Mokslininkas, archyvinė nuotrauka

Vakarai kuria sveikatos apsaugos totalitarizmą

(atnaujinta 13:42 2021.05.03)
"Kas yra visuomenės sveikata?" —  klausia mūsų vienas iš žurnalo "The American Conservative" autorių ir paaiškina: atsakymų į klausimą gali būti daug, įskaitant ir nelabai malonius

Reikalas tas, kad aršūs idėjiniai susirėmimai šiuo klausimu vyksta jau kelerius metus, o to priežastis viena: revoliucija. Apie tai neseniai kalbėjo Vladimiras Putinas savo pranešime Federalinei asamblėjai. O būtent: "Pasaulio sveikatos apsauga yra ties tikros revoliucijos riba. Mes negalime jos peržengti". Ir toliau: "Epidemija daugeriopai paspartino telemedicinos, dirbtinio intelekto, naujų metodų diegimą diagnostikoje, operacijose, reabilitacijoje, vaistų gamyboje. Ir mūsų užduotis — tokias technologijas pritaikyti mūsų šalies piliečių tarnavimui. Ir mūsų užduotis yra tokias technologijas pritaikyti mūsų šalies piliečiams. Būtent naujoje technologinėje bazėje turime sukurti visą sveikatos apsaugos sistemą".

Pažymima, kad kalba eina apie technologijas.

Tačiau vis stiprėjantys ginčai aplink mediciną yra susiję su kai kuo kitu: visuomenės sveikatos ideologija. Kas apskritai suprantama. Revoliucijos — sprogstamos ir itin nemalonios. Būtent todėl, kad revoliucionieriai visada lieja beprotiškas idėjas, įskaitant tas, kurios vakar buvo laikomos žmogėdriškomis, tačiau dabar jas galima iškelti, rašo Dmitrijus Kosyrevas RIA Novosti medžiagoje.

Ir štai vėl citata iš Rusijos prezidento pranešimo: "Noriu pabrėžti: sveikatos apsauga daugelyje pirmaujančių šalių — mes tai gerai žinome, tiesą sakant jie patys apie tai kalba — nesugebėjo taip efektyviai, kaip mes tai padarėme Rusijoje, atremti epidemijos iššūkių". Kodėl nesugebėjo — juk akivaizdu, kad esmė ne medicinos technologijos, o kaip tik idėjos?

Vandenskyra idėjų kovoje slypi klausime, kiek sveikata yra privatus žmogaus reikalas. Medicinos verslas (šiandien turbūt didžiausias verslas pagal pinigų apyvartą) nuolat per savo ideologus bando peržengti šią vandenskyrą ir paaiškinti, kad sveikata — kolektyvinis dalykas, visi yra atsakingi už visus. Galiausiai atsiranda idėjų įvairovė. Galima įvardyti bent vieną: antsvorio turintys žmonės gresia visuomenės sveikatai net dėl ​​savo išvaizdos, dėl paties egzistavimo fakto. Akivaizdu, kad už šios minties slypi galinga "sveikos gyvensenos" industrija su savo Napoleono planais dėl privalomo ir prievartinio sveikatinimo ir visų liekninimo. Bet ne visi tai mato.

Šia tema Amerikos leidinys, su kuriuo pradėjome pokalbį, pasisako taip: visuomenės sveikatoje "tai, kas vieša turėtų būti privataus papildinys, vienas turėtų laikyti kitą įtampoje, bet ne praryti. Praėjusių metų nepaprastos padėties visuomenės sveikatos apsaugos priemonės sumažino privatųjį asmenį iki totalitarinio visuomenės sveikatos režimo nustatyto dydžio... Užuot skatinusios žmones rinktis sveikatos naudai, sveikatos priežiūros institucijos skubino piliečių virsmą pavaldiniais".

Tai yra, pakartosime, su medicinos technologijomis JAV viskas buvo gerai, blogas buvo medicinos prasmės supratimas. Tuo pačiu metu JK kilo skandalas — dėl "The Telegraph" publikacijų, perspausdintų daugelio kitų leidinių. Ir ten viskas apie tą patį: ką galima ir ko negalima daryti vardan žmogaus sveikatos.

Reikalas tas, kad į viešąją erdvę nutekėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės dokumentai apie tai, kaip ji prieš britų visuomenę naudojo masinės baimės sukėlimo technologijas. Išleistuose dokumentuose — 46 Nacionalinės sveikatos tarnybos psichologų laiškas, kuriame išreikštas pasipiktinimas, kaip jų kolegos vyriausybėje "naudoja baimę ir gėdą kaip elgesio keitimo įrankius", norėdami priversti piliečius paklusti precedento neturinčioms visuomenės sveikatos priemonėms.

