Vilnius, archyvinė nuotrauka

Informacinėje migloje patogu rodyti patriotizmą. Lietuvoje vyksta socialinis trolinimas

(atnaujinta 11:30 2021.05.02)
Kas atsirado pirmiau — višta ar kiaušinis? Šis klausimas dažnai pateikiamas kaip pavyzdys, kad kartais atskirti, kas yra priežastis, o kas — pasekmė, yra sudėtinga

Tačiau socialinis trolinimas jau vyksta. Intensyviai. Ne tik socialiniuose tinkluose. Nerimo priepuoliai jau akivaizdūs politologų komentaruose. Propagandinės haliucinacijos jau pasireiškia ir tarp politikų. 

Nerimo ir karo trolinimas įgauna industrijos bruožų. 

Po plataus masto informacinių dūmų putimo paprastai pasirodo antrojo, po to pirmojo ešelono propagandistai. Vėliau vis aukštesnio rango politikai. Galiausiai gali būti duotas įsakymas vykdyti ribotą karinę operaciją. 

Ar lietuviškasis cechas gaus tokį įsakymą? Iš aukščiau, žinoma. Iš svetur.

Nebūtinai už dūmų uždangos kas nors yra. Tačiau tokioje migloje patogu demonstruoti patriotizmą. Jaustis reikšmingu karo trolinimo industrijos partneriu. Savo karinės provincijos ribose prieš veidrodį rodyti raumenis.

Reikšmingumas gali būti grindžiamas statistika. Reikšmingoji statistika periodiškai patiekiama publikai. Karo trolinimo triukšmadariai remdamiesi statistika atrodo didvyriškai. Patys sau. 

"Šiaurės srauto 2" projektas, Rusijos statoma Akuju atominė elektrinė Turkijoje, daug kitų projektų, yra tikrovė. Visa kita tik dūmai. Dūmai derybinėms pozicijoms sustiprinti. Arba susilpninti. 

Ir karo trolinimo industrijos cechas trolina. Stiprindamas, silpnindamas. Pagal nurodymus iš svetur. Savo supratimo ir galimybių ribose. 

Kartais troliai ir propagandistai įtikina ne tik gąsdinamus, bet ir gąsdinančius. Ne tik mases. Dūmai pradeda graužti akis ir protą patiems. Įvyksta saviindoktrinacijos aktas. Patys troliai imasi bijoti savo išgalvotų vaiduoklių. 

Išsigalvotus vaiduoklius fiksuoja, analizuoja ir procentaliai apskaičiuoja vyrai (ir moterys) su antpečiais. Kruopštus ir atsakingas darbas.

Procentėlius pateikia viršininkams aukščiau. Taip pat atsiskaito ir visuomenei. 

Propagandistai procentus dar labiau išeksploatuoja. Intrigai ir įtampai palaikyti.

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų buvo užfiksuoti net 375 vaiduokliai. Jų įsivaizduojamu vertinimu, "turintys informacinių atakų požymių". 

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, per sausį "neigiamos informacinės veiklos intensyvumas" padidėjo. Gruodžio mėnesį buvo užfiksuota tik 320 atvejų. Apsirengę kamufliažine karine apranga visuomenei pranešė vyrai.

Pasak šių statutinių vyrų, pagrindiniai nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiai, "iššaukę prieš Lietuvos valstybę nukreiptą informacinę veiklą", buvo Lietuvoje vykę Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio minėjimo renginiai, įstatymų pataisų dėl sanatorijos "Belorus" situacijos priėmimas. 

Kaip žinia, sanatorijos "Belorus" darbuotojai, beje Lietuvos piliečiai, atlyginimo negauna iki šiol. Tai kam tuomet vaidenosi sausio mėnesį? Gal kažkiek pragyvenimui "Belorus" darbuotojams būtų galima skirti lėšų iš Lietuvos krašto apsaugos ministerijos biudžeto?

Neliko statutinių analitikų nepastebėtas jų stebimuose objektuose aprašytas Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo įtraukimas į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Apie tai taip pat pranešė visuomenei Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai. 

Sausio mėnesį šių specialistų stebėtuose Rusijos ir Baltarusijos "kontroliuojamuose šaltiniuose" tęsėsi neigiamas Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai valstybės, įvaizdžio formavimas. Dažniausiai, pasak specialistų, tai buvo daroma pasitelkiant su Lietuvos užsienio politika, dvišaliais abiejų valstybių santykiais susijusias temas.

Šių statutinių specialistų buvo pastebėti "kryptingi mėginimai suformuoti nuomonę, kad Baltarusijoje vykstantys protestai prieš žmogaus teisių pažeidimus bei nedemokratinius rinkimus yra neva inspiruoti Lietuvos ir Lenkijos, taip pat esą šios valstybės ruošia, rengia ir finansuoja Baltarusijos opoziciją".

Dalinai šie analitiškų pareigūnų pastebėjimai yra teisingi. Juk Baltarusijos Respublikos "prezidentė" S. Tichanovskaja reziduoja ne kur kitur, o Vilniuje. Su pilnu išlaikymu, informaciniu palaikymu ir reikalinga politine logistika.  

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia Lietuvos visuomenės dėmesį, jog neigiamos informacinės veiklos aktyvumas auga nuosekliai. 

"Šių metų vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai", — buvo teigiama kariuomenės pranešime prieš porą mėnesių.

"Lyginant su pastarųjų 6 mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais", — paskaičiavo pusmečio rezultatus ir pranešė visuomenei kariuomenės analitikai.

"Atsižvelgiant į intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1–28 dienomis buvo Lietuvos siekis vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti. Taip pat nusitaikyta į Lietuvos veiksmus, užsitikrinant energetinį savarankiškumą, siekiant atsijungti nuo sovietinės elektros sistemos BRELL, Klaipėdos suskystintų dujų terminalą bei kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus", — buvo rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena iš labiausiai eskaluotų temų vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, skelbė kariuomenė.

"Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, "antibaltarusiška" užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais "praradimais" dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, "aklai" taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje "Belorus". Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai", — anuomet buvo rašoma kariškių pranešime.

Statutiniai analitikai pataikė kaip pirštu į akį. Vaiduokliški ekonominiai ir socialiniai "praradimai" kabutėse virto realiais Lietuvos ekonominiais ir socialiniais praradimais. Jau be kabučių. 

Kaip skelbė kariuomenė, vasario mėnesį Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje toliau buvo eskaluojami melagingi naratyvai Astravo atominės elektrinės, narystės NATO, konstitucinių pagrindų apsaugos bei kitomis temomis. "Tuo buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO aljanse svarbą". 

"Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones", — įspėjo Lietuvos žmones Lietuvos kariuomenė. 

Tik kažkodėl kariškiai nenurodė konkrečių šaltinių. Net nepacitavo. Juk galime daryti prielaidą, kad gal Lietuvoje atsirastų nors vienas žmogus, kuris iš jam tikslingai skleidžiamos priešiškos informacijos pats savarankiškai gebėtų padaryti išvadas.

Pagal Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius tik augo. Augo 15 proc. , palyginti su vasariu — iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję "neigiamos veiklos bruožų".

"Lietuvos-Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą kovo mėnesį. Ir, žinoma, "akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais". 

"Taip pat priešiškoje informacinėje aplinkoje eskaluota Lietuvos narystės NATO tema, Lietuvai kovo 29 dieną minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines. Neliko nepastebėti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mūsų šalyje vykę susitikimai su aukštais NATO sąjungininkų pajėgų vadais", — sakoma naujame kariuomenės pranešime.

Analizuojant statutinių analitikų analitiką vis labiau jaučiamas jų įsitikinimas, jog karas "neišvengiamas". Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų pateikiama statistika turėtų daryti įspūdį. Juk informacinių fantomų statistika nuolat auga. O skaitant Lietuvos žiniasklaidos straipsnių pavadinimus, atrodo, jog karas Lietuvoje jau prasidėjo. 

Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo užfiksuoti 320 vaiduokliai. Šių metų sausio mėnesį užfiksuoti 375 vaiduoklių atvejai. Šių metų vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuotos 382 "neigiamos informacinės veiklos bruožų" turinčios šmėklos. Kovą "priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos" atvejų skaičius tik augo. Augo 15 proc., palyginti su vasariu — iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję "neigiamos veiklos bruožų". 

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai suskaičiavo ir tebeskaičiuoja. Kokia šios statistikos esmė ir prasmė, galėtų atsakyti tik patys statutiniai analitikai, jų viršininkai ir užsakovai. Reikia manyti, kad ši pramoga ne už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.

Vaiduoklių medžiotojų statistiką galima palyginti. Pavyzdžiui su... vištomis. Pramogai. Tai tikrai nekainuoja.

Ko Lietuvoje daugiau — vištų ar žmonių? Gal vaiduoklių? Reikia suskaičiuoti.

Štai Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo apie 8,48 milijono vištų. Jeigu tiksliai — 8 476 444. 

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2,794 mln. žmonių. Tad vištų Lietuvoje skaičius žmonių, gyvenančių Lietuvoje, skaičių 2020 metų pradžioje viršijo apie 3 kartus.

Dedeklės vištos — vištos, auginamos dėl kiaušinių — sudarė apie du penktadalius viso Lietuvos vištų skaičiaus. Dedeklių vištų šalyje 2020 m. pradžioje buvo apie 3,23 mln. Tad šiek tiek daugiau negu žmonių Lietuvoje, bet ne taip jau žymiai.

Kitų paukščių Lietuvos ūkininkai beveik neaugino. Vištos sudarė absoliučią daugumą — apie 98 proc. — Lietuvoje auginamų paukščių. 

Bendras Lietuvoje 2019 m. išaugintų paukščių skaičius sudarė apie 163,6 tūkst. tonų. Darant prielaidą, kad vidutinis žmogus sveria apie 75 kg, galima apskaičiuoti, kad bendras Lietuvos gyventojų svoris siekia apie 209 tūkst. tonų. 

Tad visi Lietuvos gyventojai kartu sveria daugiau už Lietuvoje auginamus paukščius. 

Greičiausiai iki šiandien jums toks klausimas nebuvo kilęs, bet dabar jau turite į jį atsakymą. Ir galite nustebinti draugus.

Vištos — ne šmėklos. Vištos realios. Vištos deda kiaušinius. Realius. Jų auginimas, jų vedama statistika yra naudinga ir reikalinga Lietuvos ūkininkams. 

Tačiau kaip pažiūrėsi. Galima įžiūrėti ir "neigiamos veiklos bruožų". Tokiu požiūriu galima nustebinti ne tik savo draugus, bet ir priešus. 

Paprastoje informacinėje žinutėje atrasti Lietuvos konstitucinių pagrindų griovimą — tai Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų strateginė naujovė?  

Kiekviena vaiduoklių gaudytojų pastebėta ir išanalizuota "neigiamos informacinės veiklos bruožų" turinti žinutė yra statistiškai apskaitoma. Statistika periodiškai pateikiama visuomenei. Kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be abejo, ir visai Vakarų demokratijos civilizacijai... 

Taip net ir iš vištos dedeklės galima padaryti informacinę antį. Ir įnešti į bendrą nerimo bei karo trolinimo industriją savo statistinį indėlį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, Lietuva
Vilnius

Geopolitikos labui: Lietuvos lenkams užsiminta, kam reikia paklusti

(atnaujinta 12:05 2021.05.07)
Valdantieji konservatoriai vėl atkreipė dėmesį į regionus, kuriuose kompaktiškai gyvena Lenkijos gyventojai. Jie siūlo įsteigti fondą ir specialų televizijos kanalą, kurie "padės" informaciniame kare su "Kremliaus propaganda"

Varšuvoje ir Vilniuje buvo surengti bendri renginiai Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-ųjų metinių proga. Renginių metu Lenkijos ir Lietuvos vadovybės nesigailėjo viena kitai komplimentų ir reveransų. Jie prisiminė šimtmečius skaičiuojančios istorijos bendrus puslapius ir tai, kaip kartu kovojo prieš maskvėnus. Jie stengėsi neprisiminti rimtų nesutarimų, tokių kaip Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausymas.

Bet būtent lenkų tautinės mažumos, kuri kompaktiškai gyvena Šalčininkų ir Vilniaus regionuose, problemos visada buvo kliuviniu tarp Varšuvos ir Vilniaus. Ypač naujausios nepriklausomybės istorijos aušroje po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto. Per pastaruosius 30 metų šūkis "Vilnius yra mūsų!" buvo ir lieka baisiausias vietos elitui. Ir tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderių protingumas neleido 1990-aisiais įsiplieskti konfliktui tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl ginčijamų teritorijų.

Kieno Vilnius?

Tačiau "lenkų klausimo" nepavyko galutinai išspręsti nei tada, nei šiandien. Vietiniai lenkai iki šiol sveikina vienas kitą šiais baisiais žodžiais "Vilnius yra mūsų!". O XXI amžiaus pradžioje, o Dieve, lenkai netgi sukūrė savo frakciją Seime (Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga, LLRA-KŠS). Tiesa, ne be Lietuvos rusų pagalbos. Patys lenkų tautinės mažumos atstovai negalėjo įveikti 5% barjero parlamento rinkimuose. Jiems visada trūko dviejų ar trijų dešimtadalių procentų. Priminsime, kad lenkai (5,8 proc.) ir rusai (4,9 proc.) yra didžiausios tautinės diasporos Lietuvoje. Atskirai jie nekelia grėsmės vietos elitui, tačiau "kartu — jie yra jėga!". Būtent su šiuo šūkiu Lietuvos rusai ir lenkai susivienijo, kad kartu ginti savo teises, kurias garantuoja Europos tautinių mažumų teisių konvencija. Ir kaip rezultatas — 2012 ir 2016 metais LLRA-KŠS turėjo ne tik savo frakciją Seime, bet ir buvo valdančiosios koalicijos sudėtyje ir turėjo savo ministrus.

Aišku, kad reikėjo baigti su tokiu bjaurumu. Ir būtent į Lietuvos rusų ir lenkų suskaldymą buvo nukreiptas pagrindinis dešiniųjų smūgis per praėjusių metų parlamento rinkimus. Apie tai, kokius nešvarius metodus, įskaitant raginimą fiziškai sunaikinti LLRA-KŠS lyderius, naudojo konservatoriai kartu su liberalais, Sputnik Lietuv“ jau rašė. Nuleidę užkardą prieš LLRA-KŠS, konservatoriai ir liberalai įgijo minimalią persvarą, kuri suteikė jiems teisę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę.

Lenkų frontas

Ir štai dabar — eilinis puolimas vidiniame "lenkų fronte". Pirmiausia buvo vykdoma informacinė kampanija, siekiant pateisinti būsimus veiksmus prieš oficialią Varšuvą. Apklausa, atlikta valdančiojo elito užsakymu, parodė baisius rezultatus. Daugumą Lietuvos lenkų, gyvenančių "separatistiniuose regionuose" (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose), paveikė "Kremliaus propagandos" virusas. Jie žiūri Rusijos televizijos kanalus ir kenksmingas interneto svetaines. Ir net daugiau, nei Lenkijos televizija. O reiškia, atėjo laikas "pjauti nelaukiant peritonito".

Akivaizdu, kad šių dienų Lenkijos ir Lietuvos elitui "Kremliaus propaganda" yra tarsi raudonas skuduras jaučiui. Tai reiškia, kad visas kitas — smulkmena. Jei tam, kad susidorotų su Rusija, būtina paaukoti tautinių mažumų teises, tebūnie taip. Būtent oficiali Varšuva pirmoji, dar prieš parlamento rinkimus, vietiniams lenkams nurodė, kad atėjo laikas nutraukti politinę draugystę su Lietuvos rusais. Tai reiškia, reikia paklusti Lietuvos patriotams ir... tyliai asimiliuotis. Už paklusnumą jums net duos pinigų iš Pietryčių Lietuvos plėtros fondo. O specialiai sukurtas televizijos kanalas parodys, kaip konservatoriai ir liberalai myli vietinius lenkus ir jaudinasi dėl jų moralinės bei patriotinės išvaizdos. O žurnalistai "iš asimiliuotųjų" papasakos lenkų kalba apie "teisingas" šeimos LGBT vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, lenkai, Lenkija, politika
Džo Baidenas

Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu

(atnaujinta 11:52 2021.05.07)
Rusijos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks birželio viduryje Europoje. Nors dar nėra oficialaus patvirtinimo, o Kremlius neskuba atsakyti į Vašingtono pasiūlymą, viskas krypsta į tai, kad Putinas ir Baidenas susitiks vienoje Europos sostinių

Vieta dar nepasirinkta, tačiau datos jau aiškios — derybos gali vykti birželio 15–16 dienomis (arba vieną iš šių dienų, jei viršūnių susitikimas bus vienos dienos). Tuo metu Baidenas jau kelias dienas bus Europoje — jis dalyvaus Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Britanijos Kornvalyje (birželio 11–13 dienomis) ir NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje (birželio 14 dieną).

Vladimiro Putino susitikimas su Džo Baidenu Maskvoje, 2011 metai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

Ir turėdamas Vakarų pasaulio lyderio statusą, tai yra, užimdamas tvirtas pozicijas, jis eis į susitikimą su Putinu — taip jie tai įsivaizduoja JAV. O kokia tikrovė?

Vieningi Vakarai formaliai vis dar egzistuoja, be to, jie tikina save ir kitus, kad Trampo prezidentavimo metu išgyveno sunkų susiskaldymo laikotarpį, kai buvo suabejota tiek Atlanto solidarumu, tiek JAV ir Europos aljanso ateitimi. Mes vėl esame kartu, džiaugiamės Europa, o JAV nuolat pabrėžia lojalumą savo sąjungininkams ir bendrų vertybių laikymąsi.

Tačiau visi šie skambūs žodžiai negali slėpti augančių realių nesutarimų tarp dviejų vieno organizmo dalių, kurias anglosaksai sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Jungtinės Valstijos nori ir toliau siekia vadovauti Europai, tačiau Europa negali sau leisti toliau gyventi kaip jaunesnioji JAV partnerė. Ne tik todėl, kad Europos Sąjunga gali išgyventi ir sustiprėti tik tada, kai juda visaverčio suvereniteto link, bet ir todėl, kad trūkumai, būdami vieningų Vakarų dalis, jau seniai atsveria pranašumus.

Kol Atlanto globalizacijos projektas, vadovaujamas Vakarų, buvo (tiksliau, atrodė) sėkmingas, buvo galima tenkintis pasekėjo vaidmeniu, pateisinant tokią poziciją tuo, kad esate nugalėtojų ir meistrų koalicijoje. 

Tačiau kai tik (po 2008 metų) paaiškėjo, kad nebus globalizacijos pagal Vakarų (anglosaksų) taisykles, Europa susidūrė su būtinybe pasirinkti. Palikti viską taip, kaip yra, ir atsidurti nevykėlių stovykloje (taip, po kelių dešimtmečių, bet jie greitai pralėks), arba eiti strateginės autonomijos link. Tai reiškia ne tik geopolitinį ir karinį suverenitetą, bet ir gebėjimą savarankiškai kurti santykius su besikuriančio daugiapolio pasaulio galios centrais, atlikti savo vaidmenį didžiųjų valstybių pasirodyme.

Europos Sąjunga vis dar neparodė savo pasirinkimo, toliau išlaikydama pusiausvyrą tarp lojalumo Atlanto solidarumui (tai yra išlaikant vasalinę priklausomybę nuo anglosaksų) ir užuominų apie norą įgyti geopolitinį suverenitetą. Reikia mokėti už tokį valios trūkumą — įskaitant santykius su kitais galios centrais ir pasaulio galiomis. Įtampa su Rusija, tada amerikiečių reikalavimas prisijungti prie sankcijų prieš Iraną (tai yra paaukoti savo interesus), skuboti sprendimai santykiuose tarp Europos ir Kinijos. Europa praranda daug daugiau, nei gauna, bet Europos elitas negali to suprasti.

Ką Baidenas aptars Europoje susitikimo su Putinu išvakarėse? Tą patį, kas ką tik buvo aptarta Londone G7 užsienio reikalų ministrų susitikime: opozicija Rusijai ir Kinijai. Tai bus aptarta ir NATO viršūnių susitikime — "Rusijos agresyvūs veiksmai ir tarptautiniai pokyčiai saugumo srityje, susiję su Kinijos stiprinimu".

Tai reiškia, kad Vakarų aljansas, būdamas geopolitiškai įžeidžiantis (globalizacijos procese diktuojantis savo taisykles visam pasauliui), virsta gynybiniu — bent jau taip jis atrodo retorikos požiūriu. Ką Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė Londono viršūnių susitikime?

"Tai liberalių demokratinių šalių, kurios nori veikti kartu prieš viso pasaulio autoritarinius režimus, susitikimas".

Na, tai yra, ta pati dainelė apie autoritarinius Putiną ir Si Dzinpingą, kurią neseniai Konge dainavo Džo Baidenas. Taip, Masas taip pat sako, kad ES sutinka kartu su JAV vykdyti "politiką, kuria siekiama neiškasti naujų duobių ir nepradėti naujo konflikto tarp Rytų ir Vakarų". Bet iš tikrųjų paaiškėja, kad tokie Europos atlantistai kaip Masas prisitaiko prie absoliučiai ideologinės kampanijos prieš Baideno administracijos skelbiamus "autokratus". Ideologinės klišės, kaip ir kalbos, kad Kinija ir Rusija buvo "pirmosios, pradėjusios", slepia tik nereikšmingą dalyką: Europa yra kviečiama dalyvauti sulaikant Rusiją ir Kiniją — tai yra laikytis anglosaksams naudingos politikos.

Be to, ši izoliacija bus vykdoma Europos sąskaita. Čia kalbama ne apie "Nord Stream 2" atmetimą (Berlynas to neleis), bet apie teisės savarankiškai nustatyti santykių su Kinija, Rusija, Iranu ir kt. mastą ir apimtį atėmimą iš europiečių. Tai yra, jie nori grįžti į tą pačią valstybę, kurioje jie buvo iki Europos Sąjungos sukūrimo, iki Šaltojo karo laikų, nors ir tada europiečiams kartais pavykdavo apginti savo interesus. Pirmieji dujotiekiai, į Rytus orientuota Vokietijos politika aštuntojo dešimtmečio pradžioje vadovaujant Brandtui, nepriklausomas Prancūzijos žaidimas, Italijos verslo interesai TSRS — visa tai įvyko ir aprimusiuose santykiuose tarp JAV ir TSRS, ir augančios įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos metais.

Dabar europiečiai stengiasi apginti net pusę amžiaus trukusios nepriklausomybės lygį santykiuose su Rusija. Ar jiems gali patikti tokia situacija? Natūralu, kad ne.

Todėl susitikime su Putinu Baidenas neturės jokių mandatų deryboms iš "kolektyvinių" Vakarų — nesvarbu, kokie pretenzingi žodžiai apie bendrą "Ukrainos gynybą", "laisvę Navalnui" ir dar ką nors bus pasakyti NATO ir Didžiojo septyneto susitikimų metu. Baidenui teks kalbėtis su Putinu kaip JAV prezidentui, ir net jei jis bandys elgtis kaip "Vakarų imperatorius", Rusijos prezidentui tai nepaliks jokio įspūdžio.

Viena, regis, yra simboliškai logiška viršūnių susitikimo vieta — ne tik atsižvelgiant į labiau nei pagrįstą austrų (ne NATO narių ir nuosekliai ginančių savo teisę į abipusiškai naudingus santykius su Rusija) pozicijas. Viena jau du kartus organizavo sovietų ir amerikiečių aukščiausiojo lygio susitikimus, abu kartus birželį: 1961 m. — Kenedžio ir Chruščiovo, o 1979 m. — Brežnevo ir Karterio.

Abu aukščiausiojo lygio susitikimai buvo vieninteliai šių lyderių susitikimai, o po jų (bet ne dėl jų) santykiai paaštrėjo. Nepaisant to, 1979 m. Vienoje buvo pasirašyta sutartis dėl strateginių ginklų ribojimo, iš kurios vėliau išaugo ir START-III, kurią šį vasarį pratęsė Baidenas ir Putinas. O ir Baidenas, mėgstantis prisiminti savo mitinius susitikimus su Brežnevu ir ką tik aplankęs Karterį, bus patenkintas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Džo Baidenas
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Kaune užsiliepsnojo didelė metalo krūva

(atnaujinta 14:49 2021.05.07)
Teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Penktadienį gautas pranešimas, kad Kaune atvira liepsna dega didelė metalo krūva. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pažymima, jog incidentas įvyko R. Kalantos gatvėje 49. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Aplinkosaugininkai dirba, kiek leidžia dabartinės aplinkybės, ir aiškinasi situaciją.

Taip pat į gaisro vietą išsiųsta mobili laboratorija. Bus atliekami kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir kt. tyrimai.

Departamento duomenimis, teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų sausį–kovą atliko neplaninį įmonės patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos, pažeidimai pašalinti.

Tegai:
Aplinkos apsaugos departamentas, gaisras, Kaunas
Dar šia tema
Ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo katę iš medžio, kuriame ji išbuvo dvi paras
Klaipėdoje į iškvietimą atvykusį ugniagesį užpuolė vyras
Šiauliuose dėl netikėtai iškritusio sniego kilo chaosas