą akcijos idėjai ir tikslams! Kiekvienas akcijos dalyvis yra svarbus! Kiekviena įkelta nuotrauka ir išreikšta pozicija yra svarbi! Susitinkame gegužės 15 dieną didžiajame šeimos gynimo marše! Dalinkitės, jeigu palaikote!".

 

Nebeleisime toliau kėsintis ir griauti tradicinės šeimos!
Screenshot
Nebeleisime toliau  kėsintis ir griauti tradicinės šeimos

Kristupas Krivickas priminė kaip gimė šeimos gynimo maršas. 

"Dar 2016 metų vasarą, kai Vilniuje Gedimino prospektu žygiavo gėjų paradas, mes Kaune, Ąžuolyno parke, su šeima surengėme akciją "Tradicinės šeimos eitynės", kuri sulaukė šimtatūkstantinio palaikymo socialiniuose tinkluose. 2019 metais, kai Vilniuje Gedimino prospektu vėl žygiavo LGBT paradas, mes su šeima vėl surengėme tradicinių šeimų eitynes Bernardinų sode", — pasakoja Krivickas. 

"Didysis šeimos gynimo maršas" — tai ne šiaip sau mitingas ar protestas, tai — tautinio, vertybinio atgimimo ir sąjūdžio pradžia. Šiuo protestu kova už prigimtinę šeimą, už tradicines vertybes tik prasideda, — įsitikinęs Krivickas.

"Žmonėms trūko kantrybė matant, kaip dabartinė valdžia pamina tradicines vertybes, kėsinasi ištrinti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, kurioje gimsta vaikai, sampratą, liberalizuoja narkotikus, siekia primesti savo invazinę ideologiją mūsų vaikams mokyklose, planuoja lyties keitimo ir prostitucijos įteisinimą, palaiko ir pritaria surogatinei motinystei ir prekybai vaikais, ketina ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurioje apskritai ištrinama prigimtinės lyties sąvoka. Didysis šeimos gynimo maršas – tai Lietuvos žmonių pareiškimas valdžiai — neleisime, priešinsimės, netylėsime, bet tai tik pradžia", — žiniasklaidai pareiškė Krivickas.

"Didžiojo šeimos gynimo maršo" iniciatorių, organizatorių, aktyvistų sparčiai daugėja. Taip pat kaip ir oponentų bei kritikų.

Informaciją ir naujausias žinias apie "Didįjį šeimos gynimo maršą 2021" socialiniame tinkle Facebook nuolat teikia Šeimų sąjūdis. 

Stipri šeima – stipri valstybė
Screenshot
Stipri šeima – stipri valstybė

Šiam renginiui yra sukurtą Interneto svetainė, kurioje skelbiama aktuali organizacinė informacija. Šioje svetainėje taip pat yra paskelbta "Deklaracija dėl antivalstybinių ir antidemokratinių veiksmų sustabdymo".

Deklaracijoje teigiama: "DEKLARUOJAME, KAD: "Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021" dalyviai pasitelkdami visuomenę gins Lietuvos Respublikos konstitucinius principus, tautines ir valstybines tradicijas, pagrįstas krikščioniškųjų vertybių ir laisvės idealais. Darysime tai atmindami mūsų Tautos sudėtą kraujo auką siekiant Nepriklausomybės ir didžiuodamiesi mūsų istorija bei daugybės kartų Lietuvos žmonių darbu, kuriant kultūrinę ir tautinę tapatybę".

Deklaracijoje taip pat išreikštas raginimas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Konstituciniam Teismui, Seimo nariams, Vyriausybei, savivaldybių taryboms, visuomeninėms organizacijoms, verslui ir visiems Lietuvos piliečiams:

  1. Ryžtingai ginti Lietuvos šeimų teises bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisinę ir visuomeninę tvarką. Pradėti darbus siekiant sustiprinti šeimos, kurią sudaro Mama, Tėtis ir Vaikas, apsaugą bei neatidėliojant imtis veiksmų, stabdančių genderistinę propagandą ir bet kokius bandymus vienos lyties santykius prilyginti Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai.
  2. Riboti ideologinio pobūdžio organizacijų, veikiančių prieš Lietuvos tautinius interesus ir diegiančių Lietuvos švietime, žiniasklaidoje ir viešajame gyvenime kenksmingus sprendimus, tvirkinančius vaikus ir jaunimą, įtaką.
  3. Kontroliuoti seksualinių mažumų organizacijų finansavimo šaltinius ir būdus, apriboti jų vykdomą visuomenės ir valstybės gyvenimo indoktrinaciją, pažeidžiančią kitų visuomenės grupių konstitucines teises.
  4. Valstybės lygmeniu patvirtinti nuostatas, užtikrinančias visuomenės, tėvų ir vaikų apsaugą nuo diskriminuojančio seksualinio auklėjimo, tos pačios lyties partnerysčių skatinimo ir tokių porų teisės įsivaikinti vaikus.
  5. Ryžtingai vykdyti Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatas visose gyvenimo srityse.
  6. Išgyvendinti bet kokią galimybę, manipuliuojant "neapykantos kalbos" ir mažumų teisėmis įvesti šalyje minčių kontrolės ir faktinės diktatūros teisinius mechanizmus, gręsiančius Lietuvos valstybingumui ir demokratijai.

Ši deklaracija bus tvirtinama piliečių mitingo metu.

"Didysis šeimos gynimo maršas 2021" palaikymo sulaukė iš Centro partijos—Tautininkų. Akciją palaiko filosofo Vytauto Radžvilo vadovaujama politinė partija "Nacionalinis susivienijimas". Informacinį palaikymą garantavo Respublikos leidinių grupė.

 

Tautos jėga — vienybėje!
Screenshot
Tautos jėga — vienybėje!

Nors ir anksčiau katalikų bažnyčios vadovybė formaliai atsiribojo nuo šio renginio, tačiau Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas savo Facebook laiko juostoje paragino ginti tikrąją šeimą.

Jis kreipėsi į savo Facebook draugus ir sekėjus bei teigė, kad "nenustoju Dievui dėkoti už mūsų Tautą!".

"Kokią nuostabią dvasią mums davė Dievas! Be galo žaviuosi: mūsų Tauta visada stebino pasaulį narsiomis kovomis prieš kryžiuočius, prieš caro ir bolševizmo žvėriškumą. Mūsų Tauta visada gynė Laisvę.

Bet dabar išmušė skaudi valanda: verkia sena vyskupo širdis dėl baisios grėsmės Tautai. Mano Tauta, kuo Tu nusikaltai, kad dabar savieji nori Tave sunaikinti? Valdantieji, kreipiuosi į Jus: jei sunaikinsite Šeimą, sunaikinsite ir Lietuvą.

Brangūs Lietuviai, visa širdimi jaučiu Jūsų mintis. Jūsų balsas gyvas mano dvasioje. Jūs skelbiate, Jūs šaukiate: "Dabar išmušė valanda ginti Šeimą, ginti Lietuvos ateitį, jos išlikimą. Tik visi kartu apginsime tai, kas mums brangu!", — tikino kunigas.

Kauneckas prašė sekėjų, kad "te nesulaiko gąsdinimai, kad Didįjį Šeimos gynimo maršą rengia svetimos priešiškos jėgos".

"Jūs įsitikinę, kad tai savieji išverstskūriai nori žūtbūt sugriauti Maršą. Ir Jūs su ašaromis šaukiate: "Mes nepasiduosime, niekas mūsų neišgąsdins, jokie trukdytojai nesulaikys, mes ginsime Šeimą — iš visų jėgų ginsime. Tikro lietuvio niekas negali sustabdyti".

Dabar reikia gintis nuo savųjų, kaip nuo baisiausio priešo. Todėl tuo Maršu ir pakilote kovoti už Šeimą, už tai, kas lietuviui visada buvo brangiausia.

Sukilimus, kovas prieš okupantus lydėjo malda. Tad ir šį Maršą lydi malda: mes, Lietuvos vyskupai, kviečiame visus į maldos tiltą už Šeimą", — tvirtino dvasininkas.

Taip pat priminė, kad gegužės 15-ąją, mėnesinių atlaidų dieną, jis melsis Krekenavoje prie grįžusio restauruoto 612 metų senumo stebuklingo Mergelės Marijos paveikslo.