Ypač ryški šios istorijos dalis — tai, kaip Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovaujama "kovidinė" taryba nusprendė "pakelti grėsmės lygį", kurį tie patys psichologai įteigia gyventojams. Tai tas pats, kaip katile padidinti garo slėgį.

Ir galima sakyti, kiek reikia, kad "stengėmės dėl gyvybių išgelbėjimo" — rezultatas išėjo, švelniai tariant, nemalonus. Nes žmonėms nepatinka, kai jų baimės lygis yra pakeliamas ir jie yra verčiami ką nors daryti ar nedaryti. Ir jei anksčiau manyta, kad antivakseriai — maža bepročių sekta, tai ką galvoti dabar, kai apklausos duomenys atkeliavo iš šalių — Vakarų civilizacijos lopšių, pagal kuriuos, kai kur 50, kai kur 60 procentų gyventojų nenori skiepytis? Tai, žinoma, medicinos verslo katastrofa, nepasitikėjimo juo votumas, bet visų pirma visos visuomenės katastrofa. Be kita ko, sukelta revoliucinės idėjos apie privalomą sveikatą.

Beje, šios idėjos atsirado ne šiandien. Buvo tokia valstybė — Trečiasis Reichas, kuriame "sveikas gyvenimo būdas" buvo ne tik kultas, bet ir viena iš palaikančių nacių ideologijos struktūrų: apie tai kalbama, pavyzdžiui, šioje knygoje ir daugelyje kitų.

Hitleris, žinoma, kalbėjo ne apie pasaulio sveikatą, bet apie fiziškai tobulos vokiečių tautos kūrimą. Idėjinis visos struktūros raktas buvo tvirtinimas, kad pats asmuo — tai yra jo kūnas, jo sveikata — priklauso ne žmogui, o tik visai tautai. Kam — ir taip aišku, istorija mums tai parodė. Tiesa, tai buvo idėja, kuri kilo ne iš medicinos kaip verslo, bet iš karo ir pasaulio dominavimo lūkesčių. Bet koks iš esmės yra skirtumas?

Galų gale, iš tiesų kalbama apie tą patį dalyką, kurį šiandieninis Amerikos konservatoriaus straipsnis atspindi gana abstrakčiai: kad visuomenės sveikata — tai asmeninės ir bendros pusiausvyros balansas, ir kai tik šis asmuo nori sutrikdyti pusiausvyrą, kyla labai didelių bėdų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sveikatos apsauga, koronavirusas, JAV, Rusija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1939)
Vilnius

Geopolitikos labui: Lietuvos lenkams užsiminta, kam reikia paklusti

(atnaujinta 12:05 2021.05.07)
Valdantieji konservatoriai vėl atkreipė dėmesį į regionus, kuriuose kompaktiškai gyvena Lenkijos gyventojai. Jie siūlo įsteigti fondą ir specialų televizijos kanalą, kurie "padės" informaciniame kare su "Kremliaus propaganda"

Varšuvoje ir Vilniuje buvo surengti bendri renginiai Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos 230-ųjų metinių proga. Renginių metu Lenkijos ir Lietuvos vadovybės nesigailėjo viena kitai komplimentų ir reveransų. Jie prisiminė šimtmečius skaičiuojančios istorijos bendrus puslapius ir tai, kaip kartu kovojo prieš maskvėnus. Jie stengėsi neprisiminti rimtų nesutarimų, tokių kaip Vilniaus ir Vilniaus krašto priklausymas.

Bet būtent lenkų tautinės mažumos, kuri kompaktiškai gyvena Šalčininkų ir Vilniaus regionuose, problemos visada buvo kliuviniu tarp Varšuvos ir Vilniaus. Ypač naujausios nepriklausomybės istorijos aušroje po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto. Per pastaruosius 30 metų šūkis "Vilnius yra mūsų!" buvo ir lieka baisiausias vietos elitui. Ir tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos lyderių protingumas neleido 1990-aisiais įsiplieskti konfliktui tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl ginčijamų teritorijų.

Kieno Vilnius?

Tačiau "lenkų klausimo" nepavyko galutinai išspręsti nei tada, nei šiandien. Vietiniai lenkai iki šiol sveikina vienas kitą šiais baisiais žodžiais "Vilnius yra mūsų!". O XXI amžiaus pradžioje, o Dieve, lenkai netgi sukūrė savo frakciją Seime (Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga, LLRA-KŠS). Tiesa, ne be Lietuvos rusų pagalbos. Patys lenkų tautinės mažumos atstovai negalėjo įveikti 5% barjero parlamento rinkimuose. Jiems visada trūko dviejų ar trijų dešimtadalių procentų. Priminsime, kad lenkai (5,8 proc.) ir rusai (4,9 proc.) yra didžiausios tautinės diasporos Lietuvoje. Atskirai jie nekelia grėsmės vietos elitui, tačiau "kartu — jie yra jėga!". Būtent su šiuo šūkiu Lietuvos rusai ir lenkai susivienijo, kad kartu ginti savo teises, kurias garantuoja Europos tautinių mažumų teisių konvencija. Ir kaip rezultatas — 2012 ir 2016 metais LLRA-KŠS turėjo ne tik savo frakciją Seime, bet ir buvo valdančiosios koalicijos sudėtyje ir turėjo savo ministrus.

Aišku, kad reikėjo baigti su tokiu bjaurumu. Ir būtent į Lietuvos rusų ir lenkų suskaldymą buvo nukreiptas pagrindinis dešiniųjų smūgis per praėjusių metų parlamento rinkimus. Apie tai, kokius nešvarius metodus, įskaitant raginimą fiziškai sunaikinti LLRA-KŠS lyderius, naudojo konservatoriai kartu su liberalais, Sputnik Lietuv“ jau rašė. Nuleidę užkardą prieš LLRA-KŠS, konservatoriai ir liberalai įgijo minimalią persvarą, kuri suteikė jiems teisę kurti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę.

Lenkų frontas

Ir štai dabar — eilinis puolimas vidiniame "lenkų fronte". Pirmiausia buvo vykdoma informacinė kampanija, siekiant pateisinti būsimus veiksmus prieš oficialią Varšuvą. Apklausa, atlikta valdančiojo elito užsakymu, parodė baisius rezultatus. Daugumą Lietuvos lenkų, gyvenančių "separatistiniuose regionuose" (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose), paveikė "Kremliaus propagandos" virusas. Jie žiūri Rusijos televizijos kanalus ir kenksmingas interneto svetaines. Ir net daugiau, nei Lenkijos televizija. O reiškia, atėjo laikas "pjauti nelaukiant peritonito".

Akivaizdu, kad šių dienų Lenkijos ir Lietuvos elitui "Kremliaus propaganda" yra tarsi raudonas skuduras jaučiui. Tai reiškia, kad visas kitas — smulkmena. Jei tam, kad susidorotų su Rusija, būtina paaukoti tautinių mažumų teises, tebūnie taip. Būtent oficiali Varšuva pirmoji, dar prieš parlamento rinkimus, vietiniams lenkams nurodė, kad atėjo laikas nutraukti politinę draugystę su Lietuvos rusais. Tai reiškia, reikia paklusti Lietuvos patriotams ir... tyliai asimiliuotis. Už paklusnumą jums net duos pinigų iš Pietryčių Lietuvos plėtros fondo. O specialiai sukurtas televizijos kanalas parodys, kaip konservatoriai ir liberalai myli vietinius lenkus ir jaudinasi dėl jų moralinės bei patriotinės išvaizdos. O žurnalistai "iš asimiliuotųjų" papasakos lenkų kalba apie "teisingas" šeimos LGBT vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, lenkai, Lenkija, politika
Džo Baidenas

Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu

(atnaujinta 11:52 2021.05.07)
Rusijos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks birželio viduryje Europoje. Nors dar nėra oficialaus patvirtinimo, o Kremlius neskuba atsakyti į Vašingtono pasiūlymą, viskas krypsta į tai, kad Putinas ir Baidenas susitiks vienoje Europos sostinių

Vieta dar nepasirinkta, tačiau datos jau aiškios — derybos gali vykti birželio 15–16 dienomis (arba vieną iš šių dienų, jei viršūnių susitikimas bus vienos dienos). Tuo metu Baidenas jau kelias dienas bus Europoje — jis dalyvaus Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Britanijos Kornvalyje (birželio 11–13 dienomis) ir NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje (birželio 14 dieną).

Vladimiro Putino susitikimas su Džo Baidenu Maskvoje, 2011 metai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

Ir turėdamas Vakarų pasaulio lyderio statusą, tai yra, užimdamas tvirtas pozicijas, jis eis į susitikimą su Putinu — taip jie tai įsivaizduoja JAV. O kokia tikrovė?

Vieningi Vakarai formaliai vis dar egzistuoja, be to, jie tikina save ir kitus, kad Trampo prezidentavimo metu išgyveno sunkų susiskaldymo laikotarpį, kai buvo suabejota tiek Atlanto solidarumu, tiek JAV ir Europos aljanso ateitimi. Mes vėl esame kartu, džiaugiamės Europa, o JAV nuolat pabrėžia lojalumą savo sąjungininkams ir bendrų vertybių laikymąsi.

Tačiau visi šie skambūs žodžiai negali slėpti augančių realių nesutarimų tarp dviejų vieno organizmo dalių, kurias anglosaksai sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Jungtinės Valstijos nori ir toliau siekia vadovauti Europai, tačiau Europa negali sau leisti toliau gyventi kaip jaunesnioji JAV partnerė. Ne tik todėl, kad Europos Sąjunga gali išgyventi ir sustiprėti tik tada, kai juda visaverčio suvereniteto link, bet ir todėl, kad trūkumai, būdami vieningų Vakarų dalis, jau seniai atsveria pranašumus.

Kol Atlanto globalizacijos projektas, vadovaujamas Vakarų, buvo (tiksliau, atrodė) sėkmingas, buvo galima tenkintis pasekėjo vaidmeniu, pateisinant tokią poziciją tuo, kad esate nugalėtojų ir meistrų koalicijoje. 

Tačiau kai tik (po 2008 metų) paaiškėjo, kad nebus globalizacijos pagal Vakarų (anglosaksų) taisykles, Europa susidūrė su būtinybe pasirinkti. Palikti viską taip, kaip yra, ir atsidurti nevykėlių stovykloje (taip, po kelių dešimtmečių, bet jie greitai pralėks), arba eiti strateginės autonomijos link. Tai reiškia ne tik geopolitinį ir karinį suverenitetą, bet ir gebėjimą savarankiškai kurti santykius su besikuriančio daugiapolio pasaulio galios centrais, atlikti savo vaidmenį didžiųjų valstybių pasirodyme.

Europos Sąjunga vis dar neparodė savo pasirinkimo, toliau išlaikydama pusiausvyrą tarp lojalumo Atlanto solidarumui (tai yra išlaikant vasalinę priklausomybę nuo anglosaksų) ir užuominų apie norą įgyti geopolitinį suverenitetą. Reikia mokėti už tokį valios trūkumą — įskaitant santykius su kitais galios centrais ir pasaulio galiomis. Įtampa su Rusija, tada amerikiečių reikalavimas prisijungti prie sankcijų prieš Iraną (tai yra paaukoti savo interesus), skuboti sprendimai santykiuose tarp Europos ir Kinijos. Europa praranda daug daugiau, nei gauna, bet Europos elitas negali to suprasti.

Ką Baidenas aptars Europoje susitikimo su Putinu išvakarėse? Tą patį, kas ką tik buvo aptarta Londone G7 užsienio reikalų ministrų susitikime: opozicija Rusijai ir Kinijai. Tai bus aptarta ir NATO viršūnių susitikime — "Rusijos agresyvūs veiksmai ir tarptautiniai pokyčiai saugumo srityje, susiję su Kinijos stiprinimu".

Tai reiškia, kad Vakarų aljansas, būdamas geopolitiškai įžeidžiantis (globalizacijos procese diktuojantis savo taisykles visam pasauliui), virsta gynybiniu — bent jau taip jis atrodo retorikos požiūriu. Ką Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė Londono viršūnių susitikime?

"Tai liberalių demokratinių šalių, kurios nori veikti kartu prieš viso pasaulio autoritarinius režimus, susitikimas".

Na, tai yra, ta pati dainelė apie autoritarinius Putiną ir Si Dzinpingą, kurią neseniai Konge dainavo Džo Baidenas. Taip, Masas taip pat sako, kad ES sutinka kartu su JAV vykdyti "politiką, kuria siekiama neiškasti naujų duobių ir nepradėti naujo konflikto tarp Rytų ir Vakarų". Bet iš tikrųjų paaiškėja, kad tokie Europos atlantistai kaip Masas prisitaiko prie absoliučiai ideologinės kampanijos prieš Baideno administracijos skelbiamus "autokratus". Ideologinės klišės, kaip ir kalbos, kad Kinija ir Rusija buvo "pirmosios, pradėjusios", slepia tik nereikšmingą dalyką: Europa yra kviečiama dalyvauti sulaikant Rusiją ir Kiniją — tai yra laikytis anglosaksams naudingos politikos.

Be to, ši izoliacija bus vykdoma Europos sąskaita. Čia kalbama ne apie "Nord Stream 2" atmetimą (Berlynas to neleis), bet apie teisės savarankiškai nustatyti santykių su Kinija, Rusija, Iranu ir kt. mastą ir apimtį atėmimą iš europiečių. Tai yra, jie nori grįžti į tą pačią valstybę, kurioje jie buvo iki Europos Sąjungos sukūrimo, iki Šaltojo karo laikų, nors ir tada europiečiams kartais pavykdavo apginti savo interesus. Pirmieji dujotiekiai, į Rytus orientuota Vokietijos politika aštuntojo dešimtmečio pradžioje vadovaujant Brandtui, nepriklausomas Prancūzijos žaidimas, Italijos verslo interesai TSRS — visa tai įvyko ir aprimusiuose santykiuose tarp JAV ir TSRS, ir augančios įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos metais.

Dabar europiečiai stengiasi apginti net pusę amžiaus trukusios nepriklausomybės lygį santykiuose su Rusija. Ar jiems gali patikti tokia situacija? Natūralu, kad ne.

Todėl susitikime su Putinu Baidenas neturės jokių mandatų deryboms iš "kolektyvinių" Vakarų — nesvarbu, kokie pretenzingi žodžiai apie bendrą "Ukrainos gynybą", "laisvę Navalnui" ir dar ką nors bus pasakyti NATO ir Didžiojo septyneto susitikimų metu. Baidenui teks kalbėtis su Putinu kaip JAV prezidentui, ir net jei jis bandys elgtis kaip "Vakarų imperatorius", Rusijos prezidentui tai nepaliks jokio įspūdžio.

Viena, regis, yra simboliškai logiška viršūnių susitikimo vieta — ne tik atsižvelgiant į labiau nei pagrįstą austrų (ne NATO narių ir nuosekliai ginančių savo teisę į abipusiškai naudingus santykius su Rusija) pozicijas. Viena jau du kartus organizavo sovietų ir amerikiečių aukščiausiojo lygio susitikimus, abu kartus birželį: 1961 m. — Kenedžio ir Chruščiovo, o 1979 m. — Brežnevo ir Karterio.

Abu aukščiausiojo lygio susitikimai buvo vieninteliai šių lyderių susitikimai, o po jų (bet ne dėl jų) santykiai paaštrėjo. Nepaisant to, 1979 m. Vienoje buvo pasirašyta sutartis dėl strateginių ginklų ribojimo, iš kurios vėliau išaugo ir START-III, kurią šį vasarį pratęsė Baidenas ir Putinas. O ir Baidenas, mėgstantis prisiminti savo mitinius susitikimus su Brežnevu ir ką tik aplankęs Karterį, bus patenkintas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Džo Baidenas
Vakcina nuo COVID-19

Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 15:15 2021.05.07)
Baltarusijos prezidentas pažymėjo, kad šiuo klausimu nebus skubama, tačiau stebės, kaip keisis liga, nes padermės bus kitokios, ir nėra jokios garantijos, kad dabartinės vakcinos taip pat bus veiksmingos nuo naujų koronaviruso mutacijų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Baltarusija gavo savo vakciną nuo koronaviruso infekcijos, penktadienį pranešė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Vakar mes gavome baltarusišką vakciną mėgintuvėlyje. Kita, kitokia nei perkame šiandien. Kaip tai vadina gydytojai, gyvoji vakcina", — cituoja Lukašenką Sputnik Baltarusija.

Baltarusijos prezidentas taip pat pažymėjo, kad šiuo klausimu nebus skubama, tačiau stebės, kaip keisis liga, nes padermės bus kitokios, ir nėra jokios garantijos, kad dabartinės vakcinos taip pat bus veiksmingos nuo naujų koronaviruso mutacijų.

"Šiandien turime vakcinas, kurios veikia. Rytoj mes pritaikysime savo vakciną, kuri jau yra mėgintuvėlyje, prie mutacijos, kurį pas mus bus. Kas žino, kaip pasisuks gyvenimas", — pareiškė Lukašenka.

Balandžio 1 dieną Lukašenka pasirašė įsakymą dėl baltarusiškos vakcinos sukūrimo 2021–2023 metais.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Baltarusija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta 215 naujų koronaviruso atmainų atvejų
COVID-19 statistika: Lietuvoje per parą nustatyti 1244 koronaviruso atvejai
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna