Gedimino kalnas. Nuotrauka iš įvykio vietos

Pagrindinis Lietuvos valstybingumo simbolis pradėjo byrėti

134
(atnaujinta 14:32 2016.10.15)
Gedimino kalnas, ant kurio stovi pirmųjų Lietuvos valdovų pilies kompleksas, gali virsti uolų ir smėlio krūva bet kuriuo metu. Nauja nuošliauža ant 45-ių metrų kalvos šiaurinio štaito jau sunaikino dalį sienos, atitveriančios Nacionalinį muziejų nuo kalno.

VILNIUS, spal 14 — Sputnik, Aleksandra Lipovec. Pirmoji nuošliauža nuo Gedimino kalno nuslinko šių metų vasarį. Nuo lietaus srautų slėgio krepšinio aikštelės dydžio šlaito plotas, sutvirtintas tik žolės danga, nuslinko pro plytų sieną ant Nacionalinio muziejaus teritorijos.

Atraminė siena šlaitui sutvirtinti buvo įrengta dar XVI amžiuje. Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais — nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Geologai neatmeta galimybės, kad kažkas panašaus gali nutikti ir dabar.

  • Оползень на горе Гедиминаса
    Nuošliauža ant Gedimino kalno
    © Sputnik / Александр Липовец
  • Место оползня возле горы Гедиминаса ограждено
    Nuošliaužos vieta prie Gedimino kalno aptverta
    © Sputnik / Александр Липовец
  • Земляной оползень разрушил часть стены горы Гедиминаса
    Nuo lietaus srautų slėgio dirbos dangą sugriovė sienos dalį
    © Sputnik / Александр Липовец
  • Миниэкскаватор убирает землю из-под стены.
    Mini ekskavatorius pašalina žemę iš po sienos
    © Sputnik / Александр Липовец
  • Грузовой автомобиль вывозить землю горы Гедиминаса
    Sunkvežimis išveža žemę, nubirejusią nuo Gedimino kalno
    © Sputnik / Александр Липовец
1 / 5
© Sputnik / Александр Липовец
Nuošliauža ant Gedimino kalno

Po pirmos nuošliaužos prieš pusę metų paaiškėjo paradoksali situacija. Kalnas yra Vilniaus teritorijoje, tačiau yra kultūros paveldo objektas, už kurį atsako valstybinė valdžios institucija — Lietuvos kultūros ministerija.

Sostinės savivaldybėje sako, kad  už Lietuvos valstybės simbolio išsaugojimą turėtų būti atsakinga Vyriausybė, ir visas išlaidos turi būti apmokėtos iš Valstybės biudžeto.

"Tai (Gedimino kalnas — Sputnik) yra nacionalinis reikalas, visos valstybės simbolis, labai natūralu, kad tikėčiausi ir Kultūros ministerijos atitinkamo požiūrio. Bet galbūt reikia kokios nors skubios miesto pagalbos. Tai yra dalykai, apie kuriuos visų pirma reikia šnekėti, o nesislėpti po stalu", — pasakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Gedimino kalno slinkimas. Nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Александр Липовец

Jis priminė dar prieš pusmetį parašęs laišką su pagalbos siūlymu Nacionalinio muziejaus, atsakingo už Gedimino kalno priežiūrą, direktorei, bet atsakymo nesulaukė.

"Man atrodo, kad blogiausia šitoje situacijoje, jog Nacionalinis muziejus apsitvėrė tylos siena", — pasakė sostinės meras.

Po antros šiais metais nuošliaužos, kultūros ministras Šarūnas Birutis ragino skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno, tačiau sostinės savivaldybė teigė negalinti to daryti.

Kol valstybiniai, tarp jų ir sostinės valdininkai rodo vienas į kitą ir aiškinasi, kas gelbės pagrindinį visos Lietuvos simbolį, specialistai laužo galvas dėl šiaurinio šlaito sustiprinimo terminų ir būdų.

134
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)

Nicole Kidman suvaidino rusę Mašą naujame seriale video

(atnaujinta 11:00 2021.05.04)
Aktorė seriale suvaidino sveikatingumo centro direktorę, emigrantę iš Rusijos, kuri savo praktikoje naudoja netradicinius psichoterapinius metodus

Išleistas naujo serialo su Nicole Kidman anonsas. Aktorė suvaidino pagrindinį vaidmenį Lianos Moriarty romano "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" (angl. "Nine Perfect Strangers") ekranizacijoje.

Megapolių gyventojai atvažiuoja į sveikatingumo centrą. Jie tikisi įveikti stresą ir pradėti naują gyvenimą. Kidman herojė — pansionato direktorė, emigrantė iš Rusijos vardu Maša. Sprendžiant iš anonso, jos psichoterapiniai metodai toli gražu nėra tradiciniai.

Nicole Kidman taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį kito Lianos Moriarty romano — "Didelio mažo melo" (angl. "Big Little Lies") ekranizacijoje. Už Celestos Wright, kuri tapo savo vyro smurtautojo auka, vaidmenį ji 2018 metais gavo "Auksinio gaublio" apdovanojimą mini serialo ar filmo per televiziją geriausios aktorės nominacijoje.

Be Nicole Kidman seriale "Devyni visiškai nepažįstami žmonės" suvaidino Melissa McCarthy, Luke'as Evans'as, Samara Weaving ir kiti. Projektas bus išleistas "Hulu" platformoje. Kol kas premjeros data neskelbiama.

Tegai:
kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"
Paaiškėjo, koks filmas atidarys Kanų kino festivalį
Ryškiausios 93-osios "Oskarų" apdovanojimų ceremonijos suknelės
Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius

Lietuvos dailininkas Valentinas Antanavičius mini 85-ąjį jubiliejų

(atnaujinta 14:57 2021.05.03)
Tapytoją, asambliažų kūrėją, scenografą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotą Antanavičių jubiliejaus proga pasveikino Kultūros ministerija ir ir artimieji

VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Šiandien tapytojas, scenografas, asambliažų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Antanavičius švenčia 85-metį.   

Jubiliejaus proga dailininką pasveikino Kultūros ministerija.

"Turbūt daugeliui žmonių jūsų kūryba pirmiausia asocijuojasi su nonkonformistine laikysena, dėl kurios savo kritinių metaforų kupinus darbus plačiajai visuomenei galėjote pristatyti tik mūsų nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu. Šiandien bene geriausiai esate žinomas ir atpažįstamas kaip talentingas asambliažų kūrėjas, kuriuose savita maniera aktualizuojate mūsų kasdienybės reiškinius. Sveikindamas šios sukakties proga linkiu Jums negęstančios kūrybinės ugnies, jėgų ir idėjų naujiems prasmingiems darbams", — sakoma kultūros ministro Simono Kairio sveikinime.

Lietuvos politinis veikėjas, kalbininkas, filologijos pedagogas Arvydas Vidžiūnas pasveikino dailininką ir pasidalijo Antanavičiaus padaryto asambliažo nuotrauka.

Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatui siunčia kolegos, draugai ir artimieji.

Valentinas Antanavičius gimė 1936 metų gegužės 2 dieną Kušlikių kaime (Šakių apskr.). 1962 metais baigęs studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), pradėjo dėstyti M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 metų docentas). Nuo 1962 metų dalyvauja parodose; surengė virš 20 personalinių parodų. Nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

1992 metais dailininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2006 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Malborko pilies muziejus Lenkijoje, Zimmerli dailės muziejus JAV ir kiti.

Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, asambliažų, estampų, scenovaizdžių.

Dailėtyrininkas Alfonsas Andiuškevičius apie Antanavičiaus kūrybą rašė: "Raišku, lakoniška, paprasta. Antanavičius naudojasi asambliažo technika. Labai svarbus jos principas — perkelti objektą iš vienos sistemos į kitą taip, kad jis, šauniai funkcionuodamas naujojoje, vis dėlto primintų, iš kur yra paimtas; ir juo netikėtesnis šitas šuolis (t. y. nenuspėjamesnė naujoji sistema ir funkcijos), juo didesnis efektas".

Tegai:
menas, Lietuva
Nėštumas

Mokslininkai išsiaiškino, kuo pavojingas stresas nėštumo metu

(atnaujinta 17:55 2021.05.10)
Pažymima, kad mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos patelės nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Nėštumo metu patiriamas stresas gali ne tik sukelti vaikui astmą, bet ir perteikti ateinančioms kartoms, Argentinos mokslininkai dirba prie to galutinio įrodymo, pranešė Matansa universiteto mokslo populiarinimo agentūra CTyS-UNLaM, rašo RIA Novosti.

"Ilgą laiką buvo tiriamas streso motinai nėštumo metu poveikis jautrumui astmai... Mes tam pradėjome tyrimą su pelėmis, kad tai patvirtintume ir pamatytume poveikį", — agentūra cituoja Argentinos tyrimų tarybos mokslininką Ignacio Fenoi. 

Mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos moterys nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne. "Mes nustatėme, kad patyrusių stresą patelių palikuonys padidino alerginės pneumonijos dažnį", — sakė Fenoi.

Antrasis mokslininkų uždavinys buvo nustatyti, ar tokia įtaka perduodama per kartą.

"Mes leidome palikuonims augti, netaikydami jiems jokių pokyčių, ir tada apvaisinome, kad patvirtintume, ar palikuonys turi padidėjusį polinkį į astmą. Patelės, net jei nėštumo metu nepatyrė streso, turės daugiau palikuonių sergančių astma", — sakė mokslininkas.

Mokslininkai dabar tęs savo trečiosios kartos tyrimą, kad nustatytų, kaip toli kartų kartos gali paveikti ir sukelti astmą. Jų nuomone, tai įmanoma.

Tegai:
liga, nėštumas