"Juk Marija visada laimino lietuvių kovas. Su ašaromis maldausiu Maršą laiminti Maironio giesmės žodžiais: "Marija, Marija <...>, išgelbėk nuo priešo baisaus <...>, užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią".

Išgirskite, gerieji Lietuvos žmonės, išgirskite — Marija tikrai laimina. Ir aš, vyskupas Jonas Kauneckas, laiminu Maršą. Visus Jus laiminu."

Vilniaus ir Kauno arkivyskupai neketina dalyvauti gegužės 15 dieną Vingio parke numatome rengti "Didžiajame šeimos gynimo marše". 

Anksčiau Lietuvos vyskupų konferencijos pareiškime buvo pažymima, kad Bažnyčia ir toliau nenuilsdama dės visas pastangas, kad šeimos liktų saugios ir galėtų netrukdomos gyventi, atsiliepdamos į savo pašaukimą.

"Bažnyčiai svarbi ne tik šeimos institucija apskritai, bet ir kiekviena konkreti šeima, nes šeimos gerovė yra vienas iš kertinių Bažnyčios misijos uždavinių bei esminių siekinių ne tik Bažnyčiai, bet ir visai visuomenei. Šeima — darnios ir laimingos visuomenės gyvavimo sąlyga.

Puoselėjant šeimos vertybes ir saugant šeimos institutą, skatiname tokį visuomenės narių bendradarbiavimą, kuris leistų rūpintis mūsų šeimomis bei kurtų sąlygas jų gerovei nenaudojant neapykantos kalbos ar užuominų į bet kokio — fizinio ar psichologinio — smurto naudojimą. Siekdami šeimos gerovės atpažinkime, jog nepaisant skirtingų įsitikinimų ar pažiūrų, kiekvieno visuomenės nario santykiai su kitu turi būti grindžiami abipuse pagarba ir artimo meile", — buvo rašoma LVK pranešime.

Vis dėlto kardinolas Sigitas Tamkevičius žiniasklaidai teigė, kad maršo idėją palaiko. 

"Taip, palaikau jo esmę. Susipažinau su maršo deklaracija ir ji yra panaši į vyskupų poziciją, todėl negaliu nepalaikyti. Nepalaikyčiau tik, jeigu ten bus propaguojama prievarta ar smurtas. Pats marše nedalyvausiu, bet lydėsiu jį malda," — sake kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Žiniasklaidos kalbintas kunigas Robertas Grigas, paklaustas, ar dalyvaus "Šeimos gynimo marše", patikino, kad jį sutikti pikete bus galima. Dvasininkas ragina ir kitus dalyvauti visuomenei svarbiame įvykyje. 

"Manau, būtina dalyvauti, nes reikia pasakyti tai, kas yra labai svarbu. Šiuo atveju, svarbu, ne kas organizuoja ar ką kalba, o principinis maršo tikslas. Manau, tai likiminis Lietuvos reikalas. Nes neaišku, ar vėliau turėsime tokių galimybių susirinkti ir pasakyti tai, ką galvoja visuomenės dauguma, o ne nuo Tautos ir jos vertybių nutolęs mūsų dabartinis elitas", — kalbėjo kunigas Robertas Grigas.

Kilus įvairioms diskusijoms, dalyvauti marše tikinčiuosius pakvietė ir kapelionas, egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Mišių metu jis paskatino tikinčiuosius nepasiduoti provokacijoms ir dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje. 

"Daug kas klausia dėl "Didžiojo šeimos gynimo maršo". Kai kam kyla abejonių. Pirmas dalykas — šeimų maršas yra pilietinė iniciatyva. Tai yra ypač geras dalykas, nes žmonės juda ir supranta, kad jie nėra banda, kuria galima manipuliuoti kaip nori. Bet kokios pilietinės iniciatyvos, kurios yra taikios ir teisingos, o ši iniciatyva yra teisinga, yra geros.

Tie, kas dalyvauja, turi žinoti, kad palaiko krikščionišką poziciją, ir nepasikabinti ant kokių kabliukų, kuriuos gali mėtyti įvairūs asmenys ar jėgos. Bet tai nereiškia, kad nereikia dalyvauti. Kuo pilietinių akcijų bus daugiau, tuo geriau. Nes jos neleis užmigti tiems, kurie vadovauja, ir tai privers juos mąstyti taip, kaip Tauta mąsto, nes ji juos išrinko", — žiniasklaidai savo nuomonę išsakė kapelionas Valkauskas..

Tačiau kai kurių mitingą "Didysis šeimos gynimo maršas 2021" organizuojančių aktyvistų retorika ima stebinti. Socialiniame Facebook tinkle dalijamasi protesto akcijos vedėju ir scenaristu įvardijamo Artūro Orlausko pareiškimais, kuriais jis grasina "nušluoti "nafig" visą tą Seimą", parlamentarus vadina necenzūriniu žodžiu, ragina apsupti Seimą, kol šis nepaklus reikalavimams. Kiti mitingo iniciatoriai tikina, kad tikrai neskatina nuversti valdžios.

"Jie nusispjovė ant visos tautos ir jeigu jie iki penktadienio nepadarys to, to ir to – tai mes padarysim taip. Jeigu jie iki kito pirmadienio nepadarys to, tai bus apsuptas Seimas, pastatysim palapines, deginsim laužus, nei iš vieno neišeisim. Parašai, kaip sakė Raimundas, nebus nusiųsti, o bus kiekvienam Seimo nariui atvežti į namus ir į dantis įkišti. Jeigu nepaims jisai – žmona paims. Jeigu nepaims jisai, kopiją įkišim vaikui daržely, mokykloj – bet kur. Tėvus surasim, senelius, gimines, kiekvieno gandono 141 surasim gimines", – kalbėjo A.Orlauskas visuomenininko Andriaus Tapino pasidalintame vaizdo įraše.

Maršo dekonstrukcija pagal Tapiną
Screenshot
Maršo dekonstrukcija pagal Tapiną

Tokie pareiškimai ėmė kelti aistras socialiniuose tinkluose. Vieniems jie verti juoko, tačiau kiti čia įžvelgė kur kas daugiau. Dar kiti ir pasipelnys.

Ponas Tapinas ėmėsi dekostruoti Maršą. Tuo dar labiau kiršindamas visuomenę ir augindamas savo nuosavo projekto Laisvės TV reitingus. Aukštas reitingas — didelės pajamos. Plius 1,2 % nuo Jūsų pajamų mokesčių. Iš "Didižiojo šeimos gynimo maršo 2021" užsidirbs ir Tapinas. O ką gaus tradicinės lietuviškos šeimos?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Stambulo konvencija, šeima
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Atsakas tikrai bus. Ar Lietuva supranta sankcijų kalbos su Baltarusija pasekmes

(atnaujinta 11:12 2021.05.09)
Lietuva pasisako už sankcijų Baltarusijos atžvilgiu griežtinimą. Ar dar neužtenka pasekmių?

Lietuva aktyviai remia ketvirto ES sankcijų Baltarusijos atžvilgiu paketo priėmimą. Tiesa, Europa neskuba, nes, matyt, nori ir kietą poziciją pademonstruoti, ir nenaudingų sau pasekmių (pirmiausiai ekonominių) išvengti. O Vilniui tuo tarpu tos pasekmės, atrodo, visai nesvarbios. 

Ligi šiol tęsiasi sanatorijos "Belorus" istorija, ir pažymėtina, kad jos darbuotojai linkę kaltinti dėl savo bėdų ne "Lukašenkos režimą", o Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Šalies valdžios atstovai bandė sakyti, kad jie tik vykdo ES sprendimą, o sanatorijos darbuotojai tapo propagandos įrankiu. URM viceministras Egidijus Meilūnas pasiūlė rengti piketus Minske prie Baltarusijos prezidento administracijos, "kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai". Tačiau žmonių visa tai kažkodėl neįtikina ir tik papildomai piktina.

"Europos Parlamentas aiškiai parašė tai, ką aš, visi teisininkai ir sanatorijos darbuotojai kartojame nuo gruodžio mėnesio: sanatorija "Belorus" nėra įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir už sankcijų taikymo stovi ne kas kitas, o Užsienio reikalų ministerija. Ar po tokio Europos Parlamento išaiškinimo URM ir jos vadovams užteks įžūlumo toliau meluoti, kad tai ES sankcijos? Gal laikas sustoti akiplėšiškai ir arogantiškai siųsti žmones protestuoti į Minską, kai tikrieji šios situacijos kaltininkai yra Vilniuje?" — savo socialinio tinklo paskyroje parašė ne koks nors paprastas pilietis, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Kitas neigiamas dalykas Lietuvai, dėl kurio ji vėlgi gali kaltinti tik save, yra Baltarusijos naftos produktų tranzito per Klaipėdos uostą sustabdymas. Čia reikia dar kartą priminti, kad Lietuvos valdžios atstovai visą laiką aiškino, kad niekur tas Lukašenka šiuo atveju nepabėgs, nes jam tai ekonomiškai nenaudinga (o reiškia ekonominių politinės kritikos ir sankcijų "režimo" atžvilgiu pasekmių nebus). O jis ėmė ir pabėgo. Rezultatas — Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių" nuostoliai.

Visa tai adekvačius politikus priverstų ne apgailestauti, kad Baltarusijos veiksmai paremti ne ekonominiais, o politiniais argumentais, kaip tai padarė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, o patikėti, kad Lukašenka nejuokauja, ir susimąstyti dėl tolimesnių savo politikos pasekmių. Juk po naftos gali ateiti trąšų eilė. 

Pastaruoju atveju Lietuvoje toliau galvojama, kad niekas nepasikeis — taip pat todėl, kad 30 proc. Birių krovinių terminalo Klaipėdoje akcijų priklauso Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij". Tačiau neseniai Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka pareiškė, kad su Rusija kalbama dėl galimybės perorientuoti į jos uostus ir trąšų eksportą bei pastatyti rusiškuose uostuose baltarusiškus terminalus. Suprantama, kad labai greitai tokie planai nerealizuojami, tačiau akivaizdu, jog, jeigu Lietuva nepakoreguos savo kurso Baltarusijos kryptimi, jie bus realizuoti. 

Gal laikas tai suprasti? Klaipėdos uostas, atrodo, supranta ir, kaip praneša žiniasklaida, dėl politinių priežasčių prarasdamas Baltarusijos bei Rusijos krovinius, dairosi į Ukrainos, Turkijos, Gruzijos ir net Kazachstano rinkas. Tačiau akivaizdu, kad tai komplikuoti variantai, ir paprasčiau būtų nesipykti su artimiausiais kaimynais.

Pagaliau, neseniai Lukašenka, kreipdamasis į šalies premjerą, pareiškė: "Tiesiog pasakysiu, kad suprastumėte: jei europiečiai nori problemų pas save dėl sankcijų, jas ir gaus. Daugiau nieko nesakysiu, laikas parodys. Bet jūsų paprašysiu: pateikite man informaciją apie didžiausius Europos projektus mūsų šalyje ir įmones, kurios buvo įkurtos Baltarusijos teritorijoje. Peržvelgsime jų darbą". Kartu jis pabrėžė, kad jokie Europos veiksmai neliks be atsako.

Savo ruožtu Baltarusijos vyriausybės vadovas tikisi, kad politiniuose ir verslo sluoksniuose Vakaruose galiausiai įsivyraus sveikas protas, ir jie sustabdys sankcijų spaudimą, nes tokios šalys, kaip Lietuva, Latvija ir Lenkija turi Baltarusijoje "rimtų verslo interesų". Kitaip tariant, jeigu Vilnius tęs savo agresyvią politiką Minsko atžvilgiu, greitai gali nukentėti Lietuvos verslas ne tik šalies viduje, bet ir Baltarusijoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Lietuva jau skina karčius savo veiksmų, nukreiptų prieš kaimyninę valstybę, vaisius. Ateityje ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni, nes, kaip rodo praktika, Lukašenkos pradėjo vykdyti savo grasinimus. Tačiau kol kas nėra požymių, kad Lietuvos politika Minsko atžvilgiu pasikeis. Todėl su Baltarusija dirbančiam lietuviškam verslui geriau ruoštis blogiausiam scenarijui, nes Lietuvos politikai sprendžia svarbesnius klausimus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltarusija ir "prezidentė" Sveta. Lietuvoje viskas paruošta "autonominei respublikai"
Baltarusija prašys Lietuvos išduoti kaltinamuosius dėl perversmo rengimo
Lietuva pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis dėl prekybos metodikos
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas